Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių: uždarosios akcinės bendrovės „Simper“, uždarosios akcinės bendrovės „Projektų ekspertai“, uždarosios akcinės bendrovės „SRP Projektas”, uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ pusėje UAB „Panevėžio keliai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Simper“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-03-18 sprendimą dėl tiekėjos UAB „Simper“, pirkime dalyvaujančios kartu su ūkio subjektų grupe UAB „Hidroterra“, UAB „TAEM Architektai“, UAB „Provivo“ ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“, paraiškos atmetimo; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pripažinti tiekėjos ūkio subjektų grupės UAB „Simper“, UAB „Hidroterra“, UAB „TAEM Architektai“, UAB „Provivo“ ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo sąlygose keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (CBP-12833).

Perkančioji organizacija ieškovių UAB „Simper“, UAB „Projektų ekspertai“, UAB „SRP Projektas”, UAB „Plentprojektas“ paraiškas atmetė dėl to, kad tiekėjai per protingą terminą nepatikslino pateiktų neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją – tinkamai nepagrindė savo pajėgumo vykdyti sutartį, t. y. suteikti Konkurso sąlygose nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimo paslaugas (nepateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros licencijos, suteikiančios teisę atlikti poveikio visuomenės sveiktai vertinimą), o tiekėjai UAB „Simper“, UAB „Projektų ekspertai“ ir UAB „Plentprojektas“ tikslindami duomenis pakeitė pasiūlymo esmę – nurodė ketinamus pasitelkti specialistus, kurie paraiškų pateikimo metu nebuvo paviešinti.

Ieškovės, kurių paraiškos buvo atmestos po to, kai jos perkančiosios organizacijos prašymu patikslino kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis (UAB „Simper“, UAB „Projektų ekspertai“, UAB „Plentprojektas“), nurodo, jog pirkimo sąlygose neįtvirtinus minėto kvalifikacinio reikalavimo, tiekėjai neturėjo jokio pagrindo paraiškoje išviešinti ketinamus pasitelkti asmenis dėl poveikio visuomenei vertinimo. Atsakovei tik vėliau prašant pagrįsti tiekėjų atitiktį naujai iškeltam reikalavimui – tiekėjos tinkamai įrodė, jog turi tokio pobūdžio kvalifikaciją. Dar iki tiekėjo pripažinimo konkurso laimėtoju nėra būti įdarbinti asmenį, kurio pajėgumais ketinama remtis. Šiuo atveju tiekėjas tik privalo įrodyti, kad vykdant sutartį tokie ištekliai jam bus prienami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintini iš dalies

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.): Kauno miesto savivaldybės administracija riboto konkurso būdu vykdo projektavimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 169866). Šio pirkimo objektas preliminariųjų projektavimo paslaugų pirkimo sutarčių, kurių pagrindu bus sudaromos pagrindinės sutartys dėl paslaugų pirkimo, sudarymas (pirkimo sąlygų 2.1 p., ieškinio CBP-13231 zip failo 2 priedas). Pirkimas skirstomas į dvi dalis. I-a pirkimo dalis – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų projektavimo paslaugų pirkimas; II-a pirkimo dalis – Inžinerinių statinių projektavimo paslaugų pirkimas. Pirmame riboto konkurso etape dalyviai rengia ir pateikia paraiškas dalyvauti ribotame konkurse, perkančioji organizacija, remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais, atrenka tuos kandidatus, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų. Antrame etape vertinami pakviestų dalyvių pateikti pasiūlymai. Pagal pirkimo dokumentų 8.4 punktą kvalifikacinė atranka nevykdoma, jei minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinka 5 ir mažiau tiekėjų. Tokiu atveju visi tiekėjai yra kviečiami pateikti pasiūlymus (pirkimo dokumentų 9.2 p.). Nagrinėjamu atveju ginčas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų kilo dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pirmajame etape – paraiškas pateikusių tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams vertinimo stadijoje.

Perkančioji organizacija, susipažinusi su tiekėjų pateiktomis paraiškomis pareikalavo, kad UAB „Simper“, UAB „Projektų ekspertai“, „SRP projektas“ ir UAB „Plentprojektas“ pateiktų tiekėjui, jungtinės veiklos partneriui ar subtiekėjui išduotą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančios teisę atlikti poveikio visuomenės sveiktai vertinimą arba papildyti specialistų sąrašą tiekėjo, jungtinės veiklos partnerio ar subtiekėjo darbuotoju, turinčiu minėtą licenciją, pateikiant licencijos kopiją (perkančiosios organizacijos 2016-02-26 raštas UAB „Simper“ Nr. 32-14-53, UAB „Simper“ ieškinio priedas Nr. 8; perkančiosios organizacijos 2016-02-26 raštas UAB „Projektų ekspertai“ Nr. 32-14-52, UAB „Projektų ekspertai“ ieškinio priedas Nr. 14; perkančiosios organizacijos 2016-03-07 raštas UAB „SRP projektas“ Nr. 32-14-79, UAB „SRP projektas“ ieškinio priedas Nr. I-6; perkančiosios organizacijos 2016-03-07 raštas UAB „Plentprojektas“ Nr. 32-14-80, UAB „Plentprojektas“ ieškinio priedas Nr. 3).

Tiekėja UAB „SRP projektas“ atsakydama į 2016-03-07 Perkančiosios organizacijos prašymą, 2016-03-14 raštu Nr. 16-08 nurodė, kad perkančiosios organizacijos prašymas pateikti licenciją yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tokio reikalavimo nebuvo nurodyta pirkimo sąlygose (tiekėjos ieškinio Priedas Nr. I-7) ir papildomų dokumentų, susijusių su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, neteikė. 2016-03-18 perkančioji organizacija atmetė UAB „SRP projektas“ paraišką, nes tiekėja per protingą terminą nepatikslino neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją: nepagrindė savo pajėgumo ir teisės vykdyti sutartį, t. y. suteikti konkurso sąlygose nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimo paslaugas (nepateikė licencijos, suteikiančios teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą) (UAB „SRP projektas“ ieškinio priedas Nr. I-8).

Tiekėja UAB „Simper“ pažymėdama, jog pirkimo dokumentuose nebuvo keliami kvalifikaciniai reikalavimai kartu su paraiška pateikti tiekėjo kvalifikaciją įrodančius dokumentus dėl konkurso sąlygų 6 priedo (Preliminarioji sutartis) 4 priedo 1 – 5 lentelių 6 p. nurodytoms poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimo paslaugoms atlikti, perkančiajai organizacijai pateikė tiekėjos ir A. K. 2016-01-08 sudarytą ketinimų protokolą, kuriuo susitarta dėl darbo sutarties sudarymo UAB „Simper“ viešojo konkurso laimėjimo atveju (UAB „Simper“ ieškinio priedai Nr. 9, 10).

Tiekėja UAB „Projektų ekspertai“ pateikė 2016-02-09 I. B. sutikimą teikti paslaugas (ieškinio priedas Nr. 22) ir 2016-02-09 UAB „Projektų ekspertai“ patvirtinimą, kad laimėjus viešąjį konkursą įdarbins minėtą asmenį (ieškinio priedas Nr. 19).

Tiekėja UAB „Plentprojektas“ 2016-03-14 pateikė 2016-02-08 susitarimą su A. K., kuriuo UAB „Plentprojektas“ ir A. K. susitarė, jog UAB „Plentprojektas“, pasirašius generalinės rangos sutartį su perkančiąja organizacija, įdarbins A. K. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimui bei šio specialisto licenciją, suteikiančią teisę teikti minėtas paslaugas (ieškinio priedas Nr. 4).

Perkančioji organizacija 2016 m. kovo 18 d. atmetė UAB „Simper“, UAB „Projektų ekspertai“ ir UAB „Plentprojektas“ paraiškas, nes tiekėjos per protingą terminą nepatikslino neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją: nepagrindė savo pajėgumo ir teisės vykdyti sutartį, t. y. suteikti konkurso sąlygose nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimo paslaugas (nepateikė licencijos, suteikiančios teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą), o tikslindamos neišsamius kvalifikacinius duomenis pakeitė pasiūlymo esmę – nurodė ketinamus pasitelkti specialistus, kurie paraiškų pateikimo metu nebuvo nei tiekėjo, nei jungtinės veiklos partnerio, nei subtiekėjo darbuotojais ir, kurie paraiškų pateikimo metu nebuvo paviešinti (UAB „Simper ieškinio priedas Nr. 5, UAB Projektų ekspertai ieškinio priedas Nr. 16, UAB „Plentprojektas“ ieškinio priedas Nr. 5).

Ginčo esmė: nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirkimo dokumentais tiekėjams nustatytų kvalifikacinių reikalavimų apimties, o būtent ar pagal pirkimo sąlygas tiekėjams buvo keliamas reikalavimas turėti teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju. Tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau, bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

Ginčo pirkime kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams įtvirtinti pirkimo sąlygų 6 dalyje, 6.1 lentelėje. 6.1 lentelės I dalyje nustatyti bendrieji dalyvių kvalifikacijos reikalavimai, II dalyje – techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai. Ginčo išsprendimui yra aktualios 6.1 lentelės I dalies 7 punkto ir II dalies 9 punkto nuostatos. Konkurso sąlygų 6.1 punkto I dalies „Bendrieji dalyvių kvalifikacijos reikalavimai“ 7 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti: atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus. Atitikimui šiam reikalavimui pagrįsti reikalaujama pateikti Lietuvos geologijos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos išduotą leidimą atlikti žemės gelmių tyrimus. Konkurso sąlygų 6.1 punkto II dalyje „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ 9 punkte išvardinta, kokius vadovaujančius specialistus ir asmenis, atsakingus už sutarties vykdymą, tiekėjas privalo paskirti. Šis sąrašas yra išdėstytas kaip baigtinis, o konkurso sąlygose nebuvo konkretaus reikalavimo tiekėjams paskirti specialistą, turintį Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, ir pateikti jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Taigi, pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimuose (Pirkimo sąlygų 6.1 p.) nėra keliamo kvalifikacijos reikalavimo, kad tiekėjas turi turėti licenciją poveikio visuomenės sveikatai vertinimui atlikti, taip pat nėra keliamo reikalavimo, kad tiekėjas turi turėti specialistą, kuris turi licenciją poveikio visuomenės sveikatai vertinimui atlikti. Tačiau Pirkimo sąlygų 4 priedo „Preliminarūs įkainiai, maksimali paslaugų apimtis ir maksimalūs paslaugų suteikimo terminai“ 1-5 lentelių 6 punktuose yra nurodyta, kad paslaugos kainą sudaro ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimas ir suderintos dokumentacijos pateikimas užsakovui. Skelbimo apie pirkimą II dalies 2.1 punkte, skelbimo B priedo informacija apie pirkimo dalies Nr. 1 ir dalies Nr. 2 3 punktuose nurodyta, kad paslaugų pirkimas apima poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimą ir suderintos dokumentacijos pateikimą užsakovui. Konkurso sąlygų 6 priedo Preliminari sutarties 1.6 punkte tarp kitų perkamų paslaugų nurodyta ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (UAB „Simper“ ieškinio 4 priedas).

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra licencijuojama veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, atitikties vertinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-475/2014) nurodė, kad „kvalifikacijos reikalavimai turi būti kuo aiškiau suformuluoti, tačiau kai pirkimo sąlyga dėl teisės verstis veikla pirkimo dokumentuose įtvirtinta in absracto, ji (jos turinys) sistemiškai aiškintina kartu su kitais perkančiosios organizacijos iškeltais reikalavimais, a fortiori, kuriuose apibrėžtas pirkimo objektas (pvz., techninė specifikacija); netgi tais atvejais, kai dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo ribų negalima nustatyti, kokios konkrečiai veiklos atlikimo teisę turi įrodyti tiekėjai (kokius atitikties dokumentus pateikti), pagal VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę tiekėjai privalo perkančiajai organizacijai įrodyti, kad turi teisę verstis atitinkama su pirkimo objektu tiesiogiai susijusia veikla, jei ši reguliuojama imperatyviųjų teisės normų; tiekėjų pareiga perkančiajai organizacijai įrodyti teisės verstis atitinkama specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla turėjimą nepažeidžia iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo dalyvių pasiūlymus vertinti tik pagal pirkimo sąlygas, nes bet kokiu atveju dėl tokio tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi“. Taigi spręstina, jog pagal šį teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, VPĮ 34 straipsnyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pasitikrinti ar tiekėjas turi teisę verstis pirkimo sutarties vykdymui reikalinga veikla, prilyginta perkančiosios organizacijos pareigai, kadangi teisės verstis atitinkama veikla neturėjimas yra kliūtis viešojo pirkimo sutarties sudarymui.

Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai, be kitų paslaugų, ginčo viešuoju pirkimu siekiant įsigyti ir poveikio visuomenės sveikatos vertinimo paslaugas – viešojo pirkimo sutartis galėtų būti sudaroma tik su tiekėju, turinčiu teisę teikti tokias paslaugas. Kas savo ruožtu lemtų tai, jog kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiu tiekėju laikytinas toks tiekėjas, kuris turi teisę teikti minėtas paslaugas, nepriklausomai nuo tokio reikalavimo įrašymo ar neįrašymo į pirkimo sąlygas. Kita vertus, aukščiau cituotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį tiekėjas privalo pagrįsti turintis teisę verstis veikla reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, yra pateiktas situacijose, kuomet pirkimo sąlygose buvo įtvirtinti abstraktūs reikalavimai tiekėjams, pvz.: „turėti teisę verstis veikla/teikti paslaugas“. Gi nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygų 6.1 punkto I dalies „Bendrieji dalyvių kvalifikacijos reikalavimai“ 7 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti: atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus. Akivaizdu, jog pirkimo dokumentuose buvo nustatyti ne abstraktūs, o konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekėjas ir nurodyti dokumentai, kuriais tiekėjas turi pagrįsti savo atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

Teismas visiškai nepritaria atsakovės triplike išsakytai pozicijai, jog pirkimo sąlygose buvo abstraktus nurodymas tiekėjams turėti kvalifikaciją, reikalingą sutarties vykdymui, kadangi pirkimo sąlygų 10.1 ir 10.11 punktuose nurodyta, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, patvirtina, kad pateikta informacija apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Pati perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodydama, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis veikla, detalizavo kokia būtent veikla yra reikalinga sutarčiai vykdyti – atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, ir kaip atitikimas šiam kvalifikaciniam reikalavimui turi būti pagrindžiamas – pateikiamas leidimas atlikti žemės gelmių tyrimus. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas nebaigtinis tiekėjui keliavimų kvalifikacinių reikalavimų dėl teisės verstis tam tikra veikla sąrašas, kuris vidutiniškai atidžiam ir įprastinio rūpestingumo standartus atitinkančiam dalyviui suponuotų apie pareigą kartu su paraiška pateikti ir kitus, nors pirkimo dokumentuose konkrečiai nenurodytus, tačiau pirkimo sutarties vykdymui reikalingos kvalifikacijos turėjimą pagrindžiančius dokumentus (atestatus, licencijas).

Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog aiškinant pirkimo sąlygas sistemiškai, galima daryti išvadą, jog jose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl teisės atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Neginčytinas pats principas, jog pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, tačiau akivaizdu, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Taigi sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas. Teismui vertinant šios bylos medžiagą nekyla abejonių, jog perkančiajai organizacijai pasirinkus, ir pirkimo sąlygose įtvirtinus, ne abstraktų, o konkretų reikalavimą dėl teisės verstis tam tikra veikla – perkančioji organizacija netenka teisės remdamasi sisteminiu pirkimo sąlygų aiškinimu teigti, jog pirkimo dokumentuose yra nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl teisės atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas yra konstatavęs, kad su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami tris skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Pirkimo sąlygose, nustatančiose kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, perkančioji organizacija nustatė kokia konkrečiai veikla tiekėjas turi turėti teisę verstis viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Tuo tarpu pirkimo sąlygų prieduose, į perkamų paslaugų sąrašą įtraukė ir licencijuojamą veiklą – poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad viešasis pirkimas yra vykdomas riboto konkurso būdu. Pirmame riboto konkurso etape dalyviai rengia ir pateikia paraiškas, o perkančioji organizacija remdamasi kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų. Tik antrajame etape yra teikiami pasiūlymai. Taigi pirmame etape yra teikiami tik dokumentai, kurie iš esmės yra susiję su tiekėjų kvalifikacijos atitikimu nustatytiems reikalavimams bei išviešinama informacija apie jungtinės veiklos partnerius, tiekėjus ir subtiekėjus (t. y. asmenis, ketinamus pasitelkti sutarties vykdymui). Pasirinktas pirkimo būdas lemia tai, kad tiekėjai tik pasiūlymo rengimo etape detaliai analizuoja ir vertina pirkimo sąlygų priedą dėl preliminarių įkainių, paslaugų apimties ir jų suteikimo terminų, preliminarios projektavimo paslaugų pirkimo sutarties nuostatas t. y. tuos dokumentus, kuriuose ir yra numatyta, kad į pirkimo objektą patenka ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paslaugos. Minėti priedai tiekėjui yra aktualūs ne siekiant įvertinti savo galimybes dalyvauti procedūrose, poreikį pasitelkti partnerius ar subrangovus, o vėliau, skaičiuojant pasiūlymo kainą.

Apie pirkimo sąlygų turinį tiekėjai turi būti informuoti tiesiogiai, aiškiai ir išsamiai. Vien ta aplinkybė, jog dalis paraiškas pirkime pateikusių tiekėjų pateikė ir įrodymus, patvirtinančius teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, dar nereiškia, jog objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams iš pirkimo sąlygų buvo aišku, jog siekiant pagrįsti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams yra būtina turėti teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos ginčo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tiekėjai buvo pakankamai informuoti apie būtinumą pagrįsti teisės atlikti poveikio visuomenės sveikatos vertinimą turėjimą. Kita vertus, ši išvada nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos, nepriklausomai nuo ginčo konkurso sąlygos turinio aiškinimo, įsitikinti, ar konkurso dalyviai arba jų pasitelkiami ūkio subjektai de jure gali verstis specifine, imperatyviųjų teisės normų reguliuojama (licencijuojama, atestuojama) veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, tarp jų ir atlikti visuomenės sveikatai poveikio vertinimą.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ginčo konkurso sąlyga dėl tiekėjo teisės verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla nebuvo nurodyta pakankamai aiškiai, perkančiosios organizacijos suformuluotas ne abstraktus, o konkretus reikalavimas ir pirkimo dokumentuose pateikiamas kaip baigtinis tiekėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų sąrašas ne tik, kad galėjo suklaidinti, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, realiai suklaidino tiekėjus dėl tiekėjams keliamų kvalifikacinių reikalavimų apimties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 suformuotą praktiką, teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta.

Atsakant į ieškovių argumentą, jog susitarimai su ketinamais pasitelkti specialistais yra tinkami, kad pagrįsti tiekėjo turimą kvalifikaciją, pažymėtina, jog perkančioji organizacija atmetė tiekėjų paraiškas ne dėl to, kad tokie susitarimai nėra tinkami užtikrinti kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams, o dėl to, kad ketinami pasitelkti specialistai nebuvo išviešinti paraiškų pateikimo momentu. Ieškovės visiškai pagrįstai teigia, jog tiekėjo atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams įrodyti pakanka sudaryti preliminarų dvišalį susitarimą dėl teisinių santykių sukūrimo, tačiau tiekėjas turi pareigą išviešinti ketinamą pasitelkti (įdarbinti) asmenį paraiškų pateikimo momentu. Tiekėjo, viešojo pirkimo sutarties vykdymui ketinančio įdarbinti reikiamą išsilavinimą ir patirtį turintį darbuotoją, kvalifikacija remiantis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi gali būti tikslinama tik tais atvejais, kai būsimasis darbuotojas išviešinamas teikiant pasiūlymą, nes tuo metu toks asmuo (kvazisubtiekėjas) dar neįeina į tiekėjo sudėtį. Paraiškų vertinimo metu būsimi darbuotojai negali būti laikomi tiekėjo personalo dalimi, kurios, jei pirkimo sąlygose nėra paprašyta, nereikia iš anksto išviešinti. Todėl tiekėjoms, kvalifikacijos tikslinimo momentu pateikus įrodymus apie ketinamus pasitelkti specialistus viešojo pirkimo sutarties vykdymui, perkančioji organizacija visiškai pagrįstai pripažino, jog jos tinkamai neįrodė teisės verstis veikla, t. y. tikslindamos kvalifikacinius duomenis pakeitė pasiūlymo esmę. Būtent įvertinus pareigą tiekėjams išviešinti ketinamus pasitelkti asmenis, kurie paraiškos pateikimo metu nėra tiekėjo ar jungtinės veiklos partnerio darbuotojai, pateiktose paraiškose nesant tiekėjų ketinimo remtis kitų asmenų pajėgumu dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paslaugų teikimo, iš tiekėjų ir buvo reikalaujama nurodyti tiekėjo, jungtinės veiklos partnerio ar subtiekėjo darbuotoją, turintį licenciją, suteikiančią teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba pateikti tiekėjui, jungtinės veiklos partneriui ar subtiekėjui išduotą minėtą licenciją.

Tačiau vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog pirkimo sąlygas parengus taip, kad juose expressis verbis įtvirtinamas baigtinis kvalifikacinių reikalavimų sąrašas, bet tuo pačiu perkančiajai organizacijai egzistuojant pareigai įsitikinti tiekėjų teise verstis licencijuojama veikla, kuriai reikalingas specialistas neįrašomas į kvalifikacinių reikalavimų sąrašą, susidaro ydinga situacija, kuomet tiekėjams, kurie kvalifikaciniam reikalavimui atitikti pasitelktų kitą ūkio subjektą, po paraiškų pateikimo perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, objektyviai tampa neįmanoma atitikti tokius reikalavimus.

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės nustatytos pirkimo sąlygos buvo klaidinančios, todėl taip buvo pažeistos iš VPĮ perkančiosioms organizacijoms išplaukiančios pareigos. Dėl klaidinančių viešojo pirkimo sąlygų kylančių negatyvių padarinių rizika negali tekti tiekėjams, kurie dėl to prarastų galimybę varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Neginčytina, kad tiekėjai yra verslu užsiimantys ūkio subjektai, todėl jiems keliami aukštesni reikalavimai, vis dėlto ši pozicija negali būti suabsoliutinta, paneigiant pačios perkančiosios organizacijos pareigas, išplaukiančias iš įstatymo, kruopščiai parengti pirkimo sąlygas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas skaidrumo principas bei neužtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas teismui ex officio spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo (CPK 423⁸ str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta. Todėl konkurso sąlygų 6.1 punkto I dalies „Bendrieji dalyvių kvalifikacijos reikalavimai“ 7 punkto sąlyga numatanti, kad tiekėjas turi teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti: atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, pripažintina neteisėta ta apimtimi, kuria nenustatytas reikalavimas dėl teisės atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Todėl pripažinus konkurso sąlygą neteisėta turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Todėl teismas, įvertinęs sprendime nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 423⁸ straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl neteisėtų konkurso sąlygų įtakos tolimesnėms konkurso procedūroms, nutraukia atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos riboto konkurso būdu vykdomas projektavimo paslaugų pirkimo Nr. 169866 procedūras.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vertinant išimtinai formaliai būtų galima teigti, jog nėra tenkintas nei vienas iš pareikštų ieškinių reikalavimų. Tačiau pažymėtina, jog tik ieškovėms inicijavus procesą, teismas savo iniciatyva pripažino konkurso sąlygą neteisėta ir dėl to nutraukė pirkimo procedūras. Todėl laikytina, jog ieškovių teisės teismo sprendimu apgintos, sudarant joms realią galimybę dėl pirkimo sutarties sudarymo varžytis naujame konkurse. Kita vertus, ieškovės, atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, siekdamos efektyvios savo pažeistų teisių gynybos, galėjo reikšti reikalavimus dėl pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta, tačiau to nepadarė. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog procesine prasme ieškovių ieškiniai patenkinti iš dalies, todėl jos įgyja teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.). Įvertinus ginčo tarp šalių kilimą sąlygojusias aplinkybes, darytina išvada, jog 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcija nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Ieškovės už ieškinius yra sumokėjusios po 217 eurų, todėl po pusę šios sumos priteistina joms iš atsakovės.

Ieškovė UAB „Projektų ekspertai“ pateikė prašymą priteisti 850 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už ieškinio ir dubliko parengimą (DOK-20185) ir šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina pusė jos patirtų išlaidų, t. y. 425 Eur.

Ieškovė UAB „Simper“ pateikė prašymą priteisti 3500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Į prašomas priteisti išlaidas įtraukta ir 216,36 Eur suma už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 339,48 Eur už dokumentų analizę bei konsultacijas pagal 2016-05-30 sąskaitą faktūrą. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė UAB „Simper“ atskirąjį skundą, todėl išlaidos, šio skundo parengimui ieškovei nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Iš prie prašymo pridėtų ataskaitų matyti, kad 339,48 Eur suma prašoma priteisti už advokato atliktą sujungtų bylų analizę, tripliko analizę bei teisines konsultacijas. Nors prašyme nėra tiesiogiai nurodyta, kad šios išlaidos yra patirtos advokatui rengiant ir teikiant teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau iš paslaugų suteikimo datos, paslaugų pobūdžio akivaizdu, jog išlaidos analizei ir konsultacijoms yra patirtos būtent dėl to, kad buvo rengiami ir teikiami teismui rašytiniai paaiškinimai, kurie teismo 2016-05-31 nutartimi buvo atsisakyti priimti. Byloje nebuvo jokios objektyvios būtinybės advokatui sugaišti jo nurodomas 9,35 val. konsultacijoms. Kadangi rašytiniai paaiškinimai atsisakyti priimti – nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės su jų parengimu susijusias išlaidas (CPK 93 str. 4 d.). Likusi 2899,16 Eur suma vertintina kaip neatitinkanti byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo ir bylos apimties. Pastebėtina, kad šioje byloje iš esmės buvo kilęs ginčas tik dėl vieno pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į bylą reikėjo pateikti tik du procesinius dokumentus: atsiliepimą ir tripliką. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti 2899,16 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Pagal suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį 2000 Eur suma pripažintina atitinkančia atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Atsižvelgus į išdėstytą ir pagal aukščiau nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcijas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

UAB „SRP Projektas” pateikė prašymą priteisti 2 410,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Plentprojektas“ pateikė prašymą priteisti 2319,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš prie prašymų pateiktų sąskaitų matyti, kad į šias sumas yra įskaičiuota ir 217 Eur už ieškinius sumokėto žyminio mokesčio, dėl kurio atlygintinumo klausimo pasisakyta aukščiau šiame sprendime. Taigi UAB „SRP Projektas” išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra 2 193,13 (2410,13-217), UAB „Plentprojektas“ – 2102,74 Eur (2319,74-217). Tokio dydžio išlaidų sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atitinka byloje suteiktų teisnių paslaugų pobūdį ir apimtį. Todėl, vėlgi vadovaujantis aukščiau aprašytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijomis, iš atsakovės ieškovei „SRP Projektas” priteistina pusė jos patirtų išlaidų – 1096,57 Eur, o ieškovei UAB „Plentprojektas“ – 1051,37 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1829-273/2016, ir 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1890-273/2016 (iki bylų sujungimo) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė viešojo pirkimo procedūras. Pripažinus pirkimo sąlygą neteisėta ir nutraukus pirkimo procedūras, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.). Sprendimui įsiteisėjus jos naikinamos, nes šis sprendimas sukelia teisinius padarinius pats savaime be jokios specialios priverstinio jo vykdymo procedūros.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinius patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėta atsakovės- Kauno miesto savivaldybės administracijos riboto konkurso būdu vykdomo projektavimo paslaugų pirkimo Nr. 169866 konkurso sąlygų 6.1 punkto I dalies „Bendrieji dalyvių kvalifikacijos reikalavimai“ 7 punkto sąlygą.

Nutraukti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos riboto konkurso būdu vykdomo projektavimo paslaugų pirkimo Nr. 169866 procedūras.

Likusiose dalyse ieškinius atmesti.

Priteisti ieškovei - uždarajai akcinei bendrovei „Projektų ekspertai“ (kodas 302605951) iš atsakovės- Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 108,50 Eur (šimtą aštuonis eurus ir 50 ct) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovei - uždarajai akcinei bendrovei „Simper“ (kodas 300627340) iš atsakovės- Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 108,50 Eur (šimtą aštuonis eurus ir 50 ct) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovei - uždarajai akcinei bendrovei „SRP Projektas“ (kodas 300043111) iš atsakovės- Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 108,50 Eur (šimtą aštuonis eurus ir 50 ct) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 1096,57 Eur (vieną tūstantį devyniasdešimt šešis eurus ir 57 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovei - uždarajai akcinei bendrovei „Plentprojektas“ (kodas 300715445) iš atsakovės- Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 108,50 Eur (šimtą aštuonis eurus ir 50 ct) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 1051,37 Eur (vieną tūstantį penkiasdešimt vieną eurą ir 37 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1829-273/2016, ir 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1890-273/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.