Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. F., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 2010-03-05 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis I. F. žinodamas, kad turi pareigą pagal 2011-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą mokėti nepilnamečio sūnaus B. F. (B. F.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,85 € kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2011-01-04) iki sūnaus pilnametystės ir įsiskolinimą – 926,78 €, galėdamas tą pareigą vykdyti, nuo 2012-09-01 iki 2015-10-27 vengė šios pareigos.

Kaltinamojo gynėja advokatė K. Sandaraitė-Butvilienė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 436 straipsnio 1 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog su I. F. pateiktu kaltinimu nesutinka, kaltinamojo kaltės nepripažįsta.

Nepaisant to, jog kaltinamojo gynėja teisminio nagrinėjimo metu, o kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, kaltės dėl I. F. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios E. R. parodymais, teismo sprendimu, sąskaitų išrašais, kitais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu E. R. paaiškino, jog su kaltinamuoju susipažino 2009 m. kovo mėnesį, draugavo, ji pastojo. Kai ji pastojo, kaltinamasis buvo sulaikytas, išaiškėjo, kad jis suklastojo pasą. Jis jai prisistatė visai kitu vardu ir pavarde. Kaltinamasis buvo sulaikytas 3 mėnesiams, po to paleistas. Gimus vaikui jis niekada nepadėjo. Buvo istorija, kad prieš vaiko gimimą gyveno kartu su ja bute, o kai ji buvo ligoninėje, jis turėjo raktus ir išnešė iš namų daiktus. Ji parašė pareiškimą dėl vagystės, bet jį atsiėmė, nes jis prašė, sakė jog viską gražins. Tuomet jis dingo visam laikui. Po to laiko ji pamatė jį po 4 metų, kai buvo atvažiavęs pas jos tėvus. Alimentų jis nemoka, bet vaiką pripažino. Jam buvo apribota tėvystė, nes jis yra kazino žaidėjas, priklausomas. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Jiems susipažinus jis prisistatė architektu dizaineriu, nurodė, kad dirba sau. Kai jie gyveno Druskininkuose, jis sakėsi statąs namus, o paksui sužinojo, kad jis žmones apgaudinėja. Su ja susisiekė kažkoks vyras, kuris jai prisistatė, kad kaltinamasis prisistatinėja architektu, interjero dizaineriu, patiklūs žmonės, palieka užstatus ir jis dingsta su pinigais. Jam yra apribota tėvystė, procese ji nedalyvavo. Kur jis gyvena, ji neįsivaizduoja. Vieną sykį, po 4 metų, buvo aplankyti vaiko. Vaikui tada buvo 4 metai ir 6 mėnesiai. Jis skambina pagąsdinti, siekia ją įbauginti. Sugalvoja įvairias istorijas. Vaikui gimus, vaikas turėjo problemų su širdimi, bet šiuo metu jis yra sveikas. Kaltinamasis dar turi dukrą. Motiną tos dukros yra mačiusi kartą ar du. Ar ji gauna išlaikymą – nežino. Kaltinamasis sakė, kad Šveicarijoje yra atidaręs sąskaitą ir, kai sūnui bus 18 metu, galės iš ten nusiimti, bet vaikui pinigų reikia dabar. Buvo pervedęs pinigų iš D. M. sąskaitos, 3 kartus po 400 Lt, nes tada buvo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas ir turbūt jam patarė 3 mėnesius pamokėti. Jis 3 mėnesius pamokėjo, bylą nutraukė ir jis vėl dingo. Priteista jam mokėti po 400 Lt. Jis žino apie sprendimą mokėti kas mėnesį. Kai jis jai skambino, ji pasakė jam, kad ir tėvystė jam apribota. Paskutinį kartą jis sakė, jog nori matytis su vaiku, o ji jam sakė kreiptis į teismą. Jis jai sakė, kad jis nemoka alimentų, nes ji yra alkoholikė, kad pinigus panaudos savo reikmėms. Nenorėjo duoti, nes nežino kaip jie bus panaudoti. Ji žino, Šveicarijoje kaltinamasis buvo atidaręs įmonę. Paskui uždarė savo verslą, tada įkūrė įmonę Lietuvoje, bet ne savo vardu. Nežino, kur jis gyvena ir kiek uždirba. Jis darbingas, protingas žmogus, tik turi savo ydą. Jis vaiko sąskaitą žino, tris kartu vedė pinigus, sąskaita ta pati. O kai davė parodymus policijoje sakė, kad nežino. Ji nepamena, kada kaltinamasis paskutinį kartą pervedė pinigus. Yra vaiko sąskaita, nes kai jis gimė jie atidarė jam sąskaitą. Ir į tą sąskaitą pervedė tris kartus pinigus, tai ne jos asmeninė sąskaita. Dar po vaiko gimimo, po mėnesio, pervedė 100 Lt. Jis buvo atsiuntęs juokingas siuntas su pėdkelnėmis, šokoladais ir panaudotais daiktais, rūbais, žaislais. Viską neša pas tėvus į namus. Tai nenaudojami daiktai, kurių ji niekam negali panaudoti. Nebuvo tokio atvejo, kad į rankas kaltinamasis būtų davęs 2000 €. Jis paskambina kartą į pusmetį, sako jog nori matytis su vaiku, bet jis turi kreiptis į teismą, ji jam leidimo duoti negali. Taip jam ir pasakė. Jai mano, kad jis turi vaiko gimimo liudijimo kopiją. Jis pasakojo apie šveicarišką sąskaita, kur deda pinigus ir vaikas galės nusiimti, bet ji net nežino ar tokia šveicariška sąskaita yra. Duomenų jis jai nepateikė.

E. R. 2012-12-06 pareiškime dėl vengimo išlaikyti vaiką nurodyta, kad jie su I. F. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2010-05-03 jiems gimė sūnus B. F.. I. F. tėvystę pripažino ir buvo įrašytas tėvu vaiko B. F. gimimo liudijime. Tačiau iš karto po vaiko gimimo pasišalino ir daugiau nei ja, nei vaiku nesirūpino. Kadangi ji nedirbo ir buvo registruota darbo biržoje, kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. 2011-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1801-96/2011 priteisė išlaikymą iš I. F. po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-05-03 iki sūnaus B. F. pilnametystės. 2011-05-11 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-801-96/2011 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir perduotas antstolei vykdyti. Tačiau antstolė grąžino vykdomąjį raštą, kadangi nustatyta skolininko gyvenamoji vieta Šveicarijoje, o ši teritorija nepatenka į antstolės veiklos teritoriją (1 t., b. l. 1-3).

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1801-96/2011 matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta priteisti iš I. F., gim. 1972-03-29, nepilnamečio sūnaus B. F., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo (2011-01-04) iki kol B. F. sulauks pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 3200 Lt, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko B. F. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti motinai E. R. (1 t., b. l. 33-35).

Iš pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktos B. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-30 matyti, jog B. F. 2010-06-03 buvo pervesta 100 Lt, o 2012-05-25, 2012-06-22 ir 2012-08-03 – po 400 Lt (1 t., b. l. 45, 46).

Iš B. F. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2014-02-17 matyti, kad nuo 2012-08-03 jokių įplaukų į sąskaitą nebuvo (1 t., b. l. 58)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teismas pagarsino I. F. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

I. F., 2014-12-16 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Šveicarijos Konfederacijos policijos pareigūno pagal teisinės pagalbos prašymą, paaiškino, kad su E. R. susipažino 2008-03-29. Jie kartu negyveno. Jie kartu susilaukė sūnaus ir jis sūnų užregistravo savo pavarde. Sūnus gimė su patologija, tai reiškia, kad jis ne kartą turėjo jį vežti pas gydytoją. Jie nebuvo pora. Ji jam pasakė, kad yra nėščia. Jis pasakė, kad gimdytų vaiką, o jis padės. Su E. R. susipažino Lietuvoje. Ji norėjo gauti darbą jo firmoje. Tačiau jam ji niekada nedirbo. 2010 m. rugpjūtį jis išvyko iš Lietuvos ir atvyko į Šveicariją. Anuomet jo sūnui buvo 3 mėn. Paskutinį kartą Lietuvoje buvo prieš tris mėnesius. Jis turi dar vieną vaiką Lietuvoje. V. yra aštuoniais mėnesiais už B. vyresnė. V. su jos mama palydėjo į Lietuvą ir, žinoma, nuvažiavo ir pas B.. Bet kokiu atveju, nenorėjo ten ilgiau pasilikti. Kreipėsi į Šveicarijos institucijas ir paprašė prieglobsčio. Jis buvo jam suteiktas ir dabar yra čia. Ten buvo pažeidžiamos jo teisės. Buvo suimtas kardomajam kalinimui ir buvo ten keturis mėnesius. Per tą laiką jam nebuvo leista bendrauti su vaiku. Kalba apie V.. Ji yra jo duktė ir užregistruota jo pavarde. Tai buvo jo šeima Lietuvoje. Į klausimą, ar žinojo, kad 2011-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1801-96/2011 jam buvo priteistas nepilnamečio sūnaus – B. F., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki kol B. F. sulauks pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas – 3200 Lt, paaiškino, kad nežinojo, kad vyko nagrinėjimas teisme. Tačiau teismo sprendimą gavo raštu ir žinojo, kad turi mokėti išlaikymą. Kai tik gavo šį sprendimą, paskambino į Generalinę prokuratūrą ir pasakė, kad nesislapsto. Generalinė prokuratūra bendravo su jo žmona D., V. motina. Per ją Generalinė prokuratūra jį ir rado. Jo žmona jiems pasakė, prašom, čia jo numeris. Galite jam paskambinti. Jis paklausė Generalinės prokuratūros, ar turi teisę bendrauti su sūnumi. Ten jam pasakė, kad jis vis dar turi tėvystės teises. Be to, B. motina pasiėmė vaiką į užsienį ir pagalbos jis turėjo kreiptis į Lietuvos ambasadą. Ketverius metus neturėjo jokios galimybės matyti sūnų. Prieš tris mėnesius buvo paskutinį kartą Lietuvoje ir taip pat nuėjo ir pas savo sūnaus motiną. Tačiau nebuvo įleistas į namus. Ji buvo girta. Jis ne kartą siuntė dovanas ir siuntinius („pampersus“ ir įvairiausius dalykus) savo sūnui, o taip pat ir savo dukrai. D., jo dukters motina, siuntinius nunešdavo jo sūnui. Jo sūnaus motina juos priimdavo, bet sakė, kad būtų geriau, jei siųstų pinigus. Dabar ji visomis priemonėmis bando atimti jo tėvystės teises. Turi namą ir visiems jo vaikams priklauso jo dalis. Parašo teisę turi jis ir jo sūnaus motina. Todėl ji nori, kad jam būtų atimtos tėvystės teisės. Tokiu būdu ji galėtų parduoti namą, o jis to niekada neleis. Namas yra Maskvoje ((duomenys neskelbtini)). Šitie 300 Lt – tai apie 100 Šveicarijos frankų. Tai nedideli pinigai. Savo sūnaus motinai sakė, kad gali nueiti kartu ir jis viską nupirktų savo sūnui. Netgi už 5000 Lt. Tačiau ji nenorėjo parodyti jam jo sūnaus. Kai paskutinį kartą buvo Lietuvoje, paėmė keturis didelius paketus savo sūnui. Važiavo savo automobiliu. Ten buvo vaikiški drabužiai, šveicariškas šokoladas, moteriška kosmetika ir t.t. Visgi, ji paėmė tik kelis šokoladus ir kelias kosmetikos priemones. Jis jai sakė, kad paimtų viską, nes viską paėmė savo sūnui. Tačiau ji to nepadarė. Ji padarė šveicariško valstybinio numerio nuotrauką policijai. Per jį ji norėjo jį „rasti“. Tačiau jis jai pasakė, kad jis gi nesislepia. Jį galima rasti. E. slepia savo telefono numerį. Jos telefono numerio jis nežino. Taip pat ne visada žino, kur yra jo vaikas. D., o taip pat ir kaimynai padeda jam tai išsiaiškinti. Jis jau kalbėjo su savo advokatu ir jo klausė, ką galima būtų padaryti, kad pinigus gautų vaikas. Jo advokatas pasiūlė jam jo sūnaus vardu atidaryti sąskaitą Šveicarijos banke, kad kiekvieną mėnesį galėtų pervesti tam tikrą sumą. Kad galima būtų atidaryti sąskaitą banke, reikalingas arba vaiko pasas, arba gimimo liudijimas. Dėl to prieš maždaug mėnesį kreipėsi į Lietuvos ambasadą. Taip pat turėjo padaryti lietuvišką V.. Iki sausio pabaigos šį dokumentą turės savo rankose. Vėliau Generalinei prokuratūrai pateiks įrodymą, kad visa suma buvo pervesta į sąskaitą. Tiesa, vaikas turi sąskaitą ir Lietuvoje. Be to, prie šios sąskaitos prieigą turi tik E.. Nežino, kam ji išleidžia šiuos pinigus, todėl nenori pinigų pervesti į šią sąskaitą. Pareigos pagal teismo sprendimą nevykdė, tačiau yra pasirengęs sumokėti. Be to, turi žinoti, kad pinigai bus panaudoti vaikui. Problema yra ta, kad jo motina yra alkoholikė. Į klausimą, ar ketina mokėti išlaikymą, parodė, kad taip, žinoma. 2015 metų sausio pabaigoje važiuos į Lietuvą pasiimti dukters į Šveicariją, tada nuvažiuos ir pas jo sūnaus motiną ir būtent su pinigais. Tačiau turi būti tikras, kad šie pinigai bus išleisti jo vaikui. Kai prieš tris mėnesius buvo Lietuvoje, pasakė jai, pasiimk vaiką ir tada eis jam ką nors nupirkti. Yra pasirengęs išleisti daug pinigų. Tačiau ji jam pasakė, kad jis esą negali matyti savo sūnaus ir pinigus turi duoti jai. Kadangi ji geria, nedavė jai pinigų ir išvažiavo. Taip, tai tiesa, jai pinigų neduos, bet kai tik pamatys savo vaiką, iš karto jam viską nupirks. Taip pat yra pasirengęs duoti pinigus. Tačiau ne E., o jos tetai, vardu M.. Ji yra vyresnė ir rimta moteris. Jai gali duoti pinigus. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Visada gyveno šiuo adresu. Šiuo metu dirba. Jo pajamos šiuo metu įvairiai, tarp 2500 ir 4000 Šveicarijos kronų per mėnesį. Neturi jokio nekilnojamojo turto. Namas Rusijoje priklauso jo vaikams. Parašo teisės ji dar neturi. Tokią teisę turės, kai tik bus viena atsakinga už vaiką. Tai reiškia, kai tik jam bus atimtos tėvystės teisės. Todėl ji bando tai pasiekti. Namas stovi tuščias. Kartais, kai jie visi vasarą susirenka Maskvoje, būna tame name. Išskyrus B.. Taigi tai yra tik 6. E. ir B. dar niekada nebuvo šiame name. Į klausimą, ar nuo 2011-05-10 iki šiandien dirbo, parodė, kad taip, internetu dirbo dizaineriu. Pavyzdžiui, Rusijoje reikia namo. Šie žmonės iš jo užsako dizainą. Tada jis daro eskizus, važiuoja į objektą, viską kontroliuoja ir viską kuruoja. Tą patį darė ir Lietuvoje. Neseniai nusipirko firmą. Anksčiau neturėjo teisės dirbti Šveicarijoje. Dabar turi tokią teisę ir todėl įsteigė firmą, kad galėtų dirbti per firmą. GmbH Versavia. Visą laiką vertėsi individualia veikla. Norėtų žinoti, kur yra jo vaikas ir norėtų turėti teisę aplankyti savo sūnų. Taip pat nori, kad jo vaikas be jo leidimo negalėtų išvažiuoti į užsienį. Taip pat norėtų, kad būtų uždrausta be jo leidimo jo vaiką skiepyti, pvz., nuo sifilio. Sunku įsivaizduoti, kad vaikas būtų skiepijamas nuo sifilio. Tai gali padaryti lemtingos žalos. Kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą perves savo sūnui į sąskaitą Šveicarijoje. Šių transakcijų kopijas kiekvieną kartą pristatys Lietuvos institucijoms. Kai tik jo sūnui sukaks 18 metų, t. y. jis taps pilnamečiu, jis galės nusiimti šiuos pinigus. Jis neatsisako mokėti. Tik yra taip, kad jo kitas vaikas – V., kuri yra 8 mėnesiais vyresnė už jo sūnų, gauna netgi truputį daugiau pinigų. Tačiau jo santykiai su jos motina geri ir pinigai yra išleidžiami vaikui. V. mama nekelia jam jokių reikalavimų prokuratūroje. Ji žino, kad taip vaiko nepaliks. Vienas gyvena Rusijoje, o kiti keturi Moldovoje (1 t., b. l. 117-122).

I. F., 2016-03-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos, paaiškino, jog dėl jam pareikštos nusikalstamos veikos jis neprisipažįsta visiškai ir nurodė, kad nuo 2011 m. oficialiai jis niekur nedirba. Jis su E. R. susipažino nuo 2008 m., jis su ja kartu niekada negyveno. Jis kartu su E. R. turi bendrą vaiką – sūnų B. R., kuris gimė 2010-05-03. Nori pasakyti, kad E. R. jam neleidžia matytis su sūnumi, jo aplankyti, įteikti jam dovanas. Jis atvažiuoja prie E. R. gyvenamojo namo, laukia prie namo. Jei jis prieitų arti vaiko, reikštų, kad jis gali pakenkti vaikui pagal E. R., jau jį žino E. kaimynai. Jis žino iš E. R. kaimynų, kad E. R. palieka sūnų B. savo tėvams, kurie yra alkoholikai, o pati išvyksta į užsienį. Jis kreipėsi į įvairias Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijas su skundais, kad vaikas paliekamas vienas namuose, kai jis turi būti arba su tėvu arba su mama, kadangi E. dažnai išvyksta į užsienį, o, kad sūnus B. išvyktų kartu su ja į užsienį, reikia jo sutikimo, tai E. R. norėjo apriboti jo tėvystės teises. Jis nurodė, kad niekada nevengia išlaikyti vaiką, priešpaskutinį kartą, t. y. 2014 m. liepos mėnesį jis buvo atvykęs į Lietuvą, pas E. R., kadangi jis neturi Editos telefono numerio, nes ji jam neduoda savo telefono numerio, tai jis jos laukia prie namo. Tuo metu E. išėjo iš namo įėjimo, jis jautė iš jos alkoholio kvapą, jis paprašė jos, kad ji jam leistų pasimatyti su vaiku, o ji jam atsakė, kad jei jis duos 2000 €, tai ji leis jam pasimatyti su vaiku. Jis E. R. į rankas davė 2000 €, vaiko B. išlaikymui, ne jai pačiai, bet vaiko asmeninėms reikmėms. Tada E. R. jo paprašė, kad jis ją nuvežtų į RIMI parduotuvę nupirkti prekių, kai E. grįžo iš RIMI parduotuvės ir įsėdo į jo automobilį VW GOLF, jis išgirdo butelių stuksėjimo garsą, jis pažiūrėjo į pirkinių krepšelį ir ten pamatė du butelius degtinės. Jis jos paklausė, ar ji geria, kadangi jautė iš jos sklindantį alkoholio kvapą. Ji jam atsakė, kad ne, ji nupirko alkoholio tėvui. Kai jis E. parvežė iki namų, jis jos paprašė, kad ji jam leistų pasimatyti su vaiku, kaip ir su ja tarėsi. Bet ji kategoriškai atsisakė, ji jam pasakė, kad neleis pasimatyti su sūnumi B. ir kad jei dar atvažiuos ji susidoros su jo kitu vaiku – dukra V. ir pradėjo fotografuoti jo automobilį. Kadangi buvo 11 val. ryto, jis nenorėjo su E. R. konfliktuoti, jis pasakė, kad tai buvo paskutinis kartas, kai jis pinigus vaiko išlaikymui davė grynais ir nurodė, kad išlaikymą vaikui teiks tik mokėdamas pavedimu į sąskaitą ir paprašė, kad ji jam duotų banko sąskaitos numerį, nes iki šiol visi mokėjimai buvo duodami jai grynais pinigais. Tačiau iki šio laiko jokios banko atsiskaitymo sąskaitos E. jam nepateikė. Jis grįžęs į Šveicariją, nutarė Šveicarijos banke atidaryti sąskaitą vaiko B. vardu, jis Šveicarijos banke pasikonsultavo su juristu, kuris pasakė, kad reikia turėti vaiko gimimo liudijimo originalą, po to jis paskambino E. R. tėvams, kadangi turi tik jų telefono numerį, ir pasakė, kad jam reikia vaiko gimimo liudijimo originalo, kadangi jis Šveicarijos banke „Credit Suisse“ nori atidaryti banko sąskaitą vaiko B. vardu ir papildomai pasakė, kad ji jam nurodytų sąskaitą Lietuvos banke, nes buvusi AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užblokuota. E. R. jam pasakė, kad ji nesutinka, kad jis minėtame Šveicarijos banke atidarytų vaiko vardu sąskaitą ir kad jis pinigus vaiko B. išlaikymui mokėtų grynais pinigais. Jis atvažiavo į Lietuvą, Vilnių, norėdamas atidaryti banko sąskaitą Lietuvos banke, 2015-10-07 nuėjo į Vilniaus metrikacijos skyrių, ten jam pasakė, kad tokio asmens, kaip B. F. nėra, tada jis paklausė, kaip tai nėra. Vilniaus metrikacijos skyriuje jam paaiškino, kad jam yra apribotos tėvystės teisės bei pasakė, kad vaiko dabartinė pavardė yra R., jam kaip tėvui išdavė vaiko B. gimimo liudijimą, kuriame yra įrašyta vaiko pavardė – R. bei davė civilinės bylos numerį. Jis nuvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir susipažino su civiline byla bei pamatė, kad E. R. tyčia teismui nurodė netikslų jo gyvenamosios vietos adresą, kad jis negalėtų dalyvauti teismo procese ir gauti priimto teismo sprendimo. Jis nuvažiavo į Vilniaus miesto prekybos centrą „Akropolį“, nupirko vaikui B. drabužių už 390 €. Jis paėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją ir nuvažiavo pas E. R., kad ji jam paaiškintų dėl jo tėvystės apribojimo. 2015-10-08 jis laukė, kol E. išeis į kiemą. E. kaip tik grįžo į namus, jis E. klausė, kodėl ji teismui neteisingai nurodė bei jį apšmeižė, kad jis yra narkomanas, nesirūpino vaiku bei kodėl nurodė neteisingą, netikrą jo gyvenamosios vietos adresą. E. jam atsakė, kad jis nesikištų ir dingtų, nes ji pasikvies savo pažįstamus ir jie su juo susitvarkys. Pirkinių paketą, kuriame buvo nupirkti drabužiai vaikui, paėmė E. tėvas, į butą jo neįleido. Jis išsigando jos grasinimų ir nenorėdamas konfliktuoti, jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis iki šiol nežino atsiskaitomosios banko sąskaitos numerio, į kurią galėtų pervesti vaikui B. pinigus, kadangi jam vaiko mama jo nenurodo, jei ji jam nurodytų banko sąskaitos numerį, į kurią galėtų pervesti pinigus vaiko išlaikymui, jis pervestų pinigus vaiko išlaikymo. Jis E. net siūlė nupirkti butą vaiko vardu, butas būtų skirtas vaikui B., tačiau E. atsisakė. Jis nemokėti išlaikymo vaikui neturi tikslo, nes turi ne vieną vaiką ir visais vaikais rūpinasi. Jis ketina šiuo metu pradėti teisminius procesus dėl vaiko pavardės ir gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir auklėjimo patvirtinimo. Dėl 2011-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo jis nebuvo informuotas ir teismo posėdyje nedalyvavo, tik iš E. R. žodžių žino, kad turi mokėti vaikui išlaikymą (1 t., b. l. 163, 164).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Šioje byloje nustatyta, kad teismo sprendimu kaltinamojo sūnaus išlaikymui kaltinamasis buvo įpareigotas mokėti po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir susidariusį įsiskolinimą. Kad apie tokį 2011-05-10 teismo sprendimą kaltinamasis žinojo, patvirtina B. F. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2012 m. į B. F. sąskaitą padaryti trys pavedimai po 400 Lt, nurodant, kad tai „Alimentai F. I.“, taip pat ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jai I. F. paskambina kartą į pusmetį, nori matytis su vaiku. Nukentėjusiosios parodymai yra logiški, įtikinami, pagrindo jais netikėti nėra. Iš esmės, šie įrodymai neprieštarauja ir kaltinamojo I. F. duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis I. F. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jis žino apie savo pareigą mokėti alimentus, yra darbingas, tačiau nesutinka jų mokėti dėl to, kad mano, jog E. R. pinigus naudos ne vaiko interesams tenkinti, kad nežino banko sąskaitos kur galėtų pervesti pinigus. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie tai, jog E. R. nuolat vartoja alkoholį, kad jis atidarė savo sūnaus vardu sąskaitą Šveicarijos Konfederacijoje ir ten moka alimentus, kad yra davęs E. R. 2000 € grynais, nėra paremti jokiais bylos dokumentais, nors galimybę pateikti dokumentus I. F. turėjo, apie bylos nagrinėjimą teisme žinojo, tačiau į jos nagrinėjimą nevyko, jokių dokumentų nepateikė. Tiek nukentėjusiosios parodymais, tiek banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad teismo nustatyto įpareigojimo I. F. nevykdė ir pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo. Nagrinėjant vengimo išlaikyti sūnų priežastis nustatyta, kad nėra jokių duomenų, jog I. F. būtų nedarbingas, priešingai, yra pakankamai jauno amžiaus – 44 metų, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Šveicarijos Konfederacijos pareigūno nurodė, kad turi pajamų Šveicarijoje, kad priteistos sumos jam nedideli pinigai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-14 Lietuvoje nurodė, jog nuo 2011 m. jis oficialiai niekur nedirba, kas tik patvirtina jo tyčią vengti pareigos mokėti alimentus, nes neoficialių pajamų turėjimas apsunkiną galimybę išieškoti įsiskolinimus. I. F. nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti bent prielaidas, kad savo pareigos jis nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Šiuo atveju, susiklosčius konfliktinė situacija tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo dėl galimybės matytis I. F. su vaiku, neeliminuoja I. F. pareigos teikti vaikui išlaikymą, juo labiau, kad 2013-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 141, 142) yra neterminuotai apribota I. F. tėvo valdžia sūnaus B. F. atžvilgiu.

Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam I. F. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip vengimas išlaikyti vaiką, nes jis būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (įsiskolinimo nepadengė, Lietuvoje nedirba). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus arešto bausmę. Nustatydamas arešto bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė artimesnė galimos skirti arešto bausmė vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir nubausti jį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, pastarąją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio I. F. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.