Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-1837/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2-1837/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00734-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
BUAB „Atolas“
Civilinė byla Nr. 2-1837/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00734-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 122. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2412/480/2014 buvo atsisakyta priimti ieškovo J. M. įmonės ieškinį atsakovui BUAB „Atolas“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. M. įmonė pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jam nuosavybės teises į: negyvenamąsias patalpas – odontologijos kliniką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpa ir 7,31 kv. m. rūsio patalpa, esančias (duomenys neskelbtini); automobilių stovėjimo vietas, kurios automobilių stovėjimo aikštelės plane yra pažymėtos indeksais: 4 (ketvirta – prie (duomenys neskelbtini)), 5 (penkta – prie (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje), 1 ir 2 (pirma ir antra – prie (duomenys neskelbtini)); idealią 2/52 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. M. įmonės ieškinį. Teismas nurodė, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tapataus ieškinio atsisakymo priimti vienas iš atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1221-264/2010, kurioje ieškovas J. M. įmonė Odontologijos klinika atsakovams BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“, pareikštu ieškiniu prašė: 1. pripažinti galiojančia J. M. įmonės ir BUAB „Atolas" sudarytą pirkimo pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą dėl šio turto: 1.1. Odontologijos klinikos su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv. m), su 7,31 kv. m rūsio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis - gydymo, 150,13 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. 5 automobilių stovėjimo vietų, pažymėtų pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr.3 indeksais: 4 (ketvirta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 5 (penkta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)), 1 ir 2 (pirma ir antra - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); idealios 2/52 Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies; 2. Įpareigoti AB „Swedbank" ir BUAB „Atolas" ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), ir hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), pakeitimus, nurodant, kad nuo hipotekos išlaisvinamas šis turtas: 2.1.Odontologijos klinika su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv.m), su 7,31 kv.m rūsio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis - gydymo, 150,13 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2. 5 automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 indeksais: 4 (ketvirta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 5 (penkta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus Nr., esančiame (duomenys neskelbtini)), 1 ir 2 (pirma ir antra - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 2.3. idealioji 2/52 Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o praleidus nustatytą terminą, skirti 1 000 Lt baudą; 3. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-183/2012) ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo, jog nustačius, kad tarp ieškovo bei atsakovo BUAB „Atolas“ buvo susiformavę ikisutartiniai teisiniai santykiai ir jų sudaryti susitarimai kvalifikuojami kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti galiojančia jo ir BUAB „Atolas” sudarytą ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinti šios sutarties sudarymą, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo panaikinti hipoteką.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškinyje nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra nuosavybės teisės pripažinimas, tačiau ieškinyje išdėstytos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pagal suformuluotus reikalavimus atsakovams išnagrinėtoje byloje, bylos šalys, teisminio nagrinėjimo objektas (ginčo turtas) tapatūs išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-1221-264/2010, kurioje buvo nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės, o ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurias teismas turėtų aiškintis ir nagrinėti. Tai, kad ieškovas nurodo ieškinio pagrindu CK 4. 47 straipsnio 4 punktą ir kitas jos manymu taikytinas materialiosios teisės normas ginčui spręsti, nepaneigia, kad ieškinys savo suformuluotu reikalavimu (t. y. dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo) yra tapatus ieškovo ankstesniam ieškinio reikalavimui, pareikštam kitoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010, kurioje galutinis procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Tiek pareikštu ieškiniu išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės siekia to paties tikslo – nuosavybės teisės įgijimo į ginčo turtą. Tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio ieškinio faktinis pagrindas, dalykas ir šalys nėra skirtingi ir tai sudaro teisinį pagrindą teismui spręsti apie naujai paduoto ieškinio tapatumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra tapačios. Ieškovas J. M. įmonė ankščiau buvo pateikusi ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo atsakovams BUAB "Atolas" ir AB "Swedbank". Ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo yra pateiktas tik BUAB "Atolas". Nors abiem atvejais ieškovas yra tas pats t. y. J. M. įmonė, tačiau negalima laikyti, kad ginčo šalys yra tapačios, nes vienu atveju byloje buvo du atsakovai (BUAB "Atolas" ir "Swedbank", AB), o šioje byloje tik vienas atsakovas (BUAB "Atolas").Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio dalykas yra tapatus. Ieškinyje dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo bei ieškinyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo ieškovo suformuluoti reikalavimai skiriasi, visų pirma, ir lingvistinėmis formuluotėmis. Ankstesniu ieškiniu buvo prašoma pripažinti ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą bei įpareigoti AB "Swedbank“ atlikti hipotekos lakštų pakeitimus (panaikinti ginčo turto hipoteką), o vėlesniu ieškiniu, kurį skundžiama nutartimi atsisakyta priimti, prašoma pripažinti ieškovo J. M. įmonės nuosavybės teises į ginčo turtą.Ginčo materialieji santykiai, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, abiem atvejais yra skirtingi. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo buvo pateiktas pasinaudojant prievolių teisės institutu, o ieškiniu dėl nuosavybės teisių pripažinimo siekiama pasinaudoti daiktinių teisių institutu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo J. M. įmonės ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo, aiškiai konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovo J. M. įmonės ir atsakovo UAB „Atolas" 2008 m. sausio 16 d. sudarytos Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties bei 2009 m. balandžio 20 d. sudaryto Susitarimo papildymo teisinio kvalifikavimo, t. y. kaip turi būti kvalifikuojami šių sutarčių šalis siejantys teisiniai santykiai: kaip preliminarūs pirkimo-pardavimo ar pagrindiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Taigi ankstesnio ieškinio teisminio nagrinėjimo objektas buvo sudaryta sutartis, prievoliniai šalių santykiai, kylantys iš nagrinėjamos ir kvalifikuojamos sutarties. Nagrinėjant bylą pagal ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo teisminio nagrinėjimo objektas būtų nuosavybės teisių įgijimas pagaminus naują daiktą iš savos ir iš svetimos medžiagos. Taigi, anksčiau nagrinėtoje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo bei nagrinėtinos bylos pagal ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, materialieji santykiai skiriasi iš esmės ir nėra tapatūs.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kaip ir išnagrinėtoje byloje ieškinyje išdėstytos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pagal suformuluotus reikalavimus atsakovams išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje šalys tos pačios, teisminio nagrinėjimo objektas (ginčo turtas) tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010, kurioje buvo nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės ir ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurias teismas turėtų aiškintis ir nagrinėti. Vien netapatus dalykas (ieškinio reikalavimas) automatiškai reikalauja ir kito, netapataus, įrodinėjimo dalyko. Ieškiniu dėl nuosavybės teisių pripažinimo įrodinėjamas naujo daikto pagaminimo faktas, t. y. pateikiamas svetimos ir savos medžiagos verčių skaičiavimas, ieškovės įdėto darbo gaminant naują daiktą vertės nustatymas, pateikiami tai patvirtinantys įrodymai. Paminėtina, kad šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ginče pagal ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo, ko pasėkoje manytina, jog teismas turėtų aiškintis ir nagrinėti ginčą pagal ieškovės J. M. įmonės ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto J. M. įmonės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. Todėl civilinio proceso įstatyme nenurodoma galimybė atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, pavyzdžiui, nesant ginčo dėl teisės, praleidus ieškinio senaties terminą ir pan. Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002).

Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pareikštas tapatus ieškinys. Visų pirma, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra tapačios, nes ieškovas J. M. įmonė ankščiau buvo pateikusi ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo atsakovams BUAB "Atolas" ir AB "Swedbank", o ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo yra pateiktas tik BUAB "Atolas". Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Tai, kad vienu atveju byloje buvo du atsakovai (BUAB "Atolas" ir AB "Swedbank"), o šioje byloje tik vienas atsakovas (BUAB "Atolas"), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo šalys nėra tapačios, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad ginčo šalys nėra tapačios. Antra, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio dalykas yra tapatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010, nagrinėtoje Kauno apygardos teisme, prašė pripažinti galiojančia pirkimo – pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą, t.y. prašė pripažinti nuosavybės teisę sandorio pagrindu. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010 buvo peržiūrėtas apeliacine (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-183/2012) ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo, jog nustačius, kad tarp ieškovo bei atsakovo BUAB „Atolas“ buvo susiformavę ikisutartiniai teisiniai santykiai ir jų sudaryti susitarimai kvalifikuojami kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti galiojančia jo ir BUAB „Atolas” sudarytą ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinti šios sutarties sudarymą, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo panaikinti hipoteką. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu apeliantas prašo pripažinti nuosavybės teisę CK 4.47 str. 4 punkto pagrindu, t.y. pagaminus naują daiktą iš savo ir iš svetimos medžiagos. Taigi, pirmoje byloje apeliantas siekė pripažinti sandorį galiojančiu vadovaujantis prievolių teisės institutu, o nagrinėtinoje byloje ieškinys yra pareikštas dėl nuosavybės teisių pripažinimo vadovaujantis daiktinės teisės institutu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl šalių pasirinkto dalyko (gynybos būdo) tapatumo. Trečia, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kaip ir ankstesnėje byloje, ieškinyje išdėstytos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pagal suformuluotus reikalavimus atsakovams išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje šalys tos pačios, teisminio nagrinėjimo objektas (ginčo turtas) tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010, kurioje buvo nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės ir ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurias teismas turėtų aiškintis ir nagrinėti. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis ieškinį grindė civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010, nagrinėtoje Kauno apygardos teisme. Pažymėtina, kad ieškiniu dėl nuosavybės teisių pripažinimo įrodinėjamas naujo daikto pagaminimo faktas, t. y. pateikiamas svetimos ir savos medžiagos verčių skaičiavimas, ieškovo įdėto darbo gaminant naują daiktą vertės nustatymas, pateikiami tai patvirtinantys įrodymai, kas pirminio ieškinio metu nebuvo įrodinėjama, dėl to laikytina, kad ieškinio pagrindas nėra tapatus. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ankstesnėje byloje pagal ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo, t.y. nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas skiriasi nuo įrodinėjimo dalyko išnagrinėtoje byloje.

Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiama 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas dėl apelianto ieškinio priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir J. M. įmonės ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Artūras Driukas