- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-1893-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09651-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Švedų ekspertų grupė“
- Trečiasis asmuo
- S. R., R. R., B. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Švedų ekspertų grupė“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – S. R., R. R., B. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas nagrinėti ieškovo ieškinys (e. b. l. 1–4) atsakovei dėl skolos priteisimo. Ieškovas pateikė pakartotinį prašymą (e. b. l. 155–156) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 12 000 Eur sumai areštuoti atsakovės kasoje, sąskaitose, kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, leidžiant vykdyti tik darbo užmokesčio mokėjimą, mokėjimus VMI, Sodrai, nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (e. b. l. 158–159) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu (e. b. l. 163–165) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Atsakovė yra nesąžininga, nes gavusi atsiskaitymą už pamatų įrengimą iš užsakovų su ieškovu 2018 m. vasario 12 d. tiekimo ir statybos rangos sutartyje Nr. 18/02/12 numatytu terminu neatsiskaitė, ieškovo neinformavo apie neatsiskaitymo priežastis, visiškai nebendradarbiavo sprendžiant atsiskaitymo klausimą.
Atsiliepimas
3.2. Ieškovas neturi jokių duomenų apie atsakovės veiklą ir negali gauti. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neturi darbuotojų ir ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kokio pobūdžio finansinių sunkumų ji turi, į kokius projektus yra investavusi lėšas, kokias ir kada pajamas ketina gauti, t. y. nepateikia jokių net menkiausių garantijų, patvirtinančių realų ketinimą atsiskaityti su ieškovu. Toks atsakovės elgesys patvirtina jos nesąžiningumą, todėl yra pagrindas spręsti, kad egzistuota teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, o tai sudaro pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
7. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovas neįrodė būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
8. Ieškovas pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė prasta atsakovės finansine padėtimi ir tuo, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, neinformavo apie neatsiskaitymo priežastis, su ieškovu visiškai nebendradarbiavo sprendžiant atsiskaitymo klausimą, nepateikė duomenų, kad ketina atsiskaityti su ieškovu.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neatsižvelgė į naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje teikiamus išaiškinimus, jog tokios aplinkybės, kaip asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
10. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018 yra išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Be to, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 išaiškinta, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės, kaip objektyviai egzistuojančios ar pagrįstai tikėtinos, suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
11. Teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė yra nesąžininga. Pažymėtina, kad remiantis aktualia teismine praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl būtent ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsakovė atsiliepime nurodė, jog skolos neneigia ir ieškinį pripažįsta, todėl tai taip pat prieštarauja atskirajame skunde ieškovo nurodytoms aplinkybėms dėl atsakovės siekio išvengti ar apsunkinti galimą palankaus teismo sprendimo vykdymą.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.