Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis

2022-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-472-1009/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
1-472-1009/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00006-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė (pirm.)
Kaltinamasis
K. M., M. P.
Civilinis ieškovas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių insepkcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Haroldas Juška
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-472-1009/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00006-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.1.8; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Salomėjai Muralienei, Deimantei Lekavičiūtei, Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant prokurorams Donatui Puzinui, Vingaudui Rinkevičiui,kaltinamajam K. M. bei jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,kaltinamajam M. P. bei jo gynėjui advokatui Haroldui Juškai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje;

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. vasario 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą" 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo:

- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, todėl bendrovės apskaitos informacija nėra objektyvi ir palyginama, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje neužregistravo pajamų iš kurių 2014 - 2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, neapskaitė bendrovės apskaitoje darbuotojams mokėto grynaisiais pinigais neoficialaus darbo užmokesčio bei nuo jo neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių į valstybės ir Sodros biudžetus, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 7 straipsnio „Sąskaitų planas“ 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2016 m. laikotarpiu nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 24 d. laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2016 m. laikotarpiu nepatvirtino apskaitos politikos, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 24 d. laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius", nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, šių piniginių lėšų išmokėjimo neužregistravo apskaitoje, nesudarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, to paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, nes

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. laikotarpiu nesudarė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus kasos knygą, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir pardavimų registrą pagal mėnesius,

UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. laikotarpiu nesudarė atsargų apskaitos registrų, nebaigtos statybos registrų, pajamų ir sąnaudų registrų, nesurašė kasos knygos, išskyrus apskaitos registrą Didžiąją knygą – Detalų bandomąjį balansą,

UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 24 d. laikotarpiu nesudarė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2016 m. 02 mėn., gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus už 2016 m. vasario – birželio mėn., kasos knygą 2016 m. sausio – vasario mėn. bei Darbinę atskaitomybės lentelę, kurioje duomenys pagal buhalterines sąskaitas nurodyti bendra suma už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpį,

dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 24 d. laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

taip pat pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo“, 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 5 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros“, 2004 m. balandžio 21 d. Valstybinės mokesčio inspekcijos prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių (VMI prie LR FM viršininko 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. VA-16 redakcija) 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose (toliau - Registrai) kaupiami, sisteminami, saugomi ir naudojami PVM sąskaitų faktūrų duomenys“, 21 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre (toliau - Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras) turi būti registruojamos visos per mokestinį laikotarpį apmokestinamojo asmens (jo filialo, padalinio) išrašytos prekių tiekimo ir / ar paslaugų teikimo bei avanso gavimo PVM sąskaitos faktūros“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio - lapkričio mėn. Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose neužregistravo šių PVM sąskaitų faktūrų: 2015 m. spalio 30 d. Nr. duomenys neskelbtini), 2015-11-16 Nr. duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 17 d. Nr. duomenys neskelbtini), ir į 2015 m. pardavimo pajamas neįtraukė 26937,99 Eur sumos bei PVM deklaracijose nedeklaravo 26938 Eur apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo 5657 Eur pardavimo PVM, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

taip pat pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, šių piniginių lėšų išmokėjimo neįformino dokumentais – kasos išlaidų orderiais ar mokėjimo žiniaraščiais, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

16 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, šių piniginių lėšų išmokėjimo sumų neįrašė į kasos knygą, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

taip pat pažeisdamas 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2008-04-30 iki 2014-12-31 pagal LRV 2008-04-17 nutarimą Nr. 370), 3 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“, (nauja redakcija nuo 2015-01-01 iki 2017-12-13 pagal 9RV 2014-10-03 nutarimą Nr.1070) 7 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2014 - 2015 m. laikotarpiu neatliko inventorizacijos, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-02-24 iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2015 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, 2016-01-01 – 2016-02-24 laikotarpiu bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be to, K. M. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą laikotarpiu nuo 2010-07-08 iki 2016-02-24 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) j. a. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „... Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ bei pagal minėto įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, pažeisdamas:

1. 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „...mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį,...“, to paties įstatymo 24 straipsnio „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį D. G. bei bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres E. S. ir R. L., objektyviai neturėjusias galimybių suvokti ir nesuvokusių atliekamų veiksmų neteisėtumo, pateikė pastarosioms į apskaitą įtraukti apskaitos dokumentus su žinomai neteisingai nurodytomis darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio sumomis, dėl ko D. G. Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015-02-13 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 01 mėn., 2014-03-13 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 02 mėn., 2014-04-08 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 03 mėn., 2014-06-13 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 04 mėn., 2014-06-13 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 05 mėn., 2014-07-09 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 06 mėn., 2014-08-12 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 07 mėn., 2014-09-11 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 08 mėn., 2014-10-13 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 09 mėn., 2014-11-10 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 10 mėn., 2014-12-10 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 11 mėn., 2015-01-13 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2014 m. 12 mėn., 2015-02-10 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 01 mėn., 2015-03-12 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 02 mėn., E. S. Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015-04-15 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 03 mėn., 2015-05-06 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 04 mėn., 2015-06-15 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 05 mėn., 2015-07-15 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 06 mėn., 2015-08-14 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 07 mėn., R. L. Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015-09-15 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 08 mėn., 2015-11-16 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 09 mėn., 2015-11-16 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 10 mėn., 2015-12-14 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 11 mėn., 2016-02-04 mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 12 mėn., tačiau nedeklaravo 4187,04 Eur Gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų;

2. 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2535) 13 straipsnio „Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. ...“, per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį D. G. bei bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį V. M., objektyviai neturėjusius galimybių suvokti ir nesuvokusių atliekamų veiksmų neteisėtumo, pateikė pastariesiems į apskaitą įtraukti apskaitos dokumentus su žinomai neteisingai nurodytomis darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio sumomis, dėl ko D. G. Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui pateikė 2014-02-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-08 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-08 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-08 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-10 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini)ir V. M. Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui pateikė 2015-03-06 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 2015-03, 2015-03-06 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 2015-03-06, 2015-03-31 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-31 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-06 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-06 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-31 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nedeklaravo 11 159,88 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) iš viso nedeklaravo ir išvengė 4721,86 Eur Gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 12 585,4 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 7,12 Eur įmokų į Garantinį fondą, viso išvengė 17 314,42 Eur mokesčių.

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2016-06-28 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „... Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ bei pagal minėto įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą" 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo:

- 7 straipsnio „Sąskaitų planas“ 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 – 2016-06-28 laikotarpiu nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2016-02-24 – 2016-06-28 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 – 2016-06-28 laikotarpiu nepatvirtino apskaitos politikos, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2016-02-24 – 2016-06-28 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, to paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 – 2016-06-28 laikotarpiu nesudarė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2016 m. 02 mėn., gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus už 2016 m. 02 - 06 mėn., kasos knygą 2016 m. 01 - 02 mėn. bei Darbinę atskaitomybės lentelę, kurioje duomenys pagal buhalterines sąskaitas nurodyti bendra suma už 2016-01-01 - 2016-04-30 laikotarpį, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2016-02-24 – 2016-06-28 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-02-24 – 2016-06-28 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiais savo veiksmais M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2010 metais gegužės mėnesį, tiksliai datos neprisimena. Kas įkūrė įmonę ir kas buvo pirmas akcininkas, jis neprisimena, tiesiog buvo atlikta įmonės įkūrimo paslauga. Įkūrus įmonę, jis iš karto įsigijo šios įmonės akcijas ir tapo vienintelis šios įmonės akcininkas bei įmonės direktorius. Pagrindinė įmonės veikla – inžinerinių sistemų montavimas. Iš pradžių bendrovės apskaitą tvarkė D. G., vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kada keitėsi apskaitą tvarkantys asmenys, jis šiuo metu neprisimena. Už įmonės pirkimus atsakingi buvo darbų vadovai: S. S., E. Ž., R. R.. Su pagrindiniais tiekėjais buvo sudarytos bendradarbiavimo sutartys ir jie žinojo, kas UAB (duomenys neskelbtini) vardu gali paimti prekes. Prekių pirkimo dokumentus atsakingi asmenys privalėjo pristatyti bendrovės buhalterei. Tuo atveju, kai bendrovės buhalterinės apskaitos paslaugas pradėjo teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems dokumentus nuveždavo bet kas, kas važiuodavo pro šalį. UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas buvo jis, pas jį buvo saugomi bendrovės grynieji pinigai. Ar bendrovėje buvo atskaitingi asmenys, kurie turėjo teisę gauti grynuosius pinigus atsiskaitymams su tiekėjais avansu, jis neprisimena. Paprastai su tiekėjais buvo atsiskaitoma pavedimais per banką. Kartais buvo vykdomos ir grynųjų pinigų operacijos. Tais atvejais, kai arti objekto vietos nebūdavo tiekėjų, su kuriais buvo sudarytos bendradarbiavimo sutartys, parduotuvių, prekes tekdavo pirkti pas kitus tiekėjus sumokant grynais. Už tai taip pat buvo atsakingi darbų vadovai. Pabaigus darbus objektuose, panaudotos medžiagos buvo nurašomos pagal atliktų darbų aktus. Pagal galutinį aktą nurašomų medžiagų kiekiai skyrėsi pagal faktą. Dalis medžiagų tapdavo atraižomis, likučiais, ar tiesiog šiukšlėmis, tačiau jie nebuvo nurašomi ir penkis metus likdavo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Taip pat, į galutinį aktą nebūdavo įtrauktos sugadintos ar brokuotos medžiagos. Šie daiktai ir medžiagos taip pat penkiems metams likdavo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pačios atliekos tiesiog būdavo išmetamos į konteinerius. Ką toliau daryti su šiomis medžiagomis jis nežinojo. Iš pradžių buvo nutaręs suforminti tokių likučių pardavimus, išrašydamas 2015-10-30, 2015-11-16 ir 2015-11-17 pardavimo PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atitinkamai B. M., R. M. ir M. M. už 6277,76 €, 18764,80 € ir 7552,41 €, tačiau realiai pagal nurodytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras jokios prekės nebuvo parduotos, pajamos negautos ir jos nebuvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Šios pardavimo PVM sąskaitos faktūros liko kaip juodraščiai. Taip pat, nei jis, nei kiti bendrovės darbuotojai neapskaityto darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams niekada nemokėjo. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas pervedant į jų asmenines banko sąskaitas. Taip pat, darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis, buvo mokamas ir lauko priedas. Lauko priedas taip pat buvo pervedamas į darbuotojų asmenines banko sąskaitas, tačiau darbuotojams pageidaujant, jis buvo sumokamas ir grynais. Kaip buvo įforminamas lauko priedo išmokėjimas darbuotojams grynais, jis nežino. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo gali paaiškinti, kad bendrovės buhalterinė apskaita visą laiką buvo tvarkoma kompiuterinių buhalterinės apskaitos tvarkymo programų pagalba, todėl kokius dokumentus jam atspausdino ir perdavė bendrovės buhalterė D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, tokius jis perdavė naujam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui. Kažkokie dokumentų perdavimo priėmimo aktai buvo surašomi, tačiau jis šiuo metu jau neprisimena kam konkrečiai buhalterinės apskaitos dokumentus perduodant – priimant. 2016-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė M. P.. Jam buvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai bei ilgalaikis turtas ir atsargos. M. P. ilgalaikį turtą ir atsargas priėmė pagal faktą. Jis pats gyvena Vilniuje, todėl kasdien reikėjo važinėti į Kauną. Gimus dukrai, pasikeitė šeiminės aplinkybės, todėl nusprendė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas parduoti. Nori pabrėžti, kad jis visą laiką bendradarbiavo su Kauno apskrities VMI, jiems prašant visada pateikdavo bendrovės apskaitos dokumentus (6 t., b. l. 106-107). Laikotarpiu, kol jis vadovavo įmonei, Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir Darbo inspekcija atliko tris ar keturis, šiuo metu tiksliai neprisimena kiek, UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimus objektuose ir buhalterinės apskaitos patikrinimus, susijusius su atlyginimų išmokėjimu darbuotojams „vokeliuose“, nes labai dažnai skųsdavo atleisti darbuotojai, kurie norėjo pakenkti įmonei. Patikrinimų metu buvo apklausti darbuotojai, tikrinami buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Todėl, mano, kad šis ikiteisminis tyrimas turėtų būti papildytas duomenimis iš minėtų kontroliuojančių institucijų apie šiuos patikrinimus, nes galimai buvo apklausti ir tie patys darbuotojai, kurie vėliau, t. y. jau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kad jiems buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis taip vadinamuose „vokeliuose“. Dėl buhalterinės apskaitos registrų norėtų paaiškinti, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusieji asmenys šiuos registrus jau perdavė naujajam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. P.. Jam jie perduoti nebuvo, todėl fiziškai jis jų neturėjo (6 t., b. l. 115-116).

Kaltinamasis M. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo ir tapo jos direktoriumi 2016 metų vasario mėn. 24 d. Interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą įmonę. Jis ja pradėjo domėtis, sužinojo, kad įmonė turi daug gautinų sumų iš normalių kompanijų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau turi piniginių srautų problemą. Jo tikslas buvo, įsigijus šią įmonę, sulaukti gautinų sumų ir tęsti jos veiklą, nes įmonė turėjo darbuotojų. Naujų pasirašytų sutarčių dėl statybos darbų nebuvo, tačiau gaudavo įvairių pasiūlymų, kuriuos įvertinus, teikdavo savo kainą. Tačiau gautinos sumos nebuvo gautos, įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, todėl veiklos taip ir nepavyko išvystyti. Tuomet atsirado kreditiniai reikalavimai, kurių nepajėgė patenkinti, todėl galų gale įmonei 2016-06-16 buvo paskelbtas bankrotas. Jam perimant įmonę, einamieji UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo apskaitą tvarkiusioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini)“, likusieji - įmonės ofise adresu (duomenys neskelbtini). Perimant buhalterinės apskaitos dokumentus iš apskaitą tvarkiusios įmonės, buvo surašyti dokumentų perdavimo – priėmimo aktai. Ar buvo surašyti perdavimo – priėmimo aktai likusiems buhalterinės apskaitos dokumentams, jis šiuo metu neprisimena. Prisimena tik tiek, kad perėmus įmonę, neužilgo prasidėjo bendrovės patikrinimas Kauno apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl iš karto dokumentai buvo pristatyti patikrinimą atlikusiai inspektorei. Dėl turto pasisavinimo nori paaiškinti, kad perimant įmonę, buvo sutikrintas ilgalaikis turtas, kuris buvo bendrovės sandėlyje tuo pačiu adresu. Buvo nustatytas trūkumas, nerado markizės su profiliu, sriegiklio, preso vamzdžiams REMS, akumuliatorinio preso REMS, sriegiklio REMS PK-00056, sriegiklio su sriegimo galva, akumuliatorinio preso REMS PK-0. Kai buvo nustatytas šis trūkumas, jis telefonu susisiekė su buvusiu bendrovės direktoriumi K. M.. Jis jam paaiškino, kad sriegiklis REMS PK-00056 yra pas bendrovės darbuotoją G. S., sriegiklis su sriegimo galva yra pas bendrovės darbuotoją A. C.. Kažkurie įrankiai dar buvo pas bendrovės darbuotoją E. Ž., tačiau kurie – jis šiuo metu jau neprisimena. Susisiekus su šiais darbuotojais, jie pareikalavo įrankius grąžinti, tačiau darbuotojai atsisakė tai padaryti motyvuodami tuo, kad įmonė jiems yra skolinga ir įrankius grąžins tik tada, kai su jais bus pilnai atsiskaityta. Gavus tokį atsakymą, A. J. šiems darbuotojams registruotu paštu išsiuntė reikalavimus grąžinti įrankius, tačiau įrankiai taip ir nebuvo grąžinti. Po to, buvo paskelbtas bendrovės bankrotas, viską perėmė bankroto administratorius, todėl įrankių grąžinimu jis daugiau nebesirūpino. Prieš perimant ilgalaikį turtą, jį sutikrino A. J., tačiau ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktas surašytas nebuvo, tiesiog buvo sudaryta lentelė su pastabomis apie turto būklę, kurią jis pridės prie apklausos protokolo. Todėl jis pats bendrovės turto nepasisavino. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų nori paaiškinti, kad apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2016-02-24 iki 2016-06-28 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė bendrovei (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos paslaugas. Jo manymu, UAB (duomenys neskelbtini) paskelbus bankrotą, šiuos registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė bankroto administratoriui. Inventorizavimo aprašai nebuvo sudaryti todėl, kad tuo metu Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlikinėjo UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir perėmė visus bendrovės apskaitos dokumentus, o neturint buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės sudaryti inventorizavimo aprašų (6 t., b. l. 125-126). Su Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu jis nesutinka, nes jis nesupranta koks pažeidimas konkrečiai čia yra padarytas. Jis mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, kad ji būtų tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Su Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio pažeidimu jis nesutinka, nes tapęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovu perėmė apskaitos dokumentus, kokius jam pateikė apskaitą tvarkiusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visus tuos pačius dokumentus pagal analogišką perdavimo aktą jis perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinimui. Kita dalis dokumentų buvo rasta įmonės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini). Padarius rastų dokumentų aprašą, visi jie taip pat buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nori pabrėžti, kad visus dokumentus, kurie jam buvo perduoti ir rado bendrovės buveinėje, jis perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio pažeidimo gali paaiškinti, kad jam tapus UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėjo sudaryti visus išvardintus registrus ir jo žiniomis juos sudarė bei perdavė bankroto administratoriui (6 t., b. l. 135-136).

Kaltinimas K. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, valstybinio kaltintojo buvo grindžiamas šiais duomenimis :

1. 2016-11-23 Kauno apskrities VMI 2016-11-23 patikrinimo aktu Nr. FR0680-706, iš kurio matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo metu, įvertinus darbuotojų paaiškinimuose nurodytas papildomai gauto atlygio („vokeliuose“) sumas, papildomai priskaičiuojama:

- 2014 m. nuo papildomai priskaityto darbo užmokesčio 36263,16 Lt priskaičiuojama Gyventojų pajamų mokesčio - 5439,47 Lt, VSD 3 % - 1087 Lt, PSD 6 % - 2175,78 Lt, Garantinio fondo įmokų - 72,54 Lt, VSD įmokų 30,98 % - 11234,33 Lt.

- 2015 nuo papildomai priskaityto darbo užmokesčio 17411,04 Eur priskaičiuojama Gyventojų pajamų mokesčio - 2611,66 Eur, VSD 3 % - 522,34 Eur, PSD 6 % - 1044,69 Eur, Garantinio fondo įmokų - 34,83 Eur, VSD įmokų 30,98 % - 5393,94 Eur.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)" pažeidžiant LR Gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį „...mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarkų priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka pajamų mokestį“, mokestį išskaičiuojantis asmuo, UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžeto pajamas nesumokėjo 4187,04 Eur Gyventojų pajamų mokesčio.

UAB "(duomenys neskelbtini)" pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 4 str. 1 d. „Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis...“, 5 str. 1 d. nuostatą „Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 7 str. 1 d. nuostatą „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos..., neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius...“, 9 str. 2 d. nuostatą „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos...“, LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XII-682 ir LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XII-1392 nuostatas, bendrovė, nuo išmokėto darbuotojams papildomo darbo užmokesčio neišskaičiavo, nedeklaravo ir nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 % bei Privalomojo sveikatos draudimo įmokų 6 % ir valstybinio socialinio draudimo įmokų 30,98%, viso 11159,88 €. (1 t., b. l. 7-22)

2. 2017-01-23 Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.) - FR0682-37, kuriuo buvo patvirtintas 2016-11-23 Kauno apskrities VMI UAB ,,(duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo aktas Nr. FR0680-706 (2 t., b. l. 37-136).

3. 2017-10-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktais duomenimis Nr. 0-16980 apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)" apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, iš kurių nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo dalies privalomų įmokų į VSDFV fondą (2 t., b. l. 171-190, 3 t., b. l. 1-163).

4. 2017-11-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)" mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijomis, iš kurių nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo dalies pajamų mokesčio (3 t., b. l. 175-190, 4 t., b. l. 1-37).

5. 2018-12-07 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-39-13507, kad įvertinus buvusių UAB ,,(duomenys neskelbtini)" darbuotojų, kurie anksčiau davė parodymus ir liudytojų M. K. bei T. G. parodymus dėl gauto neapskaityto darbo užmokesčio, nustatyta, kad Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) už 2014 m. 08, 09, 10, 11, 12 mėnesius, 2015 m. 01, 02, 06, 07, 08, 09, 12 mėnesius, 2016 m. 01 mėnesį ir į 2014, 2015 m. Metines A klasės išmokų nuo išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573) įrašė neteisingus duomenis ne tik apie buvusiems Bendrovės darbuotojams, kurie apie tai pateikė duomenis KAVMI atliekamo patikrinimo metu, bet ir apie T. G. laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-02-28 papildomai išmokėtą neoficialų darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį ir apie M. K. laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2016-01-31 papildomai išmokėtą neoficialų darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Bendrovė į Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondui teiktus Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius (forma SAM) už 2014 m. 08, 09, 10, 11, 12 mėnesius, 2015 m. 01,02, 06, 07, 08, 09,12 mėnesius, 2016 m. 01 mėnesį įrašė neteisingus duomenis apie minėtiems asmenims išmokėtas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (VSDĮ 3%, PSDĮ 6 % ir VSDĮ 30,98 %) bei neteisingai apskaičiavo nedeklaruojamas įmokas į Garantinį fondą. Įvertinus papildomai surinktą informaciją apie T. G. ir M. K. mokėtą neoficialų atlyginimą nustatyti nesumokėti mokesčiai ir įmokos: 534,86 Eur GPM; 1425,52 € VSD ir PSD įmokos ir 7,12 € įmokos į Garantinį fondą, iš viso 1967,50 €. (5 t., b. l. 152-170).

Kaltinimas K. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, valstybinio kaltintojo buvo grindžiamas šiais duomenimis :

1. 2016-11-23 Kauno apskrities VMI UAB ,,(duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo aktu Nr. FR0680-706, kurio metu nustatyta, kad išanalizavus surinktą informaciją ir bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus konstatuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 straipsnius:

- 3 straipsnį „bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus - ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo eikla siekiantys pelno.. " ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą apskaitos standartų taikymo tvarką, bendrovė mokestiniam patikrinimui už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28 nepateikė atsargų (9 verslo apskaitos standartas), pajamų (10 verslo apskaitos standartas), ir sąnaudų (11 verslo apskaitos standartas) apskaitos registrų;

- 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", UAB (duomenys neskelbtini) apskaita nėra tinkama objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;

- 6 straipsnį „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas" 2 dalį „/ apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", bendrovė 2015 m. spalio -lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė pajamų už 32594,97 Eur, už 2014-2015 metus neapskaitė buhalterinėje apskaitoje darbuotojams mokamo papildomo darbo užmokesčio „vokeliuose“, neskaičiavo ir nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą;

- 7 straipsnį „Sąskaitų planas. Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų pianą. Jį tvirtina (o ūkio subjekto vadovas" mokestiniam patikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė patvirtinto sąskaitų plano, kuris buvo naudojamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje;

- 9 straipsnį Apskaitos politika. Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę, finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės; kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus", mokėtojas mokestiniam patikrinimui nepateikė Apskaitos politikos, pagal kurią būtų nustatyta metodai ir principai bendrovės apskaitai tvarkyti;

- 12 straipsnį „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokument surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", bendrovė išmokėdama papildomus atlyginimus darbuotojams neužfiksavo šios operacijos apskaitos dokumentuose, papildomiems išmokėtiems atlyginimams nesudarė darbo užmokesčio žiniaraščių;

- 16 straipsnį Apskaitos registrai. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu", bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė už 2014 m. tiekėjų, pirkėjų, atskaitingų asmenų, kasos, banko apskaitos registrų, taip pat nepateikė atsargų apskaitos, nebaigtos statybos apskaitos, pajamų ir sąnaudų apskaitos. Už 2015 metus nepateikė kasos registrų, atskaitingų asmenų apskaitos nepateikė atsargų apskaitos registrų, nebaigtos statybos registrų, pajamų ir sąnaudų registrų. Papildomai išmokėtiems atlyginimams „vokeliuose“ nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių ir neužregistravo apskaitos registruose;

- 17 straipsnį „Finansinė atskaitomybė“, LR įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 nuostatas ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė" tvarką, LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo N IX-575 15 str. 1 d. "Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams melams", bendrovė nepataikė Finansinės atskaitomybės už 2015 metus Valstybės įmonei Registrų centras, kad būtų galima teisingai nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.

Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 27 str. „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją", už 2015 metų Finansinės atskaitomybės pateikimą atsako įmonės vadovas ir akcininkas M. P..

Pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui už 2014 m. ir 2015 m. nepateikė atsargų, ilgalaikio turto, nebaigtos statybos, pinigų kasoje, gautinų ir mokėtinų sumų inventorizavimo aprašų.

Vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą" nuostatomis už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas K. M. (bendrovės vadovas nuo 2010-06-22 iki 2016-02-22) ir nuo 2016-02-22 iki 2016-09-28 UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. P..

Pažymėtina, kad Finansinė atskaitomybė (Pelno (nuostolių) ataskaita) už 2015 m. Juridinių asmenų registrui nepateikia, dėl to pažeista LR (įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. !X-575 15 str. 1 dalis "Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams". Pagal to paties įstatymo 27 straipsnį „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimų ir pateikimų Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtų kompetencijų". Pagal minėto įstatymo nuostatas už 2015 metų Finansinės atskaitomybės pateikimą atsako įmonės vadovas ir akcininkas M. P..

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ nuostatas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė D. G. (nuo 2013-12-12 iki 2015-03-22), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-03-23 iki 2016-02-29) ir nuo 2016-01-01 iki 2016-06-27 apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokestinio patikrinimo metu įvertinus nurodytus LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 pažeidimus, Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą apskaitos standartų laikymo tvarką, LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintą atsargų, ilgalaikio turto, nebaigtos statybos, pinigų kasoje, gautinų ir mokėtinų sumų inventorizavimo tvarką, buhalterinės apskaitos dokumentuose esamus faktus ir aplinkybes, patikrinimo melu surinktą informaciją, darbuotojų pateiktus paaiškinimus dėl gauto ir neapskaityto papildomo darbo užmokesčio, negalima iš dalies nustatyti mokėtojo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28.(1 t., b. l. 6-22).

2. 2017-01-23 Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.) - FR0682-37, kuriuo buvo patvirtintas 2016-11-23 Kauno apskrities VMI UAB ,,(duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo aktas Nr. FR0680-706 (2 t. , b. l. 37-136).

3. 2017-12-04 apžiūros protokolu, kuriuo, dalyvaujant Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Antrojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyresniajai specialistei E. J. buvo apžiūrėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2016-12-15 buvo perimti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)". Apžiūros metu specialistei buvo užduotas klausimas ar įvertinus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie 2016-12-15 buvo perimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, keisis 2016-11-23 patikrinimo akto Nr. FR0680-706 ir 2017-01-23 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.)-FR0682-37 išvados? Specialisto atsakymas: man buvo pateiktas segtuvas „BUAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti dokumentai“. Šiame segtuve yra dokumentai susiję su darbo santykiais, t. y. darbo sutartys, darbuotojų prašymai, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės, pažymos apie priskaičiuotą atostogų kompensaciją, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip pat dokumentai „Balansas UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-30“, kuriame nurodyti buhalterinių sąskaitų likučiai 2016-04-30, tačiau jame nenurodyta apyvarta ir likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžiai, t. y. 2016-01-01; antstolių raštai; tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai; priminimai apie skolas; kuro nurašymo aktai; automobilio nuomos sutartys; ilgalaikio turto apskaitos kortelės; mokėjimų grafikas 201402F-13790-01; 2015-09-08 ir 2015-10-19 paskolos sutarčių kopijos su R. M., 2015-10-19 paskolos sutarties kopija su M. M., 2015-09-10 paskolos sutarties kopija su B. M., pasirašytos abiejų sutarties šalių; Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF Valdybai pateiktos deklaracijos bei ataskaitos; 2016 m. vasario ir kovo mėnesio kasos knyga; Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už 2016 m. balandžio mėnesį; DNB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašai už 2016 m. balandžio mėnesį. įvertinusi šiuos dokumentus pareiškiu, kad jie neturi įtakos 2016-11-23 UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto Nr. FR0680-706 ir 2017-01-23 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.)-FR0682-37 išvadoms, nes dalis dokumentų jau buvo įvertinti patikrinimo metu. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo įvertinti patikrinimo metu, papildomas darbo užmokestis „vokeliuose“ buvo paskaičiuotas remiantis darbuotojų paaiškinimais. Paskolų sutartys su fiziniais asmenimis taip pat buvo įvertintos patikrinimo metu. Galutinė darytina išvada, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28 (4 t., b. l. 42-43).

4. 2018-12-07 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-39-13507, kurios metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita už tiriamąjį laikotarpį tvarkyta nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų ir kitų teisės aktų:

- 3 straipsnio nuostatų ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintos apskaitos 9 verslo apskaitos standarto „Atsargos“ tvarkos. Tarp perduotų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra atsargų (žaliavų, medžiagų, komplektuojamų detalių ir prekių skirtų perparduoti) sąskaitų analitinės apskaitos registrų, ar kitų registrų, iš kurių matytųsi atsargų, skirtų darbų atlikimui įsigijimo, panaudojimo ir jų likučių apskaita;

- 4 straipsnio nuostatų, nes neužtikrinta tinkama, objektyvi, palyginama bei išsami, naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams apskaita;

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes 2015 m. spalio - lapkričio mėnesiais buhalterinės apskaitos registruose neapskaityta 32594,97 Eur pajamų pagal B. M., R. M. ir M. M. išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, o 2014 - 2015 metais buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbuotojams neoficialiai mokėtas papildomas darbo užmokestis, neskaičiuoti ir nemokėti privalomi mokėti mokesčiai ir įmokos;

- 12 straipsnio nuostatų, nes išmokant papildomus atlyginimus darbuotojams, šios operacijos neužfiksuotos apskaitos dokumentuose, papildomiems išmokėtiems atlyginimams nesudarė darbo užmokesčio žiniaraščių;

- 16 straipsnio nuostatų, nes tyrimui perduotoje medžiagoje atsargų apskaitos, tyrimo metu nenustatyta ar Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojama atsargų įsigijimo, panaudojimo ir likučių apskaita;

- 17 straipsnio nuostatų, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės Įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio I dalies nuostatų ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintos 1 - ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ tvarkos, nes Valstybės įmonei Registrų centras nepateikta Finansinė atskaitomybė už 2015 metus, duomenys nepalyginami.

Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių, tyrimui neperduoti Bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai, dėl ko nenustatyta ar kartą per metus buvo atliktos inventorizacijos.

Atliekant tyrimą pagal užduotyje pateiktus klausimus nustatyta, kad Bendrovės tyrimui perduoti dokumentai neobjektyvūs, neinformatyvūs, nepalyginami ir neatitinka aukščiau nurodytų įstatymų ir teisės aktų nuostatų, dėl to pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti, ar Bendrovė buvo įsigijusi prekes, nurodytas B. M., R. M., M. M. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nenustatyta, ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės Bendrovėje turėtos šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu (5 t., b. l. 152-170).

5. 2017-03-07 D. D. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB vėdinimo sistemų montuotoju jis dirbo maždaug nuo 2014-08-14 iki 2016-01-29. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos tiek naujų namų statybos, tiek senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Nepriklausomai nuo to, kokiose pareigose jis buvo įdarbintas, jam teko dirbti visokiausius darbus, kurie jam buvo pavedami. Bendrovėje buvo keletas brigadų po kelis ar keliolika žmonių. Jam vadovavo darbų vykdytojas R. R.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Jis pasakė, kad jam mokės minimalų darbo užmokestį, vėliau, priklausomai nuo jo sugebėjimo dirbti, pažadėjo atlyginimą pakelti. Be to, jam buvo mokamas lauko priedas, kuris taip pat buvo mokamas oficialiai. Taip pat, jam mokėdavo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris per mėnesį sudarydavo nuo 150 iki 300 Eur. Neoficialaus darbo užmokesčio suma priklausydavo nuo to, kokio pobūdžio darbą jis tą mėnesį dirbo. Tuo atveju, kai pats vadovavo keliems darbininkams, gaudavo maksimalią sumą ir tai buvo gal vieną ar du mėnesius per visą jo darbo šioje bendrovėje laiką. Tuo atveju kai dirbdavo kažkokius pagalbinius darbus – gaudavo mažesnę sumą. Neoficialų darbo užmokesčio priedą jam išmokėdavo direktorius K. M., kartais tai vykdavo jo darbo kabinete, darbuotojus jis pas save į kabinetą kviesdavosi po vieną ir jiems išmokėdavo neoficialų darbo užmokestį. Taip pat, jis atvažiuodavo ir į objektus bei darbininkams išmokėdavo neoficialų darbo užmokestį. Paprastai, pinigai buvo sudėti į vokelius, ant kurių buvo užrašytos darbininkų pavardės ir pinigų sumos. Kiek pastebėjo, neoficialų darbo užmokestį vokeliuose gaudavo visi kartu su juo tuo metu objekte dirbę darbininkai, skyrėsi tik neoficialaus darbo užmokesčio sumos. Taip pat, neoficialų darbo užmokestį objektuose išmokėdavo ir darbų vykdytojas R. R.. Labai retai, tačiau buvo atvejų, kai neoficialų darbo užmokestį išmokėdavo ir direktoriaus tėvas R. M., ypač tais atvejais, kai direktorius išvažiuodavo poilsiauti. Tuo atveju, kai neoficialų darbo užmokestį išmokėdavo direktorius, jis duodavo pasirašyti kažkokioje knygoje. Visi kiti tiesiog paduodavo vokelius ir viskas. Oficialus darbo užmokestis jam buvo pervedamas į jo asmeninę banko sąskaitą. Iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo todėl, kad nors ir buvo pažadėta jam darbo užmokestį pakelti, tačiau jo nepakėlė, be to, vėliau pradėjo vėluoti išmokėti darbo užmokestį, o išeinant iš darbo dar pilnai su juo ir neatsiskaitė (1 t., b. l. 96-97).

6. 2017-03-07 A. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) santechniku jis dirbo maždaug nuo 2013-06-04 iki 2016-01-19. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, dažniausiai buvo vykdomos naujų namų statybos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Jis pasakė, kad jam mokės minimalų darbo užmokestį, bet pabrėžė, kad „nebus nuskriaustas“. Realiai, be minimalaus darbo užmokesčio jam dar buvo mokamas lauko priedas, kuris buvo įvestas šiek tiek vėliau ir siekė netoli 400 Lt per mėnesį, bei buvo pastovus kiekvieną mėnesį. Šie pinigai jam buvo išmokami pervedant į jo asmeninę sąskaitą banke. Taip pat, jam mokėdavo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris per mėnesį sudarydavo apie 700 Lt iki tol, kol nebūdavo mokamas lauko priedas. Įvedus lauko priedą, neoficialaus darbo užmokesčio suma sudarė apie 350 Lt. Neoficialus darbo užmokestis buvo išmokamas paskutinėmis mėnesio darbo dienomis. Bendrovės ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimenu, buvo bendra patalpa su stalu, o ant to stalo būdavo išdėlioti vokai su pinigais ir darbininkų pavardėmis. Kiekvienas darbininkas pasiimdavo sau skirtą voką su neoficialiu darbo užmokesčiu. Už gautą neoficialų darbo užmokestį niekur pasirašyti nereikėjo. Bendraudamas su kitais darbininkais sužinojo, kad neoficialaus darbo užmokestis skyrėsi. Iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo todėl, kad dėl jam nežinomų priežasčių sustojo darbai, bendrovė buvo parduota kitam asmeniui, kuris, kiek žino, jokios veiklos jau nebevykdė (1 t., b. l. 99-100).

7. 2017-03-07 B. P. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju jis dirbo nuo 2013-04-03 iki 2016-03-21. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Jis seniau yra dirbęs kartu su darbų vykdytoju S. S.. Buvo jau pensinio amžiaus, todėl tuo metu jau niekur nedirbo, bet S. S. pasiūlė jam papildomai užsidirbti. Taip jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Jis pasakė, kad jam mokės minimalų darbo užmokestį, tačiau pažadėjo jam mokėti daugiau, jei gerai dirbs. Jam papildomai mokėjo ir lauko priedą, kuris atsirado šiek tiek vėliau. Darbo užmokestis ir lauko priedas jam buvo išmokami pervedant į asmeninę banko sąskaitą. Taip pat, jam mokėdavo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris per mėnesį sudarydavo iki 700 Lt. Po kurio laiko, kai buvo įvestas lauko priedas, neoficialaus darbo užmokesčio suma sumažėjo. Jis dabar neprisimena, kokią dalį tada sudarė lauko priedas ir kiek sumokėdavo neoficialaus darbo užmokesčio, tačiau santykis išlikdavo nepakitęs, t. y. iki 700 Lt. Iš pradžių, neoficialų darbo užmokestį jam išmokėdavo S. S., objekte jis pasikviesdavo prie savo automobilio ir tiesiog paduodavo vokelį su pinigais. Vėliau, tiksliai neprisimena nuo kada, neoficialus darbo užmokestis buvo išmokamas paskutinėmis mėnesio darbo dienomis bendrovės ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ofise buvo bendra patalpa su stalu, o ant to stalo būdavo išdėlioti vokai su pinigais ir darbininkų pavardėmis. Kiekvienas darbininkas pasiimdavo sau skirtą voką su neoficialiu darbo užmokesčiu. Už gautą neoficialų darbo užmokestį niekur pasirašyti nereikėjo. Bendraudamas su kitais darbininkais sužinojo, kad neoficialaus darbo užmokesčio sumos darbininkams skyrėsi. Iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo todėl, kad jam pradėjo nebemokėti už darbą. Jis parašė prašymą atleisti jį iš darbo dėl to, kad jam nebemoka darbo užmokesčio. Direktorius, pamatęs jo prašymą, atleisti iš darbo jį sutiko. Nuo to laiko jis bendrovėje jau nebedirbo, nes, šiuo metu neprisimena, ar buvo susirgęs, ar buvo išleistas nemokamų atostogų. Po to jis susirado darbą kitoje bendrovėje, tačiau paaiškėjo, kad jis vis dar nėra atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) Jam pradėjus aiškintis kodėl, paaiškėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau turi kitą direktorių, kuris žadėjo aprūpinti darbu, tačiau jis jau nesutiko dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo jį atleisti (1 t., b. l. 102-103).

8. 2017-03-07 A. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) santechniku jis dirbo nuo 2014-07-21 iki 2015-07-02. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Iš šioje bendrovėje dirbančių draugų sužinojo, kad šioje bendrovėje yra uždirbama nuo 2000 iki 2500 Lt. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Jis pasakė, kad oficialiai jam mokės šiek tiek daugiau nei minimalų darbo užmokestį, tiksliai sumos neprisimena, o likusią sumą mokės neoficialiai. Jam papildomai mokėjo dar ir lauko priedą, kurio sumos šiuo metu jis jau neprisimena. Darbo užmokestis ir lauko priedas jam buvo išmokami pervedant į asmeninę banko sąskaitą. Neoficialus darbo užmokestis jam buvo išmokamas kaip skirtumas nuo darbo užmokesčio ir lauko priedo iki jam pažadėto darbo užmokesčio, kuris buvo apie 2200 Lt. Kokia tai buvo suma, jis jau neprisimena, tačiau ji buvo maždaug pastovi kiekvieną mėnesį. Neoficialų darbo užmokestį išmokėdavo darbų vadovai S. S., E. Ž. arba R. R.. Kartais darbo užmokestį bendrovės ofise išmokėdavo ir bendrovės direktorius K. M.. Kiek prisimena, už neoficialiai išmokėtą darbo užmokestį reikėdavo pasirašyti kažkokiame sąsiuvinyje. Bendraudamas su kitais darbininkais sužinojo, kad neoficialaus darbo užmokesčio sumos darbininkams skyrėsi, vieni gaudavo daugiau, kiti mažiau. Iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo todėl, kad darbo metu buvau patyręs traumą ir dėl to pusę metų nebuvo darbe. Įvykis atsitiko darbo metu, tačiau direktorius paprašė, kad aš pasakyčiau, jog traumą patyriau namie ir pažadėjo jam viską kompensuoti, tačiau šio pažado neįvykdė. Dėl to kilo konfliktas, kurio pasėkoje jam kažkiek kompensavo, tačiau jis vis tiek pasiprašė atleidžiamas iš darbo (1 t., b. l. 105-106).

9. 2017-03-07 V. B. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) santechniku jis dirbo nuo 2013-10-14 iki 2016-03-24. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Jis pažadėjo jam iš viso mokėti po 100 Lt už darbo dieną, už pirmuosius tris mėnesius, kaip bandomąjį laikotarpį mokėjo po 1200 Lt, o praėjus bandomam laikotarpiui mokėjo po 1500 Lt. Jam papildomai mokėjo dar ir lauko priedą, nuo 100 iki 200 Lt per mėnesį. Darbo užmokestis ir lauko priedas jam buvo išmokami pervedant į asmeninę banko sąskaitą. Neoficialus darbo užmokestis jam buvo išmokamas kaip skirtumas nuo darbo užmokesčio ir lauko priedo iki jam pažadėto darbo užmokesčio, kuris buvo nuo 2000 Lt iki 2200 Lt, priklausomai nuo to kiek tą mėnesį buvo darbo dienų. Neoficialaus darbo užmokesčio jam išmokėdavo nuo 100 iki 200 Lt per mėnesį. Dažniausiai neoficialus darbo užmokestis buvo išmokamas bendrovės ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu neprisimena. Ofise buvo bendro naudojimo patalpa su stalu, ant kurio būdavo sudėti vokeliai su darbininkų pavardėmis. Jis tiesiog pasiimdavo vokelį su pinigais, ant kurio būdavo užrašyta jo pavardė. Kartais, tačiau labai retai, neoficialų darbo užmokestį išmokėdavo darbų vadovas S. S., atvykęs į objektą. Už tai, kad gavo neoficialų darbo užmokestį, pasirašyti niekur nereikėjo. Bendraudamas su kitais darbininkais sužinojo, kad neoficialaus darbo užmokesčio sumos darbininkams skyrėsi, vieni gaudavo daugiau, kiti mažiau. Iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo todėl, kad paskutiniu metu pradėjo nebemokėti darbo užmokesčio. 2016 metų sausio mėnesį jis susirgo, kurį laiką nėjo į darbą. Dar ligos metu parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Po ligos jis norėjo užsiregistruoti darbo biržoje, tačiau jam paaiškino, kad jis vis dar nėra atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) Pradėjus aiškintis kodėl taip yra, nuvyko į bendrovės ofisą, tačiau ten jau buvo kitas direktorius. Naujasis direktorius dar prašė iš darbo neišeiti, prašė palaukti, tačiau jis nesutiko ir paprašė jį iš darbo atleisti. Todėl iš darbo buvo atleistas tik 2016-03-24, nors realiai bendrovėje nebedirbo nuo 2016 metų sausio mėnesio (1 t., b. l. 108-109).

10. 2017-03-08 A. P. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju jis dirbo nuo 2015-06-01 iki 2015-10-28. Kiek prisimena, pirmuosius du mėnesius jis dirbo pilnu etatu, o likusį laiką puse etato. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, dažniausiai buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M., tačiau pirmiausia dėl darbo sąlygų jis tarėsi su jo tėvu R. M.. Jam pažadėjo mokėti 600 € darbo užmokestį, tačiau jau nuo pirmo mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimas vėlavo, todėl js nusprendė susirasti kitą darbą. Susirado kitą darbą ir pasakė, kad nori išeiti iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) bet tiek direktorius, tiek jo tėvas jį įkalbinėjo pasilikti, sakė, kad gaus naujų objektų, dar pažadėjo pakelti darbo užmokestį, todėl jis kurį laiką dar liko dirbti puse etato. Tačiau padėtis tik blogėjo, atlyginimo išmokėjimas ir toliau liko problema, pastebėjo, kad su juo nebesiskaito, todėl iš darbo išėjo. Atlyginimas jam buvo išmokamas pervedant į pinigus į asmeninę banko sąskaitą, tačiau yra keletą kartų gavęs ir grynais, už kuriuos pasirašė kasos išlaidų orderiuose. Jam buvo mokamas ir lauko priedas, tačiau tiksliai neprisimena kokia suma. Jei neklysta, už pilną mėnesį galėjo susidaryti 150 € suma. Lauko priedas jau įėjo į 600 € sutarto darbo užmokesčio sumą. Dėl neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimo, tai tiksliai neprisimena ar yra gavęs. Kad jis kitiems bendrovės darbuotojams buvo mokamas jis žinojo. Tačiau jam reikėjo, kad oficialus darbo užmokestis būtų kuo didesnis (1 t., b. l. 111-112).

11. 2017-03-08 R. G. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju jis dirbo nuo 2015-02-26 iki 2016-04-07. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Buvo sutarę, kad jam bus mokamas 750 € darbo užmokestis ir dar 250 € papildomai bus mokama už automobilio nuomą. Lauko priedas jam nebuvo mokamas. Darbo užmokestis jam buvo išmokamas pervedant į asmeninę banko sąskaitą. Neoficialaus darbo užmokesčio jam nemokėjo. Jo komandoje dirbantys darbininkai, kiek žino, taip pat neoficialaus atlyginimo negaudavo, nes tiesiog iš darbdavio buvo išsireikalavę patenkinamą darbo užmokestį, mokamą oficialiai. Ar jiems buvo mokamas lauko priedas, ar dar kokie nors papildomi priedai, ar tik darbo užmokestis, jis nežino, nes tuo nesidomėjo. Jis pats savo komandos darbininkams taip pat niekada neoficialaus darbo užmokesčio nėra mokėjęs. Tačiau jis žino, kad įmonėje kitiems darbininkams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Kiek prisimena, neoficialus darbo užmokestis darbininkams buvo mokamas bendrovės ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Kas konkrečiai darbininkams išmokėdavo neoficialų darbo užmokestį ir kokios buvo neoficialaus darbo užmokesčio sumos, ar jos buvo vienodos visiems darbininkams, jis nežino. Nuo 2016 metų sausio mėnesio pradėjo sirgti UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. M., iš pradžių jis dar atsiliepdavo telefonu, bet vėliau jau ir telefonu nustojo atsiliepinėti, pradėjo strigti darbai, medžiagų tiekimas. Po kurio laiko, tiksliai neprisimena, gal vasario mėnesio viduryje, jam paskambino kitas UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojas E. Ž. ir pasakė, kad atsirado nauji UAB (duomenys neskelbtini) investuotojai. Atvažiavus į bendrovės ofisą jam prisistatė investuotojo atstovas, sakė, kad darbų jau yra ir su bendrove viskas bus gerai. Kurį laiką dar tikėjo tuo, tačiau realiai nei darbų nei veiklos jau neliko, todėl susirado naują darbą ir pasiprašė atleidžiamas. Kiek prisimena, pasikeitus bendrovės savininkams ir vadovui, jokios naujos veiklos jau nebuvo, tęsėsi tik tai kas buvo pradėta iš anksčiau (1 t., b. l. 114-115).

12. 2017-03-08 L. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) santechniku jis dirbo nuo 2014-11-10 iki 2015-04-03. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Kadangi jis tuo metu dar mokėsi, direktorius jam pažadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį, kuris tuo metu buvo 750 Lt neatskaičius mokesčių. Lauko priedas jam buvo mokamas, kiek prisimena kas mėnesį apie 350 Lt ir ši suma jau įėjo į sutartą minimalų darbo užmokestį. Darbo užmokestis ir lauko priedas jam buvo išmokami pervedant į asmeninę banko sąskaitą. Neoficialaus darbo užmokesčio jam nemokėjo. Iš bendradarbių jis yra girdėjęs, kad jiems buvo mokamas ir neoficialus darbo užmokestis. Neoficialų darbo užmokestį jiems išmokėdavo pats direktorius K. M., jo tėvas R. M. arba darbų vykdytojas R. R.. Neoficialus darbo užmokestis buvo išmokamas paskutinėmis mėnesio darbo dienomis objekto pagalbinėse patalpose. Iš darbo išėjo todėl, kad pastoviai vėluodavo išmokėti darbo užmokestį, buvo prastas kolektyvas (1 t., b. l. 117-118).

13. 2017-03-08 M. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vėdinimo sistemų montuotoju jis dirbo nuo 2015-06-02 iki 2016-10-10. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriaus K. M. tėvu R. M.. Prieš pradedant dirbti, direktorius žadėjo mokėti 800 € darbo užmokestį, tačiau jis nė karto tokio darbo užmokesčio nėra gavęs. Realiai jam buvo mokamas minimalus darbo užmokestis plius lauko priedas, kuris sudarydavo apie 100 €. Darbo užmokestis ir lauko priedas jam buvo išmokamas pervedant i jo asmeninę sąskaitą. Be to, jis gaudavo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris nebuvo pastovus ir kiekvieną mėnesį būdavo skirtingas. Nuo ko priklausė neoficialaus darbo užmokesčio suma, jis nežino. Kokią sumą gaudavo neoficialaus darbo užmokesčio, taip pat šiuo metu neprisimena, galėjo būti apie 300 €. Kiek prisimena, neoficialų darbo užmokestį jam mokėjo direktoriaus K. M. tėvas R. M.. Pasirašyti už išmokėta neoficialų darbo užmokestį jam neteko. 2016 metų pradžioje pradėjo strigti darbo užmokesčio išmokėjimas, jiems sakė, kad reikia pabaigti pradėtus objektus, tada gaus darbo užmokestį, tačiau tai buvo tik pažadai. Vėliau pasikeitė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kurio taip ir neteko matyti. Bendravo tik su kažkokiu jo atstovu, vardu A., pavardės nežino. Jis irgi žadėjo, kad viskas bus gerai, kad bus darbo, kad sumokės neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau viskas taip ir liko pažadais. Galų gale, net nebuvo kam atleisti iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) Susirado kitą darbą, tačiau negalėjo dirbti pilnu etatu, nes nebuvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) Kiek prisimena, prie naujo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus jau jokie darbai nebevyko (1 t., b. l. 120-121).

14. 2017-03-09 V. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju jis dirbo nuo 2014-12-03 iki 2015-11-13. Bendrovės veikla buvo statybos ir remonto darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos bei senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriumi K. M.. Jis norėjo, kad jam mokėtų 35 € per dieną, tačiau jam tiek nemokėjo. Jam taip pat mokėjo ir lauko priedą, tačiau tikslia sumos neprisimena. Kiek prisimena, darbo užmokestis su lauko priedu sudarė apie 600 – 650 €. Šie pinigai jam buvo išmokami pervedant į jo asmeninę sąskaitą banke. Be to, jam buvo mokamas ir neoficialus darbo užmokestis, tačiau sumos irgi tiksliai neprisimena. Tai galėjo būti nuo 100 iki 150 €. Neoficialus darbo užmokestis paprastai priklausė nuo to, kiek per mėnesį buvo darbo dienų. Neoficialų darbo užmokestį jam išmokėdavo darbų vykdytojas S. S.. Už išmokėtą neoficialų darbo užmokestį reikėdavo pasirašyti popieriaus lape, kuriame buvo surašytos darbininkų pavardės ir pinigų sumos. Iš darbo paprašė atleisti, nes susirado geriau apmokamą darbą (1 t., b. l. 123-124).

15. 2017-08-29 D. G. apklausta kaip liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" vyriausiąja buhaltere ji dirbo nuo 2013-11-17 iki 2015-03-16. Pagrindinė bendrovės veikla buvo santechnikos darbai tiek naujos statybos, tiek renovuojamuose pastatuose. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Bendrovėje ji dirbo 0,5 etato, darbo vieta buvo bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovėje atskaitingais asmenimis buvo direktorius K. M., komercijos direktorius R. M. ir R. M., kurio pareigų šiuo metu neprisimena. Kiek prisimena, bendrovė turėjo tiekimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo pagrindiniai santechnikos reikmenų tiekėjai. Bendrovėje nebuvo vieno asmens, kuris būtų atsakingas už pirkimus. Praktiškai prekes paimti pas tiekėjus galėjo beveik bet kas, todėl labai sunku buvo su pirkimo PVM sąskaitų faktūrų pristatymu jai, kad ji galėtų suvesti buhalterinę apskaitą. Labai daug buvo tokių atvejų, kai atliekant likučių suderinimą su tiekėjais, buvo nurodomos sąskaitos, kurios nebuvo pristatytos jai ir nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Vienas iš tokių atvejų buvo objektas (duomenys neskelbtini), kai trūko dviejų tiekėjų sąskaitų apie 20 000 Lt sumai objekte panaudotai įrangai ir medžiagoms. Ji paklausė direktoriaus kur jos yra, tačiau direktorius jai pasakė, kad jos turėjo būti pristatytos jai. Kiek prisimena, šios sąskaitos buvo vieno tiekėjo, tačiau šiuo metu ji neprisimena kurio. Jos išrašytos 2014 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, tačiau ji jų pasigedo tik 2015 metų sausio mėn. pradžioje, kai buvo derinami likučiai su tiekėjais. Tuo metu atliktiems darbams jau buvo sudaryti atliktų darbų aktai ir medžiagos bei įranga jau buvo nurašyti. Šios sąskaitos taip ir neatsirado, todėl ji kreipėsi tiesiogiai į tiekėją, kad jas jai atsiųstų. Paprastai sąskaitas jai pristatydavo darbuotojas, atsakingas už objekte atliekamus darbus. Šiuo atveju už objektą atsakingas buvo pats direktorius K. M.. Atliekant darbus, pirmiausia sąmatininkas sudarydavo sąmatą atliekamiems darbams ir medžiagoms, o po to medžiagos buvo nurašomos pagal atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodytos objekte sunaudotos medžiagos ir atlikti darbai. Buvo ne vienas toks atvejis, kai atliktų darbų aktuose buvo nurodytas didesnis medžiagų ar įrangos įsigijimas, nei jai buvo pristatyta pirkimo sąskaitų. Kiekvieną mėnesį direktoriui ji pateikdavo bendrovės pelningumo ataskaitą, kurioje buvo nurodomos sąnaudos objektuose. Bendrovės kasininkas buvo bendrovės direktorius K. M., jis ir buvo atsakingas už bendrovės grynuosius pinigus. Grynųjų pinigų apyvarta buvo vykdoma per avansines apyskaitas, direktorius grynuosius pasiimdavo iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, o atsiskaitydavo per avansines apyskaitas, pateikdamas jai išlaidas pateisinančius dokumentus. Šiuos dokumentus ji suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą ir atspausdindavo avansines apyskaitas. Iš darbo ji išėjo todėl, kad bendrovė tapo nelabai moki, nes tiekėjai pastoviai skambindavo dėl neapmokėtų sąskaitų. Tokiais atvejais medžiagos ar įranga buvo imami iš kito tiekėjo. Taip pat, jai nepatiko tai, kad bendrovėje nebuvo griežtos tvarkos dėl pirkimų ir pirkimo sąskaitų pristatymo jai. Be to, direktoriaus požiūris buvo toks, kad pateikus deklaracijas ir deklaravus mokesčius, jo nurodymu mokesčiai nebuvo mokami, o buvo laukiama, kada Valstybinė mokesčių inspekcija išstatys inkasinį ir nusirašys priklausomus sumokėti mokesčius nuo bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos. Pradėjo vėluoti atlyginimas, o paskutinio iš vis nesumokėjo, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Kiek suprato, jai išeinant iš darbo, bendrovės direktorius K. M. dėl buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų susitarė su savo dėde, kuris turėjo įmonę, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, nors nuo jos ši informacija buvo slepiama. Direktorius jai pateikė sąrašą apskaitos dokumentų, kuriuos ji turėjo perduoti. Tada ji paprašė, kad jai duotų žmogų, kuris perims bendrovės apskaitą tam, kad ji galėtų perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau jai žmogaus nedavė, todėl pagal pateiktą sąrašą sutvarkiusi bendrovės apskaitos dokumentus ji paliko bendrovės sąmatininkei K. K.. Jai nebuvo suteikta galimybė pilnai suvesti apskaitą išėjimo iš darbo dienai, kadangi trūko daug pirminių dokumentų, pagal likučių suderinimo aktus su tiekėjais. Pagal paskutinius jai pateiktus duomenis ji padarė įmonės balansą ir pelno nuostolio ataskaitą 2014 m. gruodžio 31 d., kuriuos ji pateikė VĮ „Registrų centras“ elektroniniu būdu. Šiuos dokumentus ji papildomai elektroniniu paštu persiuntė direktoriui K. M.. Taip pat buvo užpildytos FR0477, (duomenys neskelbtini) ir FR0573 formos už 2014 m. ir elektroniniu paštu perduotos direktoriui, nes pati perduoti VMI šias ataskaitas jau neturėjo įgaliojimų. Apie tai, kad darbininkams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis „vokeliuose“ ji žinojo, nes bendrovėje dirbo jos sūnus, kuriam direktorius jį irgi mokėjo. Direktorius šį faktą nuo jos slėpė, todėl ji nežino iš kokių lėšų neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas, jo apskaitos nevedė, todėl nežino kiek kam ir kokio dydžio jis buvo mokamas. Taip pat darbininkams buvo mokamas ir lauko priedas, kurio apskaita buvo teisėta (1 t., b. l. 132-134).

16. 2017-09-04 L. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji yra nuo 1998 m. balandžio mėn. 01 d. Pagrindinė bendrovės veikla yra buhalterinė apskaita, auditas ir konsultacijos. 2015-03-16 buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) kurią atstovavo bendrovės direktorius K. M.. Sutartyje numatyta, kad paslaugas pradės teikti nuo 2015-03-02. K. M. sakė, kad buhalterė išėjo iš darbo, todėl nebėra kam tvarkyti bendrovės apskaitos. Ji šiuo metu jau neprisimena, kokius dokumentus pateikė direktorius K. M. prieš pradedant tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Kiek prisimena, nebuvo iš ko perimti bendrovės buhalterinę apskaitą. Sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė turi paskirti asmenį, atsakingą už pirminių dokumentų sukomplektavimą ir pateikimą laiku, esant didelėms pirminių dokumentų apimtims (apytiksliai 40 vnt.) juos pateikti du kartus per mėnesį iki 15 mėnesio dienos ir kitą dalį iki vėliausiai iki kito mėnesio 5 dienos. Atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pristatymą buvo, ir juos pristatydavo, bendrovės direktorius K. M.. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų nebuvo pateikusi už 2015 metų sausio ir vasario mokestinius laikotarpius, pagal pateiktus pirminius dokumentus sudarytas deklaracijas pateikė jie. Sudarius sutartį su klientu, jie paskiria darbuotoją, kuris kliento pateiktus apskaitos dokumentus suveda apskaitą ir sudaro deklaracijas, kurias mokesčių administratoriui jos vardu pateikia biuro koordinatorė. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nuo 2015-03-02 iki 2015-11-13 tvarkė E. S., o nuo 2015-11-16 iki 2016-02-29 - R. L.. Kol apskaitos paslaugas teikė jų bendrovė, apskaita buvo tvarkoma tvarkingai, ar klientas visada laiku pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, šiuo metu neprisimena. Nusiskundimų iš darbuotojų, kurios tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kiek prisimena, nėra gavusi. 2015-03-25 buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2015 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, o 2015-05-21 buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2015 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį. Šias deklaracijas sudarė E. S., jos pateiktos jos vardu. Šios deklaracijos buvo sudarytos pagal tuos apskaitos dokumentus, kuriuos jiems pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. M.. Su UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartis buvo nutraukta 2016-01-04 jų iniciatyva, nes bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Sutartyje buvo numatyta, kad jų bendrovė suveda buhalterinę apskaitą už laikotarpį iki 2015-12-31. Buhalterinės apskaitos dokumentai už jų laikotarpį bendrovei buvo grąžinti per du kartus. 2016-02-29 dokumentų priėmimo - perdavimo aktu pirminiai apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2015 metų kovo - spalio mėnesius buvo perduoti K. M., o 2016-03-07 dokumentų priėmimo-perdavimo aktais pirminiai apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2015 metų lapkričio - gruodžio mėnesius ir registrai už 2015 metų kovo - gruodžio mėnesius buvo perduoti M. P. (1 t., b. l. 136-137).

17. 2017-09-05 E. S. apklausta kaip liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ asistente - buhaltere ji dirbo nuo 2014 metų lapkričio mėnesio, tiksliai datos neprisimena, iki 2015-11-13. Ši bendrovė teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo, audito ir konsultavimo apskaitos klausimais paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) pagalba. Kaip asistentė, ji padėdavo vyriausiajai buhalterei, tačiau savo žinioje taip pat turėjo įmonių, kurių apskaitą tvarkė savarankiškai. Kartais, kai iškildavo klausimų, jai padėdavo jos kolegė vardu D., kurios pavardės šiuo metu neprisimena. Viena iš įmonių, kurios apskaitą ji tvarkė, buvo UAB (duomenys neskelbtini) Šios įmonės apskaitą pradėjo tvarkyti nuo to laiko, kai buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Kiek prisimena, jai buvo pateikti dokumentai už 2015 metus, bei darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2014 metus, nes jai reikėjo paskaičiuoti atlyginimus. Šiuos dokumentus jai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. M.. Taip pat jis pateikė buhalterinių sąskaitų likučius, kuriuos ji turėjo susikelti į apskaitos programą. Apskaitos dokumentai nebuvo visiškai tvarkingi, todėl buhalterinių sąskaitų likučiai jai buvo pateikti du kartus. Buhalterinių sąskaitų likučiai jai buvo pateikti tai dienai, kai ji pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. 2015-03-02. Kiek prisimena, prieš jai pradedant tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, PVM deklaracija už 2015 metų sausio mėnesio mokestinį laikotarpį jau buvo pateikta mokesčių administratoriui. Tačiau perimant apskaitos dokumentus jai buvo pateiktas lapelis su nurodymais, kurias deklaracijos už 2015 metų sausio mėnesio mokestinį laikotarpį eilutes ji turi patikslinti. Ji, pasikonsultavusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų vadovu V. M., patikslino ir 2015-03-25 pateikė šią deklaraciją. Tą pačią dieną iš turimų dokumentų ji sudarė ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį. Tačiau ši deklaracija buvo patikslinta 2015-05-21. Kaip mato, šioje deklaracijoje buvo deklaruota mažesnė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma negu pirminėje deklaracijoje. Kažkokie pirkimai buvo išimti iš PVM apskaitos, tačiau ji šiuo metu neprisimena kodėl taip buvo padaryta. Kiek prisimena, bendrovė dokumentus pateikdavo ne visai tvarkingai, būdavo kad sąskaitas faktūras jai pateikdavo ankstesnių laikotarpių, kurių apskaita jau būdavo suvesta. Be to, būdavo pateikiamos netvarkingos avansinės apyskaitos. UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo buvo bendrovės direktorius K. M.. Jis dažnai pastebėdavo, kad iš bendrovės banko atsiskaitomosios sąskaitos grynais buvo išimamos didesnės pinigų sumos, tačiau jai pateikiama mažiau šių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ji tvarkė iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio pradžios ar vidurio, datos tiksliai neprisimena, nes ji persikėlė gyventi į Vilnių. Iš jos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą perėmė jos kolegė R. L.. ji buvo perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialą, todėl visus turimus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus perdavė R. L. (1 t., b. l. 148-149).

18. 2017-09-14 R. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji dirbo nuo 2011 metų gruodžio mėnesio pabaigos iki 2016 metų balandžio mėnesio pabaigos - gegužės mėnesio pradžios, datų tiksliai neprisimena. Ši bendrovė teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo, audito ir konsultavimo apskaitos klausimais paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) pagalba. Kaip buhalterė ji tvarkė bendrovių apskaitą. Viena iš įmonių, kurios apskaitą ji tvarkė, buvo UAB (duomenys neskelbtini) Šios įmonės apskaitą pradėjo tvarkyti nuo tada, kai vadovų sprendimu šios bendrovės apskaitos tvarkymas buvo perduotas jai, tačiau neprisimena kada tai įvyko. Kiek prisimena, iš E. ji perėmė visus pas ją buvusius UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, t. y. ne tik einamuosius, bet ir dokumentus už senesnius mokestinius laikotarpius. Dabar tiksliai ji neprisimena kokie tai buvo dokumentai. Taip pat neprisimena nuo kokio laikotarpio ji pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tačiau PVM deklaracijas už 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesius sudarė ir pateikė ji. Už 2015 metų spalio mėnesio mokestinį laikotarpį pirminė PVM deklaracija buvo pateikta 2015-11-19, tačiau 2016-02- 18 ji buvo patikslinta. Už 2015 metų lapkričio mėnesio mokestinį laikotarpį pirminė PVM deklaracija buvo pateikta 2015-12-28, tačiau ji buvo tikslinta du kartus 2016-01-11 ir 2016-01-26. Dabar ji tiksliai neprisimena, kas ir kokios sumos buvo tikslintos, tik gali pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai jai buvo teikiami ne visada savu laiku, dažnai jie buvo pristatomi pavėluotai, todėl ir reikėdavo tikslinti PVM deklaracijas. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikdavo bendrovės direktorius K. M.. Pati bendrovė nebuvo drausminga - dokumentai vėluodavo, didėjo įsiskolinimas tiekėjams, darbuotojams. Tai buvo pagrindinės priežastys dėl ko buvo atsisakyta šio kliento. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ji tvarkė pagal tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo bendrovės direktorius K. M.. Buhalterinę apskaitą tvarkė iki tol, kol su šia bendrove buvo nutraukta buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis. Po sutarties nutraukimo, visi apskaitos dokumentai buvo grąžinti bendrovei. Ji visus turimus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus perdavė administratorei J. V.. Taip pat, iš apskaitos programos (duomenys neskelbtini) buvo atspausdinti visi reikalingi registrai tam, kad naujas buhalteris galėtų toliau tęsti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Visus šiuos dokumentus J. V. sutraukė į dokumentų perdavimo priėmimo aktus ir jie buvo grąžinti bendrovei, tačiau ji jau neprisimena, kam konkrečiai jie buvo perduoti (1 t., b. l. 151-152).

19. 2017-09-28 T. G. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) santechniku jis dirbo nuo 2014-07-28 iki 2015-04-08. Bendrovės veikla buvo statybos darbai, buvo vykdomos naujų namų statybos ir senų pastatų renovacijos. Bendrovės direktorius buvo K. M.. Darbo sąlygos bendrovėje buvo sutartos su direktoriaus tėvu R. M.. Sutarė, kad jam bus mokamas 1600 litų per mėnesį darbo užmokestis, iš karto perspėjo, kad dalis darbo užmokesčio iš pradžių bus mokama neoficialiai. Dabar tiksliai neprisimena, bet 400 ar 500 litų jam buvo mokama neoficialiai, o likusi dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į jo asmeninę banko sąskaitą. Kartu su avansu jam dar buvo mokamas lauko priedas, tiksliai sumos neprisimena, bet nemažiau 250 Litų. Lauko priedas jau buvo įskaičiuotas į sutartą 1600 litų darbo užmokestį. Neoficialų darbo užmokestį kartais išmokėdavo pats direktorius K. M., tačiau dažniausiai jį išmokėdavo bendrovės vadybininkai S. ir R., jų pavardžių neprisimena. Nors tariantis dėl darbo sąlygų jam buvo pažadėta, kad neoficialų darbo užmokestį mokės tik iš pradžių, tačiau jis jam buvo mokamas per visą jo darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Iš darbo išėjo todėl, kad pastoviai vėluodavo išmokėti darbo užmokestį, sužinojo, kad įmonė turi daug skolų. (1 t., b. l. 158-159)

20. 2017-09-26 Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Antrojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyresnioji specialiste E. J. paaiškino, kad 2016-04-27 ji pradėjo UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2016-11-23. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2014-01-1 iki 2016-06-28. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta eilė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų:

1. Buvo pažeisti Įstatymo 3 straipsnio „Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 2 punkto reikalavimai, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno...“ ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą apskaitos standartų taikymo tvarką, nes UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui nepateikė atsargų (9 verslo apskaitos standartas), pajamų (10 verslo apskaitos standartas), ir sąnaudų (11 verslo apskaitos standartas) apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

2. Buvo pažeisti Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaita nėra tinkama objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui nepateikė atsargų, pajamų, sąnaudų registrų, ne visos ūkinės operacijos užfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje, darbuotojams buvo mokamas papildomas darbo užmokestis „vokeliuose“, nuo kurio bendrovė neskaičiavo ir nemokėjo mokesčių į Valstybės biudžetą, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

3. Buvo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimai, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", nes bendrovė 2015 m. spalio - lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė pajamų už 32594,97 €, už 2014 - 2015 metus buhalterinėje apskaitoje neapskaitė darbuotojams mokamo papildomo darbo užmokesčio „vokeliuose“, neskaičiavo ir nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

4. Buvo pažeisti Įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimai, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", nes UAB (duomenys neskelbtini) išmokėdama papildomą darbo užmokestį „vokeliuose“ darbuotojams, neužfiksavo šios operacijos apskaitos dokumentuose, papildomai išmokėtam darbo užmokesčiui nesudarė darbo užmokesčio žiniaraščių, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

5. Buvo pažeisti Įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimai, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui nepateikė tiekėjų, pirkėjų, atskaitingų asmenų, kasos, banko apskaitos registrų, taip pat nepateikė atsargų apskaitos, nebaigtos statybos apskaitos, pajamų ir sąnaudų apskaitos už 2014 m., kasos registrų, atskaitingų asmenų apskaitos nepateikė atsargų apskaitos registrų, nebaigtos statybos registrų, pajamų ir sąnaudų registrų už 2015 metus. Papildomai išmokėtam darbo užmokesčiui „vokeliuose“, nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių ir neužregistravo apskaitos registruose. Taip pat nepateikė suvestinio sąskaitų žiniaraščio už 2014 m., o pateiktame 2015 m. suvestiniame sąskaitų žiniaraštyje (sintetiniame) nenurodyti sąskaitų likučiai 2015 metų pradžiai;

6. Buvo pažeisti Įstatymo 17 straipsnio „Finansinė atskaitomybė“ reikalavimai, kur nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, LR įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 reikalavimus ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė" tvarką, LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ nes UAB (duomenys neskelbtini) nei mokestiniam patikrinimui, nei Valstybės įmonei Registrų centras nepataikė Finansinės atskaitomybės už 2015 metus, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Taip pat pagal mokestinio patikrinimo metu pateiktą ilgalaikio turto žiniaraštį nustatyta, kad 2015-12-31 bendrovės ilgalaikis turtas likutine verte sudaro 50 510,84 € (įsigijimo savikaina – 72 274,10 Eur, ilgalaikio turto nusidėvėjimas 21 763,26 Eur), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo B. M. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad bankroto administratoriui buvo perduotas tik šis ilgalaikis turtas: Gręžimo staklės (įsigijimo vertė - 1303,29 Eur, 2016-06-16 likutinė vertė - 475,47 Eur) ir Akumuliatorinis presas UPONOR (įsigijimo vertė - 2000 Eur, 2016-06-16 likutinė vertė - 1666,72 Eur), viso perduota turto įsigijimo verte už 3303,29 Eur. Taip pat ji nurodė, kad remiantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P. žodiniu paaiškinimu, buvęs bendrovės direktorius K. M. jam turto neperdavė. Tokiu būdu mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad iš viso nebuvo grąžinta bendrovės ilgalaikio turto 2016-06-28 likutine verte 15 480,02 Eur sumai. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame suvestiniame sąskaitų žiniaraštyje už 2015 metus nurodyta, kad bendrovėje atsargų likutis 2015 m. gruodžio mėn. 31 dienai yra 72129,01 €. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-01 pardavė prekių ir pagal atliktų darbų aktus nurašė sunaudotų medžiagų už 15413,52 Eur, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui B. M. (bankrotas įsiteisėjo 2016-06-28) perdavė atsargų tik už 22236,90 Eur. Tokiu būdu 2016-06-28 dienai nustatytas atsargų likutis 34478,59 Eur (72129,01-15413,42 - 22236,90), kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui ir apie jo panaudojimą nėra jokių duomenų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Mokestinio patikrinimo metu nuo šios sumos buvo atstatytas pirkimo PVM.

Tikrinant gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas buvo nustatyta, kad bendrovė mokėdama papildomą darbo užmokestį „vokeliuose“ neapskaitė darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose nedeklaravo nuo išmokėto papildomo darbo užmokesčio „vokeliuose“ 4187,04 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat nustatyta, kad pateiktose ataskaitose Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai bendrovė nedeklaravo ir nemokėjo Valstybinio socialinio draudimo įmokų 11 159,88 € sumai nuo papildomai išmokėto darbo užmokesčio „vokeliuose“ (2014 m. – 36 263,16 Lt. ir 2015 m. – 17 411,04 Eur).

Taip pat, atliekant mokestinį patikrinimą, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo rastos trys pardavimo PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias 2015-10-30, 2015-11-16, 2015-11-17 B. M., R. M. ir M. M. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių atitinkamai už 6277,76 Eur, 18764,80 Eur ir 7552,41 Eur. Patikrinus PVM deklaravimo teisingumą nustatyta, kad šios pardavimo PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose už mokestinius laikotarpius nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 ir 2015-11-01 iki 2015-11-30 nebuvo deklaruota 5656,98 Eur mokėtino PVM suma. Nustatyti neatitikimai mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose už 2015 m. sausio ir vasario mėn. mokestinius laikotarpius bei 2016 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį gali būti traktuojami kaip aritmetinės klaidos (b. t. 1, b. l. 154-156).

Kaltinimas M. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., buvo grindžiamas šiais duomenimis :

1. 2016-11-23 Kauno apskrities VMI UAB ,,(duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo aktu Nr. FR0680-706, kurio metu nustatyta, kad išanalizavus surinktą informaciją ir bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus konstatuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 straipsnius:

- 3 straipsnį „bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus - ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno.. " ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą apskaitos standartų taikymo tvarką, bendrovė mokestiniam patikrinimui už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28 nepateikė atsargų (9 verslo apskaitos standartas), pajamų (10 verslo apskaitos standartas), ir sąnaudų (11 verslo apskaitos standartas) apskaitos registrų;

- 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", UAB (duomenys neskelbtini) apskaita nėra tinkama objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;

Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 27 str. „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją", už 2015 metų Finansinės atskaitomybės pateikimą atsako įmonės vadovas ir akcininkas M. P..

Pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui už 2014 m. ir 2015 m. nepateikė atsargų, ilgalaikio turto, nebaigtos statybos, pinigų kasoje, gautinų ir mokėtinų sumų inventorizavimo aprašų.

Vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą" nuostatomis už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas K. M. (bendrovės vadovas nuo 2010-06-22 iki 2016-02-22) ir nuo 2016-02-22 iki 2016-09-28 UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. P..

Pažymėtina, kad Finansinė atskaitomybė (Pelno (nuostolių) ataskaita) už 2015 m. Juridinių asmenų registrui nepateikia, dėl to pažeista LR (įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. !X-575 15 str. 1 dalis "Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams". Pagal to paties įstatymo 27 straipsnį „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimų ir pateikimų Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtų kompetencijų". Pagal minėto įstatymo nuostatas už 2015 metų Finansinės atskaitomybės pateikimą atsako įmonės vadovas ir akcininkas M. P..

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ nuostatas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė D. G. (nuo 2013-12-12 iki 2015-03-22), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-03-23 iki 2016-02-29) ir nuo 2016-01-01 iki 2016-06-27 apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). (b. t. 1, b. l. 6-22)

2. 2017-01-23 Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.) - FR0682-37, kuriuo buvo patvirtintas 2016-11-23 Kauno apskrities VMI UAB "(duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo aktas Nr. FR0680-706 (b. t. 2, b. l. 37-136).

3. 2017-12-04 apžiūros protokolu, kuriuo, dalyvaujant Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Antrojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyresniajai specialistei E. J., buvo apžiūrėti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2016-12-15 buvo perimti iš UAB "(duomenys neskelbtini)". Apžiūros metu specialistei buvo užduotas klausimas ar įvertinus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie 2016-12-15 buvo perimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, keisis 2016-11-23 patikrinimo akto Nr. FR0680-706 ir 2017-01-23 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.)-FR0682-37 išvados?

Specialisto atsakymas: man buvo pateiktas segtuvas „BUAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti dokumentai“. Šiame segtuve yra dokumentai susiję su darbo santykiais, t. y. darbo sutartys, darbuotojų prašymai, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės, pažymos apie priskaičiuotą atostogų kompensaciją, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip pat dokumentai „Balansas UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-30“ kuriame nurodyti buhalterinių sąskaitų likučiai 2016-04-30, tačiau jame nenurodyta apyvarta ir likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžiai, t. y. 2016- 01-01; antstolių raštai; tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai; priminimai apie skolas; kuro nurašymo aktai; automobilio nuomos sutartys; ilgalaikio turto apskaitos kortelės; mokėjimų grafikas 201402F-13790-01; 2015-09-08 ir 2015-10-19 paskolos sutarčių kopijos su R. M., 2015-10-19 paskolos sutarties kopija su M. M., 2015-09-10 paskolos sutarties kopija su B. M., pasirašytos abiejų sutarties šalių; Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF Valdybai pateiktos deklaracijos bei ataskaitos; 2016 m. vasario ir kovo mėnesio kasos knyga; Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už 2016 m. balandžio mėnesį; DNB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašai už 2016 m. balandžio mėnesį. įvertinusi šiuos dokumentus pareiškiu, kad jie neturi įtakos 2016-11-23 UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto Nr. FR0680-706 ir 2017-01-23 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2.)-FR0682-37 išvadoms, nes dalis dokumentų jau buvo įvertinti patikrinimo metu. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo įvertinti patikrinimo metu, papildomas darbo užmokestis „vokeliuose“ buvo paskaičiuotas remiantis darbuotojų paaiškinimais. Paskolų sutartys su fiziniais asmenimis taip pat buvo įvertintos patikrinimo metu. Galutinė darytina išvada, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28 (b. t. 4, b. l. 42-43).

4. 2018-12-07 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-39-13507, kurios metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita už tiriamąjį laikotarpį tvarkyta nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų ir kitų teisės aktų:

- 3 straipsnio nuostatų ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintos apskaitos 9 verslo apskaitos standarto „Atsargos“ tvarkos. Tarp perduotų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra atsargų (žaliavų, medžiagų, komplektuojamų detalių ir prekių skirtų perparduoti) sąskaitų analitinės apskaitos registrų, ar kitų registrų, iš kurių matytųsi atsargų, skirtų darbų atlikimui įsigijimo, panaudojimo ir jų likučių apskaita.

- 4 straipsnio nuostatų, nes neužtikrinta tinkama, objektyvi, palyginama bei išsami, naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams apskaita;

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes 2015 m. spalio - lapkričio mėnesiais buhalterinės apskaitos registruose neapskaityta 32594,97 Eur pajamų pagal B. M., R. M. ir M. M. išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, o 2014 - 2015 metais buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbuotojams neoficialiai mokėtas papildomas darbo užmokestis, neskaičiuoti ir nemokėti privalomi mokėti mokesčiai ir įmokos;

- 12 straipsnio nuostatų, nes išmokant papildomus atlyginimus darbuotojams, šios operacijos neužfiksuotos apskaitos dokumentuose, papildomiems išmokėtiems atlyginimams nesudarė darbo užmokesčio žiniaraščių;

- 16 straipsnio nuostatų, nes tyrimui perduotoje medžiagoje atsargų apskaitos, tyrimo metu nenustatyta ar Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojama atsargų įsigijimo, panaudojimo ir likučių apskaita.

- 17 straipsnio nuostatų, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės Įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio I dalies nuostatų ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintos 1 - ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ tvarkos, nes Valstybės įmonei Registrų centras nepateikta Finansinė atskaitomybė už 2015 metus, duomenys nepalyginami.

Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių, tyrimui neperduoti Bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai, dėl ko nenustatyta ar kartą per metus buvo atliktos inventorizacijos (b. t. 5, b. l. 152-170).

5. 2017-09-04 L. T. apklausta kaip liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji yra nuo 1998 m. balandžio mėn. 01 d. Pagrindinė bendrovės veikla yra buhalterinė apskaita, auditas ir konsultacijos. 2015-03-16 buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) kurią atstovavo bendrovės direktorius K. M.. Sutartyje numatyta, kad paslaugas pradės teikti nuo 2015-03-02. K. M. sakė, kad buhalterė išėjo iš darbo, todėl nebėra kam tvarkyti bendrovės apskaitos. Ji šiuo metu jau neprisimena, kokius dokumentus pateikė direktorius K. M. prieš pradedant tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Kiek prisimena, nebuvo iš ko perimti bendrovės buhalterinę apskaitą. Sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė turi paskirti asmenį, atsakingą už pirminių dokumentų sukomplektavimą ir pateikimą laiku, esant didelėms pirminių dokumentų apimtims (apytiksliai 40 vnt.) juos pateikti du kartus per mėnesį iki 15 mėnesio dienos ir kitą dalį iki vėliausiai iki kito mėnesio 5 dienos. Atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pristatymą buvo, ir juos pristatydavo, bendrovės direktorius K. M.. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų nebuvo pateikusi už 2015 metų sausio ir vasario mokestinius laikotarpius, pagal pateiktus pirminius dokumentus sudarytas deklaracijas pateikė jie. Sudarius sutartį su klientu, jie paskiria darbuotoją, kuris kliento pateiktus apskaitos dokumentus suveda apskaitą ir sudaro deklaracijas, kurias mokesčių administratoriui jos vardu pateikia biuro koordinatorė. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nuo 2015-03-02 iki 2015-11-13 tvarkė E. S., o nuo 2015-11-16 iki 2016-02-29 - R. L.. Kol apskaitos paslaugas teikė jų bendrovė, apskaita buvo tvarkoma tvarkingai, ar klientas visada laiku pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, šiuo metu neprisimena. Nusiskundimų iš darbuotojų, kurios tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kiek prisimena, nėra gavusi. 2015-03-25 buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2015 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, o 2015-05-21 buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2015 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį. Šias deklaracijas sudarė E. S., jos pateiktos jos vardu. Šios deklaracijos buvo sudarytos pagal tuos apskaitos dokumentus, kuriuos jiems pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. M.. Su UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartis buvo nutraukta 2016-01-04 jų iniciatyva, nes bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Sutartyje buvo numatyta, kad jų bendrovė suveda buhalterinę apskaitą už laikotarpį iki 2015-12-31. Buhalterinės apskaitos dokumentai už jų laikotarpį bendrovei buvo grąžinti per du kartus. 2016-02-29 dokumentų priėmimo - perdavimo aktu pirminiai apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2015 metų kovo - spalio mėnesius buvo perduoti K. M., o 2016-03-07 dokumentų priėmimo-perdavimo aktais pirminiai apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2015 metų lapkričio - gruodžio mėnesius ir registrai už 2015 metų kovo - gruodžio mėnesius buvo perduoti M. P. (b. t. 1, b. l. 136-137).

6. 2017-09-14 R. L. apklausta kaip liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji dirbo nuo 2011 metų gruodžio mėnesio pabaigos iki 2016 metų balandžio mėnesio pabaigos - gegužės mėnesio pradžios, datų tiksliai neprisimena. Ši bendrovė teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo, audito ir konsultavimo apskaitos klausimais paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) pagalba. Kaip buhalterė ji tvarkė bendrovių apskaitą. Viena iš įmonių, kurios apskaitą ji tvarkė, buvo UAB (duomenys neskelbtini) Šios įmonės apskaitą pradėjo tvarkyti nuo tada, kai vadovų sprendimu šios bendrovės apskaitos tvarkymas buvo perduotas jai, tačiau neprisimena kada tai įvyko. Kiek prisimena, iš E. ji perėmė visus pas ją buvusius UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, t. y. ne tik einamuosius, bet ir dokumentus už senesnius mokestinius laikotarpius. Dabar tiksliai ji neprisimena kokie tai buvo dokumentai. Taip pat neprisimena nuo kokio laikotarpio ji pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tačiau PVM deklaracijas už 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesius sudarė ir pateikė ji. Už 2015 metų spalio mėnesio mokestinį laikotarpį pirminė PVM deklaracija buvo pateikta 2015-11-19, tačiau 2016-02- 18 ji buvo patikslinta. Už 2015 metų lapkričio mėnesio mokestinį laikotarpį pirminė PVM deklaracija buvo pateikta 2015-12-28, tačiau ji buvo tikslinta du kartus 2016-01-11 ir 2016-01-26. Dabar ji tiksliai neprisimena, kas ir kokios sumos buvo tikslintos, tik gali pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai jai buvo teikiami ne visada savu laiku, dažnai jie buvo pristatomi pavėluotai, todėl ir reikėdavo tikslinti PVM deklaracijas. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikdavo bendrovės direktorius K. M.. Pati bendrovė nebuvo drausminga - dokumentai vėluodavo, didėjo įsiskolinimas tiekėjams, darbuotojams. Tai buvo pagrindinės priežastys dėl ko buvo atsisakyta šio kliento. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ji tvarkė pagal tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo bendrovės direktorius K. M.. Buhalterinę apskaitą tvarkė iki tol, kol su šia bendrove buvo nutraukta buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis. Po sutarties nutraukimo, visi apskaitos dokumentai buvo grąžinti bendrovei. Ji visus turimus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus perdavė administratorei J. V.. Taip pat, iš apskaitos programos (duomenys neskelbtini) buvo atspausdinti visi reikalingi registrai tam, kad naujas buhalteris galėtų toliau tęsti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Visus šiuos dokumentus J. V. sutraukė į dokumentų perdavimo priėmimo aktus ir jie buvo grąžinti bendrovei, tačiau ji jau neprisimena, kam konkrečiai jie buvo perduoti. (b. t. 1, b. l. 151-152)

7. 2017-09-26 Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Antrojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyresnioji specialiste E. J. paaiškinimais, kad 2016-04-27 ji pradėjo UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2016-11-23. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2014-01-1 iki 2016-06-28. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta eilė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų:

1. Buvo pažeisti Įstatymo 3 straipsnio „Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 2 punkto reikalavimai, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno...“ ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą apskaitos standartų taikymo tvarką, nes UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui nepateikė atsargų (9 verslo apskaitos standartas), pajamų (10 verslo apskaitos standartas), ir sąnaudų (11 verslo apskaitos standartas) apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

2. Buvo pažeisti Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaita nėra tinkama objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui nepateikė atsargų, pajamų, sąnaudų registrų, ne visos ūkinės operacijos užfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje, darbuotojams buvo mokamas papildomas darbo užmokestis „vokeliuose“, nuo kurio bendrovė neskaičiavo ir nemokėjo mokesčių į Valstybės biudžetą, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

3. Buvo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimai, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", nes bendrovė 2015 m. spalio - lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė pajamų už 32594,97 €, už 2014 - 2015 metus buhalterinėje apskaitoje neapskaitė darbuotojams mokamo papildomo darbo užmokesčio „vokeliuose“, neskaičiavo ir nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

4. Buvo pažeisti Įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimai, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", nes UAB (duomenys neskelbtini) išmokėdama papildomą darbo užmokestį „vokeliuose“ darbuotojams, neužfiksavo šios operacijos apskaitos dokumentuose, papildomai išmokėtam darbo užmokesčiui nesudarė darbo užmokesčio žiniaraščių, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio;

5. Buvo pažeisti Įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimai, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui nepateikė tiekėjų, pirkėjų, atskaitingų asmenų, kasos, banko apskaitos registrų, taip pat nepateikė atsargų apskaitos, nebaigtos statybos apskaitos, pajamų ir sąnaudų apskaitos už 2014 m., kasos registrų, atskaitingų asmenų apskaitos nepateikė atsargų apskaitos registrų, nebaigtos statybos registrų, pajamų ir sąnaudų registrų už 2015 metus. Papildomai išmokėtam darbo užmokesčiui „vokeliuose“, nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių ir neužregistravo apskaitos registruose. Taip pat nepateikė suvestinio sąskaitų žiniaraščio už 2014 m., o pateiktame 2015 m. suvestiniame sąskaitų žiniaraštyje (sintetiniame) nenurodyti sąskaitų likučiai 2015 metų pradžiai;

6. Buvo pažeisti Įstatymo 17 straipsnio „Finansinė atskaitomybė“ reikalavimai, kur nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, LR įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 reikalavimus ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė" tvarką, LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ nes UAB (duomenys neskelbtini) nei mokestiniam patikrinimui, nei Valstybės įmonei Registrų centras nepataikė Finansinės atskaitomybės už 2015 metus, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Taip pat pagal mokestinio patikrinimo metu pateiktą ilgalaikio turto žiniaraštį nustatyta, kad 2015-12-31 bendrovės ilgalaikis turtas likutine verte sudaro 50 510,84 € (įsigijimo savikaina – 72 274,10 €, ilgalaikio turto nusidėvėjimas 21 763,26 €), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo B. M. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad bankroto administratoriui buvo perduotas tik šis ilgalaikis turtas: Gręžimo staklės (įsigijimo vertė - 1303,29 €, 2016-06-16 likutinė vertė - 475,47 €) ir Akumuliatorinis presas UPONOR (įsigijimo vertė - 2000 €, 2016-06-16 likutinė vertė - 1666,72 €), viso perduota turto įsigijimo verte už 3303,29 €. Taip pat ji nurodė, kad remiantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P. žodiniu paaiškinimu, buvęs bendrovės direktorius K. M. jam turto neperdavė. Tokiu būdu mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad iš viso nebuvo grąžinta bendrovės ilgalaikio turto 2016-06-28 likutine verte 15 480,02 € sumai. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame suvestiniame sąskaitų žiniaraštyje už 2015 metus nurodyta, kad bendrovėje atsargų likutis 2015 m. gruodžio mėn. 31 dienai yra 72129,01 €. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-01 pardavė prekių ir pagal atliktų darbų aktus nurašė sunaudotų medžiagų už 15413,52 €, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui B. M. (bankrotas įsiteisėjo 2016-06-28) perdavė atsargų tik už 22236,90 €. Tokiu būdu 2016-06-28 dienai nustatytas atsargų likutis 34478,59 € (72129,01-15413,42 - 22236,90), kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui ir apie jo panaudojimą nėra jokių duomenų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Mokestinio patikrinimo metu nuo šios sumos buvo atstatytas pirkimo PVM.

Tikrinant gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas buvo nustatyta, kad bendrovė mokėdama papildomą darbo užmokestį „vokeliuose“ neapskaitė darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose nedeklaravo nuo išmokėto papildomo darbo užmokesčio „vokeliuose“ 4187,04 € gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat nustatyta, kad pateiktose ataskaitose Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai bendrovė nedeklaravo ir nemokėjo Valstybinio socialinio draudimo įmokų 11 159,88 € sumai nuo papildomai išmokėto darbo užmokesčio „vokeliuose“ (2014 m. – 36 263,16 Lt. ir 2015 m. – 17 411,04 €).

Taip pat, atliekant mokestinį patikrinimą, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo rastos trys pardavimo PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias 2015-10-30, 2015-11-16, 2015-11-17 B. M., R. M. ir M. M. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių atitinkamai už 6277,76 €, 18764,80 € ir 7552,41 €. Patikrinus PVM deklaravimo teisingumą nustatyta, kad šios pardavimo PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose už mokestinius laikotarpius nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 ir 2015-11-01 iki 2015-11-30 nebuvo deklaruota 5656,98 € mokėtino PVM suma. Nustatyti neatitikimai mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose už 2015 m. sausio ir vasario mėn. mokestinius laikotarpius bei 2016 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį gali būti traktuojami kaip aritmetinės klaidos (b. t. 1, b. l. 154-156).

8. 2017-09-28 B. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore. 2016-09-14 bendrovė ją įgaliojo vykdyti visus bankroto proceso veiksmus, susijusius su BUAB (duomenys neskelbtini) valdyti turtą, lėšas, atlikti bankines operacijas, susijusias su Įmonės bankroto byla, sutinkamai su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu ir kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais bankrutuojančių įmonių veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai jai buvo perduoti pagal 2016-10-03 ir 2016-10-10 dokumentų priėmimo – perdavimo aktus. Ant aktų pasirašė bendrovės direktorius M. P., tačiau dokumentus realiai jai perdavė bendrovės darbuotojas A. J.. Dokumentai buvo perimti Kaune, buvusiame bendrovės sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), ten pat buvo laikoma bendrovės atsargos ir ilgalaikis turtas. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktus paruošė bendrovė, tačiau į pirmą aktą buvo įtraukti dokumentai, kurių realiai bendrovė neperdavė ir tai yra pažymėta akte. Antrą kartą nuvykus į tą patį sandėlį buvo perimti likę dokumentai, kurie nebuvo perduoti 2016-10-03. Bendrovės direktorius M. P. informavo, kad pats fiziškai negali perduoti dokumentų, todėl davė darbuotojo A. J. kontaktus ir nurodė, kad pastarasis perduos bendrovės dokumentus. Atvykimo laikas ir vieta buvo derinama jau su A. J., kuris ir fiziškai perdavė bendrovės dokumentus. Be to, 2016-04-14 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu A. J. vieną bylą - sutartis, perdavė Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dar dalį bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų 2016-12-15 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perėmė iš bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimu, patikrinimui pateikė visus dokumentus, kurių reikalavo ir kuriuos ji perėmė iš bendrovės. Kiek pamena, trūko apskaitos ir suvestinio registrų, nes jie nebuvo jai perduoti. Kokių dar dokumentų trūko ir kurie jai nebuvo perduoti, šiuo metu ji jau neprisimena. 2016-10-28 BUAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktais jai buvo perduotos atsargos, kurių vertė 22236,90 € ir turtas – gręžimo staklės, Akum. Presas UPONOR ir pastolis PK-000552, kurių bendra vertė 2016-06-16 yra 3842,91 Eur. Visa tai buvo saugoma bendrovės sandėlyje. Taip pat 2017-01-18 BUAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktu jai buvo perduotas nešiojamas kompiuteris, kurio vertė 2016-06-16 yra 362,16 Eur, o 2017-03-16 BUAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktu jai buvo perduotas spausdintuvas Bizhub311, kurio vertė 2016-06-16 yra 724,36 €. Šį turtą jai taip pat perdavė A. J.. Šie perdavimo aktai liko nepasirašyti, nes bendrovės direktorius M. P. su ja nekontaktavo. Kas liečia bendrovės automobilius, tai yra tik automobilis VW LT35. Fiziškai jis jai perduotas nebuvo, tačiau iki perimant turtą šiuo automobiliu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tiesiog su šia bendrove 2016-10-25 buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią minėtas automobilis nuomojamas iki šiol. Likę automobiliai - Mercedes Benz ML, Fiat Doblo ir Opel Vivaro nuosavybės teise UAB (duomenys neskelbtini) nepriklausė, nes jie buvo valdomi lizingo sutarčių pagrindu. Kur šiuo metu yra šie automobiliai ji nežino (b. t. 1, b. l. 161-162).

9. 2017-11-13 A. J. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2016-03-15 iki 2016-10-17 jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Šios įmonės direktorius M. P. buvo jo klasiokas, todėl jis jam pasiūlė dirbti UAB (duomenys neskelbtini) nes tuo metu jis neturėjo darbo. Iš pradžių buvo bandoma tęsti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, nes, kiek prisimena, bendrovė turėjo nemažai grąžintino PVM, buvo naujų projektų, kuriuos buvo galima pradėti, taip pat buvo tęsiami seni projektai. Tačiau pasikeitus bendrovės direktoriui ir akcininkui, bendrovės kreditoriai, tiekėjai atsisakė bendradarbiauti, todėl realiai buvo baiginėjami neužbaigti projektai, į kuriuos darbininkai važiuodavo dirbti, o naujų projektų vystyti jau nebuvo galimybės. Bendrovė turėjo patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo sandėlis ir keturi biuro kabinetai. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi viename iš kabinetų. Ten buvo visi apskaitos dokumentai. Archyviniai buvo sudėti j popierines dėžes, o einamieji buvo susegti į segtuvus ir palaidi stalčiukuose. Tuo metu bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pirminius apskaitos dokumentus nuveždavo buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, - merginai, kurios nei vardo, nei pavardės šiuo metu neprisimena, o ji juos suvesdavo į apskaitą. Kadangi veikla praktiškai nebebuvo vykdoma, tai dokumentų jau nebuvo daug. Tai buvo lizingo sąskaitos, kuro sąskaitos, darbuotojų draudimas, iš pradžių dar buvo smulkių pirkimų PVM sąskaitos faktūros. Kiek prisimena, įmonė pajamų jau beveik nebeturėjo. Pačioje pradžioje, kažkuri įmonė iš dviejų didesnių partnerių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar buvo pervedusi kelis tūkstančius €, tačiau tuo metu jau antstoliai buvo uždėję areštą bendrovės sąskaitoms, todėl bendrovė realiai tais pinigais disponuoti neturėjo galimybės. Galų gale bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Direktoriaus pavedimu jis bankroto administratorei perdavė apskaitos dokumentus, atsargas ir turtą, kas buvo sandėlyje. Atsargų ir turto inventorizaciją padarė sandėlininkas, o jis su bankroto administratore sutikrino. Dėl ilgalaikio turto, gali paaiškinti, kad įrankiai buvo išduoti bendrovės darbuotojams, tačiau jie įrankių bendrovei negrąžino, motyvuodami tuo, kad grąžins tuo atveju, jei bendrovė su jais atsiskaitys. Įrankiai buvo likę pas tris darbuotojus, kurių vardų ir pavardžių jis šiuo metu jau neprisimena. Kiek prisimena, jiems buvo išsiųsti reikalavimai įrankius grąžinti, tačiau jie įrankių negrąžino. Į ilgalaikio turto sąrašą buvo įtraukta tokio turto, kurio realiai nebuvo sandėlyje - lankstytuvo, markizių su profiliu, sriegiklio, preso vamzdžiams REMS, akumuliatorinio preso REMS, sriegiklio REMS-PK00056, sriegiklio su sriegimo galva, akumuliatorinio preso REMS PK-0, Preso REMS PK-000794. Dalis šių įrankių liko pas darbuotojus, dalies iš jų nebuvo visai. Yra girdėjęs, kad dalis įrankių dingo objekte, nes buvo įvykdyta vagystė iš vagonėlio, tačiau jis pareiškimo apie vagystę policijai nėra matęs ir kokie įrankiai dingo, nežino. Apskaitos dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti per kelis kartus, tačiau šiuo metu jis jau neprisimena, kodėl. Be to, dalis dokumentų jau anksčiau buvo perduoti Kauno apskrities VMI, nes buvo atliekamas bendrovės patikrinimas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paimti visi dokumentai todėl, kad bendrovei nebuvo sumokėta už buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl jų tiesiog niekas nepaėmė. Turtą, atsargas ir buhalterinės apskaitos dokumentus perdavinėjo jis todėl, kad bendrovės direktoriaus M. P. nebuvo Lietuvoje, jis buvo kažkur išvykęs (b. t. 1, b. l. 181-182).

10. 2017-11-27 A. T. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. 2016 m. pradžioje į juos kreipėsi A. J. dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo bendrovei (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Jų sutartys yra tipinės, todėl sutartį adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroniniu paštu, o J. A. jam ją atvežė jau pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P.. UAB (duomenys neskelbtini) visą laiką atstovavo A. J., kiek pamena, direktoriaus M. P. jis nebuvo sutikęs ir tiesiogiai su juo nebendravo. Tam, kad A. J. galėtų atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) jis pateikė 2016-03-07 įgaliojimą. A. J. ir pateikinėjo visus UAB (duomenys neskelbtini) pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos reikėjo suvesti į buhalterinę apskaitą. 2016 metų birželio viduryje jie vienašališkai nusprendė nustoti teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) nes negavo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Adresu (duomenys neskelbtini) jis parašė elektroninį laišką apie tai, kad dėl negauto apmokėjimo už suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukia paslaugos teikimą, tačiau taip jokio atsakymo ir negavo. Kiek pamena, niekas iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, už paslaugas jie taip ir liko skolingi, grąžinti dokumentus taip pat neprašė. Kiek žino, Kauno apskrities VMI ketino UAB (duomenys neskelbtini) išbraukti iš PVM mokėtojų registro, tačiau nepamena ar buvo informuoti apie atliekamą bendrovės patikrinimą. Taip pat nepamena, kad kas nors buvo reikalavęs pateikti patikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus. 2016-12-05 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė B. M. su prašymu pateikti visus turimus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus. Visi turimi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti 2016-12-15 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktu. Kiek mato iš bankroto administratorei perduotų dokumentų sąrašo, buvo sudarytas UAB (duomenys neskelbtini) preliminarus balansas iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos, todėl jie turėjo gauti visus duomenis iš anksčiau buhalterinės apskaitos paslaugas tvarkiusio asmens apie buhalterinių sąskaitų likučius, nes priešingu atveju balanso sudaryti nėra galimybės (b. t. 1, b. l. 184-185).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2016-11-23 patikrinimo akto matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere nuo 2013-12-12 iki 2015-03-22 buvo D. G., nuo 2015-03-23 iki 2016-02-29 buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-01-01- iki 2016-06-27 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2016-06-16 nutarimi Kauno apygardos teismas UAB ,,(duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016-06-28. Tikrintas laikotarpis nuo 2014-01-01 iki 2016-06-28. Mokestinio patikrinimo metu pasirinktinai kviesti 23 buvusieji ir esami UAB ,, (duomenys neskelbtini) darbuotojai, K. M.. Mokestiniam patikrinimui dokumentus pateikė ,, (duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo B. M. 2016-10-10 dokumentų poėmio aktu. Paaiškinimus pateikė 25 darbuotojai, 8 nurodė, kad papildomą darbo užmokestį ,,vokeliuose“ gaudavo, 5, kad negaudavo, tačiau žinojo apie kitiems darbuotojams mokamą užmokestį ,,vokeliuose, 12, kad negaudavo ir informacijos apie kitiems mokamą darbo užmokestį neturi. Darbuotojas Nr. 2 nurodė, kad užmokestį ,,vokeliuose „ gaudavo ne visada, nuo 100 iki 200 Eur. Darbuotojas Nr.32 nurodė, kad gaudavo užmokestį ,,vokeliuose“ 200 Eur. Darbuotojas Nr.5 nurodė, kad įmonė mokėjo užmokestį ,,vokeliuose“ , apytikriai apie 100-200 Eur. A. V. nurodė, kad papildomas darbo užmokestis buvo gaunamas vokeliuose. R. G. nurodė, kad girdėjo apie mokamą užmokestį ,,vokeliuose, bet nematė. D. G. nurodė, kad apie algas, mokamas ,,vokeliuose“ žinojo. Iš šios pažymos matyti, kaip buvo paskaičiuoti nesumokėti mokesčiai ( 1 t. b. l. 7-22). Patikrinimo pažymoje 1 darbuotojas – A. V., 2 – B. P., 3 V. B., 4 – V. G., 5 – E. D. (8 t. b. l. 162).

Apklaustų darbuotojų paaiškinimai pateikti byloje (2 t., b. l. 104-119, 125-133, 136).

2015-03-16 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,duomenys neskelbtini“ sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo nuo 2015-03-02 tvarkyti buhalterinę apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, nurodė kokias paslaugas teikia (1 t., b. l. 138-142), kurią nutraukė 2016-01-04 ir įsipareigojo suvesti apskaitą už laikotarpį iki 2015-12-31, mėnesinę PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėn. paskaičiavimą, metine gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m., Sodros metinę deklaraciją už 2015 m., metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m. ( 1 t., b. l. 143). 2016-02-29 UAB ,,duomenys neskelbtini“ perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kad visiškai atsiskaitė ir pretenzijų neturi (1 t., b. l. 144), 2016-03-07 sudarytas kitas dokumentų priėmimo perdavimo aktas (1 t., b. l. 145), 2015-03-07 dar vienas( 1 t., b. l. 146).

Žemesnės instancijos teismas

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-14 perdavė VMI patikrinimui 2015 m. sutartis (1 t., b. l. 164), 2016-10-03 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2010-2014 (1 t., b. l. 165-169).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016-12-05 perdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 440 lapų (1 t., b. l. 170).

BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos M. P., perdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą (1 t., b. l. 171-177), 2018 m. liepos mėnesį dokumentus (5 t., b. l 99-100).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-16 ilgalaikis turtas nurodytas 1 t., b. l. 179).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-24 sudarė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimo sutartį (1 t., b. l. 186191). Įmonės direktorius M. P. išdavė įgaliojimą A. J. teikti visą reikiamą informaciją UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 192).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad 2017-11-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie 2016-12-15 buvo perimti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 40-41), jie apžiūrėti dalyvaujant specialistei 2017-12-04 (4 t., b. l. 42-43).

Byloje pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartys su B. M., M. M., R. M. (4 t., b. l. 59, 62,65-66).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių kasos išlaidų orderių, mokėjimų žiniaraščių matyti, kad darbuotojams buvo mokami grynieji pinigai – darbo užmokestis ir lauko priedai (8 t., b. l. 53-85).

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad gaudavo darbo užmokestį ir grynais, kelis kartus pasirašė. Negali patvirtinti, kad gaudavo pinigus, dėl kurių gavimo nepasirašė, nematė, kad kas gautų pinigus, dėl jų gavimo nepasirašęs, bet kalbas girdėjo.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad gaudavo darbo užmokestį ,,juodais“, pasirašydavo paprastame popieriuje. Jo nuomone grynaisiais gauti pinigai ,,juodi“, o pervesti į sąskaitą oficialūs. Kasos išlaidų orderyje jis pasirašęs.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad gaudavo algą ir grynais ir į kortelę, gaudavo litus. Už gautus grynuosius pasirašydavo ne blankuose, sąsiuviniuose. Pinigus, kurie nepervesti į sąskaitą, jis laiko neoficialiu atlyginimu. Nežino, ar darbdavio deklaruoti duomenys sutampa su tuo, kiek jis iš viso gaudavo pinigų.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad nematė, jog buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, bet kalbas girdėjo.

Liudytojas M. K. parodė, kad gaudavo dalį darbo užmokesčio užklijuotame voke, ant kurio buvo užrašyta jo pavardė. Vieną kartą buvo 100 ir 300 Lt, kitų kartų nepamena kiek buvo ir kokios sumos. Už vokuose esančius pinigų gavimą pasirašyti nereikėdavo. Matė, kad vieną kartą voką gavo A. C.. Liudytojas negalėjo paaiškinti, ar voke gauti pinigai buvo lauko priedas. Dėl neoficialių pinigų kalbėjo visi, pikti buvo visi, nes vėlavo atlyginimai.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad grynų pinigų įmonės darbuotojams nemokėjo.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad mokėdavo iš ,,nešvarius“ pinigus. Dalį darbo už mokesčio gaudavo į sąskaitą banke, dalį vokeliuose. Gaudavo mažiausiai 100,00 Eur, o9 gal ir litų vokelyje. Mokėdavo S.. Matė, kad vokelį gavo B. P.. Kartais vokelius ofise pasiimdavo. Kasos išlaidų orderyje jis pasirašė dėl pinigų gavimo.

Liudytojas B. P. teisme parodė, kad grynus pinigus mokėjo S., reikėdavo pasirašyti į sąsiuvinį, sąrašą, o K. M. voke duodavo. Paskui ,,juodus“ pinigus nustojo gauti, nes įmonės reikalai blogėjo. Negali tiksliai pasakyti kiek kartų ir po kiek gavo ,,juodų“ pinigų. ,,Juodi“ pinigai tai yra lauko priedas.

Liudytojas A. C. teisme parodė, kad buvo pikta dėl negautų algų. Darbo užmokestį jis gaudavo į sąskaitą, o lauko priedus gaudavo grynaisiais, jie kartais būdavo įdėti į vokelį. Grynus jam vieną kartą mokėjo K. M. tėvas. Iš K. M. grynų nėra gavęs. Kasos išlaidų orderyje pasirašė jis. Nieko nežino, kad kiti darbuotojai būtų gavę pinigus vokelyje.

Liudytojas R. G. parodė, kad algą gaudavo į sąskaitą, grynų negavo, nematė, kad kitiems darbuotojams būtų mokami gryni pinigai.

Liudytoja L. T. teisme davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas S. S. parodė, kad nežino apie pinigus, mokamus vokeliuose. Dalį medžiagų atliekų po atliktų darbų, netinkamų naudojimui, išmesdavo, dalį parveždavo į įmonės sandėlį.

Liudytojas T. G. teisme davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad įmonėje dirbusi vyriausioji buhalterė D. G. yra jo mama.

Liudytoja D. G. parodė, kad įmonėje dirbo vyriausiaja buhaltere, apskaičiuodavo darbo užmokestį, atiduodavo žiniaraštį K. M.. Dalį darbo užmokesčio mokėjo ji, dalį darbų vadovai. Ji vedė dvigubą apskaitą savo kompiuteryje. Visus registrus vedė ,, (duomenys neskelbtini)“ programoje, verslo ir apskaitos standartų įmonėje nebuvo, todėl tvarkė buhalterinę apskaitą programoje pagal dokumentus. Išeidama jokių perdavimo dokumentų nepildė, persiuntė paskutinį balansą ir sąskaitas, nors viską turi. Visus dokumentus atidavė sąmatininkei K.. Įmonė panaudotų medžiagų nenurašinėjo, turimas atsargas užpajamuodavo pagal pirkimo dokumentus. Ji medžiagų likučių nenurašinėjo, inventorizacijos neatliko. Jai trūko pirminių dokumentų, juos gaudavo pavėluotai. Apie grynųjų išmokėjimą ji nieko nežino. Apie medžiagų likučius nežino.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-2340 (21), 11-650(22) nurodyta, kad atlikus ekonominę ekspertizę, nustatyta, jog:

1. 2014 m. UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma nesilaikant šių teisės aktų reikalavimų: (1). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 4 str. 1 p. ir 3 p. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai bendrovės apskaitos informacija nėra objektyvi ir palyginama. 6 str. 2 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai bendrovės apskaitoje neužregistruotos pajamos iš kurių galimai buvo mokamas grynais pinigais neoficialus darbo užmokestis, kuris nebuvo apskaitytas bendrovės apskaitoje bei nuo jo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai į valstybės ir Sodros biudžetus. 7 str. 3 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas. 9 str. 1 d. -jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. nebuvo patvirtinta apskaitos politika. 12 str. 1 d. ir 4 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai piniginių lėšų išmokėjimas neužregistruotas apskaitoje, nesudaryti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai. 16 str. 1 d., 2 d.- jeigu 2014 m. nebuvo sudaromi apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus kasos knygą, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir pardavimų registrą pagal mėnesius. (II). Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LRV 2000- 02-17 nutarimu Nr.179: 4 p. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. savo darbuotojams mokėjo grynais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai jo mokėjimas nebuvo įformintas dokumentais - kasos išlaidų orderis ar mokėjimo žiniaraštis. 16 p. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. savo darbuotojams mokėjo grynais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai išmokamos darbo užmokesčio sumos nebuvo įrašytos į kasos knygą. (III) . Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LRV 1999-06-03 nutarimu Nr.719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2008-04-30 iki 2014-12-31 pagal LRV 2008-04-17 nutarimą Nr.370), 3 p. - jeigu bendrovėje 2014 m. nebuvo atliekama inventorizacija. Dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo 2014 m. tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, jos 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

1. 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma nesilaikant šių teisės aktų reikalavimų: I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 4 str. 1 p. ir 3 p. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai bendrovės apskaitos informacija nėra objektyvi ir palyginama. 6 str. 2 d. jeigu įmonė 2015 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai bendrovės apskaitoje neužregistruotos pajamos iš kurių galimai buvo mokamas grynais pinigais neoficialus darbo užmokestis, kuris nebuvo apskaitytas bendrovės apskaitoje bei nuo jo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai į valstybės ir Sodros biudžetus. 7 str. 3 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas. 9 str. 1 d. - Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. nebuvo patvirtinta apskaitos politika. 12 str. 1 d. ir 4 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai piniginių lėšų išmokėjimas neužregistruotas apskaitoje, nesudaryti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai. 16 str. 1 d„ 2 d. - 2015 m. nebuvo sudaromi atsargų apskaitos registrai, nebaigtos statybos registrai, pajamų ir sąnaudų registrai, nebuvo surašoma kasos knyga, išskyrus apskaitos registrą Didžioji knyga - Detalus bandomasis balansas. II. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 15 str. 1 d. ir 78 str. 5 d. ir Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI prie LR FM viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 (VMI prie LR FM viršininko 2013-02-26 įsakymu Nr. VA-16 redakcija) 4 p. ir 21 p. - nes bendrovės 2015 m. spalio - lapkričio mėn. Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose neužregistravo šių PVM sąskaitų faktūrų: 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-16 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-11-17 Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 2015 m. pardavimo pajamas neįtraukta 26.937,99 Eur suma bei PVM deklaracijose nedeklaruota 26.938 Eur apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių turėtų būti apskaičiuojamas 5.657 € pardavimo PVM. III. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LRV 2000- 02-17 nutarimu Nr.179: 4 p. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiai pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai jo mokėjimas nebuvo įformintas dokumentais - kasos išlaidų orderis ar mokėjimo žiniaraštis; 16 p. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, tai išmokamos darbo užmokesčio sumos nebuvo įrašytos į kasos knygą. IV. Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LRV 1999-06-03 nutarimu Nr.719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01 iki 2017-12-19 pagal LRV 2014-10-03 nutarimą Nr. 1070) 7 p. - jeigu bendrovėje 2015 m. nebuvo atliekama inventorizacija. Dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo 2015 m. tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, jos 2015 m. turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

2. 2016 m. sausio 1 d. - vasario 24 d. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma nesilaikant šių teisės aktų reikalavimų: I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 7 str. 3 d. -jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. laikotarpiu nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas. 9 str. 1 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. laikotarpiu nebuvo patvirtinta apskaitos politika. 16 str. 1 d., 2 d. – jeigų nebuvo sudaromi apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus Išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų registras už 2016 m. vasario men., PVM sąskaitų - faktūrų registras už 2016 m. vasario-birželio mėn., 2016 m. sausio -kovo mėn. Kasos knyga bei Darbinė atskaitomybės lentelė, kurioje duomenys pagal buhalterines sąskaitas nurodytos bendra suma už 2016-01-01 -2016-04-30 laikotarpį. Dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo 2016 m. sausio 1 d. - vasario 24 d. tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, jos šio laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

3. 2016 m. vasario 24 d. - birželio 28 d. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma nesilaikant šių teisės aktų reikalavimų: I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 7 str. 3 d. - jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas. 9 str. 1 d. -jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. nebuvo patvirtinta apskaitos politika. 16 str. 1 d., 2 d. - jeigu 2016 m. sausio - birželio mėn. nebuvo sudaromi apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus Išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų registras už 2016 m. 02 mėn. ir Gautų PVM sąskaitų - faktūrų registras už 2016 m. 02-06 mėn., 2016 m. 01-03 mėn. Kasos knyga bei Darbinė atskaitomybės lentelė, kurioje duomenys pagal buhalterines sąskaitas nurodytos bendra suma už 2016-01-01 - 2016-04-30 laikotarpį. Dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo 2016 m. vasario 24 d. - birželio 28 d. laikotarpiu tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) jos šio laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

4. Iš tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 - 2016-06- 28 galimai vykdė veiklą - mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, pirko prekes ir degalus, atsiskaitinėjo su tiekėjais ir mokėjo už gautas paslaugas. Tačiau, nesant apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 - 2016-06-28 laikotarpio apmokestinamų]ų pajamų, suteiktų paslaugų savikainos, turimų atsargų dydžio. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 8 str. nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai, o 16 str. 2 d. nurodyta, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Tad, teisės aktai neįvardina kokius konkrečiai apskaitos registrus įmonė turi pildyti, o palieka pačiai nusistatyti jų formą, turinį ir skaičių. Tačiau bendrovė apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str.

5. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo pajamuojamas ir nurašomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jeigu 2014 m. buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis grynaisiais pinigais, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

6. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo pajamuojamas ir nurašomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jeigu 2015 m. buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis grynaisiais pinigais, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

7. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. - vasario 24 d. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo pajamuojamas ir nurašomas laikantis teisės aktų reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. vasario 24 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

8. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 24 d. - birželio 28 d. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo pajamuojamas ir nurašomas laikantis teisės aktų reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 24 d. - 2016 m. birželio 28 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. Ekspertas nesprendžia dešimto klausimo, nes jis yra informacinio pobūdžio, nereikalaujantis ekspertinio tyrimo. Inventorizacijos atlikimą įmonėse ir jos rezultatų įforminimą reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos LRV 1999-06-03 nutarimu Nr.719.

11. Ekspertas nesprendžia vienuolikto klausimo, nes jis yra informacinio pobūdžio, nereikalaujantis ekspertinio tyrimo. Inventorizacijos atlikimą įmonėse ir jos rezultatų įforminimą reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos LRV 1999-06-03 nutarimu Nr.719.

12. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: A. B., V. B., E. D., D. D., V. G., B. P., A. V., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė ikiteisminio tyrimo medžiągoje (liudytojų apklausos protokolai), tai UAB (duomenys neskelbtini) Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma S AM versija 05) netiksliai deklaravo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos Sodros įmokos, o Mėnesinėse mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) netiksliai deklaravo apskaičiuotą darbo užmokesčio sumą ir išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą, t.y. galimai buvo deklaruota mažiau: 2014 m., pajamos nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma iš viso eurais - 4 660,22, įmokos suma – 1 863,13, apskaičiuota darbo užmokesčio suma 4 660,22, išskaičiuota pajamų mokesčio suma 699,05; 2015 m., pajamos nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma iš viso eurais - 1 710,54, įmokos suma – 683,86, apskaičiuota darbo užmokesčio suma 4 310,52, išskaičiuota pajamų mokesčio suma 646,59;

Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: V. B., V. G., T. G., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tai UAB (duomenys neskelbtini) Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma S AM versija 05) netiksliai deklaravo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos Sodros įmokos, o Mėnesinėse mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) netiksliai deklaravo apskaičiuotą darbo užmokesčio sumą ir išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą, t.y. galimai buvo deklaruota mažiau: 2014 m. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, iš viso eurais – 1 961,60, įmokos suma 784,23, apskaičiuota darbo užmokesčio suma – 1 961,60, išskaičiuota pajamų mokesčio suma 294,25; 2015 m. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, iš viso eurais – 2 105,28, įmokos suma 841,60, apskaičiuota darbo užmokesčio suma – 2 105,28, išskaičiuota pajamų mokesčio suma 315,84;

Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: A. B., V. B., E. D., D. D., V. G., B. P., A. V., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė ikiteisminio tyrimo medžiagoje (liudytojų apklausos protokolai), tai UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. galima sumokėjo 41,03 € mažiau į garantinį fondą (žr. 4 priedą).

Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: V. B., V. G., T. G., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. galimai sumokėjo 4,16 € mažiau į garantinį fondą (žr. 5 priedą).

13. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: A. B., V. B., E. D., D. D., V. G., B. P., A. V., A. V. 2014 m. – 215 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė ikiteisminio tyrimo medžiagoje (liudytojų apklausos protokolai), tai UAB „(duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m. apskaitoje galimai nebuvo užregistruotos šios sumos, eurais: Apskaičiuotina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 4.660,22, 2015 m. - 4.310,52; Išskaičiuotini mokesčiai iš apskaiciuotino darbo užmokesčio 2014 m. - 1.118,47, 2015 m. - 1.060,52; Gyventojų pajamų mokestis 15% 2014 m. - 699,05, 2015 m. - 646,59; Sodra 3% 2014 m. - 139,84, 2015 m. - 129,32; Privalomas sveikatos draudimas 6% 2014 m. - 279,58, 2015 m. - 258,63; Sodra papildomai pensijai 1% 2015 m. - 25,98; Išmokėtina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 3.541,75, 2015 m. - 3.250,00; Sodra iš jmonės lėšų 30,98% 2014 m. - 1.443,71, 2015 m. - 1.335,41; Garantinis fondas 0,2% 2014 m. - 9,31, 2015 m. - 41,03.

Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: V. B., V. G., T. G., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m. apskaitoje galimai nebuvo užregistruotos šios sumos, eurais: Apskaičiuotina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 1.961,60, 2015 m. - 2.105,28; Išskaičiuotini mokesčiai iš apskaiciuotino darbo užmokesčio 2014 m. - 470,79, 2015 m. - 505,28; Gyventojų pajamų mokestis 15% 2014 m. - 294,25, 2015 m. - 315,84; Sodra 3% 2014 m. - 58,86, 2015 m. - 63,20; Privalomas sveikatos draudimas 6% 2014 m. - 117,68, 2015 m. - 126,24; Sodra papildomai pensijai 1% išmokėtina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 1.490,81, 2015 m. - 1.600,00; Sodra iš jmonės lėšų 30,98% 2014 m. - 479,79,

2015 m. - 505,28; Garantinis fondas 0,2% 2014 m. - 3,91, 2015 m. - 4,16.

14. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: A. B., V. B., E. D., D. D., V. G., B. P., A. V., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė ikiteisminio tyrimo medžiagoje (liudytojų apklausos protokolai), tai UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m. apskaitoje galimai nebuvo užregistruotos šios sumos, eurais: Apskaičiuotina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 4.660,22, 2015 m. - 4.310,52; Išskaičiuotini mokesčiai iš apskaičiuotino darbo užmokesčio 2014 m. - 1.118,47, 2015 m. - 1.060,52, iš jų Gyventojų pajamų mokestis 15% 2014 m. - 699,05, 2015 m. 646,59; Sodra 3% 2014 m. 139,84, 2015 m. - 129,32, Privalomas sveikatos draudimas 6% 2014 m. 279,58, 2015 m. 258,63; Sodra papildomai pensijai l% 2015 m. - 25,98; Išmokėtina darbo užmokesčio suma 2014 m. 3.541,75, 2015 m. - 3.250,00; Sodra iš Įmonės lėšų 30,98% 2014 m. 1.443,71, 2015 m. - 1.335,41; Garantinis fondas 0,2% 2014 m. - 9,31, 2015 m. - 41,03.

Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams: V. B., V. G., T. G., A. V. 2014 m. - 2015 m. laikotarpiu buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaip jie nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m. apskaitoje galimai nebuvo užregistruotos šios sumos, eurais: Apskaičiuotina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 1.961,60, 2015 m. - 2.105,28; Išskaičiuotini mokesčiai iš apskaičiuotino darbo užmokesčio 2014 m. - 470,79, 2015 m. - 505,28, iš jų Gyventojų pajamų mokestis 15% 2014 m. - 294,25, 2015 m. - 315,84; Sodra 3% 2014 m. - 58,86 2015 m. - 63,20; Privalomas sveikatos draudimas 6% 2014 m. - 117,68, 2015 m. - 126,24; Sodra papildomai pensijai 1% Išmokėtina darbo užmokesčio suma 2014 m. - 1.490,81, 2015 m. - 1.600,00; Sodra iš įmonės lėšų 30,98% 2014 m. - 470,79, 2015 m. - 505,28; Garantinis fondas 0,2% 2014 m. - 3,91,2015 m. - 4,16.

Teisiamojo posėdžio metu eksperte apklausta A. S. paaiškino, kad įmonė pati pasirenka, kiek ir kokių registrų vesti, šiuo atveju sutartyje buvo nurodoma, kad bus vedamas registras, ir jei iš registro duomenų galima nustatyti finansinę atskaitomybę, tai viskas gerai. Privalomų reikalavimų teisės aktai nenustato, svarbu, kad iš tvarkomos apskaitos galima būtų nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį. Balansinės sąskaitos - tai yra sąskaitų plane nurodytos sąskaitos, yra patvirtintas pavyzdinis sąskaitų planas, įmonės gali išrinkti savo sąskaitas, kurių reikia, kurias veda ir vadinamos balansinės, nes jų pagrindu, atitinkamai yra tos sąskaitos pagal jų numerius sąskaitų daromas balansas, taip pat yra Didžioji knyga, kuri teisės aktuose įtvirtinta tik nuo šių metų. Yra paskelbtas tik pavyzdinis sąskaitų planas. Teisės aktuose nėra nurodyta kokius apskaitos registrus turi vesti uždarosios akcinės bendrovės, jos pačios gali tvarkyti apskaitą taip, kaip nusistato pačios. Įmonės parastai naudojasi kompiuterinėmis sistemomis, tvarkant buhalterinę apskaitą. Paaiškino, kad iš pirminių dokumentų galima atstatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenis, įdėjus darbo būtų galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

Įrodymai, veikos vertinimas

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (kaltinimas K. M.)

Kaltinimas K. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, iš esmės grindžiamas tuo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“:

- 2014-2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį; apskaitoje neužregistravo pajamų, iš kurių 2014-2015 m. laikotarpiu savo darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais neoficialų darbo užmokestį, neapskaitė bendrovės apskaitoje mokėto grynaisiais pinigais neoficialaus darbo užmokesčio bei nuo jo neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių į valstybės ir Sodros biudžetus; išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimo neužregistravo apskaitoje, nesudarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių;

- 2014-2016 m. nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano;

- 2014-2016 m. laikotarpiu nepatvirtino apskaitos politikos;

- 2014 m. nesudarė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas;

- 2014-2015 m. neatliko inventorizacijos.

BK XXXII skyrius numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiomis veikomis yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinės apskaitos vedimo tvarką reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas; 12. Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 21. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Taigi, tiek BK 222 straipsnio dispozicijoje, nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme, buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. Remiantis kasacinio teismo praktika, pati ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita, tačiau ūkinės operacijos įforminimas pinigų apskaitos dokumentu, kuriame nurodyta grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacija, yra finansinė operacija, kuri privalo būti fiksuojama apskaitoje. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Baudžiamajai atsakomybei už buhalterinės apskaitos pažeidimus svarbu nustatyti, kad dėl kaltininko veikų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, eksperto išvada, jas vertina visų bylos duomenų kontekste. Pažymėtina, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti reikalavimai buhalterinei apskaitai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais darbo sutartimi, paslaugų teikimo sutartimis, specialistės bei ekspertės pateiktomis išvadomis ir paaiškinimais teisme, mokestinio patikrinimo pažyma, kaltinamojo M. P., liudytojos D. G., L. T., E. S., R. L. parodymais nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. kovo 16 d. tvarkė pagal darbo sutartį dirbanti vyriausioji buhalterė D. G.. Jai nurodžius kaltinamasis M. P. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo nupirkęs kompiuterinę programą ,, (duomenys neskelbtini)“, remiantis kuria ir buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Be to, nuo 2015 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2016 m. vasario 29 d., o K. M. įmonei vadovavo iki 2016 m. vasario 24 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas ne vienai įmonei, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudojamą kompiuterinę programą.

Remiantis išdėstytų įrodymų visetu teismas daro išvadą, kad K. M. įgyvendino pareigą organizuoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir nors ir nėra jokio įmonės lokalinio norminio akto dėl įmonės apskaitos politikos, tačiau akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. kovo 2 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos politikos pagrindas buvo kompiuerinė programa (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. vasario 24 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudojama kompiuterinė programa (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. kovo 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tvarkyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2015 m. kovo 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir įsipareigojo atsakyti už buhalterinės apskaitos įrašų atlikimą pagal įrašo padarymo metu galiojančius teisės aktus bei teisingą ataskaitų sudarymą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. P. vykdė jam įstatymu numatytą pareigą organizuoti apskaitos politiką.

K. M. organizavus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pareigą ją tvarkyti nuo 2014 iki 2015 m. kovo 16 d. turėjo įmonės buhalterė D. G., o nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. vasario 24 d. UAB,, (duomenys neskelbtini)“ , bet ne K. M., kas reiškia, kad kaltinimas dalyje dėl to, kad K. M. 2014-2016 m. nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano; 2014-2016 m. laikotarpiu nepatvirtino apskaitos politikos; 2014 m. nesudarė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas; 2014-2015 m. neatliko inventorizacijos nepasitvirtino, todėl šioje dalyje išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje negauta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad įmonės buhalterei D. G. K. M. ar kitas įmonės darbuotojas būtų nepateikęs įmonės buhalterei dokumentų apie įvykusias ūkines ir finansines operacijas, pati D. G. parodė, kad visų ūkinių operacijų dokumentai jai buvo pateikiami, nors kartais ir pavėluotai. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojomis apklaustos UAB UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbusios ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios darbuotojos. Taip pat nebuvo gauta jokių leistinų ir neginčytinų įrodymų, kad K. M. nepateikė buhalterei duomenų apie darbuotojams neva išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl ko buhalterė D. T. negalėjo užregistruoti apskaitos registruose priskaityto ir išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio (dėl neoficialiai mokamo darbo užmokesčio motyvai bus dėstomi toliau). Pačios D. G. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai ji parodė, kad ji pati vedė kompiuteryje dvigubą apskaitą (nesukonkretinta kokia dviguba apskaita), tai ji parodė, kad apie darbuotojams mokamą neoficialų darbo užmokestį sužinojo iš savo sūnaus, tačiau neoficialiai mokamo darbo užmokesčio apskaitos nevedė, nežino kam ir kokio dydžio jis buvo mokamas. Be to, pastebėtina ir tai, kad D. G. iš įmonės išėjo palikdama buhalterinės apskaitos dokumentus, ne įmonės vadovui, o kaip ji paaiškino, dėl priešiškumo su K. M., savo nuožiūra dokumentus paliko įmonės apskaitininkei, todėl jos parodymai dėl mokamo neoficialaus darbo užmokesčio vertintini kritiškai.

Remiantis išdėstytų įrodymų visetu darytina išvada, kad K. M. ir D. G. nebendrininkavo dėl neva neoficialiai darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, taip pat nedarė nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, įmonės buhalterės D. G. rankomis, todėl šioje kaltinimo dalyje išteisintinas.

Mokestinio patikrinimo akte nurodyta, kad atliekant mokestinį patikrinimą buvo pasirinktinai apklausti 25 buvusieji ir esami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš jų 8 nurodė, kad gaudavo papildomą darbo užmokestį ,,vokeliuose“, 5 kad negaudavo, tačiau žinojo apie kitiems darbuotojams mokamą užmokestį vokeliuose, o 12, kad negaudavo ir informacijos apie kitiems mokamą darbo užmokestį neturi. Paaiškinimus apie darbo užmokestį vokeliuose davė A. V., B. P., V. B., V. G., E. D.. Tačiau teismas šiuos minėtų asmenų paaiškinimus laiko neleistinais įrodymais (BK 20 straipsnis), nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys duodami paaiškinimus buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Be to, teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti buvę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo apklausti neišsamiai, netirtos ir nesiaiškintos visos nusikalstamai veikai turinčios reikšmės aplinkybės. Liudytojai savo parodymus teisme iš dalies keitė, juos papildė. Tą iš dalies patvirtina ir ekspertės ekspertizės akte ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintos aplinkybės, jog paskaičiuoti skirtingo dydžio nesumokėti mokesčiai dėl neva neoficialiai darbuotojams mokėto darbo užmokesčio pagal parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir pagal parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. parodė, kad jis gavo neoficialų darbo užmokestį kas mėnesį nuo 150 iki 300 Eur. Jį gaudavo ir kiti įmonės darbuotojai vokeliuose. Už gaunamą neoficialų darbo užmokestį reikėdavo pasirašyti knygoje, kai jį mokėjo K. M., o kai būdavo vokeliuose pasirašyti nereikėjo. A. V. parodė, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį paskutinėmis mėnesio dienomis, kartais pinigai buvo vokeliuose su užrašytomis pavardėmis. Už šiuos pinigus niekur pasirašyti nereikėjo. Liudytojas B. P. parodė, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį, kuris buvo paduodamas vokelyje, kartais gaudavo ofise, kur buvo išdėlioti vokai su darbuotojų pavardėmis. Už šių pinigų gavimą niekur pasirašyti nereikėjo. A. V. davė tokius pačius parodymus kaip ir B. P., tik parodė, kad už gaunamus pinigus reikėdavo pasirašyti sąsiuvinyje. V. B. parodė, ką gavo neoficialų darbo užmokestį, už jį pasirašyti nereikėjo. A. P. parodė, kad neprisimena, ar jam buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. R. G. parodė, kad negavo neoficialaus darbo užmokesčio. L. R. parodė, kad neoficialaus darbo užmokesčio jam nemokėjo. M. K. parodė, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį, pasirašyti nereikėdavo. V. G. parodė, kad jam buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, už jį reikėdavo pasirašyti popieriaus lape, kur buvo surašytos pavardės ir sumos. T. G. parodė, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį Minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, jei vieni teigė negavę neoficialaus darbo užmokesčio, tai kiti teigė jį gaudavę, tačiau nurodė skirtinas aplinkybes, vienu atveju paaiškindami, kad reikėdavo pasirašyti už gaunamą neva neoficialų darbo užmokestį, kiti, kad niekur pasirašyti nereikėdavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parodymus apie neva neoficialiai mokamą darbo užmokestį ikiteisminio tyrimo metu davė tik tie liudytojai, kurie parodė, jog pyko ant K. M. dėl to, jog buvo vėluojama mokėti darbo užmokestį arba jo iš viso negavo ir dėl to nutraukė darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kita vertus ne mažiau svarbios aplinkybės, kurias būtina įvertinti, minėtų liudytojų teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad gaudavo darbo užmokestį ir grynais, kelis kartus pasirašė. Negali patvirtinti, kad gaudavo pinigus, dėl kurių gavimo nepasirašė, nematė, kad kas gautų pinigus, dėl jų gavimo nepasirašęs, bet kalbas girdėjo. Liudytojas V. G. teisme parodė, kad gaudavo darbo užmokestį ,,juodais“, pasirašydavo paprastame popieriuje. Jo nuomone, grynaisiais gauti pinigai ,,juodi“, o pervesti į sąskaitą oficialūs. Kasos išlaidų orderyje jis pasirašęs. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad gaudavo algą ir grynais ir į kortelę, gaudavo litus. Už gautus grynuosius pasirašydavo ne blankuose, sąsiuviniuose. Pinigus, kurie nepervesti į sąskaitą, jis laiko neoficialiu atlyginimu. Nežino, ar darbdavio deklaruoti duomenys sutampa su tuo, kiek jis iš viso gaudavo pinigų. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad nematė, jog buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, bet kalbas girdėjo. Liudytojas M. K. parodė, kad gaudavo dalį darbo užmokesčio užklijuotame voke, ant kurio buvo užrašyta jo pavardė. Vieną kartą buvo 100 ir 300 Lt, kitų kartų nepamena kiek buvo ir kokios sumos. Už vokuose esančius pinigų gavimą pasirašyti nereikėdavo. Matė, kad vieną kartą voką gavo A. C.. Liudytojas negalėjo paaiškinti, ar voke gauti pinigai buvo lauko priedas. Dėl neoficialių pinigų kalbėjo visi, pikti buvo visi, nes vėlavo atlyginimai. Liudytojas R. M. teisme parodė, kad grynų pinigų įmonės darbuotojams nemokėjo. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad mokėdavo ir ,,nešvarius“ pinigus. Dalį darbo už mokesčio gaudavo į sąskaitą banke, dalį vokeliuose. Gaudavo mažiausiai 100,00 Eur litų vokelyje. Matė, kad vokelį gavo B. P.. Kartais vokelius ofise pasiimdavo. Kasos išlaidų orderyje jis pasirašė dėl pinigų gavimo. Liudytojas B. P. teisme parodė, kad grynus pinigus mokėjo S., reikėdavo pasirašyti į sąsiuvinį, sąrašą, o K. M. voke duodavo. Paskui ,,juodus“ pinigus nustojo gauti, nes įmonės reikalai blogėjo. Negali tiksliai pasakyti kiek kartų ir po kiek gavo ,,juodų“ pinigų. ,,Juodi“ pinigai tai yra lauko priedas. Liudytojas A. C. teisme parodė, kad buvo pikta dėl negautų algų. Darbo užmokestį jis gaudavo į sąskaitą, o lauko priedus gaudavo grynaisiais, jie kartais būdavo įdėti į vokelį. Kasos išlaidų orderyje pasirašė jis. Nieko nežino, kad kiti darbuotojai būtų gavę pinigus vokelyje. Liudytojas R. G. parodė, kad algą gaudavo į sąskaitą, grynų negavo, nematė, kad kitiems darbuotojams būtų mokami gryni pinigai.

Liudytojas S. S. parodė, kad nežino apie pinigus, mokamus vokeliuose. Liudytojas T. G. teisme davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad įmonėje dirbusi vyr. buhalterė D. G. yra jo mama. Liudytoja D. G. parodė, kad įmonėje dirbo vyr. buhaltere, apskaičiuodavo darbo užmokestį, atiduodavo žiniaraštį K. M.. Dalį darbo užmokesčio mokėjo ji, dalį darbų vadovai. Ji vedė dvigubą apskaitą savo kompiuteryje. Visus registrus vedė ,, (duomenys neskelbtini)“ programoje, verslo ir apskaitos standartų įmonėje nebuvo, todėl tvarkė buhalterinę apskaitą programoje pagal dokumentus. Apie grynųjų išmokėjimą ji nieko nežino.

Taigi, teisme apklausti liudytojai skirtingai aiškino kaip supranta, kas yra neoficialus darbo užmokestis, ar tai grynieji pinigai, kurie nebuvo pervedami į jų sąskaitas bankuose, ar tai grynaisiais pinigais mokamas lauko priedas. Nors ikiteisminio tyrimo metu dalis liudytojų parodė, kad nereikėdavo pasirašyti dėl neoficialiai gaunamo darbo užmokesčio, tačiau tokie jų parodymai nepasitvirtino teisminio nagrinėjimo metu, nes parodžius byloje esamus kasos išlaidų orderius, mokėjimo žiniaraščius visi pripažino, kad nieko apie tai neprisimena, tačiau parašai yra jų, o iš byloje esančių kasos išlaidų orderių, mokėjimų žiniaraščių matyti, kad darbuotojams buvo mokami grynieji pinigai – darbo užmokestis ir lauko priedai (8 t., b. l. 53-85). Kita vertus dalis liudytojų davė nuoseklius parodymus, kad už visus gaunamus pinigus reikėdavo pasirašyti. Be to, visi teisme apklausti liudytojai parodė, kad niekada netikrino ir negali pasakyti ar darbdavio deklaruoti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai pateikti duomenys apie išmokėtą darbo užmokestį sutapo su tuo, kokį darbo užmokestį jie gaudavo faktiškai kiekvieną mėnesį ar nesutapdavo.

Be kita ko, byloje negautą objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ne visos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonėje nebuvo neapskaitytų pinigų, grynųjų irgi, iš kurių būtų buvusi objektyvi galimybė darbuotojams mokėti neoficialų darbo užmokestį.

Remiantis šių išdėstytų įrodymų visetu negalima daryti pagrįstos ir neginčytinos išvados apie neva neoficialiai mokėtą darbo užmokestį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą šiuo atveju tenka valstybės kaltintojui; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr. Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Kaip minėta, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai įmonei vadovavo K. M., darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2013). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012), todėl teismas laiko, kad K. M. šioje dalyje išteisintinas, nes visos abejonės vertintinos jo naudai.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies (kaltinimas K. M.)

Iš esmės šioje dalyje K. M. buvo kaltinama tuo, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2014 – 2015 m. iš viso nedeklaravo ir išvengė 4721,86 Eur Gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 12 585,4 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 7,12 Eur įmokų į Garantinį fondą, viso išvengė 17 314,42 Eur mokesčių.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį K. M. buvo kaltinamas už 2014-2015 m.

Šiuo atveju pastebėtina, kad įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, keitėsi.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo 10 MGL. BK 220 straipsnio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi tiek pagal BK 220 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), tiek pagal BK 220 straipsnio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas asmuo, kuris, įrašydamas į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikdamas juos valstybės įgaliotai institucijai, siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL.

BK 220 straipsnio (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu Nr. XIII-791 veikos – įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių, kurių suma yra iki 100 MGL įskaitytinai, – nusikalstamumas buvo panaikintas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste tai, kad keitėsi įstatymo (BK 220 straipsnio 1 dalies) redakcijos jokios esminės reikšmės neturi dėl toliau dėstomų motyvų.

Kaltinimas šioje dalyje K. M. buvo grindžiamas tuo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 2014-2015 m. mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to išvengė mokesčių. Tačiau teismas laikė neįrodytu, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014 – 2015 m. mokėjo darbuotojams neoficialų darbo užmokestį. Akivaizdu, kad nenustačius, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjo darbuotojams neoficialų darbo užmokestį, negali kilti pareiga deklaruoti ir mokėti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, ir/ar įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ūkines operacijas, kurių nebuvo.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad K. M. nepadarė veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje dalyje išteisintinas.

Dėl kaltinimų M. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Kaltinimas M. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje buvo iš esmės grindžiamas tuo, kad jis:

- laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 28 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal einamas pareigas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesudarė ir nepatvirtino sąskaitų plano, nepatvirtino apskaitos politikos, nesudarė apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas.

BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

Buhalerinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje yra pateikta buhalterinės apskaitos sąvoka. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

Vadinasi buhalterinė apskaita BK 223 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atsakomybei sudaryti, o tai reiškia, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dalykas – yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai.

Apskaitos dokumentai – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos čekiai ir panašiai.

Apskaitos registrai – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Apskaitos registrais laikomos didžiosios knygos, žurnalai, orderiai, analinės apskaitos knygelės ir panašiai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnis nustato, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Bylos duomenimis M. P. įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovavo nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Jis, 2016 m. vasario 24 d., tai yra tą pačią dieną, kai jis buvo paskirtas įmonės direktoriumi, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo. Iš šios sutarties turinio matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Remiantis išdėstytu teismas laiko, jog šia sutartimi M. P. įvykdė pareigą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, kadangi aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sutarties 1.1., 1.2., 1.4., 1.5., 2.1., 2.2., 2.3., 2.5, 2.9., 2.11., 2.13. punktus turėjo pareigą įtraukti pirminius dokumentus (ar jų kopijų) į apskaitą ir juos apskaityti; tvarkyti sąskaitų planą ir sudaryti buhalterinius registrus; apskaičiuoti darbo užmokesčius ir su tuo susijusius mokesčius; sudaryti finansinę atskaitomybę ir ją pateikti; pateikti buhalterines ataskaitas; sudaryti ir pateikti buhalterinės apskaitos ataskaitas ir/ar deklaracijas VMI, SODRAI, su sąlyga, kad (duomenys neskelbtini) laiku pateiks pirminius dokumentus; laiku sudaryti ir pateikti ataskaitas, dokumentus, kitą buhalterinę informaciją (duomenys neskelbtini) informuoti (duomenys neskelbtini) apie trūkstamus dokumentus ar informaciją, kuri reikalinga teisingam ataskaitų sudarymui, jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žino, kad dokumentų ar informacijos tikrai trūksta; pasirašyti ant šių sudarytų dokumentų: dokumentų registrų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės; avansinių apyskaitų; ataskaitų teikiamų valstybinėms institucijoms ar vadovui pasirašiusi (dokumentus pasirašo UAB ,,Mokam“ paskirtas asmuo) ant šių dokumentų, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsako tik už jų tinkamą sudarymą; prisiimti atsakomybę už atliktus pagal šią sutartį darbus dar trejus metus po sutarties nutraukimo.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė savo pareigos ir reikiamų dokumentų nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje negauta, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad net ėmęsis pareigos vykdyti apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, M. P., būdamas įmonės vadovu, nevykdė įsipareigojimo ir laiku nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių dokumentų, reikalingų sudaryti ir pateikti buhalterinės apskaitos ataskaitas ir/ar deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Gi priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. P. tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnyje numatytą pareigą. Sutiktina su kaltinamojo M. P. gynėjo advokato baigiamojoje kalboje išsakytais argumentais apie tai, kad aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, apie kokius nors trūkstamus duomenis, dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) neinformavo, dėl ko darytina išvada, kad trūkstamų dokumentų, dėl kurių nebūtų galima sudaryti apskaitos, tvarkyti registrų ar pateikti ataskaitų valstybinėms institucijoms, nebuvo, tą iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas A. J., kuris UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P. 2016 m. kovo 7 d. įgaliojimu buvo įgaliotas teikti bendrovės dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pats nuveždavo sąskaitas, sutartis, darbuotojų prašymus, raštus, visus dokumentus peržiūrėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir elektroniniu paštu nurodydavo, ką trūkstamo reikalinga atvežti, o šiuos liudytojo parodymus patvirtino liudytojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. T. parodymai apie tai, kad apie trūkstamus dokumentus tvarkymui pagal sutartį jie informuodavo elektroniniu paštu, o registrus vedė kompiuterinėje programoje (duomenys neskelbtini). Akcenuotina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. buvo žinoma, kad UAB ,,Mokam“ įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal kompiuterinę programą (duomenys neskelbtini) įgyvendino pareigą patvirtinti įmonės apskaitos politiką būtent remiantis pasirinkta kompiuterine programa (duomenys neskelbtini), kuriai neprieštaravo ir sutiko sudarydamas buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu FNTT specialistė R. R. parodė, jog už tiriamąjį laikotarpį pirminių dokumentų trūkumo nenustatė. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-2340 (21), 11-650(22) nurodyta, kad daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir dėl to nebūtų galima iš dalies nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros tik jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas, nebuvo patvirtinta apskaitos politika, nebuvo sudaromi apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruoti apskaitos dokumentų duomenys pagal balansines sąskaitas, išskyrus išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų registras už 2016 m. vasario mėn., ir Gautų PVM sąskaitų - faktūrų registras už 2016 m. vasario – birželio mėn. ir 2016 m. sausio-kovo mėn., taip pat Kasos knyga bei Darbinė atskaitomybės lentelė, kurioje duomenys pagal buhalterines sąskaitas nurodytos bendra suma už 2016 m. sausio 1 – 2016 m. balandžio 30 d, laikotarpį. Tačiau byloje esantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad M. P. aptariamu laikotarpiu buvo sudaręs sąskaitų planą ir apskaitos politiką, kuri veikė pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pasirinko registrus vesti kompiuterinėje programoje (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir ekspertė A. S..

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti bendrovės apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra gauta leistinų įrodymų, kad M. P., jo įgaliotas asmuo A. J. aptariamu laikotarpiu teikė neteisingą, netikslią, neišsamią informaciją ar šią informaciją bei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ būtų teikęs pavėluotai. Be to, pirminius apskaitos dokumentus teikė A. J., ką patvirtino liudytoju apklaustas B. M., todėl kaltinimas dėl jų neišsaugojimo yra visiškai nepagrįstas, juolab kad ir dokumentų trūkumo nei specialistai, nei ekspertas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė A. S. paaiškino, kad įmonės pačios pasirenka kaip tvarkyti apskaitą, privalomų reikalavimų teisės aktai nenustato, svarbu, kad iš tvarkomos apskaitos galima būtų nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį. Buhalterinės apskaitos pagrindas yra pirminiai apskaitos dokumentai, kurie turi būti įrašomi apskaitos registruose. Balansinės sąskaitos - tai yra sąskaitų plane nurodytos sąskaitos, yra patvirtintas pavyzdinis sąskaitų planas, įmonės gali išrinkti savo sąskaitas, kurias reikia, kurias veda ir vadinamos balansinės, nes jų pagrindu, atitinkamai yra tos sąskaitos pagal jų numerius sąskaitų daromas balansas, taip pat yra Didžioji knyga, kuri teisės aktuose įtvirtinta tik nuo šių metų. Yra paskelbtas tik pavyzdinis sąskaitų planas. Nėra nurodyta kokius apskaitos registrus turi vesti uždarosios akcinės bendrovės, jos pačios gali tvarkyti apskaitą taip, kaip nusistato pačios. Įmonės naudojasi kompiuterinėmis sistemomis, tvarkant buhalterinę apskaitą.

Įvertinus byloje esančias specialisto išvadą, ekspertizės aktą, specialistės ir ekspertės paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad joms buvo pateikti visi UAB (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio pirminiai apskaitos dokumentai, kas sudaro galimybes, pagal teisme apklaustų specialistės ir ekspertės paaiškinimų, įdėjus darbo, nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą,

Be to, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. P. sudarė sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kas reiškia, kad kaltinamasis M. P., kaip ir minėta, iš esmės įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, o už buhalterinę apskaitos tvarkymą buvo atsakinga UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ne M. P. tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o tai reiškia, kad jis šiuo konkrečiu atveju nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas.

Remiantis išdėstytu negalima daryti išvados, kad M. P. vadovavimo įmonei ,, (duomenys neskelbtini) ‘ laikotarpiu būtent dėl jo veiksmų galimai kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, todėl M. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta ši nusikalstama veika.

Civiliniai ieškiniai

Byloje buvo gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo ieškiniai dėl nesumokėtų mokesčių, kas teismo nevertintina kaip žala. Pažymėtina, jog BPK nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį tik dėl žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis), kuris, teismo vertinimu, negali būti aiškinamas kaip reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl pasitaiko atvejų, kai civilinis ieškinys suformuluojamas netiksliai, nepasinaudojama galimybe suformuluoti alternatyvius reikalavimus. Tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo jo nenagrinėti, nes įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti ir jau pradėjus įrodymų tyrimą, todėl nustačius teisines ar faktines kliūtis, trukdančias nagrinėti ieškinį pagal jame suformuluotus reikalavimus, teismas, įvertinęs bylos situaciją, gali siūlyti tikslinti pareikštą ieškinį bei spręsti jį, užtikrindamas teisiamojo teisę į gynybą, tinkamą procesą.

Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu siūlė civiliniams ieškovams tikslinti pareikštus civilinius ieškinius, išaiškino pareigą įrodinėti civilinius ieškinius, tačiau civiliniai ieškovai pasirinko pasyvią poziciją, į teisiamuosius posėdžius neatvyko, civilinių ieškinių neįrodinėjo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Civiliniai ieškovai iš esmės žalos dydį kildino iš specialistės išvados, kurios turinys neatitinka teisminio nagrinėjimo metu patektų ekspertės išvadų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, mokestinė prievolė tai mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad mokestinė prievolė nėra laikytina nusikalstama veika padaryta turtine žala. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad civilinių ieškovų nurodytas žalos dydis buvo įrodytas. Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir padarytų neteisėtų veiksmų. Kaltinamasis M. P., kuriam buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį yra išteisintas, todėl teismas palieka civilinius ieškinius nenagrinėtus, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Civiliniams ieškovams išaiškintina, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kardomosios priemonės

K. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentai

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015 m. 01-12 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, 12 segtuvų, 4050 lapų; Pardavimo PVM sąskaitos-faktūros 2014 m., 2 segtuvai, 526 lapai; Pardavimai, pirkimai, kasa, bankas, avanso apyskaitos, nurašymo aktai, gauti-išsiųsti raštai, sutartys, personalo dokumentai, 298 lapai; Avansinės apyskaitos 2014-01-01 -2014-12-31, 338 lapai; Pirkimo PVM sąskaitos-faktūros 2014 m., 9 segtuvai, 2467 lapai; Tiekėjų sutartys 2010-2015 m., 108 lapai; Prekių pirkimo sutartys 2010-2015 m., 131 lapas; Paslaugų pirkimo sutartys 2014-2015 m., 130 lapų; Pardavimo sutartys 2014-2015 m., 323 lapai; Banko išrašai 2014 m., 373 lapai; Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2014 m., 144 lapai; VMI ataskaitos 2014 m., 68 lapai; Nurašymo aktai 2014 m., 344 lapai; Įsakymai 2014 m., 198 lapai; Kitos sutartys 2014, 2015 m., 2 segtuvai, 176 lapai; Kasos dokumentai 2014 m., 112 lapų; Darbo sutartys 2014-2015 m., 359 lapai; Suvestiniai žiniaraščiai, 355 lapai; Sodros ataskaitos 2014 m., 327 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) sutartys 2015 m., 167 lapai; Siųsti-gauti raštai 2014-2015 m., 105 lapai; BU AB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti dokumentai, 440 lapai, kurie supakuoti į dešimt dėžių ir yra saugomi Lietuvos teismo ekspertizės centre, Lvivo g. 19A, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Kauno miesto savivaldybės administracijai, prijungimui prie saugomų dokumentų, nes BUAB ,, (duomenys neskelbtini)) sprendimo priėmimo metu viešai skelbiamais duomenimis yra likviduota.

Proceso išlaidos

Šioje byloje kaltinamojo M. P. gynėjas pateikė prašymą išieškoti iš valstybės, kaltinamojo M. P. patirtas proceso išlaidas – išlaidas sumokėtas už atstovavimo paslaugas, tai yra iš viso 2977 eurus (10 t., b. l. 128-137).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. M. P. išteisinus dėl jam pateiktų kaltinimų, turi būti sprendžiamas jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-487/2022)

Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. P. atstovas suteikė įvairias teisines paslaugas – pasirengimus ir atstovavimus teismo posėdžiams, raštų rengimą, teisinių konsultacijų teikimą – ką patvirtina byloje esančios M. P. išrašytos sąskaitos faktūros, kurias pastarasis apmokėjo proceso eigoje. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo teisme trukmę, išteisintojo gynėjo advokato darbo ir laiko sąnaudas, proceso atnaujinimą ir bylos sudėtingumą bei apimtį, kas tiesiogiai nulėmė išteisintojo gynėjo pasiruošimą bylos nagrinėjimui, darytina išvada, kad M. P. patirtos proceso išlaidos – 2977 eurai – vertinant jas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste, nėra aiškiai neproporcingos ir per didelės. Atsižvelgiant į tai M. P. patirtos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės, šiame procese atstovautos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

K. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo ieškinius palikti nenagrinėtus.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015 m. 01-12 mėn. buhalterinės apskaitos dokumentus (12 segtuvų, 4050 lapų); Pardavimo PVM sąskaitas-faktūras 2014 m., (2 segtuvai, 526 lapai); Pardavimai, pirkimai, kasa, bankas, avanso apyskaitos, nurašymo aktai, gauti-išsiųsti raštai, sutartys, personalo dokumentai, (298 lapai); Avansines apyskaitas 2014-01-01 -2014-12-31, (338 lapai); Pirkimo PVM sąskaitas-faktūras 2014 m., (9 segtuvai, 2467 lapai); Tiekėjų sutartis 2010-2015 m., (108 lapai); Prekių pirkimo sutartis 2010-2015 m., (131 lapas); Paslaugų pirkimo sutartis 2014-2015 m., (130 lapų); Pardavimo sutartis 2014-2015 m., (323 lapai); Banko išrašus 2014 m., (373 lapai); Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2014 m., (144 lapai); VMI ataskaitas 2014 m., (68 lapai); Nurašymo aktus 2014 m., (344 lapai); Įsakymus 2014 m., (198 lapai); Kitas sutartis 2014, 2015 m., (2 segtuvai, 176 lapai); Kasos dokumentus 2014 m., (112 lapų); Darbo sutartis 2014-2015 m., (359 lapai); Suvestinius žiniaraščius, (355 lapai); Sodros ataskaitas 2014 m., (327 lapai); UAB (duomenys neskelbtini) sutartis 2015 m., (167 lapai); Siųstus-gautus raštus 2014-2015 m., (105 lapai); BU AB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotus dokumentus, (440 lapai), supakuotus į dešimt dėžių ir saugomus Lietuvos teismo ekspertizės centre, Lvivo g. 19A, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai, prijungimui prie saugomų dokumentų.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajam M. P. 2977 (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis) eurus už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė