Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Kauno technologijos universitetas, UAB „Jungtis“, D. K., atstovaujama R. K., UAB „Versus Veto“, PlusPlus Baltic OU, Lietuvos filialas, PlusPlus Capital AS, T. S., UAB „Turto lizingas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, antstoliai Raimundas Stanislauskas, Raimonda Pauzienė, Regimantas Budreika, Marekas Petrovskis, Neringa Bacevičienė, Sonata Vaicekauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

II. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės – UAB „Telfida“, kurioje pareiškėjas dirbo direktoriumi ir buvo vienas iš akcininkų, ir UAB „Euro NT“, kurioje pareiškėjas dirbo direktoriumi ir buvo vienintelis akcininkas, bankrutavo. Pareiškėjas vėliau vykdė individualią veiklą, teikė nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas, taip pat pirko ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą. Pardavus pradėtą statyti savo gyvenamąjį namą, už gautas lėšas bei paskolą nupirko kotedžą (duomenys neskelbtini), kuriam panaudojo visas turėtas lėšas. Iškilus finansinėms problemoms, pareiškėjo šeimoje kilo nesutarimai, dėl ko iširo santuoka. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės R. K. santuoka. 2020 m. kovo 2 d. sunkiai susirgus pareiškėjo motinai D. K. ir tapus neįgaliai (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo pagrindu jai buvo nustatytas reikalingas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), pareiškėjas turėjo prižiūrėti ir slaugyti sunkiai sergančią motiną, negalėjo dirbti, gyveno iš socialinių išmokų, kas dar labiau apsunkino jo finansinę padėtį. Pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 9 d. dirba UAB „Kauno būstai“ logistikos specialistu, jo darbo užmokestis sudaro apie 730 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių bei apie 200 Eur gaunamas priedas prie darbo užmokesčio. Pareiškėjas, siekdamas atkurti savo mokumą, ketina ieškoti papildomo darbo, tokiu būdu gauti papildomai pajamų. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

III. Suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas atsiliepime į pareiškimą sutiko su pareiškėjo pareiškimu ir neprieštarauja jo pateiktiems prašymams.

IV. Suinteresuotas asmuo UAB „Turto lizingas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo M. K. spręsti teismo nuožiūra.

V. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

VI. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

VII. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 2 d. registruotas draudėju kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, valstybės biudžetui skolingas 3 641,40 Eur vaikų išlaikymo išmokų.

VIII. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

IX. Suinteresuotas asmuo UAB „Jungtis“ pateikė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui teismui nustačius bankroto bylos iškėlimo pagrindus.

X. Suinteresuotas asmuo UAB „Versus Veto“ atsiliepimu į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą M. K., o iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Nemokumas ir teisė“. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. iki pat 2022 m. lapkričio mėn. niekur nedirbo, nors turi didelių įsiskolinimų kreditoriams, taip pat priteistą 305 Eur/ mėn. išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Negaudamas pajamų, pareiškėjas nebūtų galėjęs išgyventi, todėl akivaizdu, kad paskutiniuosius metus nuo kreditorių slėpė savo pajamas, tokiu būdu nesąžiningai vengdamas vykdyti turimus įsipareigojimus. Pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys, tuo tarpu pareiškėjo pasyvus elgesys paskutiniuosius trejus metus yra aiškiai nesąžiningas.

XI. Suinteresuotas asmuo T. S. prašė atsisakyti iškelti asmens bankroto bylą pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjas nuslėpė, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-22478-752/2020 patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės, pagal kurią pareiškėjas atidavė visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už tuo metu susidariusias skolas dėl dukters išlaikymo. Pareiškėjui priklausančios turto dalies vertė vietoje nutartyje nurodytos turto vertės 20 350 Eur galėjo siekti 150 000 Eur ir daugiau. Dėl pareiškėjo iniciatyva atlikto sandorio kreditoriai neatgavo lėšų už anksčiau antstolio areštuotą pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Buvo sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytas kreditorių interesus pažeidžiantis sandoris. Akivaizdu, kad laikotarpis iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pradėto gydymo Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale galėjo tapti pareiškėjo nemokumo priežastimi. Taip pat nepateikta pažyma apie pasveikimą nuo minėtos priklausomybės. Pareiškėjas per visą skolos išieškojimo laikotarpį (nuo 2018 m.) ne tik neatidavė nei dalies skolos, bet ir nesistengė susirasti darbo, atsisakė siūlomos darbo pozicijos, tik 2022 m. lapkričio mėn. puse etato įsidarbino savo pažįstamo asmens įmonėje turėdamas tikslą pasinaudoti asmeninio bankroto procedūra. Pareiškėjas neatitinka sąžiningo asmens sąvokos Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsisakytina iškelti asmens bankroto bylą pareiškėjui remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

XII. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti M. K. bankroto bylą.

XIII. Nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus neįvykdytų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, iš viso yra 71 780,88 Eur (75 268,19 Eur – 3 487,31 Eur vaiko išlaikymo lėšos, kurios nėra nurašomos vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi) ir viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą 25 MMA dydį (25 x 840 Eur = 21 000 Eur). Skolos susidarė iš vartojimo teisinių santykių, paskolos, sutartinių paslaugų teikimo santykių, neįvykdytų prievolių valstybei, VSDFV biudžetui, vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

XIV. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2YT-15889-713/2016 nutraukta pareiškėjo M. K. ir R. K. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo metu pareiškėjas turėjo kreditorių T. S., kaip pats nurodė – ir kitų kreditorių, tačiau dėl prievolių kreditoriams vykdymo sutartyje nepasisakė, nepagrįstai nurodė, kad sutuoktiniai neturi kitų bendrų ar asmeninių kreditorių (Sutarties 3.5 punktas).

XV. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pajamas 2020 m. kovo-gruodžio mėnesiais sudarė kintamo dydžio nedarbo draudimo išmoka 241-288 Eur/ mėn., darbo užmokestis iš UAB „Investicinių sprendimų grupė“ (2022-10-10, 2022-12-01). Nuo 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas dirba UAB „Kauno būstai“ logistikos specialistu, ne pilną darbo dieną (20 val. per savaitę), gauna 730 Eur darbo užmokestį. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ieško geriau apmokamo darbo, kokios objektyvios kliūtys trukdo dirbti pilną darbo dieną ar rasti kitą darbą neužpildytam darbo laikui, todėl teismas pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip nepagrįstus. Taip pat pareiškėjas nepaneigė, kad T. S. siūlytu darbu iš esmės nesidomėjo. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d., pasibaigus darbo santykiams UAB „Vatesinas“, iki 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo UAB „Investicinių sprendimų grupė“ pradžios, turėdamas didžiąją dalį šioje byloje nustatytų neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, nedirbo. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis negalėjo dirbti, nes reikėjo slaugyti šeimos narį.

XVI. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas eilę neįvykdytų ir nevykdomų kreditorinių įsipareigojimų, nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, nesiekė pradėti dirbti, gauti pajamas, mažinti įsipareigojimus, atsisakė kreditoriaus siūlyto darbo, o pradėjęs dirbti įsiskolinimų nemažino. Pareiškėjas taip pat nesiekė susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo.

XVII. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus turėjo nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, tačiau sudarė sandorį, kuriuo turtą perleido buvusiai sutuoktinei. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. e2VP-22478-752/2020 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta vykdomojoje byloje tarp pareiškėjo M. K. ir jo buvusios sutuoktinės R. K.. Teismas sprendė, kad esant pagrįstoms abejonėms dėl perleisto turto tikrosios rinkos vertės, buvusios turto perleidimo metu, taip pat sutartyje nurodžius akivaizdžiai neteisingus duomenis, kad sutartis nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, ir tokios sutarties sudarymo aplinkybių nenurodžius teikiant pareiškimą iškelti bankroto bylą teismui, pareiškėjas, perleisdamas net ne kreditoriui – nepilnametei G. K., o buvusiai sutuoktinei, visą turėtą paskutinį nekilnojamąjį turtą sąmoningai tyčia siekė išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, tuo pačiu ir gręsiančio turto realizavimo siekiant padengti įsiskolinimus, nes turtas buvo areštuotas vykdymo procese.

XVIII. Teismas pareiškėjo elgesį ilgą laiką nededant pastangų dirbti ir grąžinti skolas, turint realią galimybę patenkinti visus ar bent didžiąją dalį kreditorių reikalavimų iš turimo nekilnojamojo turto, tačiau šią galimybę panaikinant turtą perleidus, pripažino nesąžiningu. Teismo vertinimu, pareiškėjo siekis bankrutuoti nėra skirtas jo mokumo atkūrimui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Teismas pareiškimą iškelti bankroto bylą M. K. atmetė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

XIX. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo M. K. klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas neišsamiai išnagrinėjo minėtos taikos sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat pasekmes, kilusias po šios sutarties sudarymo ir nepagrįstai konstatavo, kad taikos sutartis pažeidžia kitų kreditorių interesus ir pripažino kaip nesąžiningą pareiškėjo elgesį sudarant taikos sutartį. Taikos sutartis buvo sudaryta vykdymo procese ir yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kas reiškia, kad taikos sutartis negali būti kvestionuojama. Be to, buvo atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriumi, kurio reikalavimas atsirado dėl susidariusio išlaikymo nepilnametei įsiskolinimo, o visų kitų pareiškėjo kreditorių reikalavimai yra paskesnės trečios eilės. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad perleisto turto rinkos vertė yra didesnė, nei taikos sutartyje ir VĮ Registrų centre nurodyta turto vertė. Pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimo dydį šalys nustatė bendru sutarimu įvertinus, kad dukters išlaikymui buvo patirta daug daugiau išlaidų negu priteista teismo. Po taikos sutarties sudarymo jokių naujų skolų neatsirado, nes visos skolos susidarė anksčiau, 2017-2020 metais.

19.2. Teismas nevisapusiškai įvertino, kad pareiškėjas negalėjo dirbti dėl objektyvių aplinkybių: kad 2020 m. kovo 2 d. sunkiai susirgo pareiškėjo mama ir jis nuolat turėjo prižiūrėti ir slaugyti sunkiai sergančią motiną, kad visoje šalyje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo skelbiami karantinas dėl koronaviruso pandemijos ir pareiškėjui įsidarbinti minėtu laikotarpiu praktiškai buvo neįmanoma. Nors ši faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyta, tačiau ji yra visuotinai žinoma, ir neįrodinėtina.

19.3. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino aplinkybę dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo alkoholiu, nenustatė, kokią įtaką alkoholio vartojimas turėjo pareiškėjo nemokumui.

19.4. Teismas su pareiškėjo nesąžiningumu susijusių aplinkybių išsamiai neįvertino, nenustatė jų ryšio su pareiškėjo nemokumu, taip iš esmės neatskleidė bylos esmės.

2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno technologijos institutas prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys PlusPlus Capital AS ir „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Turto lizingas“ nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visiškai nekvestionavo teismo nutarties ir labai aiškiai rėmėsi būtent pačia taikos sutartimi. Kreditoriui informacija apie taikos sutartį ir civilinę bylą tapo žinoma neseniai ir kreditorius aiškiai posėdyje nurodė svarstantis galimybę kreiptis į teismą dėl minėtos civilinės bylos atnaujinimo. Taikos sutartimi perleisdamas nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas atsiskaitė ne su savo pirmos eilės kreditoriumi, o su savo buvusia sutuoktine. Pareiškėjas akivaizdžiai melavo teismui aiškindamas dėl skolos T. S. ir gautų lėšų panaudojimo, kas tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningą elgesį. Teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningą elgesį remdamasis FABĮ ir teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri užtikrina absoliučios daugumos kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

9. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

10. Pagal suformuotą naujausią kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nemokus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Šią išvadą teismas padarė vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, nesiekė pradėti dirbti ir mažinti įsipareigojimus, o pradėjęs dirbti įsiskolinimų nemažino, perleisdamas turimą nekilnojamąjį turtą neįsitikinęs jo tikrąja rinkos verte, sąmoningai tyčia siekė išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, ir panaikino realią galimybę patenkinti visus ar bent didžiąją dalį kreditorių reikalavimų.

12. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kas įtakojo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo nepagrįstumą. Pareiškėjo nuomone, teismas neturėjo teisės kvescionuoti tarp jo ir buvusios sutuoktinės sudarytos vykdymo procese ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, netinkamai vertino aplinkybes dėl galimybių nebuvimo pareiškėjui dirbti, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiavimo alkoholiu, nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo ryšio su nemokumu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

15. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, nepasisakė dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-22478-752/2020, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo, o taikos sutarties sąlygas vertino kaip byloje esantį įrodymą dėl pareiškėjo nesąžiningumo plačiąja prasme. Nors teismo nustatytos ir keliančios abejones aplinkybės ir nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl jo sąžiningumo aplamai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas perleisdamas savo turimą nekilnojamąjį turtą taikos sutartyje numatytomis sąlygomis sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, be to, apie tai neinformavo kreditorių, aplinkybių dėl šios taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo nenurodė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, kas taip pat kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka visiškai, t. y. pareiškėjas elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu.

16. Pareiškėjas taip pat laiko nepagrįstomis teismo išvadas dėl jo nedarbo, kadangi teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes – pareiškėjas turėjo slaugyti sunkiai sergančią mamą, taip pat atskirajame skunde nurodo naują aplinkybę, dėl kurios pareiškėjas nedirbo – dėl šalyje paskelbtų karantinai dėl koronaviruso pandemijos. Taip pat nepagrįsta ir teismo išvada dėl pareiškėjo alkoholio vartojimą nedarbo metu, nes nėra byloje pateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, atskirajame skunde pareiškėjas siūlo jam priimtiną įrodymų vertinimas. Tai yra pareiškėjas siekia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų įvertinti byloje esantys įrodymai ir jų turinys ir remiantis jo teiginiais būtų padarytos kitokios, jam palankios išvados.

17. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).

18. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinyje nustatytų aplinkybių spręstina, kad teismas vertino įrodymų visumą: pateiktus duomenis apie pareiškėjo darbo vietas, laiką gautas pajamas, teismo posėdyje duotus pareiškėjo paaiškinimus. Teismo išvados, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 rugsėjo 23 d. nedirbo, pareiškėjas neginčija. Pareiškėjas teigia, kad dėl neįgalios motinos priežiūros neturėjo galimybių dirbti, tačiau teismas tai vertino kritiškai, nurodė motyvus ir pripažino, kad ši aplinkybė neįrodyta. Apeliacinės instancijos vertinimu, yra akivaizdu, kad teismas išvadą dėl alkoholio vartojimo darė įvertinęs ne tik Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo pažymą, tačiau ir vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas ilgametę verslo ir vadovavimo įmonėms patirtį, todėl suvokdamas, jog, nesiėmus aktyvių veiksmų, prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams tinkamai įvykdyti nepavyks, ir turėdamas realias galimybes susirasti geriau mokamą darbą, to nedarė.

20. Taigi, byloje yra nustatytos aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį (sąmoningą neveikimą), iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.

21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino pareiškėjo sąžiningumo kriterijų ir dėl to pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais. Todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.