- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-528-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01337-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. J. atstovo Gintaro Petukausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutarimu R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. sausio 19 d., apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užpakalinio bamperio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mitsubishi Carisma“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., kairės pusės priekines duris ir atgalinio vaizdo veidrodį, taip apgadino svetimą automobilį ir po įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
R. J. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad byloje nėra įrodyta, kad tarp automobilių „Nissan X-Trail“ ir „Mitsubishi Carisma“ įvyko kontaktas ta automobilių dalimi, kuri nurodoma teismo nutarime. Nors automobilio „Nissan X-Trail“ 2016-02-03 apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Nissan X-Trail“ apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje viršutinėje dalyje 70 cm aukštyje nuo važiuojamosios dalies, tačiau kuo konkrečiai pasireiškia sugadinimai - akte nedetalizuota, o iš fotofiksacinės medžiagos galima spręsti, kad apgadinimai fiksuoti ne galinio bamperio dešinėje pusėje, o galinio bamperio vidurinio trečdalio dešinėje pusėje, t. y. ne detalės, kurios ilgis apie 1,6 m kampe, o beveik jos viduryje. Taip pat iš apžiūros akto galima spręsti, kad automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio plotis yra apie 10 cm (60 cm - 70 cm aukštyje nuo kelio dangos paviršiaus). Nurodo, kad iš automobilio „Mitsubishi Carisma“ techninės apžiūros akto ir pridedamos fotofiksacinės medžiagos matyti, kad automobilio priekinių kairės pusės durelių sužalojimai padaryti įspaudimo - slydimo pasekmėje, šių sužalojimų plotis (aukštis) yra ~ 0,50 m ~ 0,80 m ir yra padaryti per visą sužalojimų plotį - ~ 0,30 m. Tokiu būdu, automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinių kairės pusės durelių sužalojimų lokalizacija ir akivaizdaus fizinio kontakto plotis (0,5 m - 0,8 m nuo kelio dangos paviršiaus) yra gerokai didesnis, nei automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio charakteristikos (0,6 m - 0,7 m nuo kelio dangos paviršiaus). Pažymi, kad tokie automobilio „Mitsubishi Carisma“ sugadinimai negalėjo būti padaryti automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio plokštuma veikiant automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinių kairės pusės durelių plokštumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad abiejų automobilių sugadinimai nesutampa nė vienu požymiu ir apgadinimai negalėjo būti padaryti teismo nutarime nurodytomis sąlygomis.
Nurodo, kad byloje esančios fotolentelės (36-37 b.l.) negali būti laikomos tinkamais įrodymais byloje, kadangi nėra suprantamos ir nepaaiškinamos jų atsiradimo byloje aplinkybės – nurodoma, jog fotolentelės sudarytos 2016 m. sausio 19 d. Vilniuje, Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos tyrėjos M. N., nors iš bylos medžiagos aišku, kad tyrėja M. N. įvykio vietoje nebuvo. Taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad įvykio apžiūros metu 2016-01-19 automobilis „Mitsubishi Carisma“ buvo fotografuojamas. Tačiau pažymi, kad ir iš byloje esančių fotolentelių galima spręsti, kad automobiliui „Mitsubishi Carisma“ padarytų sužalojimų lokalizacija yra 0,64 m - 0,86 m aukštyje nuo kelio dangos paviršiaus, ir šių sužalojimų mastas yra mažesnis nei tas, kuris fiksuotas 2016-04-17 automobilio „Mitsubishi Carisma“ apžiūros akte. Mano, kad nepašalinus byloje minėtų prieštaravimų, jie turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teigia, kad liudytojos Č. D. parodymai nėra patikimi ir pirmosios instancijos teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Pažymi, kad iš bylos medžiagos neaišku, kokiu būdu liudytoja Č. D. atsirado byloje, nes pareigūnų parodymuose kalbama apie liudytoją (vyrą) ar liudytojus, apie kuriuos jokių duomenų nėra, kadangi liudytojai greitai išvažiavo, o liudytoja Č. D. apklausiama praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įvykio. Nurodo, kad liudytojos parodymai yra nepatikimi, nes, sėdėdama savo automobilyje, ji objektyviai negalėjo nei matyti, nei girdėti kitame automobilyje sėdinčio vairuotojo, arba liudytojos nurodytas vairuotojas yra ne R. J., kadangi jis neatitinka liudytojos nurodomo transporto priemonę vairavusios asmens apibūdinimo – R. J. niekada nėra nešiojęs akinių, juo labiau - su akiniais vairavęs transporto priemonę, taip pat jis nėra stambaus kūno sudėjimo. Taip pat byloje nėra lapelio ant kurio, pasak L. B., liudytoja užrašė automobilį apgadinusio kito automobilio valstybinį numerį. Taip pat, jeigu ir pripažinti buvus lapelį su Č. D. rankraštiniu įrašu, negalima atmesti abejonių, ar L. B. teisingai perskaitė jame esančią informaciją, nesuklydo dėl valstybinio numerio raidžių ar skaičių.
Nurodo, kad byloje nėra aišku, iš kokių nuotraukų liudytoja Č. D. atpažino būtent R. J. naudojamą „Nissan X-Trail“ automobilį kaip automobilį matytą įvykio vietoje. Pažymi, kad automobilio atpažinimas iš nuotraukų turėjo būti daromas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 194, 195 straipsniuose nustatytų taisyklių, todėl Č. D. parodymai yra nepatikimi ir užfiksuoti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.
Kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktas išrašas bei nurodoma, kad eismo įvykio dieną - 2016-01-19 apie 13.30 val., jis su savo sūnumi lankėsi medicinos įstaigoje, todėl negalėjo būti teismo nutarime nurodytoje vietoje ir laiku bei padaryti pažeidimą, kuriuo yra apkaltintas.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į R. J. skundą, kuriame nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Iš apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad ginčijama R. J. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nesutinkama su įrodymų vertinimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Tvirtinama, kad aptariamų pažeidimų R. J. nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamą nutarimą, susipažinęs su pažeidėjo atstovo apeliacinio skundo argumentais, ir, atsižvelgdamas į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, gautais teisėtais būdais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.
Tai, kad R. J. protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užpakalinio bamperio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mitsubishi Carisma“ kairės pusės priekines duris ir atgalinio vaizdo veidrodį, taip apgadino svetimą automobilį ir po įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina bylos medžiaga, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-61661459-16, pareigūnų M. M., M. N. tarnybiniai pranešimai, 2016-02-03 Panevėžio apskrities VPK transporto priemonės apžiūros aktas, paties R. J. pateiktos fotonuotraukos, 2016-04-27 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nukentėjusiojo L. B., administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. parodymai, liudytojų A. B., E. J. parodymai, pagarsinti liudytojos Č. D. parodymai ir kita byloje esanti medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Nors R. J. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. parodymus atmetė, kadangi juos paneigia kita bylos medžiaga. Tai, kad būtent R. J., vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“ protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje apgadino automobilį „Mitsubishi Carisma“ bei pasišalino iš įvykio vietos, patvirtina bylos medžiaga: nukentėjusiojo L. B. parodymai apie tai, kad įvykio dieną atėjęs į automobilių stovėjimo aikštelę rado savo automobilį „Mitsubishi Carisma“ apgadintą – sugadintos vairuotojo pusės durys ir galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlis; įvykį matęs liudytojas jį informavo, kad matė įvykį ir nurodė, jog automobilį apgadino automobilio „Nissan X-Trail“, vairuotojas; liudytojas ant lapelio užrašė automobilio valstybinį numerį - (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 56). Liudytojos A. B. parodymai apie tai, kad įvykio dieną kartu su savo sutuoktiniu L. B. automobilių stovėjimo aikštelėje rado apgadintą automobilį „Mitsubishi Carisma“; įvykį matė liudytojai, kurie informavo, kad jų automobilį „Mitsubishi Carisma“ apgadino kitas automobilis, kurį vairavo stambus vyriškis (b. l. 56). Policijos duomenys apie pranešimą (b. l. 17) nurodo, jog būtent iš liudytojos gautos informacijos pagrindu nukentėjusysis L. B. apie eismo įvykį iš karto pranešė policijos pareigūnams ir konkrečiai nurodė pasišalinusio automobilio markę bei valstybinius numerius – Nissan (duomenys neskelbtini). Šis įrodymų šaltinis patvirtina L. B. parodymus apie jam liudytojos Č. D. pateiktą informaciją, o apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad L. B. galėjo neteisingai perskaityti ant lapelio esančią informaciją, suklysti dėl valstybinio numerio raidžių ar skaičių, vertinami deklaratyviais. Iš bylos nagrinėjimo metu pagarsintų liudytojos Č. D. parodymų matyti, kad įvykio dieną ji matė kaip automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, galine dešine puse atsitrenkė į automobilį „Mitsubishi Carisma“ ir jį apgadinęs trumpam stabtelėjo, atsisukęs nusikeikė ir išvažiavo; ant lapelio tiksliai užrašė automobilio „Nissan X-Trail“ valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini); automobilį vairavo stambaus kūno sudėjimo vyriškis, virš 40 m. amžiaus. Apklausos metu liudytoja C. D. iš pateiktų specialistės D. B. fotonuotraukų atpažino įvykio metu matytą automobilį „Nissan X-Trail“ (b. l. 38). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, vienintelė tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja Č. D. teisme apklausta nebuvo ir apeliantas kelia šios liudytojos paaiškinimų pripažinimo įrodymu klausimą, nurodo, kad liudytojos Č. D. parodymai yra nepatikimi, kadangi iš bylos medžiagos neaišku, kokiu būdu liudytoja Č. D. atsirado byloje - pirminiuose pareigūnų parodymuose kalbama apie liudytoją (vyrą) ar liudytojus, apie kuriuos jokių duomenų nėra, kadangi liudytojai greitai išvažiavo, o liudytoja Č. D. byloje apklausiama praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įvykio. Teismo išvada yra ta, jog bylos duomenų visuma nesuteikia objektyvaus pagrindo abejoti liudytojos Č. D. paaiškinimo turiniu ir pirmosios instancijos teismas, t. y. gretindamas su kitais bylos įrodymais, tinkamai paaiškinimą įvertino bei padarė teisingai išvadas. Akivaizdu, jog nukentėjusysis L. B., suvokdamas atsakomybę pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 39), į policijos pareigūnus kreipėsi iš karto po įvykio, nurodydamas jo automobilį apgadinusio automobilio markę, valstybinį numerį. Tai, kad liudytoja Č. D. nebuvo apklausta iš karto po eismo įvykio ir pradžioje nebuvo įvardijami tikslūs jos anketiniai duomenys, nesudaro jokio pagrindo abejoti vėlesnėje tyrimo stadijoje duotais jos paaiškinimais, nes liudytoja Č. D. įstatymų nustatyta tvarka buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinėje teisės pažeidimo byloje ir jos parodymai patvirtinti Vilniaus apskrities VPK specialistės D. B. (b. l. 38). Reikšminga yra tai, jog Č. D. paaiškinimai atitinka tiek pirminius nukentėjusiojo L. B. parodymus, duotus iš karto po eismo įvykio (b. l. 39); 2016-01-19 vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime fiksuotas aplinkybes, jog 2016-01-19 apie 13.00 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. 250 aikštelėje po susidūrimo laukia apgadinto automobilio Mitsubishi Carisma savininkas, kaltininkas su automobiliu Nissan X-trail valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 14); nukentėjusiojo L. B. bei liudytojos A. B. parodymus duotus bylos nagrinėjimo teisme metu, kurie visumoje patvirtina, kad įvykį matė liudytoja, kuri iš karto po eismo įvykio nurodė, kad automobilį „Mitsubishi Carisma“ apgadino automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojas bei nurodė iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Apeliaciniame skunde ginčijama automobilio „Nissan X-Trail“ atpažinimo procedūra, taip pat nurodoma, kad liudytoja, sėdėdama savo automobilyje, objektyviai negalėjo matyti ir girdėti kitame automobilyje sėdinčio vairuotojo, bei tai, kad nurodomas asmuo neatitinka R. J. bruožų – R. J. nėra stambaus kūno sudėjimo, nenešioja akinių, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų. Liudytoja Č. D. aiškiai nurodė, kad matė, jog automobilį „Nissan X-Trail“ vairavo vyras, virš 40 m. amžiaus, kas atitinka R. J. asmenį, nurodoma aplinkybė, kad vyras buvo stambaus kūno sudėjimo yra subjektyvaus pobūdžio, o byloje pateikti duomenys, kad R. J. nenešioja akinių, vienok nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Šios liudytojos paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus nėra pagrindo, kadangi byloje yra ir kitų įrodymų R. J. kaltei pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J., vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, važiuodamas atbuline eiga užpakalinio bamperio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mitsubishi Carisma“ kairės pusės priekines duris ir atgalinio vaizdo veidrodį, juoss apgadino bei rėmėsi ne tik Č. D. paaiškinimu, bet byloje esančiais ir kitais duomenimis – eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, iš kurių matyti, abiejų automobilių apgadinimų aukščiai ir dislokacija. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas taip pat grindė 2016-02-03 transporto priemonės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“ apgadinimų aukštis atitinka automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio dešinės pusės detalių aukštį, su kuriomis padaryti apgadinimai „Mitsubishi Carisma“. Apeliantas tvirtina, jog automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio plotis yra apie 10 cm (60 cm - 70 cm aukštyje nuo kelio dangos paviršiaus) (b. l. 26), o automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinių kairės pusės durelių sužalojimai padaryti įspaudimo - slydimo pasekmėje, šių sužalojimų plotis (aukštis) yra ~ 0,50 m ~ 0,80 m ir yra padaryti per visą sužalojimų plotį - ~ 0,30 m, todėl automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinių kairės pusės durelių sužalojimų lokalizacija ir akivaizdaus fizinio kontakto plotis (0,5 m - 0,8 m nuo kelio dangos paviršiaus) yra gerokai didesnis, nei automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio charakteristikos (0,6 m - 0,7 m nuo kelio dangos paviršiaus). Šiuo atveju teigti, jog galinio bamperio plotis yra apie 10 cm nėra tikslu. Iš jau minėtų įrodymų akivaizdžiai matyti, jog galinis bamperis yra praplatėjęs ir jo plotis praplatėjime yra aiškiai didesnis nei skunde akcentuojamas 10 cm, o atitinka automobilio „Mitsubishi Carisma“ apgadinimų plotį, t. y. apie 30 cm. Šiuo aspektu apelianto argumentai, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinių kairės pusės durelių sužalojimų negalėjo būti padaryti „Nissan X-Trail“ galinio bamperio plokštuma, nepagrįsti. Kaip matyti, apeliantas savaip interpretuoja byloje esančius duomenis, kuriuose fiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, vardija nežymius neatitikimus ar užfiksuotų duomenų neišsamumą, nepatikimumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įrodymų įvertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog paties pažeidėjo R. J. parodymai nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš bylos duomenų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. atsisakė jį pasirašyti ir jokio paaiškinimo neteikė (b. l. 2), 2016-02-03 paaiškinime nurodė, kad automobiliu naudojasi jis ir žmona, yra dirbantis, nieko negalėjo paaiškinti apie 2016-01-19 dienos įvykius (b. l. 31). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. J. kategoriškai tvirtino, jog protokole nurodytu laiku Vilniuje nebuvo, buvo namuose (b. l. 92), apeliaciniame skunde teigė, kad įvykio dieną 2016-01-19 apie 13.30 val. kartu su sūnumi lankėsi medicinos įstaigoje bei pateikė optikos įstaigos UAB „M. O.“ pažymą, pasirašytą gydytojos (134 b. l.). Pateikta pažyma, kurioje nurodyta 2016-01-19 ir kita bendra informacija, yra neinformatyvi tuo aspektu, jog joje nefiksuotas buvimo optikos salone laikas, asmenų tapatybės, todėl nepaneigianti pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų, jog R. J. vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užpakalinio bamperio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mitsubishi Carisma“, kairės pusės priekines duris ir atgalinio vaizdo veidrodį, apgadino svetimą automobilį, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus bylos aplinkybes, abiejų automobilių apgadinimų pobūdį ir intensyvumą, R. J. neabejotinai suprato, kad padarė eismo įvykį ir pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Šios išvados nekeičia ir kaip deklaratyvūs vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai apie apylinkės teismo padarytus procesinius pažeidimus nagrinėjant bylą, įrodymų analizės nepakankamumą ir šališkumą, priimant skundžiamą nutarimą, taip pat teisės aktų netinkamą aiškinimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pripažįstama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. atstovo Gintaro Petukausko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.