Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei, nenurodė nė vienos Pareigūnės diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, nenurodė, kokia konkrečiai su Profesine sąjunga susijusia aktyvia veikla užsiėmė Pareigūnė, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kaip ji gynė pareigūno teises, dėl ko būtų pagrindas diskriminuoti būtent Pareigūnę. Nukrypdama nuo LVAT praktikos ir sudarytos Kolektyvinės sutarties, atsakovė vertino tarnybinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, taigi, Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją ir galimai piktnaudžiaudama užimama padėtimi. Pažymėtina, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą Pareigūnei ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nepagrįstas Atsisakymas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu, lyginant su kitais, Profesinei sąjungai nepriklausančiais muitinės pareigūnais.

1. Remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir VTĮ. Statute ir VTĮ neįtvirtintos garantijos muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl šiuo atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos.

2. Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.

3. Profesinė sąjunga įstatyme neįgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia Profesinių sąjungų įstatyme jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pagal paminėtų taisyklių 26 punktą komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Nuobaudų taisyklėse nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, taigi, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, taip pat ir rašte Nr. 1P-2295 pateikto Atsisakymo motyvais.

4. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymuose suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus Profesinės sąjungos nariams, palyginus su jai nepriklausantiems. Darbdavys net ir gavęs informaciją (Profesinės sąjungos 2014 m. lapkričio 14 d. raštas Nr.1P-616) apie neteisėtus ne Profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, dėl jos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti (Nuobaudų taisyklių 6 punktas). Šiuo atveju darbdavys net nepranešė informacijos Profesinei sąjungai apie nustatytus / nenustatytus pažeidimus, kokių veiksmų imtasi, nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tą padaryti. Departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu (Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 27 d. raštas Nr.1P-558), pateikė informaciją (Departamento 2015 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (5.34)3B-11752), kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista, tačiau Departamentas Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino ir tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu nepradėjo, nors pagal teisės aktus tai privalėjo padaryti. Tai nėra vienetiniai atvejai, kai pažeidžiamos tiek Profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją, būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, tiek pačių pareigūnų teisės gauti informaciją ir žinoti, kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Darbdavys, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, informacijos netikrindavo, tyrimų neatliko ir nesiaiškino aplinkybių, kaltų dėl to asmenų nepatraukė tarnybinėn atsakomybėn, nesiekė užkardyti daromų tokio pobūdžio nusižengimų, savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis negu Profesinei sąjungai nepriklausantys (Profesinės sąjungos raštai: 2012 m. gruodžio 3 d. Nr. 1P-707, 2013 m. sausio 21 d. Nr. 1P-19, 2013 m. kovo 27 d. Nr. 1P-64, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. 1P-462, 2014 m. gruodžio 11 d. Nr. 1P-707, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 1P-111 ir Nr. 1P-112, 2015 m. lapkričio 13 d. Nr.1P-666, 2016 m. birželio 20 d. Nr. 1P-1589, 2016 m. birželio 21 d. Nr. 1P-1594, Nr. 1P-1600 ir Nr. 1P-1601).

5. Vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgus į Pareigūnės tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą – neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Susipažinus su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga yra pagrindo teigti, kad, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei, darbdavys taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Toleruojant nesankcionuotų kratų atlikimą, posto pareigūnų žeminimą ir patyčias iš jų, pažeistos žmogaus teisės, Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės ir nekaltumo prezumpcija.

Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad darbdavys ketina skirti Pareigūnei, Profesinės sąjungos narei, išrinktai Jaunimo komiteto nare, tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, įvertinusi tai, kad Pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principinga, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdaviui, aktyviai gina savo teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertina kaip poveikio priemonę jai ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymuose jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl išaiškinimo, ar Taisyklių su 2016 m. birželio 20 d. pakeitimu Nr. 1B-527 4 d. 81 ir 82 punktai, kurių pagrindu Departamentas konstatuoja pažeidimą, bei 2016 m. liepos 15 d. Imuniteto tarnybos tikrinimų atlikimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 22, 23 straipsniams ir 31 straipsnio 1 daliai, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėja darbo metu 2016 m. liepos 15 d. atliktas Departamento Imuniteto tarnybos tikrinimas (toliau – ir Tikrinimas), kurio metu naudotas psichologinis smurtas, pareiškėja buvo verčiama atlikti savo asmeninių daiktų kratą, ji pažeminta kaip asmuo, taip pat sumenkintas ir pažemintas pareigūno vardas ir orumas, nes per stiklinę sienos pertvarą viską galėjo stebėti ir stebėjo tretieji asmenys. Tikrinimas atliktas, pažeidžiant Konstitucijos 22 ir 23 straipsnius bei 31 straipsnio 1 dalį, taip pat tarnybą muitinėje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tai pareiškėja išsamiai nurodė 2016 m. liepos 17 d. (taip nurodo pareiškėja, nors tarnybiniame pranešime nurodyta 2016 m. liepos 16 d. data) tarnybiniame pranešime (toliau – ir Tarnybinis pranešimas).

2. Pareiškėja Tarnybiniame pranešime kreipėsi į Departamento generalinį direktorių A. A., Vilniaus TM viršininką J. R., Departamento Imuniteto tarnybos viršininką A. P. ir Profesinės sąjungos pirmininkę L. D., nurodė, kaip vyko Tikrinimas, aprašė tikrintojų D. Ž. ir R. M. elgesį, nurodė, kokios jos teisės ir kaip buvo pažeistos, iškėlė klausimą dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-08-10 įsakymo Nr. 1B-642 dėl Taisyklių su 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-527 nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, Imuniteto tarnybos pareigūnų galimo įgaliojimų viršijimo ir neetiško elgesio. Imuniteto tarnybos operatyviniai įgaliojimai taikytini tretiesiems asmenims, su kuriais susiklosto administraciniai teisiniai santykiai, tačiau netaikytini tarnybiniuose ir darbo santykiuose, tikrintojo D. Ž. parodytas Muitinės kriminalinės tarnybos ženklas sudarė prielaidą manyti, kad pareiškėją tikrina Muitinės kriminalinė tarnyba, tuo buvo siekiama sukelti didžiulį stresą, baimę, užtikrinti nuolankumą ir paklusnumą, kai Tikrinimo metu buvo pažeidžiamos pareiškėjos konstitucinės teisės, galimai viršijant įgaliojimus, taip pat buvo siekiama palaužti ir įbauginti. Pareiškėja Tarnybiniame pranešime aktyviai pareiškė nuomonę apie, jos manymu, pažeistas ne tik su tarnyba muitinėje susijusias specialiąsias teises ir pažeistus tarnybos muitinėje principus, bet ir pamatines teises, įtvirtintas Konstitucijoje, iškėlė klausimą dėl tokio pobūdžio patikrinimų teisėtumo ir teisingumo, taip pat dėl viešo, žeminančio žmogiškąjį orumą ir pareigūnų autoritetą, tikrintojų elgesio. Pareiškėja Tarnybiniame pranešime aktyviai gynė savo pažeistas teises ne tik kaip individualus asmuo, bet ir kaip Profesinės sąjungos atstovė, taip atstovavo kitų posto pareigūnų, kurių daugelis yra Profesinės sąjungos nariai, teisėtiems interesams, siekė užkirsti kelią tokio pobūdžio ydingos praktikos įsitvirtinimui ir toleravimui, kai posto pareigūnų pamatinės teisės paneigiamos, jie viešai žeminami, bauginami, filmuojami, verčiami atlikti savo pačių daiktų kratas, matant tretiesiems asmenims.

Pareiškėja Tarnybiniame pranešime nurodė Tikrinimo aplinkybes, procesinius pažeidimus, tačiau dėl tikrintojų D. Ž. ir R. M. (kurie nėra Profesinės sąjungos nariai) jokie tarnybiniai patikrinimai, pareiškėjos žiniomis, nepradėti, dėl tikrintojų elgesio, galimai pažeidžiančio Etikos kodeksą, Etikos komisija nesudaryta, taip pat nesudaryta darbo grupė Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1B-527 teisėtumui ar nuostatų dėl turimų daiktų pateikimo būdo apibrėžimo.

3. Pareiškėjos Tarnybinį pranešimą Departamentas ir Vilniaus TM ignoravo. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinai kreipėsi su paklausimu, ar Tarnybinis raštas buvo užregistruotas. 2016 m. rugpjūčio 8 d, teikdama paaiškinimą pagal 2016 m. liepos 26 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-2100, nurodė, kad Tarnybinis pranešimas laikytinas paaiškinimo sudedamąja dalimi. Departamentas ir Vilniaus TM atsisakė pateikti pareiškėjai elektroniniu (toliau – ir el.) paštu Tarnybinį pranešimą su žyma „Gauta“ ir suteiktu muitinėje numeriu, motyvuodami tuo, kad tai yra tyrimo medžiaga. Nepaisant to, Išvada su siūloma nuobauda dar iki nuobaudos skyrimo bei iki pareiškėjos susipažinimo su Išvada, buvo pateikta bendruoju krovinių posto „Savanoriai“ elektroniniu paštu. Taigi, Išvada buvo paviešinta ir sudarytos sąlygos su ja susipažinti tretiesiems, su Tikrinimu ir tarnybiniu patikrinimu nesusijusiems, asmenims bei šį raštą platinti, buvo atskleistos tarnybinio tikrinimo detalės iki tol, kai su Išvada susipažino pareiškėja, dar nepasibaigus terminui pateikti papildomą paaiškinimą dėl Išvados, nepaskyrus nuobaudos. Tokiais veiksmais buvo veikiama piktybiškai prieš pareiškėją, aktyviai ginančią pamatines savo ir kitų pareigūnų (tiek Profesinės sąjungos narių, tiek kitų pareigūnų) konstitucines teises, iškeliant klausimą dėl Imuniteto tarnybos įgaliojimų viršijimo bei teisės aktų atitikties Konstitucijai, buvo siekiama parodyti tretiesiems asmenims, kokių pasekmių jie sulauks, jeigu imsis ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat parodyti, kad Profesinė sąjunga ir jos nariai neva yra bejėgiai, o būti Profesinės sąjungos nariais yra nepalanku.

4. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 22 d. papildomame paaiškinime dėl Išvados nurodė Komisijai duomenis, kuriuos Komisija nurodė neteisingai, atkreipė dėmesį į procesinius pažeidimus (pavyzdžiui, tikrintoja R. M. parodymus dėl tikrinimo aplinkybių pakeitė dieną iki Išvados surašymo). Pažymėtina, kad Komisija tarnybinio patikrinimo metu eliminavo iš tyrimo medžiagos tikrintoją D. Ž. (ne Profesinės sąjungos narį), kurio veiksmus ir elgesį pareiškėja aprašė Tarnybiniame pranešime. Susidaro įspūdis, kad pareiškėjos tikrinimą atliko tikrintoja R. M., o tai neatitinka tikrovės. Tai sudaro prielaidas manyti, kad Departamentas yra šališkas ir palankus D. Ž., siekia apsaugoti pareigūną, apie kurio veiksmus pareiškėja pranešė Tarnybiniame pranešime. Komisija ignoravo pareiškėjos mano tarnybiniuose raštuose pateikiamus faktus ir aplinkybes, taigi, tarnybinis patikrinimas yra nukreiptas apsaugoti Imuniteto tarnybos pareigūnus ir nubausti pareiškėją už aktyvų teisių gynimą ir tuo pačiu atstovaujančią kitų pareigūnų teisėtiems interesams.

5. Pareiškėjai iš Profesinės sąjungos veiklos žinomi atvejai, kai „nepatogūs“ arba nusižengę muitinės pareigūnai baudžiami tiek formaliai – skiriant nuobaudą, tiek neformaliai – pasunkinant darbo sąlygas, perkeliant į fiziškai sunkesnį, labiau nutolusį nuo gyvenamosios vietos padalinį. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui bei Profesinei sąjungai nepritariant dėl nuobaudos skyrimo, pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme Nr. 1P(V)-337 buvo perkelta iš krovinių posto „Savanoriai“ į kelio postą „Lavoriškės“, tuo pasunkintos jos darbo sąlygos tiek fiziškai, tiek psichologiškai, t. y. ženkliai padidėjo vykimo į tarnybą atstumas, fiziškai sunkesnės darbo sąlygos, darbas po 24 val. (paromis), visiškai naujas, pareiškėjai nežinomas darbo pobūdis ir specifika, stresas ir nesaugumo jausmas darbo aplinkoje. Šiuo metu kelio posto „Lavoriškės“ laikinai einantis viršininko pareigas pareigūnas iki 2016 m. vasaros ėjo pareigas Departamento Imuniteto tarnyboje (galima paklaida, nes tiksli perkėlimo data pareiškėjai nežinoma). Be to, pareigūnė, su kuria pareiškėja sukeista vietomis įsakymo Nr. 1P-337 pagrindu, mažiau negu po 2 savaičių grąžinta atgal į kelio postą „Lavoriškės“, tačiau pareiškėjos į ankstesnę darbo vietą negrąžino. Taigi, tokiais veiksmais siekiama parodyti pareiškėjos pažeidžiamumą darbo aplinkoje, sukelti stresinę aplinką, pasunkinti darbo sąlygas fiziškai, veikiama prieš pareiškėją kaip prieš „nepatogią“ pareigūnę, aktyviai ir drąsiai ginančią savo teises ir teisėtus interesus ir individualiai, ir Profesinės sąjungos narių interesais.

4. Pareiškėja 2013 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime „Apie Imuniteto tarnybos atliktą tikrinimą“, be kita ko, nurodė:

4.1. Pareiškėja 2016 m. liepos 15 d. ėjo pareigas muitinio tikrinimo vietoje UAB Vilniaus Transimeksa. Penktadieniais visada būna didesnis darbo krūvis, ypatingai prieš darbo pabaigą, o 2016 m. liepos 15 d., penktadienį, muitinės formalumams atlikti buvo teikiami ypatingai sudėtingi kroviniai, todėl ji juto nuovargį. Pareiškėja 2016 m. liepos 15 d. apie 18.00 val., kolegei išėjus plombuoti krovinio, dirbo darbo vietoje prie kompiuterio viena, grįžusi kolegė pranešė, kad bus atliekamas tikrinimas, o atsisukusi tiesiai sau už nugaros pamatė 2 nepažįstamus žmones, dėl situacijos netikėtumo patyrė stresą. Tikrintojas parodė mėlynai auksinį ženklą, kurį pareiškėja identifikavo kaip Muitinės kriminalinės tarnybos, tikrintoja – tarnybinį pažymėjimą. Susidariusi situacija pareiškėjai sudarė prielaidą manyti, kad tikrinimą atlieka Muitinės kriminalinė tarnyba, o tai – kad dėl pareiškėjos atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kažkas negerai su įformintu kroviniu, tai ją pribloškė, sukėlė šoką ir padvigubino stresą. Tikrintojams paprašius, pareiškėja pateikė savo tarnybinį pažymėjimą. Tikrintojas pranešė, kad tikrinimo tikslas ir priežastis – elgesys, bet nenurodė pateikti asmeninius ir kitus daiktus. Pareiškėja, įpusėjus jos asmeninių daiktų kratai, paprašė, kad pareigūnai patikslintų, kokiai tarnybai atstovauja, buvo atsakyta, kad jie atstovauja Departamento Imuniteto tarnybos skyriui; tik baigus tikrinimą ir pateikus tikrinimo aktą pasirašyti, pareiškėja sužinojo, kad tai Departamento Imuniteto tarnybos vyriausieji tyrėjai D. Ž. ir R. M.. Tikrinimo metu atliekant asmeninių daiktų kratą, pareiškėjai perklausus apie tikrinimo tikslą, jai pakartota, kad tikrinimas yra dėl elgesio, paklausus, ar tikrinimas atliekamas, turint informacijos dėl neteisėtų veiksmų ar skundų, atsakyta, kad ne, paklausus, ar tikrinimas atliekamas, nes atliekamas koks nors tyrimas, atsakyta, kad ne.

4.2. Vadovaujantis 2016 m. liepos 15 d. tikrinimo aktu, tikrinimas buvo pradėtas 18 val., baigtas – 18.30 val., tikrinimas atliktas muitinio tikrinimo vietoje, UAB Vilniaus Transimeksa. Vaizdo įrašas darytas ne viso tikrinimo metu, o tik asmeninių daiktų kratos metu ir darbo vietos fizinio tikrinimo metu, tačiau pareiškėjai nepaaiškinta, kokiu tikslu daromas vaizdo įrašas, kaip jis bus saugomas ir naudojamas, kas atsakingas už pareiškėjos duomenų apsaugą, tokios informacijos ji iki šiol neturi.

4.3. Tikrinimas pradėtas klausimu, ar pareiškėja turi draudžiamų daiktų, kiek pinigų turi, bei nurodyta padėti ant stalo asmeninius daiktus – prasegtas ir atvertas asmeninę rankinę, kosmetinę kanceliarinėms darbo reikmenims sudėti. Pareiškėjai atsakius, kad tarnyboje draudžiamų turėti daiktų neturi, o turimi pinigai neviršija leistinos turėti sumos, tikrintojai nurodė atverti piniginę. Pareiškėjos piniginės turinys buvo nufilmuotas stambiu planu, tuomet nurodyta ištraukti rankinėje esančią kosmetinę, ją atsegti ir atverti, šį nurodymą pareiškėja įvykdė. Rankinės ir ištrauktos kosmetinės turinys buvo nuolat filmuojamas stambiu planu. Tikrintojai pareikalavo, kad pareiškėja iškraustytų kosmetinės turinį ir iškrautų visus likusius rankinėje daiktus. Pareiškėja asmeninius daiktus (rankinę, kosmetinę iš asmeninės rankinės, piniginę, kosmetinę su kanceliarija) pagal reikalavimą, atsegtus ir atvertus, pateikė pareigūnams tikrinti ir į jų reikalavimus išimti daiktus savo rankomis sakė, kad jie gali tai padaryti patys. Nepaisydami to, Tikrintojai reikalavo, kad pareiškėja viską išimtų pati, nuolat akcentuota, kad neišėmus pačiai, tai traktuojama kaip atsisakymas pateikti rankinę ir kosmetinę tikrinimui. Pareiškėja pateikė asmeninius daiktus tikrinimui ir pasakė, kad Tikrintojai gali išiminėti daiktus, atsegti skyrelius ir t. t. patys. Pareiškėja klausė Tikrintojų, ar galėtų motyvuoti, kodėl esant patikrinimui dėl elgesio atliekama jos asmeninių daiktų krata, ar dėl jos pradėtas koks nors tyrimas, apie kurį jai nežinoma. Tikrintojai viso Tikrinimo metu teigė, kad jeigu pareiškėja neišims asmeninių daiktų pati, tai bus prilyginta visų draudžiamų daiktų turėjimui. Viso pokalbio metu buvo filmuojamas pareiškėjos rankinės turinys stambiu planu. Tikrintojai pranešė, kad fiksuos patikrinimo rezultatus kaip pareiškėjos atsisakymą ir dėl asmeninių daiktų neiškraustymo bus pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl draudžiamų daiktų turėjimo. Pareiškėja viso Tikrinimo (pokalbio, asmeninių daiktų kratos, darbo vietos daiktų tikrinimo ir filmavimo) metu patyrė šoką, jautį didžiulį stresą, įtampą, jautėsi bejėgė ir pažeminta, nes ūkio subjekto atstovai galėjo stebėti ir stebėjo, girdėti ir girdėjo tikrinimą pro stiklines duris.

4.4. Tikrinimo metu draudžiamų daiktų nerasta, elgesio ar kitų pažeidimų nenustatyta, pareiškėja vykdė pareigūnų nurodymus – parodė darbo vietoje esančius daiktus, pateikė patikrinimui ir asmeninius daiktus. Baigę tikrinti asmeninius daiktus ir darbo vietas, Tikrintojai surašė ir atspausdino tikrinimo aktą, pasirašė 2 egzempliorius ir įteikė pareiškėjai jį priimti pasirašytinai, kaip tikrinamiems pareigūnams ja asmeniui. Pareiškėjai pranešus, kad ji nėra vadovaujantis asmuo, pareigūnai informavo, kad ranka dokumente pavardės netaisys ir dar kartą pasinaudos pareiškėjos tarnybiniu kompiuteriu (pavardei dokumente pataisyti). Pataisę pavardę, Tikrintojai nusprendė ir visiškai kitaip, iš naujo, aprašyti Tikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes. Pirmąjį aktą Tikrintojai suplėšė ir pasirašyti pateikė antrąjį aktą su nauju dokumento turiniu. Pareigūnai antrajame akte nurodė, kad pareiškėja nepateikė rankinės viduje buvusios kosmetinės, tačiau šis teiginys neatitiko faktinių aplinkybių, nes kosmetinė iš rankinės buvo pateikta atsegta ir atverta, o kitų kosmetinių rankinėje ji neturėjo. Pareiškėja pateikė Tikrintojams asmeninius daiktus, sudarė sąlygas atidarinėti skyrelius ir tikrinti rankinės vidų. Taigi, Tikrintojai akte faktus ir aplinkybes iškraipė ir nurodė neteisingai.

4.5. Pagal Konstitucijos 22 ir 23 straipsnius žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ir nuosavybė neliečiama, o 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Tikrinimo metu, reikalaujant pateikti asmeninius daiktus, taip pat filmuojant rankinės, kosmetinės, piniginės, kanceliarinės kosmetinės turinį, tai matant tretiesiems asmenims, nesusijusiems su pareiškėja, buvo pažeista pareiškėjos teisė į privatų gyvenimą, ji buvo priversta atskleisti asmeninio gyvenimo detales (čekius, receptus, asmeninius dokumentus, vaistus, nuotraukas, higienos reikmenis ir kt. turimus asmeninius daiktus). Nors pareiškėja pateikė Tikrintojams visus turimus asmeninius daiktus, leido Tikrintojams patiems juos patikrinti, tačiau buvo preziumuojama, kad pareiškėja turi draudžiamus daiktus ir turi įrodyti priešingai, taigi, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pagal Taisyklių 7.4 punktą (2016 m. birželio 20 d. redakcija) 2015 tikrintojai gali prašyti tikrinamų muitinės pareigūnų pateikti tarnybos metu turimus daiktus, tačiau šiame punkte neįtvirtinta, kad pareigūnai privalo patys atlikti savo daiktų apžiūrų, o reikalavimas pateikti visus turimus daiktus, taip pat ir asmens higienos priemones, yra perteklinis ir nesusijęs su draudžiamų muitinės pareigūnams tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašu. Pagal Statuto 3 straipsnio 1 dalį tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės ir teisėtų lūkesčių principais, pagal 3 straipsnio 8 dalį pagal teisėtų lūkesčių principą asmuo, tarnaujantis muitinėje, gali tikėtis, kad valstybė laikysis įstatymuose nustatytų pareigų užtikrinti muitinės pareigūnų teises ir socialines garantijas visą jų tarnybos laiką, tačiau pareiškėjos konstitucinės teisės buvo pažeistos, atliekant kratą be sankcijos tokiems veiksmams, verčiant pareiškėją atlikti savo asmens daiktų kratą, jai pateikus asmeninius daiktus apžiūrai, bet atsisakius atlikti kratą savo rankomis, Tikrintojai preziumavo, kad pareiškėja turi tarnyboje draudžiamus daiktus, tačiau negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai daiktus ir kokius jų kiekius neva pareiškėja turi. Buvo pažeisti Etikos kodekso 7.1, 7.1.1, 7.1.3, 7.5.1 punktai, preziumuojant pažeidimą be įrodymų ne objektyviai, o remiantis tik išankstiniu nusistatymu ir muitinėje formuojama ydinga ir žmogaus teises pažeidžiančia praktika. Atliekant mano asmeninių daiktų kratą, darant pareiškėjai psichologinį spaudimą ir elgiantis su ja kaip su pažeidėja, pažeista jos teisė į teisingumą, objektyvumą, pagarbą, o tikrinimas atliktas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Pareiškėja pakartotinai nurodo, kad tarnybos metu neturėjo draudžiamų daiktų, išvardytų Statuto 15 straipsnio 2 dalyje ir Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. 1B-809 patvirtintame Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąraše.

5. Departamento generalinis direktorius 2016 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. 1B-613 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarė komisiją pareiškėjos, pareigas atliekančios krovinių poste „Savanoriai“, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti ir pavedė Komisijai teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą (Komisijos sudėtis pakeista 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 1B-664).

6. Departamentas 2016 m. liepos 26 d. rašte Nr. (5.46)3B-7867 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Profesinę sąjungą, kad pagal įsakymą Nr. 1B-613 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos, atliekančios pareigas krovinių poste „Savanoriai“, veiksmų.

7. Profesinė sąjunga 2016 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1P-1867 „Dėl informacijos pateikimo ir tarnybinio patikrinimo“ informavo Departamentą, kad pareiškėja dalyvauja profsąjunginėje veikloje, yra Jaunimo komiteto narė, kad Profesinė sąjunga dalyvaus tarnybinio patikrinimo procedūroje dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo, prašė, be kita ko, informuoti apie patikrinimo eigą ir sudaryti galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga.

9.6. Pareiškėja Tarnybiniame pranešime nurodė, kad penktadieniais visada būna didesnis darbo krūvis nei, ypatingai prieš darbo pabaigą, o penktadienį (2016 m. liepos 15 d. – Komisijos pastaba) muitinės formalumams atlikti buvo teikiami ypatingai sudėtingi kroviniai, todėl ji juto nuovargį; 2016 m. liepos 15 d. apie 18 val., kolegei išėjus plombuoti krovinio, dirbo darbo vietoje prie kompiuterio viena, grįžusi kolegė pranešė, kad atliekamas tikrinimas, o atsisukusi tiesiai sau už nugaros pamačiusi 2 nepažįstamus žmones, dėl situacijos netikėtumo patyrė stresą; tikrintojas parodė mėlynai auksinį ženklą, kurį ji identifikavo kaip Muitinės kriminalinės tarnybos ženklą, tikrintoja – tarnybinį pažymėjimą; pamaniusi, kad tikrinimą atlieka Muitinės kriminalinė tarnyba ir kad dėl jos atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kažkas yra negerai su įformintu kroviniu, tai ją pribloškė, sukėlė šoką ir padvigubino stresą; Tikrintojams paprašius, pateikė savo tarnybinį pažymėjimą, tikrintojas pranešė, kad tikrinimo tikslas ir priežastis – elgesys ir nenurodė pateikti asmeninius ir kitus daiktus; įpusėjus jos asmeninių daiktų kratai ji paprašiusi, kad pareigūnai patikslintų, kokiai tarnybai atstovauja, jai atsakyta, kad jie atstovauja Muitinės departamento Imuniteto tarnybos skyriui; tik baigus tikrinimą ir kai buvo pateiktas tikrinimo aktas pasirašyti, galėjo identifikuoti tikrintojus ir sužinojo, kad tai buvo Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas D. Ž. ir vyriausioji tyrėja R. M.; Tikrinimo metu, atliekant asmeninių daiktų kratą, jai perklausus apie tikrinimo tikslą, pakartojo, kad tikrinimas yra dėl elgesio, paklausus, ar tikrinimas atliekamas, turint informacijos dėl neteisėtų veiksmų ar skundų ir ar atliekamas koks nors tyrimas, buvo atsakyta, kad ne; vadovaujantis Tikrinimo aktu (2016 m. liepos 15 d.), tikrinimas pradėtas 18 val., baigtas – 18.30 val.; Tikrinimas atliktas muitinio tikrinimo vietoje, UAB „Vilniaus Transimeksa“; Vaizdo įrašas buvo daromas ne viso tikrinimo metu, o tik asmeninių daiktų kratos metu ir darbo vietos fizinio tikrinimo metu, kokiu tikslu daromas vaizdo įrašas, kaip bus saugomas ir naudojamas, kas atsakingas už jos duomenų apsaugą, nepaaiškinta, tokios informacijos iki šiol neturi; Tikrinimas pradėtas klausimu, ar turi draudžiamų daiktų, kiek pinigų turi, nurodyta padėti ant stalo asmeninius daiktus – prasegtas ir atvertas asmeninę rankinę, kosmetinę kanceliarinėms darbo reikmėms sudėti; atsakius, kad tarnyboje draudžiamų turėti daiktų neturi, o turimi pinigai neviršija leistinos turėti sumos, Tikrintojai nurodė atverti piniginę, piniginės turinys buvo nufilmuotas stambiu planu; tada jai nurodyta ištraukti rankinėje esančią kosmetinę, ją atsegti ir atverti, nurodymą įvykdė; rankinės ir ištrauktos kosmetinės turinys buvo nuolat filmuojamas stambiu planu; Tikrintojai pareikalavot iškraustyti ir kosmetinės turinį bei visus likusius rankinėje daiktus.; savo asmeninius daiktus (rankinę, kosmetinę iš asmeninės rankinės, piniginę, kosmetinę su kanceliarija) pagal reikalavimą atsegtus ir atvertus pateikė pareigūnams tikrinti ir į jų reikalavimus išimti daiktus savo rankomis pasakiusi, kad galintys tai padaryti patys; Tikrintojai vis tiek reikalavo, kad viską išimtų savo rankomis, nuolat akcentavo, kad neišėmus pačiai, tai traktuojama kaip atsisakymas pateikti rankinę ir kosmetinę tikrinimui; asmeninius daiktus tikrinimui pateikusi ir pasakiusi, kad jie patys gali išimti daiktus, atsegti skyrelius ir t. t.; paklausiusi Tikrintojų, ar galėtų motyvuoti, kodėl, esant patikrinimui dėl elgesio, atliekama krata, ar dėl jos pradėtas koks nors tyrimas, apie kurį jai nežinoma; panašiai šiuo laiku paklausiusi sužinojo, kad Tikrintojai atstovauja Imuniteto tarnybai; Tikrintojai viso patikrinimo metu teigė, kad jeigu neišims asmeninių daiktų pati, tai bus prilyginta visų draudžiamų daiktų turėjimui, viso pokalbio metu buvo filmuojamas jos rankinės turinys stambiu planu; Tikrintojai pranešė, kad fiksuos patikrinimo rezultatus kaip jos atsisakymą ir dėl asmeninių daiktų neiškraustymo bus pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl draudžiamų daiktų turėjimo; pareigūnai paprašė pateikti kitus tarnybos metu turimus daiktus, t. y. aprodyti savo darbo vietą ir joje turimus daiktus. Šio tikrinimo etape pagal tikrintojų duodamus nurodymus atidariusi visus stalčius, parodžiusi visus esančius stalčiuose daiktus, pakėlusi stalčiuose esančius popierius, išpakavusi maisto likučius, išlanksčiusi popierinį maišelį nuo maisto, pakėlusi kompiuterio klaviatūrą, praskleidusi visus dokumentus ant stalo, taip pat atidariusi ir ištraukusi iš spintos muitinės uniformas, tuo Tikrinimas baigtas; viso Tikrinimo (pokalbio, asmeninių daiktų kratos, darbo vietos daiktų tikrinimo ir filmavimo) metu patyrė šoką, jautė didžiulį stresą, įtampą, jautėsi bejėgė ir pažeminta, nes ūkio subjekto atstovai galėjo stebėti ir stebėjo, girdėti ir girdėjo tikrinimą pro stiklines duris; Tikrinimo metu draudžiamų daiktų nerasta, elgesio ar kitų pažeidimų nenustatyta, pareigūnų nurodymus vykdė, darbo vietoje esančius daiktus parodė, patikrinimui pateikė ir asmeninius daiktus; pabaigę asmeninių daiktų ir darbo vietų tikrinimą, Tikrintojai surašė ir atspausdino aktą, pasirašė 2 egzempliorius ir įteikė jai jį priimti pasirašytinai, kaip tikrinamiems pareigūnams vadovaujančiam asmeniui; pranešus Tikrintojams, kad ji nėra vadovaujantis asmuo, pareigūnai informavo, kad ranka dokumente pavardės netaisys ir dar kartą pasinaudos jos tarnybiniu kompiuteriu (pavardei dokumente pataisyti); pataisę pavardę, Tikrintojai nusprendė ir visiškai kitaip, iš naujo aprašyti tikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes; pirmąjį aktą Tikrintojai suplėšė ir pasirašyti pateikė antrąjį aktą su nauju dokumento turiniu, pareigūnai antrajame akte nurodė, kad ji nepateikusi rankinės viduje buvusios kosmetinės, tačiau šis teiginys neatitiko faktinių aplinkybių, nes kosmetinė iš rankinės buvo pateikta atsegta ir atverta, o kitų kosmetinių rankinėje neturėjusi; asmeninius daiktus Tikrintojams pateikė, sudarė sąlygas atidarinėti skyrelius ir tikrinti rankinės vidų; Tikrintojai akte faktus ir aplinkybes iškraipė ir nurodė neteisingai; Konstitucijos 22 ir 23 straipsniuose įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ir nuosavybė neliečiami, o 31 straipsnio 1 dalyje – nekaltumo prezumpcija; Tikrinimo metu, reikalaujant pateikti asmeninius daiktus, filmuojant rankinės, kosmetinės, piniginės, kanceliarinės kosmetinės turinį, tai matant tretiesiems asmenims, buvo pažeista jos teisė į privatų gyvenimą, ji buvo priversta atskleisti asmeninio gyvenimo detales (čekiai, receptai, asmeniniai dokumentai, vaistai, nuotraukos, higienos reikmenys ir kiti turimi privatūs daiktai); ji Tikrintojams pateikė visus turimus asmeninius daiktus, leido juos patiems patikrinti, tačiau bis tek buvo preziumuojama, kad ji turi draudžiamus daiktus ir turi įrodyti priešingai, tuo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas; pagal Taisyklių 7.4 punktą tikrintojai gali prašyti tikrinamų muitinės pareigūnų pateikti tarnybos metu turimus daiktus, tačiau jame nenustatyta, kad pareigūnai privalo patys atlikti savo daiktų apžiūrą, o reikalavimas pateikti visus turimus daiktus, taip pat ir asmens higienos priemones, yra perteklinis ir nesusijęs su draudžiamu muitinės pareigūnams tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašu; pagal Statuto 3 straipsnio 1 dalį tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės ir teisėtų lūkesčių principais, o pagal 3 straipsnio 8 dalį pagal teisėtų lūkesčių principą asmuo, tarnaujantis muitinėje, gali tikėtis, kad valstybė laikysis įstatymų nustatytų pareigų užtikrinti muitinės pareigūnų teises ir socialines garantijas visą jų tarnybos laiką, tačiau jos konstitucinės teisės buvo pažeistos, atliekant kratą be sankcijos tokiems veiksmams, verčiant ją atlikti savo asmens daiktų kratą, jai pateikus asmeninius daiktus apžiūrai, bet atsisakius atlikti kratą savo rankomis, tikrintojai preziumavo, kad ji turi tarnyboje draudžiamus daiktus, tačiau negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai daiktus ir kokius jų kiekius neva turinti; buvo pažeisti Etikos kodekso 7.1, 7.1.1, 7.1.3 ir 7.5.1 punktai, preziumuojant pažeidimą be įrodymų, ne objektyviai, o remiantis tik išankstiniu nusistatymu ir muitinėje formuojama ydinga ir žmogaus teises pažeidžiančia praktika; atliekant jos asmeninių daiktų kratą, darant jai psichologinį spaudimą ir elgiantis su ja kaip su pažeidėja, buvo pažeista jos teisė į teisingumą, objektyvumą, pagarbą, o tikrinimas atliktas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą; ji tarnybos metu neturėjo draudžiamų daiktų, išvardytų Statuto 15 straipsnio 2 dalyje ir Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. 1B-809 patvirtintame Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąraše.

9.7. Imuniteto tarnybos tyrėja R. M. 2016 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime nurodė, kad: 2016 m. liepos 15 d., atliekant tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą J. K. darbo vietoje, J. K. nepateikė turėtų daiktų, esančių rankinės vidiniame skyrelyje, kuris buvo užsegtas užtrauktuku; 2016 m. liepos 18 d. jos tarnybiniame pranešime Nr. 3TT-73 ir 2016 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6B- 1278 nurodytas teiginys, kad pareiškėja neatidarė rankinės viduje buvusios kosmetinės yra klaidingas, nes pareiškėja atidarė raudonos spalvos kosmetinę ir parodė joje buvusius daiktus; vaizdo įraše, atliekant minėtą tikrinimą, klaidingai įvardyta tikrinimo data; Tikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d.

9.10. Pareiškėja 2008 m. lapkričio 11 d. susipažino su Etikos kodeksu ir įsipareigojo laikytis jo reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimą.

10. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 22 d. papildomame paaiškinime Nr. 8P-1500 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2224“ (toliau – ir paaiškinimas Nr. 8P-1500), be kita ko, nurodė:

10.2. Pirmoje išvadoje Komisija neteisingai konstatuoja, kad patikrinimo metu pareiškėja nepateikė Tikrintojams patikrinimui savo turėtų daiktų, kurie buvo laikomi juodos spalvos rankinės vidiniame skyriuje. 2016 m. liepos 15 d. Tikrintojai pirmame Tikrinimo akte (kurį patys suplėšė) nurodė, kad pareiškėja atsisakė pateikti tikrinimui rankinėje ir kosmetinėje (raudonoje) buvusius daiktus, antrajame (perrašytame) tikrinimo akte nurodė, kad „J. K. atsisakė pateikti rankinės viduje turimus daiktus. Rankinę atidarė, tačiau rankinės vidinio skyriaus atidaryti nesutiko, taip pat neatidarė rankinės viduje esančios kosmetinės. Tikrintoja R. M. 2016 m. rugpjūčio 17 d. keičia parodymus ir nurodo, kad „J. K. nepateikė turėtą daiktų, esančių rankinės vidiniame skyrelyje, kuris buvo užsegtas užtrauktuku. (...) nurodytas teiginys, kad J. K. neatidarė rankinės viduje buvusios kosmetinės yra klaidingas, nes J. K. atidarė raudonos spalvos kosmetinę ir parodė joje buvusius aaikrus“. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių aprašymas keitėsi iš esmės, o teiginiai prieštarauja vienas kitam, tampa neaišku, dėl kurių aplinkybių pareiškėja turėtų teikti paaiškinimus. Pagal raudonos kosmetinės analogiją (aptarta ankščiau tekste) rankinė pateikta tinkamai. Tikrintojams suteiktos galimybės tikrinti pareišikėjos rankinėje esančius daiktus, išimti juos, atsegti skyrelius. Skyrelis yra sudėtinė rankinės dalis, o, kaip konstatavo Komisija, rankinė tikrinimui buvo pateikta tinkamai. Tai, kad pareiškėja suteikė Tikrintojams galimybę išimti daiktus ir atsegti skyrelius, matyti vaizdo įrašė, tačiau Komisija to patikrinimo išvadose nė karto nenurodė.

10.3. Trečioje išvadoje Komisija klaidingai nurodo, kad pareiškėja neva teigė, jog „Tikrintojai (...) nenurodė pateikti asmeninius ir kitus daiktus“. Ši Komisijos išvada neatitinka tikrovės. Pareiškėja apie nurodymus pateikti asmeninius ir kitus turimus daiktus pranešė Tarnybiniame pranešime, tai patvirtina ištrauka iš Tarnybinio pranešimo: „Tikrinimas buvo pradėtas klausimu, ar turiu draudžiamų daiktų, kiek pinigų turiu, bei buvo nurodyta padėti ant stalo asmeninius daiktus – prasegtą ir atvertą rankinę“, „ Tada man buvo nurodyta ištraukti iš rankinės kosmetinę, ją atsegti ir atverti“ ir t. t.

10.4. Ketvirtoje išvadoje Komisija klaidingai nurodo, kad durys yra matinės ir pašaliniai asmenys negalėjo stebėti tikrinimo, tą pagrindžiančios nuotraukos pateikiamos su šiuo paaiškinimu. Tretieji asmenys galėjo stebėti ir stebėjo Tikrinimą, todėl buvo pažeminti pareiškėjos garbė ir orumas kaip muitinės pareigūnės ir kaip privataus asmens, diskredituotas pareigūno vardas, sumenkintas pareigūno autoritetas, tuo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės teisės į privatumą, garbę ir orumą, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybą muitinėje, nuostatos.

10.5. Pastabos

10.5.1. Pareiškėja viso Tikrinimo metu parodymų nekeitė, o Tikrintojai parodymus keitė 2 kartus, 2016 m. liepos 15 d. sunaikino pirmą surašytą tikrinimo aktą, o antrajame visiškai kitaip aprašė Tikrinimo aplinkybes, taip pat tikrintoja R. M. 2016 m. rugpjūčio 17 d. dar kartą pakeitė parodymus iš esmės.

10.5.2. Komisijos nurodomas teiginys, kad Tikrintojai tinkamai prisistatė pareiškėjai, neatitinka tikrovės, nes tikrintojas parodė mėlynai auksinį ženklą (tuo sudarydamas prielaidą manyti, kad tikrinimą atlieka Muitinės kriminalinė tarnyba), o tikrintoja – pažymėjimą. Pagal Taisyklių 6.1 punktą tikrintojai, atlikdami tikrinimus, privalo prisistatyti tikrinamiems muitinės darbuotojams, nurodydami savo vardą, pavardę, užimamas pareigas ir parodyti savo tarnybinį pažymėjimą. Ženklo ar pažymėjimo parodymas nėra laikomas tinkamu prisistatymu. Tai, kad Tikrintojai atstovauja Imuniteto tarnybai, pareiškėja sužinojo vėliau, ką patvirtina vaizdo įrašo 6.32 min., o Tikrintojų pavardes ir pareigas sužinojo iš surašyto tikrinimo akto.

10.5.3. Tikrintojai tikrinimo akte nurodo, kad tikrinimas pradėtas 18 val., baigtas – 18.30 va., vaizdo įrašo trukmė – 16.16 min. Tikrinimo aktas pagal Tikrintojų nurodomus duomenis tikrinimo akte surašytas, baigus filmavimą; likęs tikrinimo laikas neužfiksuotas, taigi, vadovautis vien vaizdo įrašu – klaidinga. Atsižvelgiant į patirtą šoką ir sukrėtimą, laiko suvokimas minučių ar sekundžių tikslumu galėjo būti netikslus. Pareiškėjos pateikti Tikrinimo įvykiai yra tiek iš filmuojamo, tiek iš nefilmuojamo Tikrinimo etapo.

10.5.4. Išvada sudaro nuomonę, kad pareiškėją tikrino R. M., beveik eliminuojant pareigūną D. Ž., tačiau tikrinant pareiškėjos asmeninius daiktus „aktyvus“ buvo būtent pareigūnas D. Ž., jis aktyviai nurodinėjo teikti daiktus, nuolat akcentavo daiktų neiškraustymo savo rankomis pasekmes (konstatavo, kad ji turi draudžiamus daiktus, kad bus pradėtas tarnybinis patikrinimas), darė psichologinį spaudimą, filmavo pareiškėją ir jos daiktus (piniginę, kosmetinę, rankinės turinį stambiu planu), maždaug įpusėjus filmavimui tikrintojas vaizdo kamerą laikyti perdavė R. M.. D. Ž. ir toliau darė spaudimą pareiškėjai, teikė nurodymus, aktyviai dalyvavo tikrinimo akto surašyme.

Po tikrinimo akto surašymo ir pasirašymo, tikrintojas D. Ž. dar kartą pasiūlė iškraustyti savo rankomis rankinės ir kosmetinės turinį.

10.5.5. Pagal Taisyklių 15 punktą muitinės darbuotojai, kurių tarnybinė veikla ar elgesys buvo tikrinami, turi teisę apskųsti tikrintojų veiksmus tikrintojus į pareigas priėmusiam asmeniui. Pareiškėja Tarnybiniame pranešime kreipėsi į Departamento generalinį direktorių, Vilniaus TM viršininką, Departamento Imuniteto tarnybos viršininką, pranešdama apie Imuniteto tarnybos tikrinimo eigą bei nurodydama, kad jos konstitucinės ir kituose teisės aktuose įtvirtintos teisės buvo pažeistos, pažemintas ir sumenkintas muitinės pareigūno vardas, apie Tarnybinio pranešimo įregistravimą jai nepranešta, taip pat nepranešta, kokių veiksmų bus imtasi, ar apskritai bus imtasi. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Departamento ir Vilniaus TM raštines su paklausimu, ar Tarnybinis pranešimas buvo užregistruotas. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodžius, kad Tarnybinis pranešimas laikytinas sudėtine paaiškinimo dalimi, jis buvo prijungtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos.

10.5.6. Tikrinimo metu tikrintojas nuolat akcentavo, kad pareiškėja nepateikė nei kosmetinėse, nei rankinėje turėtų daiktų, o Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nepateikė tik „skyrelio“, kuris yra rankinės sudėtinė dalis, kad rankinė pateikta tinkamai. Išvadoje nė karto nenurodyta, kad pareiškėja suteikė galimybę Tikrintojams tikrinti rankinės turinį (t. y. išimti daiktus, atsegti skyrelius), ką aiškiai turėjo matyti turimame vaizdo įraše. Darytina išvada, kad Tikrinimo metu Tikrintojams teigiant, kad pareiškėja nepateikė kosmetinių ir rankinės daiktų tikrinimui tyčia, buvo naudojama psichologinė prievarta ir spaudimas, gąsdinimas pasekmėmis. Tikrinimo metu vadovautasi kaltumo prezumpcija, tai pažeidžia Konstitucijos, Administracinio teisės pažeidimų kodekso, muitinės veikią reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

10.5.7. Viso Tikrinimo metu dėl permatomų ir prastai garsą izoliuojančių stiklinių durų pašaliniai asmenys galėjo stebėti ir stebėjo, galėjo girdėti ir girdėjo tikrinimą, tuo pažemintas ir diskredituotas pareiškėjos kaip pareigūno vardas, sumenkintas jos kaip muitinės pareigūnės autoritetas, pašaliniams asmenims sudaryta nuomonė, kad ji yra pažeidėja ar nusikaltėlė, jiems matant ji ir jos asmeniniai daiktai buvo filmuojami, tuo pareiškėja pažeminta ir kaip privatus asmuo, įžeistas jos orumas, ji buvo priversta ne tik atskleisti privataus gyvenimo detales, bet ir daryti tai, matant pašaliniams asmenims.

10.5.8 Išvada pateikta susipažinti bendruoju posto el. paštu, t. y. pareiškėjos kolegoms atskleista tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga dar iki tol, kol su Išvada susipažino ji pati, tuo dar kartą pažeista Konstitucijoje įtvirtinta teisė į privatumą. Atskleidžiant Išvadoje pateikiamą surinktą patikrinimo medžiagą tretiems asmenims, nesusijusiems su patikrinimu, pažeistos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių nuostatos.

10.5.9. Pakartotinai pažymėtina, kad pažeidžiamos pareiškėjos pamatinės pilietinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 22, 23 straipsniuose ir 31 straipsnio 1 dalyje, taip pat pažeidžiama Statuto 3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnis, Etikos kodekso 7,1, 7.1,1, 7.1.3, 7.5.1 punktų ir kitų teisės aktų nuostatos, taip pat padaryta eilė procesinių pažeidimų tiek atliekant Tikrinimą (2016 m. liepos 15 d.), tiek tarnybinio patikrinimo metu.