Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimas

2023-02-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-2844-476/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
e2YT-2844-476/2023
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00186-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, VMI prie LR Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė bylą Nr. e2YT-2844-476/2023
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00186-2023-6(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, VMI prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. N. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo motina O. N. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), o po jos mirties A. N. a.k(duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas A. N. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo brolis A. N.. A. N. savo šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo. Jų tėvas S. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtą lygiomis dalimis paveldėjo mama O. N., brolis A. ir jis. Jo mama O. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties jis priėmė palikimą ir jam atiteko 1/3 dalis mamos turėto turto. Registrų centro duomenys patvirtina, kad jis yra 2/3 dalių savininkas. Brolio A. vardu registruota 1/3 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Po brolio mirties nors ir nesikreipė į notarų biurą, bet palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, rūpinosi žemės priežiūra. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, O. N. palikimą priėmė. Po O. N. jis faktiškai pradėdamas valdyti likusią dalį palikimą priėmė. Prašė patenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė A. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašė A. N. pareiškimą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Liudytojas A. L. parodė, kad po A. N. mirties visu likusiu turtu rūpinosi O. N.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė visą likusį turtą po sūnaus mirties.

Liudytojas R. D. parodė, kad po A. N. mirties visu likusiu turtu rūpinosi O. N.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, ji palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti S. N. mirė (duomenys neskelbtini), iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini), iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. N. mire (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. N. vardu registruota 1/3 dalis nekilnojamojo turto.

Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. N. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo mama O. N., o po mamos mirties, jis. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų A. L. ir R. D. parodymų matyti, kad O. N. po sūnaus A. N. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus O. N. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjo A. N. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnaus A. N. mirties O. N. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 eurus ir priteistinos iš pareiškėjo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. N. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo mama O. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo A. N. 6,64 eurų pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė