- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- II-6-1257/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00053-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Deimantė Montvydaitė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. nubaustas už tai, kad jis būdamas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Š.“ vadovu, viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „35 kadras“ vadovu, VšĮ „D. D.“ vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2024 m., kurios turėjo būti pateiktos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Tokiais savo veiksmais S. G., būdamas vadovu ir atsakingas už minėtų juridinių asmenų veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą S. G. paskirta administracinė nuobauda – 295 Eur bauda.
Šalies argumentai
P. S. G. pateikė skundą dėl 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Skunde nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Finansinė atskaitomybė tvirtinama eiliniame visuotiniame dalyvių susirinkime, kuris šaukiamas, pasibaigus finansiniams metams. Kai kurie įstatymai nustato terminą, iki kada turi būti patvirtinta finansinė atskaitomybė, pavyzdžiui pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime. 2024 m. finansinės ataskaitos teikiamos per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Jei finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, terminas yra iki 2025 m. balandžio 30 d. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, t. y. Bendrijos nario dalių perleidimo sutarties ir Naujo direktoriaus paskyrimo protokolo, pareiga pateikti finansines ataskaitas, buvo privaloma paskirtam naujajam direktoriui. CK 2.66 straipsnis nustato, kad kai pasikeičia juridinio asmens valdymo organų duomenys, duomenų ir dokumentų teikėjas per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registrui. Dokumentų ir duomenų pateikimo 5 dienų terminas nustatytas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme – mažosioms bendrijoms, kurios turi vienasmenį valdymo organą, dokumentus teikia naujasis direktorius. Registrų centras, vadovaudamasis CK, dokumentus priima tik iš įmonę teisėtai atstovaujančio asmens. Šiuo atveju Registrų centras nepriėmė jokių dokumentų iš pareiškėjo, kaip buvusio juridinio asmens direktoriaus. Į naująjį sąvininką ir direktorių buvo kreiptasi ne vieną kartą, raginant atlikti direktoriaus ir savininko pakeitimą, tą patvirtina ir faktas, kad naujasis savininkas ir direktorius pateikė prisipažinimą apie aplaidų požiūrį ir patvirtino, kad būtent jis laiku nepateikė dokumentų, kaip tai numatyta, Registrų centrui ir už tai prisiima kaltę. Pažymėtina, kad Registrų centre duomenys apie juridinių asmenų pasikeitimus jau yra registruoti.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta); CK 2.66 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 1-8 ir 12 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro duomenis teikia mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnis). Teismai pasisako, kad juridinio asmens vadovo pasikeitimas, kuris gali turėti įtakos administracinės atsakomybės asmeniui taikymui, yra fiksuojamas tik po tinkamo šio pasikeitimo išviešinimo duomenų pateikimo registro tvarkytojui, nes neregistruoti ir neišviešinti duomenys apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-380/2023). Remiantis mokesčių administratoriaus tvarkomų informacinių sistemų duomenimis nustatyta, kad S. G. nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. buvo VšĮ „K.“ vadovu, nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d. buvo MB „Š.“ vadovu, nuo 2024 m. birželio 20 d. iki šiol yra VšĮ „D. D.“ vadovu. Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad S. G. deklaracijų pateikimo laikotarpiu (nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 16 d.) buvo skundžiamame nutarime nurodytų juridinių asmenų vadovu, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis taikydama administracinę atsakomybę S. G. atžvilgiu už skundžiamame nutarime nurodytus teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad S. G. skundžiamame nutarime nurodytą VšĮ „D. D.“ deklaraciją pateikė 2025 m. gruodžio 8 d., t. y. pavėlavęs daugiau kaip šešis mėnesius.
Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas S. G. nurodė, kad CK 2.70 straipsnio 3 dalis numato, kad viešųjų registrų duomenys gali būti ginčijami, o lemiamą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys faktinę būklę. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad nuo 2025 m. birželio 2 d. faktinis valdymas buvo perduotas, o duomenų Registrų centre neatnaujinimas – tai naujojo vadovo aplaidumas. Naujasis vadovas E. G. prisiėmė kaltę, kad nepateikė pakeitimų Registrų centrui, todėl neturėjo galimybės pateikti deklaracijų savo vardu. Pareiškėjas po 2025 m. birželio 2 d. nebebuvo faktiniu vadovu ir neturėjo galimybės organizuoti deklaracijų pateikimą, nes tai naujojo vadovo funkcija. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad prisipažinimas negali būti įrodymas, nes neįregistruotas, tačiau šiuo atveju neprašoma pakeisti Registrų centro duomenų, o prašoma pripažinti faktinę būklę, t. y. kad nuo 2025 m. birželio 2 d. S. G. nebebuvo vadovu. Be to, 2025 m. gruodžio 8 d. deklaraciją pateikė E. G., nes Registrų centro sistemoje dar buvo įrašytas S. G. ir profilis nebuvo atnaujintas.
ANK 630 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Kadangi 2026 m. sausio 12 d. į teismo posėdį neatvyko nei vienas asmuo, apie posėdį buvo tinkamai pranešta, be to, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 27), todėl skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Severinui G. V. mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paskirta 295 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas MB „Š.“, VšĮ „k.“ ir VšĮ „D. D.“ vadovu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinių pelno mokesčių deklaracijų už 2024 m.
P. S. G. skundžiamo nutarimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis nuo 2025 m. birželio 2 d. nebėra MB „Š.“, VšĮ „k.“ ir VšĮ „D. D.“ vadovu, todėl jis nėra tinkamas atsakomybės subjektas dėl pelno mokesčio deklaracijų nepateikimo. Pareiškėjas nurodo, kad minėtų juridinių asmenų naujasis vadovas dėl aplaidumo viešiems registrams nepateikė duomenų apie vadovo pasikeitimus ir negalėjo pats pateikti metinių pelno mokesčių deklaracijų.
Iš su pareiškėjo skundu kartu pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2025 m. birželio 2 d. dalininko teisių perleidimo sutartimi VšĮ „K.“ dalininkas S. G. ir E. G. susitarė dėl VšĮ „K.“ dalininko teisių, visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, perėmimo ir perleidimo. 2025 m. birželio 2 d. vienintelio dalininko E. G. sprendimu nuo 2025 m. birželio 2 d. atleistas VšĮ „K.“ direktorius S. G., direktoriumi paskirtas E. G. (b. l. 15, 16). 2025 m. birželio 2 d. mažosios bendrijos nario įnašo perleidimo sutartimi S. G. įsipareigojo perleisti ir patvirtinti, kad 100 Eur vertės nario įnašas, kurį S. G. įnešė į MB „Š.“, laikomas E. G. įnašu. 2025 m. birželio 2 d. vienintelio nario E. G. sprendimu nuo 2025 m. birželio 2 d. atleistas MB „Š.“ direktorius S. G., direktoriumi paskirtas E. G. (b. l. 13, 14). 2025 m. birželio 2 d. dalininko teisių perleidimo sutartimi VšĮ „D. D.“ dalininkas S. G. ir E. G. susitarė dėl VšĮ „D. D.“ dalininko teisių, visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, perėmimo ir perleidimo. 2025 m. birželio 2 d. vienintelio dalininko E. G. sprendimu nuo 2025 m. birželio 2 d. atleistas VšĮ „D. D.“ direktorius S. G., direktoriumi paskirtas E. G. (b. l. 11, 12).
Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos vadovas, pradėjęs eiti šias pareigas, ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui savo duomenis ir pateikti dokumentus dėl jo paskyrimo mažosios bendrijos vadovu. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apie viešosios įstaigos vadovo, kolegialaus valdymo organo narių paskyrimą, atleidimą ir atšaukimą visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 30 dienų privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro duomenis teikia mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pagal elektroninio deklaravimo sistemos 2025 m. gruodžio 5 d. duomenis pareiškėjas S. G. nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. buvo VšĮ „K.“ vadovu (įstaigą atstovajančiu asmeniu), nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d. buvo MB „Š.“ vadovu (bendriją atstovaujančiu asmeniu), nuo 2024 m. birželio 20 d. iki šiol yra VšĮ „D.D.“ vadovu (įstaigą atstovaujančiu asmeniu). 2025 m. gruodžio 5 d. EDS duomenys taip pat patvirtina, kad iki minėtos dienos nebuvo pateiktos minėtų juridinių asmenų metinės pelno mokesčio deklaracijos. 2025 m. gruodžio 8 d. pateikta VšĮ „D. D.“ metinė pelno mokesčio deklaracija (b. l. 76, 77, 78, 91). Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu nei Juridinių asmenų registre, nei mokesčių administratoriaus tvarkomoje elektroninio deklaravimo sistemoje nebuvo įregistruoti duomenys apie MB „Š.“, VšĮ „35 kadras“ ir VšĮ „D. D.“ vadovo pasikeitimą, minėtų juridinių asmenų vadovu nurodytas pareiškėjas S. G..
Pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktą Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), o pagal CK 2.66 straipsnio 6 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo priėmimo metu registro tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys apie vadovo pasikeitimą, todėl tinkamai neišviešinus vadovo pasikeitimo fakto, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija neturėjo pagrindo S. G. netaikyti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju duomenys apie MB „Š.“, VšĮ „35 kadras“ vadovo vadovo pasikeitimą buvo įregistruoti tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, o dėl VšĮ „D. D.“ vadovo pasiketimo duomenys iki šiol neįregistruoti (į bylą nepateikta šią aplinkybę paneigiančių duomenų), todėl nepaisant to, dėl kokios priežasties (dėl pareiškėjo nurodomo naujojo vadovo E. G. aplaidumo) jie nebuvo tinkamai išviešinti, tai teismo vertinimu, savaime neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės. Akcentuotina, kad vadovo pasikeitimas, kuris gali turėti įtakos administracinės atsakomybės asmeniui taikymui, fiksuojamas tik po tinkamo šio pasikeitimo išviešinimo (duomenų pateikimo registro tvarkytojui), nes neregistruoti ir neišviešinti duomenys apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d.nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-380/2023).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai nubaudė pareiškėją S. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teismas vertina, kad S. G. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą individualizuota tinkamai, todėl darytina išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.