- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 2AT-38-746/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01337-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas
- Kategorijos
- 3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Jono Prapiesčio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo advokato Gintaro Petukausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimu R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 40 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas apėmus, galutinė nuobauda jam paskirta 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad 2016 m. sausio 19 d., apie 12.40 val., Vilniuje, prie prekybos centro „Promo“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobiliu „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo tėvui V. J., važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, ar tai daryti saugu, ir užpakalinio bamperio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., kairės pusės priekines duris bei atgalinio vaizdo veidrodį ir po įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 219, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo advokato G. Petukausko apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 31 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo advokato G. Petukausko prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jo atstovaujamojo administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, neišklausė svarbiausios liudytojos Č. D., neužtikrino visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir faktų nustatymo, neįvertino jo atstovaujamojo nekaltumą patvirtinančių aplinkybių.
5.1. Pasak pareiškėjo, nagrinėjant jo atstovaujamojo bylą teisme buvo nurodyta daug konkrečių objektyvių ir patikrinamų aplinkybių (transporto priemonių apžiūros duomenys, nuotraukos, transporto priemonių pažeidimų matavimų duomenys ir kt.), kurių pagrindu buvo keliamos pagrįstos abejonės dėl to, kad byloje nurodomi automobilio „Mitsubishi Carisma“ apgadinimai „negalėjo būti padaryti automobilio „Nissan X-Trail“ galinio bamperio plokštuma veikiant automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinių kairės pusės durelių plokštumą“. Pirmosios instancijos teismas, anot pareiškėjo, abejodamas dėl nurodytų aplinkybių, kėlė klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau jos nepaskyrė, nors jo atstovaujamasis ir neprieštaravo, kad ekspertizė būtų atlikta.
5.2. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis L. B. susipažino su visa administracinio teisės pažeidimo byla ir, ko gero, ketino pateikti teismui įrodymus apie padarytos žalos dydį. Pasak pareiškėjo, iš teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio protokolo darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teisėjas konsultavo nukentėjusįjį dėl padarytos turtinės žalos ir šis klausimas buvo sprendžiamas, tačiau žalos dydis byloje taip ir nebuvo nustatytas. Taigi, pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino nukentėjusiajam padarytų nuostolių. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad apeliaciniame skunde buvo keliamas liudytojos Č. D. parodymų patikimumo klausimas, nes ji davė parodymus apie tokias detales ir smulkmenas, kurių objektyviai negalėjo nei matyti, nei girdėti. Pareiškėjo tvirtinimu, liudytojos Č. D. apibūdintas vairuotojas buvo su akiniais, todėl juo jokiu būdu negali būti jo atstovaujamasis, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jam niekada nebuvo rekomenduota nešioti akinius. Be to, pareiškėjas pažymi, kad liudytojos Č. D. apklausos protokole, kurios metu ji neva iš specialistės D. Bernotaitės pateiktų nuotraukų atpažino įvykio metu matytą automobilį „Nissan X-Trail“, nenurodoma, kas, kada, kokių automobilių ir kokias nuotraukas jai pateikė. Taigi, pareiškėjo teigimu, esant akivaizdiems faktinių aplinkybių ir liudytojos Č. D. parodymų prieštaravimams, jos neapklausus teisme, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog „nurodomas asmuo neatitinka R. J. bruožų – jis nėra stambaus kūno sudėjimo, nenešioja akinių“, nepaneigia padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų.
6. Pareiškėjas taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nesilaikė ATPK 302¹⁵ straipsnio 5 dalies (turėtų būti – 302¹⁰ straipsnio 2 dalies) nuostatų.
6.1. Anot pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta UAB „Mikrolin Optic“ pažyma, patvirtinanti, kad 2016 m. sausio 19 d. šioje medicinos įstaigoje lankėsi nepilnametis N. J., gim. 2007 m. sausio 30 d., kuris „tėvo žodžiais – prasčiau mato“. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ši pažyma yra neinformatyvi, nes joje nenurodytas buvimo optikos salone laikas, asmenų tapatybės, nurodo, kad, savaime suprantama, jog medicinos įstaiga išduodamoje pažymoje nenurodo tikslaus laiko ir kartu su pacientu atvykusių asmenų. Dėl to, pareiškėjo nuomone, kilus abejonių, teismas, siekdamas išaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, privalėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kaip liudytoją apklausti nurodytą pažymą išdavusį gydytoją, ištirti kitas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias tai, kad jo atstovaujamasis negalėjo būti įvykio vietoje pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytu laiku ir padaryti pažeidimus, už kuriuos šioje byloje yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
7. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
Šalies argumentai
8. Pareigūnas, nesutikdamas su administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo prašymu, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o administracinė nuobauda R. J. teisingai individualizuota. Dėl to, pareigūno nuomone, šioje byloje nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti teismų sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo advokato G. Petukausko prašymas atmestinas.
10. Esminis pareiškėjo argumentas yra tas, kad, jo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, neišklausė svarbiausios liudytojos Č. D., neužtikrino visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir faktų nustatymo, neįvertino jo atstovaujamojo nekaltumą patvirtinančių aplinkybių. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nesilaikė ATPK 302¹⁵ straipsnio 5 dalies (turėtų būti – 302¹⁰ straipsnio 2 dalies) nuostatų.
11. Pirmiausia nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinama dėl padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus žemesnių instancijų teismų nutarimus ar nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, ir yra saistoma toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis). Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įrodymai nerenkami, iš naujo netiriami ir nevertinami, faktinės aplinkybės nenustatomos.
12. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
13. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi ištirti ir įvertinti visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
14. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog proceso dalyviai nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių, savaime neduoda pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies nuostatos.
15. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, teismo posėdyje apklausė patį R. J., nukentėjusįjį L. B., liudytoją A. B., E. J., balsu perskaitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. Meškio 2016 m. sausio 19 d. tarnybinį pranešimą, Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos M. Nagelytės 2016 m. gegužės 23 d. tarnybinį pranešimą, 2016 m. vasario 3 d. automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 27 d. automobilio „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrų aktus, liudytojos E. J. 2016 m. vasario 3 d. paaiškinimą, į pirmosios instancijos teismo posėdį dėl svarbios priežasties negalėjusios atvykti liudytojos Č. D. 2016 m. balandžio 21 d. paaiškinimą, 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio protokolą, automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 0-2016/4, Pirkėjų skolų (apyvartų) atsiskaitymo žurnalo kopiją, išvardijo dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, prie bylos pridėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovės ir jo paties pateiktą vedybų sutartį, pažymas apie išmokėtas pajamas, išrašą iš medicininių dokumentų, automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 0-2016/4. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, išaiškino bei nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir motyvuotai konstatavo, kad įvykio metu automobilį „Nissan X-Trail“ vairavo R. J., taip pat, kad „Mitsubishi Carisma“ durų įlenkimo konfigūracija visiškai atitinka automobilio „Nissan X-Trail“ užpakalinio bamperio dešinio kampo ypatumus. Taigi teismas pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. teiginius, kad eismo įvykio dieną jis automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo ir Vilniuje nebuvo, todėl negalėjo padaryti teisės pažeidimų, už kuriuos yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą ir iš naujo išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad tai, jog „R. J. protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užpakalinio bamperio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mitsubishi Carisma“ kairės pusės priekines duris ir atgalinio vaizdo veidrodį, taip apgadino svetimą automobilį ir po įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina bylos medžiaga, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-61661459-16, pareigūnų M. Meškio, M. Nagelytės tarnybiniai pranešimai, 2016 m. vasario 3 d. Panevėžio apskrities VPK transporto priemonės apžiūros aktas, paties R. J. pateiktos nuotraukos, 2016 m. balandžio 27 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nukentėjusiojo L. B., administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. parodymai, liudytojų A. B., E. J. parodymai, pagarsinti liudytojos Č. D. parodymai ir kita byloje esanti medžiaga“. Kartu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo apeliacinio skundo argumentų, taip pat nurodė motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
17. Nagrinėjamo prašymo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, taigi sprendimo dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka priėmimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nenustatė būtinybės nagrinėti R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka. Kartu pabrėžtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog tai, kad R. J. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui ją išsamiai išnagrinėti.
17. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pažeistos ATPK 257, 284 straipsnio 1 dalies, 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo advokato Gintaro Petukausko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.