Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-15 · Civilinė byla Nr. 2A-267-798/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
2A-267-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-02027-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Atsakovas
L. P.
Ieškovas
N. G.
Civilinė byla Nr. 2A-267-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02027-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 71.;121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės –Jankūnienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovėms L. P. tikrajai ūkinei bendrijai „Gravėja“ ir L. P. dėl turto grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1) pripažinti, kad N. G. išstojo iš TŪB „Gravėja“ ir jos narystė pasibaigė nuo teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas ieškovės išstojimas iš bendrijos, įsiteisėjimo dienos;

2) grąžinti N. G. jos į L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ įneštą nepiniginį įnašą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinant jį iš šiuo metu esančio nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad N. G. nuosavybėn atitektų patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 105-2, 105-3 ir ½ patalpų, pažymėtų indeksu 105-1 bei įėjimo patalpų (ankstesniame teismui pateiktame plane pažymėtos indeksu 1/1), iš viso – 38.58 kv. m, o atsakovei L. P. - patalpos, pažymėtos indeksais 105-4, 105-5, 105-6 ir ½ patalpų, pažymėtų indeksu 105-1 ir įėjimo patalpų (ankstesniame teismui pateiktame plane pažymėtos indeksu 1/1), rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-105, R-107, R-108, iš viso – 86,25 kv. m.; patalpas, pažymėtas indeksais 105-1, ir įėjimo patalpos (ankstesniame teismui pateiktame plane pažymėtos indeksu 1/1) būtų paliktos naudotis šalims bendrai;

3) priteisti solidariai iš atsakovių L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ ir L. P. ieškovei N. G. jos įneštą 37 096 Lt piniginį įnašą.

Nurodė, kad 1997 m. kovo 3 d. ieškovė N. G. ir atsakovė L. P. sudarė L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ bendrosios jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė įsteigti tikrąją ūkinę bendriją „Gravėja“. Ieškovė įnešė 60 000 Lt, t.y. 50 proc. bendrijos kapitalo - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 22 904 Lt vertės ir 37 096 Lt pinigais. 2010 m. gegužės 1 d. atsakovė L. P. vienašališku sprendimu sustabdė TŪB „Gravėja“ veiklą. 2010 m. spalio 22 d. pranešimu ieškovė buvo informuota apie tai, kad TŪB „Gravėja“ priklausančios patalpos yra išnuomotos UAB „Largena“ pagal 2010 m. spalio 1 d. nuomos sutartį. 2012 m. rugsėjo 24 d. ieškovė pranešė atsakovei apie išstojimą iš bendrijos bei pareikalavo gražinti jos įnašą, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. P., turėdama teisę veikti bendrijos vardu, vienašališkai priėmė sprendimą dėl TŪB „Gravėja“ veiklos stabdymo, tais pačiais metais įsteigė UAB „Largena“ ir TŪB „Gravėja“ priklausančias patalpas išnuomojo šiai bendrovei, kuri faktiškai toliau tęsė TŪB „Gravėja“ veiklą, o tokius veiksmus atsakovė atlikto tikėtina dėl to, jog neketino iš veiklos gautomis lėšomis dalintis su ieškove, todėl mano, kad jai neliko nieko kito kaip tik išstoti iš bendrijos, reikalaujant grąžinti jos įneštą įnašą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino, kad ieškovė N. G. išstojo iš L. P. tikrosios ūkinė bendrijos „Gravėja“ ir jos narystė pasibaigė nuo šio teismo sprendimo, kuriuo pripažintas ieškovės N. G. išstojimas iš bendrijos, įsitesėjimo dienos. Grąžino N. G. jos į L. P. tikrąją ūkinę bendriją „Gravėja“ įneštą nepiniginį įnašą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinant jį iš šiuo metu esančio nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad N. G. nuosavybėn atitektų patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 105-2, 105-3, ir ½ patalpų, pažymėtų indeksu 105-1 bei įėjimo patalpų, iš viso – 38.58 kv. m, o atsakovei L. P. - patalpos, pažymėtos indeksais 105-4, 105-5, 105-6 ir ½ patalpų, pažymėtų indeksu 105-1 ir įėjimo patalpų, rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-105, R-107, R-108, iš viso – 86,25 kv. m.; patalpas, pažymėtas indeksais 105-1 ir įėjimo patalpos, paliekant naudotis šalims bendrai. Priteisė solidariai iš atsakovių L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ ir L. P. ieškovei N. G. jos įneštą piniginį įnašą – 37 096 Lt.

Teismas nustatė, kad ieškovė N. G. ir L. P. 1997 m. kovo 3 d. sudarė L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ veiklos sutartį. Šios sutarties 17 punkte nurodyta, kad L. P. įneša 60 000 Lt (50 proc.) bendrijos kapitalo, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 54 566 Lt vertės ir 5 434 Lt pinigais, N. G. – 60 000 Lt, t.y. 50 proc. bendrijos kapitalo, t.y. butą esantį (duomenys neskelbtini), 22 904 Lt vertės ir 37 096 Lt pinigais. Ieškovės ir atsakovės patalpos buvo sujungtos, padaryta jų rekonstrukcija, pritaikant kirpyklos ir kavinės reikmėms. 2010 m. gegužės 1 d. L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ veikla buvo laikinai sustabdyta, TŪB „Gravėja“ patalpos išnuomotos UAB „Largena“. Taigi pagal šalių sudarytos 1997 m. kovo 3 d. L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ veiklos sutarties 17 punktą N. G. įnašas be patalpų yra 37 096 Lt įnešti į bendrijos kapitalą. Įvertinęs aplinkybes, kad sudaryta sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl atsakovės prieštaravimai dėl to, kad 37 096 Lt piniginio įnašas faktiškai nebuvo įneštas, atmesti. Atsakovė nepateikė įrodymų – TŪB „Gravėja“ finansinės apskaitos dokumentų (bendrovės balanso ir kt.), iš kurių matytųsi, kad ieškovės N. G. piniginio įnašo faktiškai nebuvo. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė neįnešė 37 096 Lt piniginio įnašo į TŪB „Gravėja“ sąskaitą, nors pagal L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ veiklos sutartį jos kapitalą sudaro ir ieškovės nurodytas piniginis įnašas.

Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl išstojimo iš TŪB „Gravėja“ (Sutarties 13 p. 3 pap.), konstatuodamas, kad ieškovė turėjo teisę be atsakovės sutikimo išstoti iš TŪB „Gravėja“. Kitoks įstatymo aiškinimas pažeistų sutarties laisvės principą. Tai atitinka dabar ir tuo metu galiojusios Ūkinių bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatyta ir kita išstojimo iš bendrijos tvarka. Be to, atsakovė L. P. sustabdė L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ veiklą, bet bendrijos patalpas išnuomojo jos naujai įsteigtai UAB „Largena“, kuri vykdė analogišką veiklą kaip ir TŪB „Gravėja“. Akivaizdu, kad atsakovė siekė savanaudiškų tikslų, neduodama sutikimo ieškovei išstoti jai iš TŪB „Gravėja“ narių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji išstojo iš L. P. TŪB „Gravėja“ narių, tenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, siekė savanaudiškų tikslų, neduodama sutikimo ieškovei išstoti iš TŪB „Gravėja“. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės išstojimu, nes iki šiol neišspręstas 32 011,95 Lt skolos padengimo klausimas. TŪB „Gravėja“ skolos faktas užfiksuotas Vilniaus apskrities VMI patikrinimo pažymoje.

2) Teismas nepagrįstai priteisė piniginį įnašą, nes, kaip ginčo šalys nurodė teismo posėdžio metu, piniginis įnašas buvo panaudotas remontui. Ieškovė patvirtino, jog jokių finansinių dokumentų dėl piniginio įnašo nėra. Visas rekonstrukcijos, remonto išlaidas padengė įmonė, medžiagų pirkimas buvo atspindėtas finansinėje apskaitoje ir pinigai buvo grąžinti. Jungtinės veiklos sutartyje žodžio „įneša“ sąvoka reiškia, kad sutarties pasirašymo metu kapitalas sudaromas, tačiau dar nėra suformuotas. Bendrijos finansinių dokumentų nėra, nes jie sunaikinti. Likusioje 1997 m. pajamų deklaracijoje duomenų apie savininkų įnašus nėra. Faktą, jog gryni pinigai yra sumokėti juridiniam asmeniui, gali patvirtinti tik finansiniai dokumentai - kasos kvitas, kasos knyga, banko pavedimas. Kadangi šių dokumentų ieškovė nepateikė, todėl ji neįrodė ieškinio.

3) Teismas nesvarstė Ūkinių bendrijų įstatymo 13 straipsnio normų, reikšmingų tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, taikymo, nenustatė jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, nors privalėjo tai padaryti. Taigi asmuo, kuris pasitraukė iš bendrijos ir kurio nepiniginis įnašas yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, turi teisę reikalauti, grąžinti jam šį daiktą, o bendrija turi jį grąžinti, jeigu dėl to nebus pažeisti kitų dalyvių ir kreditorių interesai (Ūkinių bendrijų įstatymo 13 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Aplinkybės, jog atsakovei sustabdžius L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ veiklą, bendrijos patalpas išnuomojus jos naujai įsteigtai UAB :„Largena“, kuri vykdė analogišką veiklą kaip ir TŪB „Gravėja“, įrodo, kad atsakovė siekė savanaudiškų tikslų, neduodama sutikimo ieškovei išstoti iš TŪB „Gravėja“ narių. Atsakovės nesutikimas su ieškovės išstojimu, kol nebus išspręstas 32 011,95 Lt skolos padengimo klausimas, visiškai nepagristas. Išstoti iš bendrijos narys gali ir tais atvejais, kai bendrija turi skolinių įsipareigojimų.

2) Sutartis ir visos jos nuostatos yra galiojančios, o atsakovė niekuomet neginčijo sutarties ar joje nurodytų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad faktas, jog sutartyje nurodyti piniginiai įnašai buvo įnešti į bendriją yra atitinkantys tikrovę. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad rekonstrukcija buvo daroma ir iš ieškovės lėšų, o tai įrodo, kad ieškovė į TŪB „Gravėja“ veiklą įnešė ne tik butą, bet ir pinigines lėšas.

Atsakovas L. P. tikroji ūkinė bendrija „Gravėja“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo (ginčui aktuali 2012 m. sausio 1 d. redakcija, galiojusi iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) 8 straipsnį, tikrųjų narių teises ir pareigas nustato CK, šis bei kiti įstatymai, jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartis yra vienas svarbiausių TŪB veiklą reglamentuojančių teisinių dokumentų. Šios sutarties sudarymas – būtina sąlyga TŪB įregistruoti, o ši sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris (ŪBĮ 3 str. 1 d., 8 d.). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnį bendrijos jungtinės veiklos sutartis turi reglamentuoti bendrijos veiklos tvarką, be to sutartyje gali būti ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios ŪBĮ bei kitiems įstatymams. Taigi, jungtinės veiklos sutartimi jos šalys – tikrieji bendrijos nariai – laisva valia susitaria dėl bendrijos veiklos tvarkos ir tarpusavio teisių ir pareigų (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punktą jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu. Pagal ginčo šalių pasirašytos 1997 m. kovo 3 d. L. P. tikrosios ūkinės bendrijos „Gravėja“ bendros jungtinės veiklos sutarties (toliau – jungtinės veiklos sutartis) 13 punkto 3 papunktį narytės bendrijoje baigiasi, kai narys išstoja iš bendrijos. Nagrinėjamu atveju ieškovė N. G., būdama TŪB „Gravėja“ tikroji narė, aiškiai išreiškė savo valią išstoti iš bendrijos, todėl ji negali būti paneigta (CPK 6.156 str.). Atsakovės (apeliantės) L. P. nesutikimas šiuo klausimu ir bendrijos turimi skoliniai įsipareigojimai neturi teisinės reikšmės ir neapriboja ieškovės, kaip bendrijos narės, teisės iš jos (bendrijos) išstoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai jos dalyviai lieka solidariai atsakingi tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles (CK 6.978 str. 3 d. 6.981 str.).

Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalį tikrasis narys privalo jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įnešti įnašą į bendriją, o, pasibaigus narystei bendrijoje, tikrasis narys turi teisę reikalauti grąžinti įnašo vertę (ŪBĮ 8 str. 2 d. 8 p.). Pagal ginčo šalių pasirašytą jungtinės veiklos sutarties 17 punktą pradinis bendrijos jungtinės veiklos kapitalas 120 000 Lt sudaromas iš bendrijos įnašų, o į jungtinėje nuosavybėje sujungtą kapitalą N. G. įneša 60 000 Lt, t.y. 50 proc. bendrijos kapitalo: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 22 904 Lt vertės ir 37 096 Lt pinigais. Nors jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad 37 096 Lt lėšos buvo įneštos į bendrove, teismui nepateikta, tačiau šios aplinkybės (apie piniginį įnašą) nebuvo ir paneigtos. Kaip paminėta, tikrasis narys privalo jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka įnešti įnašą į bendriją (ŪBĮ 8 str. 4 d.). Šalių pasirašyta jungtinės veiklos sutartis patvirtinta notarine tvarka, įregistruota Vilniaus m. Įmonių rejestre, sutarties sąlygos nenuginčytos, atsakovė (apeliantė) nereiškė ieškovei pretenzijų dėl netinkamai vykdomų ar neįvykdytų jungtinės veiklos sutarties sąlygų. Be to, pačios apeliantės L. P. išsakyti prieštaringi argumentai dėl piniginio įnašo fakto (t.y. nors teigia, kad įnašo nebuvo, nes neužfiksuotas jokiais finansiniais dokumentais, tačiau tuo pačiu patvirtina, kad piniginis įnašas buvo panaudotas bendrovės patalpų remontui) leidžia abejoti jos paaiškinimų teisingumu. Esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms bei remiantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad ieškovė N. G. lėšas į bendriją įnešė, todėl, pasibaigus jos narystei bendrijoje, ji turi teisę susigrąžinti įnašo vertę (ŪBĮ 8 str. 4 d.). Šalių ginčo dėl dabartinės įnašo vertės nebuvo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, sprendžiant dėl piniginio įnašo ieškovei grąžinimo, Ūkinių bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis netaikytina, nes jis numato apribojimus grąžinti individualiais požymiais apibūdintus įnašus, jeigu dėl to būtų pažeisti bendrijos dalyvių ir kreditorių interesai.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai jį motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus apeliantės (atsakovės) L. P. apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė N. G. prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178, 179 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė – Jankūnienė