- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- AN2-138-468/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00053-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- S. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026-01-26 nutarties, kuria atmestas jo skundas ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2025-09-23 nutarimas paliktas galioti nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. G. Institucijos 2025-09-23 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 295 Eur nuobauda dėl to, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (toliau kartu – įmonių vadovas) ir, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, neužtikrino, kad, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2024 m., kurios turėjo būti pateiktos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025-06-16, taip, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026-01-26 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundas atmestas. S. G. ginčijant, kad deklaracijų pateikimo laikotarpiu jis nebebuvo įmonių vadovas, todėl nėra tinkamas atsakomybės subjektas konstatuota, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu nei Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR), nei mokesčių administratoriaus tvarkomoje elektroninio deklaravimo sistemoje nebuvo įregistruoti duomenys apie įmonių vadovo pasikeitimą, minėtų juridinių asmenų vadovu nurodytas pareiškėjas S. G.. Tinkamai neišviešinus vadovo pasikeitimo fakto, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija neturėjo pagrindo S. G. netaikyti administracinės atsakomybės. Nesutikdamas su priimta nutartimi S. G. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026-01-26 nutartį panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės. Taip pat S. G. prašo pripažinti, kad: 1. aptariamų įmonių faktinis valdymas nuo 2025-06-02 buvo perduotas E. G., ir 2. tik E. G. turėjo teisę ir pareigą pateikti deklaracijas. S. G. nurodo, kad nuo 2025-06-02, t. y. nuo faktinio įmonių valdymo perdavimo dienos, jis nebeturėjo teisės ir pareigos JAR tvarkytojui pranešti apie vadovo pasikeitimą. Pažymi, kad pelno mokesčio deklaracijų pateikimo terminas buvo 2025-06-16, o įmonių faktinis valdymo perdavimas įvyko 14 dienų ankščiau. Mano, kad pateikti objektyvūs duomenys patvirtina, jog įmonių faktinis valdymo perdavimas įvyko, todėl remiantis teismų praktika ir teisingumo principu, S. G. neturi būti taikoma administracinė atsakomybė, be to, tokiu atveju sudaromas paradoksas, leidžiantis naujajam vadovui piktnaudžiauti situacija, ką E. G. pripažįsta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė V. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovė, pritardama skundžiamos nutartiems motyvams, pažymi, kad S. G. neginčija, jog aptariamos deklaracijos nebuvo pateiktos laiku. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad Juridinių asmenų registre nurodomų duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo dienos, o neįregistruoti duomenis negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinis skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu S. G. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu ir, įvertinus visus alternatyvius prašymus, kaip supranta aukštesnysis teismas, prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teigiama, kad jam pateikus dokumentus, leidžiančius nuginčyti JAR duomenis, turėtų būti pripažinta, kad jis nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei, nes, ataskaitų pateikimo dieną jau nebuvo įmonių vadovas, tai gi neturėjo pareigos pateikti deklaracijų, be to naujasis vadovas pripažino savo aplaidumą. Institucijos atstovė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi keturi elementai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. G. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos S. G. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, dėl ko Telšių apylinkės teismo 2026-01-26 nutartis nekeistina.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad dar nepasibaigus deklaracijų pateikimo terminui (2025-06-16), S. G., atskirais minimų įmonių sprendimais, nuo 2026-06-02 buvo atleistas iš vadovo pareigų, o įmonių faktinis valdymas buvo perduotas E. G., todėl jis (E. G.) buvo atsakingas už deklaracijų nepateikimą laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir nedaro nei skundžiamos nutarties, nei Institucijos nutarimo nepagrįstais ir neteisėtais, šios išvados nepaneigia ir tai, kad aptariami sprendimai dėl vadovų pakeitimo, galimai buvo priimti nepasibaigus deklaracijų pateikimo terminui.
9. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alternatyvių veiksmų padarymą. Aktualiu atveju pagal šį straipsnį atsako tas, kas privalėdamas pateikti deklaraciją jos nepateikė. Tokia normos konstrukcija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, pagal kuriuos, bylą nagrinėjančios institucijos bei teismai nustato deklaracijų pateikimo tvarką bei terminus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad įmonių MB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos, t. y. Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204N), už 2024 m. nebuvo pateiktos laiku, iki 2025-06-16, kaip tai numatyta Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. vertinimu, kadangi jis nuo 2025-06-02 buvo atleistas iš įmonių vadovo pareigų, jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, tačiau Institucija ir apylinkės teismas netinkamai įvertino jo pateiktus objektyvius duomenis apie vadovo pasikeitimą. Vis tik, šie skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad S. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pažymėtina, kad aptariamas administracinis nusižengimas yra susijęs su juridinio asmens veikla, kuris veikia per savo valdymo organus ar atstovus. Asmuo, atsakingas už savalaikį deklaracijų pateikimą nustatomas iš JAR įregistruotų duomenų apie juridinį asmenį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju tiek Institucijos atsiliepime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad juridinio asmens duomenų pakeitimai, tai gi ir duomenys apie juridinio asmens vadovą (ANK 187 straipsnio 2 dalies kontekste atsakingą už deklaracijos pateikimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, o remiantis CK 4.626 straipsniu, viešame registre įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad Institucijos nutarimo priėmimo dieną S. G., oficialiais ar nenuginčytais duomenimis, nebebuvo įmonių vadovas, nėra.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek Institucijos administracinio protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo dieną, S. G. buvo viešame Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip aptariamų įmonių vadovas. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, S. G. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2024-05-16 iki 2025-11-26; MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2024-01-15 iki 2025-11-27; 2025-12-05 duomenimis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo ne tik nuo 2024-06-20, tačiau šių pareigų pasibaigimo laikotarpis nenurodytas (b. l. 76-78). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, apygardos teismas negali nepritarti, kad Institucijos nutarimo dieną Juridiniam asmenų registre neįregistravus apeliaciniame skunde aptariamų duomenų apie įmonių vadovo pasikeitimą (jų tinkamai neišviešinus), nebuvo pagrindo S. G. netraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi būtent jam, kaip oficialiai įregistruotam vadovui, kyla pareiga savalaikiai pateikti aptariamas deklaracijas. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, viešame registre įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra teisės aktų tvarka pakeisti ar nuginčyti, todėl apygardos teismo vertinimu tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog JAR nurodyti duomenys yra teisingi.
12. Pažymėtina, kad nei skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei apeliacinio skundo nagrinėjimo apygardos teisme metu, be deklaratyviai aptariamų sutarčių, kurių pagrindu S. G. buvo atleistas iš vadovo pareigų, nėra pateikti duomenys apie JAR įregistruotų duomenų nuginčijimą, t. y. objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų, jog pasibaigus deklaracijų pateikimo terminui, kaip nurodo S. G., ne jis, o E. G. buvo aptariamų įmonių vadovas. Aukštesniojo teismo vertinimu šios išvados nepaneigia ir byloje esantis E. G. 2025-10-28 rašytinis paaiškinimas (b. l. 10), kuriuo jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nepateikęs deklaracijų bei duomenų apie įmonių vadovo pasikeitimą.
13. Nors S. G. viso proceso, t. y. nuo Institucijos nutarimo priėmimo dienos laikėsi pozicijos, kad atskirais įmonių sprendimais jis nuo 2025-06-02 buvo atleistas iš įmonių vadovo pareigų, vis tik, šių sprendimų pateikimas apylinkės teismui ir apygardos teismui, nepaneigia JAR oficialių duomenų. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tinkamai neišviešinus vadovo pasikeitimo fakto, JAR duomenys negali būti laikomi nepatikimais ir negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, šie duomenys, kaip minėta, keičiami ar nuginčijami ne bet kaip, o tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl rėmimasis atskirais 2025-06-02 įmonių sprendimais/sutartimis, jų tinkamai neįregistravus, ne tik nepatvirtina, kad S. G. Institucijos konstatuotu metu neturėjo pareigos pateikti deklaracijų, bet ir nepatvirtina, kad ne jis, o E. G. buvo aptariamų įmonių vadovas, kadangi tai prieštarauja oficialiems duomenimis, kurių dalis, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, buvo pakeisti tik po Institucijos nutarimo priėmimo.
14. Nustačius, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą konstatavęs, kad Institucija pagrįstai S. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ar S. G. skundo grąžinimo nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodyta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026-01-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog kaip alternatyvūs pateikti prašymai pripažinti atskirus faktus (faktinį įmonių valdymo perdavimą, E. G. pareigas) nevertinami, kadangi tai gali būti atskiros bylos, nagrinėjamos civilinio proceso tvarka, dalykas ir neįeina į apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, kompetenciją, todėl plačiau apie tai nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026-01-26 nutartį nepakeistą.
Nutartis yra neskundžiama.