Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, nukentėjusiosios mažametės D. S. , g. (duomenys neskelbtini), globėjo – (duomenys neskelbtini) globos namų – atstovui P. R. , advokatui Arvydui Peneliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti 9 klasių išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2013 m. balandžio 20 d. ir 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., V. B. priklausančio namo kambaryje, sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas mažametei dukrai D. S. , gim. (duomenys neskelbtini), padarydama poodines kraujosruvas dešinio smilkinio, dešinės mentės, abiejų žastų, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, odos nubrozdinimus dešiniajame skruoste, tokiais savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai mažametei D. S. .

Taip pat R. S. kaltinama, kad ji laikotarpyje nuo 2012 metų vasario 10 d. iki 2013 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., V. B. priklausančio namo kambaryje, tyčia mažametei D. S. , gim. (duomenys neskelbtini), diržu ir laidu sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai mažametei D. S. sukėlė fizinį skausmą.

Dar R. S. kaltinama, kad ji 2013 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. B. priklausančio namo kambaryje, supykusi, kad mažametė dukra D. S. , gim. (duomenys neskelbtini), nevalgo, tyčia nukirpo jai plaukus, po to tyčia žirklėmis jai dūrė į kairės kojos kelį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei D. S. .

R. S. kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažino.

Dėl kaltinimo sukėlus fizinį skausmą mažametei D. S. laikotarpyje nuo 2012-02-10 iki 2013-04-18 paaiškino, kad 2012 m. sausio mėn. mirė jos mama, kuri augino vaikus iki jai buvo apribotos motinos teisės. Sprendimas panaikinti tėvų valdžios apribojimą buvo priimtas 2012-02-03 ir netrukus ji su vaikais atsikraustė į (duomenys neskelbtini) rajoną. Ilgą laiką vaikų neaugino, buvo užsienyje, paskambindavo telefonu. Nurodytu laikotarpiu D. nei diržu, nei laidu nėra mušusi, nors pastaroji neklausydavo, konfliktai būdavo nuo pat pradžių. Apsigyvenus (duomenys neskelbtini) rajone, D. kažką padegė prie židinio. Po to D.pabėgo iš namų, nes ji neleido eiti žvejoti su broliais, rado po trijų parų. Šiuo metu D. globos namuose, nes papasakojo, kad ją mama mušanti. D. nevykdydavo jokių paliepimų, bendraudama su broliais keikdavosi. Myli D., ją vežė pas psichologą, tačiau tai nepadėjo.

Dėl kaltinimo 2013-04-18 sukėlus D. fizinį skausmą paaiškino, kad plaukus nukirpo D. todėl, kad iš mokyklos parėjo išsikarpiusi kuokštais. Nukirpo dar ir todėl, kad turėjo vabalų, žirklėmis nedūrė. D. nenorėjo, kad būtų nukirpti plaukai. Kai nukirpo plaukus, D. namuose buvo viena, K. T. nebuvo. K. T. iš viso namuose nėra buvusi.

Dėl kaltinimo smurtu 2013 m. balandžio 20 ir 21 d. 2013-08-08 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad tuo laikotarpiu galėjo suduoti D. diržu, nes D. padegė čiužinį, ant kurio miegojo K. Negali nurodyti, kiek smūgių diržu sudavė, tačiau diržu gavo tikrai. Kai mušė diržu, E. D. nepadėjo laikyti. Mušdama galėjo pataikyti į vairias kūno vietas. Bandė dukrą auklėti ir gražiuoju, tačiau D. viską tempdavo iš namų ir norėdavo padegti. Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2013-08-20, R. S. paneigė savo pirmnius parodymus ir nurodė, kad D. ji 2013 m. balandžio 20 ir 21 d. nemušė, o mušė K. Ji prisiimė kaltę už K., kad jos vaikams daugiau nebūtų bylų.

Nukentėjusiosios D. S. globėjo atstovas P. R. paaiškino, kad paimta iš šeimos D. buvo agresyvi ir konfliktiška. D. į namus vieną dieną nori grįžti, kitą dieną nenori. Atvykusi turėjo utėlių, priekyje pati nusikirpo plaukus. Keletą kartų buvo prasitarusi, kad mama ją mušdavo.

Liudytoja V. M. , (duomenys neskelbtini) gimnazijos pradinio ugdymo ir pagalbos skyriaus vedėja, paaiškino, kad D. lankė vaikų dienos centro grupę. Vieną popietę D. pradėjo pasakoti, kad nebenori eiti namo. Ta diena galėjo būti pirmadienis, ji antradienį nuvedė D. pas psichologę pasikalbėti. D. jai kalbėjo, kad nori pabėgti iš namų, kad atbėgs pas vaikų teisių specialistus, norėtų į vaikų globos namus. Psichologė pastebėjo ant D. rankų mėlynes. Klausiama D. pasakė, kad mama primušė, nors pastaroji klausiama tai neigė. Mama dažniau į mokyklą ateidavo dėl brolių. Atrodydavo, kad mamos ir D. santykiai gana geri.

Liudytoja J. K. , D. S. mokytoja, paaiškino, kad D. niekuo nesiskųsdavo ir mažai kalbėdavo. Paskui D. draugės pradėjo pasakoti, kad D. nenori grįžti namo, nes mama skriaudžia. Šnekant su D. ji pati pasakė, kad mama skriaudžia. Tada ji kreipėsi į socialinę pedagogę. Mėlynių ant D. kūno nėra pastebėjusi, kūno kultūros pamokų dažnai nedarydavo, nes neturėdavo aprangos. Į klasę D. įsiliejo gerai, tačiau vėliau tapo apleista. Apibūdino D. kaip sunkų vaiką, nebendraujančią, neatvirą, ją reikėdavo traukt už liežuvio norint ką nors sužinoti.

Liudytojas nepilnametis E. S. , R. S. sūnus, parodė, kad jų šeima iš (duomenys neskelbtini) atsikraustė 2012 m. ir iš pradžių visi – keturi broliai ir D. - pykosi su mama, barniai tęsėsi apie 5 mėnesius. Smurto prieš D. mama nenaudojo, bausdavo neleisdama į lauką, prie kompiuterio. Nuo atsikraustymo iš (duomenys neskelbtini) iki balandžio mėnesio nėra matęs, kad mama skriaustų D. Matė, kaip mama nukirpo plaukus D., smurto nenaudojo, D. tą dieną su drauge nebuvo parėjusi.

D. norėjo sudeginti K., todėl ją mušė K., jis prisimena tą balandžio savaitgalį. K. D. mušė ranka, pataikė į nugarą, į galvą, į šonus. Jis D. nemušdavo, rykštės ir laido namuose nėra matęs.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad jos dukra mokėsi toje pat klasėje kaip ir D. S. . Iš savo dukters ir K. T. girdėjo, kad R. S. muša dukrą D. Kai matydavo, R. S. su dukra elgėsi labai gražiai. Lankydamasi namuose pas R. S. konfliktų tarp dukters ir motinos nėra pastebėjusi.

Liudytoja nepilnametė M. P. paaiškino, kad yra mačiusi, kaip D. už neklausymą mušdavo jos mama R., tai buvo šiais metais. D. mušdavo ranka nestipriai, laidu pagąsdindavo. Konfliktus matydavo būdama pas R. S. , nes ateidavo pas D. brolius. Konfliktai kildavo, nes D. neklausydavo mamos, nei brolių. Apie smurtą prieš D. šiais metais balandžio 20-21 dienomis girdėjo iš K. T. , pati nematė. D. skųsdavosi, kad ją muša mama ir broliai. Matė, kaip šiais metais R. S. mušė D. laidu už neklausymą. Kai gyveno pas R. S. dvi savaites, tai R. ant D. daugiausia rėkdavo. D. mėgo bėgti iš namų ir vogti iš mamos. Nematė, kad mama D. muštų su diržu. D. jai sakydavo, jog elgiasi netinkamai todėl, kad mama jos niekur neišleidžia.

Ekspertas N. R. , apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad ekspertizės aktą surašė pagal pateiktus medicininius dokumentus, asmuo apžiūrai nebuvo pristatytas. Diržas priskiriamas prie bukų daiktų, nes jo paviršiuje nėra aštraus daikto požymių, anksčiau yra tyręs sužalojimus, padarytus diržu. Blauzdų ir šlaunų poodinių kraujosruvų tiksliam skaičiui ir jų padarymo laikui nustatyti nepakanka vien tik medicininių dokumentų. Neatmetama galimybė, kad drėkstinė žaizdelė galėjo būti padaryta diržo sagtimi.

Nepilnametė liudytoja K. T. , g. 2003-02-28, parodė, kad su D. mokėsi vienoje klasėje. Pas D. namuose buvo vieną kartą, iš mokyklos per pamoką pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą. D. mama buvo namuose, ji nesiklausė, ką D. kalbėjo su mama. Neprisimena, kas įvyko D. pakalbėjus su mama. D. mama pasikvietė į kambarį, o ji laukė virtuvėje. Verkdama D. išėjo iš kambario ir pasakė, kad į mokyklą negrįš. Ji nežino, kodėl D. verkė. Negirdėjo konflikto tarp mamos ir D.. Apie tai, kad mama D. nukirpo plaukus ir dūrė į kelį, jai sekančią dieną mokykloje pasakė D. Ji, būdama pas D., nematė, kad mama būtų dūrusi D. žirklėmis į kelį ir nukirpusi plaukus. D. pasakodavo apie gyvenimą namuose ir sakydavo, kad broliai ją laikydavo, o mama mušdavo. Į mokyklą D. ateidavo su mėlynėm, sakydavo, kad broliai mušdavo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose ( b. l. 28) K. T. buvo nurodžiusi, kad būdama namuose pas D. matė, kaip jos mama R., paėmusi žirkles, nukirpo kasą D.. D. pradėjo verkti. Po to R. S. paėmė žirkles ir dūrė D. į kairės kojos kelį, iš kojos pradėjo bėgti kraujas.

Atnaujinus įrodymų tyrimą ( b. l. 154) buvo bandoma teismo posėdyje apklausti D. S. . D. S. sutiko duoti parodymus, tačiau iš esmės parodymų nedavė.

Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 1) matyti, kad Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS kreipėsi į policiją dėl galimo R. S. smurto prieš dukrą D.

Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad 2013-04-24 D. S. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, nes mama savaitgalį girtavo, būdama neblaivi mušė ją diržu. Ant mažametės dešinės kojos, dešinės rankos, dešinio smilkinio srityje matėsi mėlynės. D. S. teigimu, tai ne pirmas kartas, kai mama smurtauja (b. l. 2-3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime V. B. priklausantis gyvenamas namas (b. l. 5-6 ).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu rasta ir paimta - plaukų tiesinimo žnyplės „Clarke“, elektros laidas ir medžio šakelė-rykštė ( b. l. 53-56). Posėdžio metu R. S. nurodė, kad tie daiktai paimti iš jos namų, tačiau D. nei laidu, nei rykšte nėra mušusi, o plaukų tiesintuvą naudodavo pagal paskirtį, nes jis veikiantis.

Iš specialisto išvados matyti, kad D. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinės mentės, abiejų žastų, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityje, odos nubrozdinimai dešiniajame skruoste. Poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinės mentės ir odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai. Poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse padarytos galimai suspaudžiant juos rankų pirštais. Poodinės kraujosruvos abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse padarytos buku, pailgos formos daiktu, galimai smūgiuojant diržu ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų D. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 36).

Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2013-04-24 mama išgerianti, muša vaiką. Sekmadienio vakarą (21 d.) mama mergaitę mušė diržu. Dešiniajame smilkinyje prie akies patinę, yra mėlynė. Apie 2 cm žemyn link ausies drėkstinė žaizdelė. Prie dešinės mentės ir virš jos dvi jau gelstančios mėlynės. Ant abiejų žastų mėlynės ( lyg pirštų įspaudai). Kojos nusėtos mėlynėmis, kai kurios senos. Dešinėje šlaunų išorėje beveik ištisinė mėlynė, vidinėje pusėje- siaura, pailga mėlynė ir kt. sužalojimai (b. l. 37-38).

Iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad D. nuoširdi, atvira, mėgsta kalbėtis, tačiau linkusi konfliktuoti su globos namuose gyvenančiais vaikais. Su globos namų darbuotojais mėgsta pasiginčyti, būna stačiokiška. Nuolat keičiasi D. nuotaikos. Pasitaiko pykčio protrūkių. Laisvalaikiu tikslinga veikla neužsiima, sunkiai įsitraukia į žaidimus. Vaikui teikiama psichologo pagalba. 2012-02-03 Šilutės rajono apylinkės teisme sprendimu panaikintas Kupiškio rajono teismo 2005-12-06 sprendimu R. S. paskirtas laikinas motinos valdžios apribojimas vaikų: S. S. . E. S. , K. S. ir D. S. - atžvilgiu. Panaikinta nuolatinė globa. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. S. (b. l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas laiko, kad R. S. nusikalstama veika 2013 m. balandžio 20 d. ir 21 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. S. kvalifikuota teisingai, dėl fizinio skausmo sukėlimo D. S. 2013-04-18 ir laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2013-04-18 R. S. išteisintina.

Nustatyta, kad R. S. , 2013 m. balandžio 20 d. ir 21 d. mušdama dukrą D. S. , padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2-oje dalyje ( 2000-09-26 redakcija, Nr. VIII-1968). R. S. dukrai D. sudavė diržu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarė kūno sužalojimus- poodines kraujosruvas dešinio smilkinio, dešinės mentės, abiejų žastų, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, odos nubrozdinimus dešiniajame skruoste - tokiais veiksmais D. S. nežymiai sutrikdė sveikatą. Nors aplinkybė, kad D. S. smūgiai buvo suduoti diržu, kaltinime nenurodyta, iš ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad smūgiuojama buvo diržu.

R. S. parodymai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. S. skirtingi. Teismo posėdžio, vykusio 2013-08-08 metu ( b. l. 116), kaltinamoji pripažino, kad mušė dukrą- „kiek kartų su diržu galėjo suduoti net neįsivaizduoja, bet gavo tikrai...“. Kai mušė diržu, galėjo pataikyti į įvairias kūno vietas. Vėlesniame teismo posėdyje R. S. paneigė savo parodymus ir nurodė, kad D. ji 2013 m. balandžio 20 ir 21 d. nemušė, o mušė sūnus K. Nurodė prisiėmusi kaltę už sūnų K., kad vaikams daugiau nebūtų bylų. R. S. sūnus E. taip pat parodė, kad tą savaitgalį D. mušė K., o mama prieš D. smurto nenaudojo. K. S. , g. 1998-08-30, parodymus prieš motiną duoti atsisakė ( b. l. 118).

Teismas kritiškai vertina R. S. parodymus dėl to, kad D. mušė brolis K., taip pat kritiškai vertinami E. S. parodymai, kad D. mušė K. S. . Teismo nuomone, toks kaltės vertimas K. S. yra R. S. gynybinė taktika, jai apsiginti padeda sūnus E., kuriam paskirta kardomoji priemonė- suėmimas- ikiteisminiame tyrime ( b. l. 120). R. S. supranta, kad K. dėl savo amžiaus negali būti nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 d. subjektas, todėl versija, jog D. sumušė brolis K., jai yra naudinga. Advokatas A. Penelis, ginantis R. S. , nurodė, kad ikiteisminiame tyrime gina ir E. S. . Abejoti R. S. parodymų nuoširdumu verčia ir tokia aplinkybė – R. S. , apklausiama dėl 2013-04-18 įvykio, patikino, kad K. T. jos namuose iš viso nėra buvusi. Tačiau apklausiant teismo posėdyje K. T. , R. S. uždavė jai klausimą – kur buvai tuo metu, kai D. nusivedžiau į kambarį? Toks klausimas leidžia pagrįstai manyti, kad K. T. buvo pas D. namuose 2013-04-18, ką K. T. ir tvirtina, o tai leidžia kritiškai vertinti kai kuriuos R. S. parodymus.

Teismas vertina, kad R. S. parodymai, kuriuose ji nurodė diržu mušusi dukrą, yra teisingi, tokia išvada daroma analizuojant kitus parodymus bei veikos aplinkybes. Įrodymai vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 str.), o tai reiškia, kad kiekvienas įrodymas vertinamas ne atskirai, o modeliuojant įvykį, dėl kurio pateiktas kaltnimas.

Nepilnametė nukentėjusioji D. S. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b. l. 14-15), parodė, kad vaikų namuose apsigyveno dėl to, kad mama R. š. m. balandžio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį ( teismo pastaba – tai atitinka veikos laiką 2013 m. balandžio 20 d. ir 21 d.) ją sumušė su diržu. Tą dieną mama buvo girta ir pradėjo ją mušti. Kai mama mušė diržu, ji garsiai šaukė. Nuo smūgių jai skaudėjo, ant kūno liko mėlynės, iš mokyklos į namus nebegrįžo, buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. D. S. paneigė R. S. ir E. S. parodymus, kad ją sumušė brolis K. D. S. yra nurodžiusi, kad tik brolis K. ją gina nuo mamos mušimo. Nors D. S. nedavė parodymų posėdžio metu, teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Specialisto išvadoje nurodyti ( b. l. 36) D. S. sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti smūgiuojant diržu ar panašiai. Posėdyje ekspertas N. R. nurodė, kad jam apžiūrai D. S. nebuvo pristatyta, taip pat nepateiktas diržas, tačiau ekspertas patvirtino, kad tokio pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti diržu, kuris priskiriamas prie bukų daiktų. Iš asmens sveikatos istorijos ( b. l. 37-38) matyti, kad gydytojo D. S. apžiūrėta 2013-04-24, o mušama ji buvo sekmadienį, tai yra 2013-04-21. D. S. nustatytos kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinės mentės, abiejų žastų, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse. Nors asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad kai kurios mėlynės kojose senos, tai nepaneigia aplinkybės, kad D. S. 2013 m. balandžio 20-21 dienomis buvo mušama.

R. S. kaltė taip pat įrodyta ir netiesioginiais įrodymais – liudytoja V. M. nurodė, kad jai D. S. tą pirmadienį pasakojo, jog nenori eiti namo, nori pabėgti, nori į globos namus. Antradienį kalbant pas psichologę D. parodė mėlynes ant rankų ir pasakė, kad ją mama mušė. Liudytoja J. K. parodė, kad šiaip D. niekada mokykloje nesiskųsdavo mama, tačiau D. draugės jai pasakė, kad D. mama skriaudžia. J. K. po to kalbėjo su D. ir pastaroji pasakė, kad ją mama skriaudžia. Pažymėtina, kad mažakalbė ir uždaro būdo D. S. , kaip ją apibūdino D. mokiusios mokytojos V. M. ir J. K. , apie smurtą aiškiai prabilo pirmadienį ir antradienį būtent po savaitgalio, kuris buvo 2013 m. balandžio 20 d. ir 21 d.

Liudytoja A. B. nurodė, jog apie tai, kad R. S. muša D., girdėjo iš savo dukters ir K. T. , tai buvo tuo laiku, kai D. buvo atvažiavę iš mokyklos paimti. D. S. laikinoji globa nustatyta nuo 2013-04-24 ( b. l. 111), o ją iš mokyklos paėmė prieš laikinosios globos nustatymą. Liudytoja M. P. nurodė, kad apie smurtą prieš D. šiais metais balandžio 20-21 dienomis girdėjo iš K. T. , pati nematė. K. T. parodė, kad apie smurtą tą savaitgalį jai papasakojo pati D.

R. S. kaltė D. S. nežymiai sutrikdžius sveikatą įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – kaltininkės parodymais 2013-08-08 vykusiame teismo posėdyje (daliniu prisipažinimu), nukentėjusiosios D. S. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų V. M. , J. K. , A. B. , M. P. , K. T. parodymais, specialisto išvada, asmens sveikatos istorija.

Dėl kaltinimų R. S. sukėlus fizinį skausmą D. S.

R. S. išteisintina pagal LR BK 140 str. 2 d. – dėl fizinio skausmo sukėlimo D. S. laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2013-04-18 bei 2013-04-18 - nes, teismo nuomone, ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis –mušimas ar kitoks smurtavimas turėtų būti sukėlęs pasekmes ir tos pasekmės turėtų būti užfiksuotos, dažniausiai tai konstatuojama specialisto išvadoje.

Dėl kaltinimo sukėlus fizinį skausmą D. S. laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2013-04-18

Kaltinimas ydingas savo struktūra, kadangi yra nekonkretus ir apriboja kaltinamojo teisę į gynybą. BPK 219 str. apibrėžia kaltinamojo akto turinį – 3 p. nurodoma, kad turi būti aprašyta nusikalstama veika: vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; pagal 4 p. turi būti nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pagal BPK 219 str. prasmę kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus, kad apkaltintas asmuo turėtų galimybę tinkamai gintis, tokią teisę kaltinamajam užtikrina BPK 10 str. – kaltinamajam turi būti užtikrinama galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų. Tačiau galimybė gintis pagal pateiktą kaltinimą sunkiai įgyvendinama, kai asmuo kaltinamas per ilgesnį kaip 1 metai laikotarpį, nenurodant konkretesnio laikotarpio, sudavęs vaikui nenustatytą skaičių smūgių, sukėlusių fizinį skausmą.

Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyta, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2013-04-18, tai yra daugiau kaip per 14 mėnesių, per tą laikotarpį diržu ir laidu sudavė D. S. nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas. Teismo nuomone, toks kaltinimas pažeidžia BPK 7 str. numatytą rungimosi principą, kurio laikomasi nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Esant tokiam kaltinimui apkaltintajam asmeniui apribojama teisė į gynybą, nes jis turi gintis nuo abstrakčių teiginių.

R. S. neigė kaltinime nurodytu laikotarpiu smurtavusi prieš dukrą. Ji ilgą laiką vaikų neaugino, nes jai buvo apribota motinos valdžia. Sprendimas panaikinti tėvų valdžios apribojimą priimtas 2012-02-03 ( nurodė kaltinamoji), o 2012-02-10 yra persikėlimo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone data ( prokurorė patikslino). Vadinasi, kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis iš esmės yra visas laikotarpis, kai R. S. savarankiškai augino D. Tačiau juk teismas, panaikindamas motinos valdžios apribojimą, įvertino motinos pasirengimą auginti vaikus, todėl kaltinimas smurtu iš esmės iš karto po sprendimo priėmimo daugiau paremtas matematiniu datų skaičiavimu nei duomenimis, kurie galėtų būti pripažinti įrodymais.

Kaltinimas grindžiamas iš esmės abstrakčiais teiginiais – nukentėjusiosios D. S. ir liudytojos M. P. parodymais. D. S. parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė ( b. l. 15) - „Mama mane diržu mušė nebe pirmą kartą. Kai mama pasigeria, ji pradeda mane mušti ir vadinti negražiais žodžiais. Mušdavo medžiaginiu juodu diržu ir laidu, kurį nusipjovė televizoriaus antenos. Taip pat ją yra mušęs ir brolis E. S. . Mamos namuose kildavo muštynės tarp jos brolių ir mamos“. M. P. nurodė, kad matė šiais metais, kaip už neklausymą mama mušdavo D. ranka, kartą mušė laidu, bet konkretesnio laiko negali apibūdinti.

Teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai neginčijamų, konkrečių, objektyvių įrodymų, kad R. S. tokį ilgą laikotarpį smurtavo prieš dukrą D. S. . Vertinama situacija šeimoje – R. S. šeima nuo 2012-08-02 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ( b. l. 42). Tiek R. S. , tiek E. S. apibūdino D. S. kaip labai nepaklusnią mergaitę. Šių asmenų parodymus apie D. būdą ir charakterį būtų galima vertinti kritiškai, kaip gynybinę poziciją, tačiau apie netinkamą D. elgesį parodymus davė ir globos namų atstovas P. R. . P. R. nurodė, kad paimta iš šeimos D. elgėsi agresyviai tiek žodžiais, tiek veiksmais, buvo konfliktiška. Prasiverždavo neigiami poelgiai, būdavo neklausymo atvejų, išeidavo nepasiklaususi, pažeidinėdavo tvarką. Liudytoja M. P. nurodė, kad konfliktai kildavo, nes D. neklausydavo nei mamos, nei brolių, bėgo iš namų ir vogdavo iš mamos. D. M. P. sakė, kad elgiasi netinkami todėl, kad mama jos niekur neišleidžia. Informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta ( b. l. 41-43), kad D. linkusi konfliktuoti su globos namuose gyvenančiais vaikais, būna stačiokiška, pasitaiko pykčio priepuolių, jai teikiama psichologo pagalba.

Esant tokiai padėčiai šeimoje – D. iš esmės nevykdė jokių paliepimų ir elgėsi labai nepaklusniai – galima situacija, kai motina R. S. , stengdamasi auklėti dukrą, persistengdavo ir galėdavo mušti D. Tačiau D. kitiems asmenims sakydavo, kad ją mušdavo mama ir broliai. Teismas negali tiksliau laiko prasme nustatyti atvejų, kada kaltinime nurodytu laikotarpiu R. S. galėjo vartoti smurtą prieš D., taip pat neįmanoma patikrinti, kada D. galėjo būti mušama brolių.

Paprastai medicinos ekspertai nurodo, kad ir nedideli smūgiai vaikams sukelia fizinį skausmą. D. S. nebuvo tiriama dėl smurto teismo medicinos ekspertų, teismo posėdyje iš esmės nekalbėjo, ji apklausta tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ( b. l. 15). Iš nukentėjusiosios apklausos ir abstrakčių teiginių apie mušimą sunku spręsti apie mušimo intensyvumą, nes D. S. nenurodė, kad netinkamas mamos ir brolių elgesys jai sukėlė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad veikai pagal BK 140 str. būtinas požymis – fizinio skausmo sukėlimas. Duodama parodymus M. P. nurodė, kad mama D. ranka mušė nesmarkiai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abstrakčiais teiginiais, visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti bylos nagrinėjimo metu, vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Gali būti, kad R. S. tam tikromis dienomis iš kaltinime nurodyto laikotarpio dukters D. atžvilgiu elgėsi netinkamai, tačiau asmuo negali būti pripažintas kaltus pagal visiškai abstraktų kaltinimą. Teismas išnaudojo visas galimybes patikslinti kaltinimą, to nepavykus padaryti R. S. išteisintina.

Dėl kaltinimo sukėlus fizinį skausmą D. S. 2013-04-18

R. S. kaltinama, kad 2013-04-18 mažametei D. S. tyčia nukirpo plaukus, po to žirklėmis dūrė į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. R. S. neneigė D. nukirpusi plaukus, tačiau neigė dūrusi žirklėmis į kelį.

Nusikaltimu, numatytu BK 140 str., kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą ( fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą ( nežymiai arba trumpam laikui ją sutrikdžius.), tai yra minimo nusikaltimo objektai. Teismo nuomone, nukerpant plaukus nė į vieną objektą negalima pasikėsinti, tokiu būdu negalima sukelti fizinio skausmo ar sutrikdyti sveikatos. Objektyviai minimas nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, kaltinime nurodyti veiksmai – tyčia nukirpo D. plaukus – negali turėti nusikalstamos veikos požymių, tokie veiksmai negali sukelti fizinio skausmo, jei nenaudojama prievarta. Tokie padaryti veiksmai nukentėjusiajam asmeniui gali sukelti moralinį skausmą, tačiau tai ne baudžiamosios teisės dalykas.

Kaltinimas dūrus į kairės kojos kelį iš esmės nepagrįstas jokiais įrodymais. Iki bylos nagrinėjimo kaltinimas buvo grindžiamas K. T. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b. l. 28), kuriuose ji nurodė, kad R. S. paėmė žirkles ir dūrė D. į kairės kojos kelį, iš kojos pradėjo bėgti kraujas. Tačiau teismo posėdžio metu K. T. paneigė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir nurodė, kad, būdama D. namuose, nematė, jog mama būtų nukirpusi D. plaukus ir dūrusi į kelį. Gal ir galėjo K. T. nebeprisiminti visų aplinkybių, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta senokai – 2013-05-30 – tačiau teismas vertina visus parodymus išsamiai nagrinėdamas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju labai svarbūs nukentėjusiosios D. S. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b. l. 15) – ji parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui 2013-05-10, neužsimena apie tai, kad jai 2013-04-18 galėjo būti įdurta žirklėmis. D. S. gydytojo apžiūrėta buvo gana greitai – 2013-04-24 ( b. l. 37-38) – tačiau aprašomojoje dalyje nenurodyti jokie sužalojimai kairės kojos kelyje, nors visi sužalojimai ir mėlynės aprašyti gana išsamiai.

Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad R. S. galėjo durti žirklėmis D. į kairės kojos kelį. Apkaltinamojo nuosprendžio, kai yra materialioji nusikaltimo sudėtis, negalima grįsti vien prielaidomis ir netiesioginais įrodymais – mažametės liudytojos parodymais – jei pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje apklausti nepavyko, o ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nukentėjusioji apie tokį sužalojimą neužsiminė.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. S. kaltę įvykdžius 2013-04-18 jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai, jei tų abejonių nepavyksta pašalinti.

Dėl bausmės

Nenustatyta R. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad R. S. viena augino 4 nepilnamečius vaikus ( D. S. šiuo metu yra vaikų globos namuose).

R. S. teisiama pirmą kartą ( b. l. 68), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų iš esmės už netinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą (b. l. 65-66), priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebima ( b. l. 63).

R. S. yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, kaip tvirto charakterio, mokanti pastovėti už save, tvarkinga, mandagi, bet jai trūksta įgūdžių vaikų auklėjimui ( b. l. 64).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

R. S. įvykdė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką prieš mažametį vaiką– sumušė mažametę dukterį D. S. , dėl ko nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

LR BK 140 str. 2 d. ( 2000-09-26 redakcija, Nr. VIII-1968) yra numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors R. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, R. S. myli vaikus ir stengiasi juos tinkamai auklėti.

Pažymėtina, kad R. S. savarankiškai vaikus augina neilgą laiko tarpą, jai trūksta socialinių įgūdžių, D. S. turi „sunkaus“ vaiko charakterį, gal ir nepakanka dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau itin neigiamos informacijos apie kaltinamąją nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis, R. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė už sankcijoje numatyta bausmės vidurkį, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

R. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (2000-09-26 redakcija, Nr. VIII-1968; nežymus D. S. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti 7 ( septynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. S. 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai, 2000-09-26 redakcija, Nr. VIII-1968; fizinio skausmo sukėlimas D. S. laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2013-04-18 ir 2013-04-18), kadangi kaltinamoji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę R. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – laidą ir rykštę, nuosprendžiui įsiteisėjus- sunaikinti kaip menkaverčius, o plaukų tiesintuvą grąžinti R. S. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.