- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-143-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00462-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- Š. M.
- Civilinis ieškovas
- Š. M.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus su įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, skirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, A. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, A. K. visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo Š. M. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir Š. M. iš nuteistojo A. K. priteista 400,00 (keturi šimtai) eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Iš nuteistojo A. K. valstybės naudai 1 060,00 (vieno tūkstančio šešiasdešimties) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nuspręsta neišieškoti.
Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. M. naudai priteista 650,00 (šeši šimtai penkiasdešimt) eurų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiktai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. (toliau – ir A. K.) nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu) pavadinimu „K. J.“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M. (toliau – ir Š. M.):
1.1. žodžiais „šitoj va minėtoj byloj pagal kuria buvo va P. sulaikytas, jisai tariasi su Š. M., kokią reketuoti pinigų sumą iš vieno nukentėjusiojo. Aš buvau irgi pripliusuotas prie tos bylos“;
1.2. žodžiais „Tai, žodžiu, tokia trijulė, kur buvo va šitas (duomenys neskelbtini), buvo tas sulaikytas (duomenys neskelbtini) ale M. (...) jie klastojo bylas. (...) kada parašysi, D., kad būtent mano bylas klastojo? Šitas va P., Š. M.“;
1.3. žodžiais „pabandykit paklausti, ar jis nors kada buvo teisme ir kaip (duomenys neskelbtini) ar gynė nors vieną žmogų ir jį atstovavo realiai teismo posėdyje. (...) jie juokauja, sako, „klausykit ar Š. bent žino, per kurias duris į teismą reikia eiti“, tai va nugarines duris tai žino, kur pinigus reikėdavo nunešti ir tą sėkmingai darė“;
1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
1.5. žodžiais „(...) (duomenys neskelbtini) D. P. padedamas kartu su buvusiu (duomenys neskelbtini) pavaduotoju (duomenys neskelbtini) Š. M., tyrėju (duomenys neskelbtini) tyrėju N. R., žodžiu, suklastojo bylą prieš mane (...)“;
1.6. žodžiais „Kaune buvo galima susitvarkyti už kyšius bylas. Ir būtent Š. M., padedamas su D. P., jie tą darydavo. Kas atsisakydavo mokėti pinigus, jie sukurdavo tas bylas baudžiamąsias, kaip ir buvo mano atveju ir mano atveju D. P. yra sukurpęs net dvi (...)“;
1.7. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 27 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
1.8. žodžiais „(...) du įtariamieji yra tokie D. P., buvęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Š. M., buvęs (duomenys neskelbtini)net pavaduotojas, berods, Kauno (duomenys neskelbtini), ir jie abudu buvo sulaikyti už bylų klastojimą, tame tarpe jie klastojo bylą ir man“;
1.9. žodžiais „Tai „(duomenys neskelbtini)“ darydavo tokius dalykėlius, tai yra, jeigu atsiranda kažkoks tai Š. M. neįtinkantis asmuo ir beje, Š. M., aš beje aš tau liudininką rasiu, ne rasiu, aš jau jį turiu, kuris galės paliudyti, kaip tu siūlydavai daryti poveikį per teisėsaugą ir kaip priemonę panaudoti „(duomenys neskelbtini)“, turiu tokį žmogų, (...) mielai šitą liudininką pakviesiu į teismo posėdį“;
1.10. žodžiais „Visas Kaunas žino, kad Š. nešioja babkes, bet jisai kažkodėl dėl to įsižeidė. Na gal Š. reikės liudininkų parinkti, jų žinok, Š., yra pilna ir į mane kreipėsi ir tie, kurių tu prašei babkių, ir tie, kurie davė babkių (...)“;
1.11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialinio tinklalapio „Facebook“ puslapyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
1.12. žodžiais „(...) korumpuoto policininko Š. M.“, tokiu būdu šmeižė Š. M. per visuomenės informavimo priemonę.
2. A. K. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Facebook“, po laikraščio „Kauno diena“ pasidalintu straipsniu, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), komentarų skiltyje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, patalpino viešą, tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M., žinutę: „O kodėl neparašei kad dėl šitos bylos klastojimo Š. ir (duomenys neskelbtini) P. buvo uždaryti?“, tačiau šis epizodas skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo buvo pašalintas.
3. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorei prašant, atsižvelgus į naujai nuo 2022 gruodžio 31 d. galiojančią BK 154 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. XIV-1749 redakcija), kurios dispozicija pilnai apima BK 154 straipsnio 2 dalies, galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d., dispoziciją, todėl iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, buvo pakeistas A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas iš BK 154 straipsnio 2 dalies (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) į BK 154 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), A. K. kaltinant tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu) pavadinimu „K. J.“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
3.1. žodžiais „šitoj va minėtoj byloj pagal kuria buvo va P. sulaikytas, jisai tariasi su Š. M., kokią reketuoti pinigų sumą iš vieno nukentėjusiojo. Aš buvau irgi pripliusuotas prie tos bylos“;
3.2. žodžiais „Tai, žodžiu, tokia trijulė, kur buvo va šitas (duomenys neskelbtini), buvo tas sulaikytas (duomenys neskelbtini) ale M. (...) jie klastojo bylas. (...) kada parašysi, D., kad būtent mano bylas klastojo? Šitas va P., Š. M.“;
3.3. žodžiais „pabandykit paklausti, ar jis nors kada buvo teisme ir kaip (duomenys neskelbtini) ar gynė nors vieną žmogų ir jį atstovavo realiai teismo posėdyje. (...) jie juokauja, sako, „klausykit ar Š. bent žino, per kurias duris į teismą reikia eiti“, tai va nugarines duris tai žino, kur pinigus reikėdavo nunešti ir tą sėkmingai darė“;
3.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
3.5. žodžiais „(...) (duomenys neskelbtini) D. P. padedamas kartu su buvusiu (duomenys neskelbtini)Š. M., tyrėju (duomenys neskelbtini) tyrėju N. R., žodžiu, suklastojo bylą prieš mane (...)“;
3.6. žodžiais „Kaune buvo galima susitvarkyti už kyšius bylas. Ir būtent Š. M., padedamas su D. P., jie tą darydavo. Kas atsisakydavo mokėti pinigus, jie sukurdavo tas bylas baudžiamąsias, kaip ir buvo mano atveju ir mano atveju D. P. yra sukurpęs net dvi (...)“;
3.7. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 27 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
3.8. žodžiais „(...) du įtariamieji yra tokie D. P., buvęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Š. M., buvęs (duomenys neskelbtini) net pavaduotojas, berods, Kauno (duomenys neskelbtini), ir jie abudu buvo sulaikyti už bylų klastojimą, tame tarpe jie klastojo bylą ir man“;
3.9. žodžiais „Tai „(duomenys neskelbtini)“ darydavo tokius dalykėlius, tai yra, jeigu atsiranda kažkoks tai Š. M. neįtinkantis asmuo ir beje, Š. M., aš beje aš tau liudininką rasiu, ne rasiu, aš jau jį turiu, kuris galės paliudyti, kaip tu siūlydavai daryti poveikį per teisėsaugą ir kaip priemonę panaudoti „(duomenys neskelbtini)“, turiu tokį žmogų, (...) mielai šitą liudininką pakviesiu į teismo posėdį“;
3.10. žodžiais „Visas Kaunas žino, kad Š. nešioja babkes, bet jisai kažkodėl dėl to įsižeidė. Na gal Š. reikės liudininkų parinkti, jų žinok, Š., yra pilna ir į mane kreipėsi ir tie, kurių tu prašei babkių, ir tie, kurie davė babkių (...)“;
3.11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialinio tinklalapio „Facebook“ puslapyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:
3.12. žodžiais „(...) korumpuoto policininko Š. M.“, tokiu būdu šmeižė Š. M. per visuomenės informavimo priemonę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde taip pat keliami alternatyvūs prašymai: paskirti A. K. švelnesnę nei BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę; kreiptis į Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūrą dėl nusikalstamų Š. M. veiksmų.
4.1. Apelianto A. K. vertinimu, įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis nurodo, kad pats nukentėjusysis Š. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, patvirtino, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „kyšininkavimo“. Baudžiamojoje byloje yra išreikalauti duomenys iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-7-00004-20, kurie patvirtina faktus, kad nukentėjusiajam Š. M. yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, apie kurias kalbėjo apeliantas. Pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo bylos taip pat patvirtina faktus, kad informacija apie nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, jo sulaikymą, pareikštus įtarimus bei kitą informaciją, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų buvo pradėtas viešinti jau 2020 m. gegužės mėnesį ir kitos informavimo priemonės apie šį įvykį pradėjo rašyti dar 2020 m. gegužės mėnesį. Nagrinėjamu atveju, apeliantas A. K. apie nusikalstamas nukentėjusiojo Š. M. veikas ėmė kalbėti tik 2020 m. rugpjūtį. Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad apeliantas nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančios, niekinančios, žeminančios ir pakertančios informacijos apie Š. M., tačiau išsakė jam kitų visuomenės informavimo priemonių suformuotą nuomonę, kuri yra pagrįsta oficialia ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų informacija, ne pats sugalvojo faktus, o tiesiog informavo visuomenę apie jau kitų asmenų parašytą informaciją apie nukentėjusįjį. Tokiu būdu, ne apeliantas buvo pirminis autorius ir šaltinis, kuris aprašė ir pateikė faktus, pastarasis tik atkartojo minėtose publikacijose pateiktus duomenis ir jo veiksmai negali būti laikomi informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio prasme. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad kitam asmeniui atsiųsta, nurodyta, atpasakota ar kitokiu įmanomu būdu pateikta informacija apie trečiųjų asmenų parašytus ir viešai publikuojamus, prieinamus neribotam asmenų skaičiui, straipsnius, tų straipsnių turinį, net jei tuose straipsniuose galimai pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, nelaikytina tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu.
4.2. Apeliaciniame skunde taip pat cituojama teismų praktika akcentuojant, kad už nuomonės apie tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio nuostatas nekyla. Be to, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė šokias šios informacijos savybes ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad apelianto A. K. 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 18 d. transliuoti pasisakymai akivaizdžiai atspindi jo nuomonę apie nukentėjusiojo Š. M. veiksmus, kuri buvo suformuota ankstesnių publikacijų po gana garsiai, su trenksmu prasidėjusio ikiteisminio tyrimo nukentėjusiojo Š. M. atžvilgiu.
4.3. Pasak skundo autoriaus, šiuo konkrečiu atveju A. K. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo ir dėl to, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad apeliantas ištransliuotuose vaizdo įrašuose turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti nukentėjusįjį. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K., vertindamas viešai publikuojamuose straipsniuose pateiktus faktus, perteikė viešą informaciją. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad apie paskleistos informacijos pobūdį sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje apklausta specialistė G. H. nurodė, kad, vertindama jai pateiktus vaizdo įrašus, nevertino konteksto ir tuo metu buvusių publikacijų. Tokiu būdu specialistė visiškai nevertino to laikotarpio konteksto, faktų, kad tokią apelianto nuomonę suformavo viešai publikuojami straipsniai, tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada. Be to, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino ir atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų vertino ir paskleistos informacijos turinį, neatsižvelgdamas į viešai publikuojamų straipsnių turinį, paties nukentėjusiojo veiksmus po šių straipsnių paskelbimo ir kitus duomenis. Pats Š. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis po leidiniuose pasirodžiusios informacijos apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo sulaikymą, niekur nesikreipė, nereikalavo informacijos paneigimo. Tokiu būdu, paties nukentėjusiojo Š. M. veiksmai suponavo apeliantui pagrįstą nuomonę, kad publikacijose publikuojama informacija apie Š. M. yra patikima ir pagrįsta.
4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog Š. M. yra viešas asmuo (buvęs (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu nuteistojo A. K. pasakyti teiginiai yra susiję su nukentėjusiojo veikla, darbu, užimamomis pareigomis bei jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, todėl, sprendžiant dėl BK 154 straipsnio sudėties požymių buvimo nuteistojo A. K. veiksmuose, būtiną atsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, be to, pasisakyta, kad asmuo, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, gali pavartoti tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą. Konvencija taip pat gina ir asmenį, paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise ją skleisti.
4.5. Skunde pažymima, kad A. K. jau ilgą laiką vertėsi viešojo informavimo veikla, rengė, filmavo ir platino reportažus aktualiomis temomis. Konkrečiu atveju, nuteistasis paskleidė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo suformuota įvykių konteksto, eilės viešai paskelbtų publikacijų. Paskelbtų straipsnių teisingumą apie aprašomus įvykius, kuriai rėmėsi A. K., sustiprina tai, kad straipsniuose yra pridėtos paties nukentėjusiojo Š. M. sulaikymo fotonuotraukos, komentarai iš teismo posėdžių salės ir panašiai. Be to, minėti straipsniai yra viešai publikuojami, prieinami neribotam asmenų skaičiui, duomenų, kad pats nukentėjusysis dėl straipsniuose nurodomų faktų paneigimo būtų kreipęsis į straipsnio autorius, nėra. Taigi, šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo A. K. versijos, jog jis sąžiningai manė, kad straipsniuose aprašomi įvykiai yra tikri, ir viešai paskelbdamas savo pasisakymus apeliantas neturėjo tyčios apšmeižti Š. M.. Nagrinėjamu atveju būtent kaltės klausimas yra lemiamas sprendžiant dėl A. K. atsakomybės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tuo labiau, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis Š. M. buvo pažemintas kitų asmenų akyse ir buvo pakirstas pasitikėjimas juo, taip pažeidžiant jo garbę ir orumą. Atitinkamai baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl šiuo konkrečiu atveju apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, yra akivaizdžiai neteisėtas.
4.6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą taip pat buvo pateiktas prašymas kreiptis į Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūrą dėl nusikalstamų Š. M. veiksmų darant poveikį liudytojai. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju A. K. yra apklaustas liudytoju byloje, kurioje Š. M. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas. A. K. davė išsamius parodymus apie Š. M. veiksmus prieš jį patį, tai yra, kad nukentėjusysis reikalavo pinigų už ikiteisminio tyrimo bylos „sutvarkymą“, kokios piniginės lėšos buvo perduotos ir kita. Paaiškėjus apie apelianto apklausą, nukentėjusysis Š. M. pateikė skundą dėl galimų neteisėtų A. K. veiksmų. Pasak skundo autoriaus, tai yra akivaizdus poveikis liudytojui, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkardytas dar vienas nukentėjusiojo nusikaltimas.
4.7. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Š. M. vaizdo įrašus, kurie neva tai patvirtina A. K. nusikalstamas veikas, neturėdamas transliuotojo sutikimo, kopijavo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neteisėtu būdu gautais įrodymais rėmėsi ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tokiu būdu nuosprendį grįsdamas neteisėtais įrodymais. Įrodinėjimo priemonių legalumo svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose.
4.8. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme nurodydamas, kad asmeniui, pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, niekada nėra skiriama reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Taigi, paskirta bausmė apeliantui neatitinka protingumo bei proporcingumo kriterijų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tačiau apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apeliantas niekada anksčiau nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas jos trukmę, nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių bei principų. Skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtinį tyčinį nesunkų nusikaltimą, žala nebuvo padaryta, į apelianto asmenybę, praeityje teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, nuolat gaunantis pastovias pajamas. Be to, apeliantui paskirta bausmė neatitinka jau suformuotos ir nusistovėjusios teismų praktikos, kadangi ženkliai mažesnės bausmės yra skiriamos asmenims, kurie padaro BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas. Skunde teigiama, kad, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybės pavojingumą, akivaizdu, kad bausmės, nurodytos straipsnio sankcijoje paskyrimas, jam šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl tik paskyrus A. K. švelnesnę nei sankcijoje numatytą minimalią bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Tuo labiau, kad laisvės atėmimas yra laikomas kraštutine priemone, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Skunde taip pat teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis Š. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų (proceso dalyvių), kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. K. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (past.– iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), kritikuojamas atliktas įrodymų vertinimas.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek kaltinantys, tiek ir išteisinantys įrodymai.
6. Aukštesnis teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai turėjo įtakos nepagrįstai teismo išvadai dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje. Esant tokiai situacijai, apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo A. K. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7. Šmeižimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).
8. Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).
9. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnį privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-3/2012, Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).
10. Nagrinėjamoje byloje A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyčia šmeižė, t. y. per visuomenės informavimo priemones (tai yra socialiniuose tinklapyje „Youtube“ ir socialinio tinklalapio „Facebook“ puslapyje) paskleidė tikrovės neatitinkančią ir nukentėjusįjį Š. M. galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo informaciją ir ši jo veika tęsėsi tam tikrą laiką, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 18 d. paskleidė informaciją, kad nukentėjusysis tarėsi su (duomenys neskelbtini) D. P. dėl reikalautinos kyšio sumos, klastojo nuteistojo bylas, būdamas (duomenys neskelbtini), Š. M. nešdavo į teismą kyšius; tęsdamas savo veiksmus, 2021 m. sausio 11 d. A. K. paskleidė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) D. P. kartu su buvusiu (duomenys neskelbtini) pavaduotoju (duomenys neskelbtini)Š. M., (duomenys neskelbtini)N. R. suklastojo bylą prieš nuteistąjį, kad Kaune buvo galima susitvarkyti bylas už kyšius ir, kad tai darydavo būtent Š. M., padedant D. P., o jeigu atsisakydavo mokėti pinigus, jie sukurdavo baudžiamąsias bylas, kaip ir buvo nuteistojo atveju – D. P. yra sukurpęs net dvi; tęsdamas savo veiksmus, 2021 m. sausio 27 d. paskleidė informaciją, kad du įtariamieji yra tokie D. P., buvęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Š. M., buvęs (duomenys neskelbtini) net pavaduotoju, berods, Kauno (duomenys neskelbtini), abudu buvo sulaikyti už bylų klastojimą, tame tarpe jie klastojo bylą ir nuteistajam, kad atsiradus Š. M. neįtinkančiam ir nuteistajam žinomam asmeniui, kuris gali paliudyti, siūlydavo daryti poveikį per teisėsaugą ir kaip priemonę panaudojant (duomenys neskelbtini), kad visas Kaunas žino, jog Š. M. ėmė ir pats davė („nešiojo“) kyšius; tęsdamas savo veiksmus, 2021 m. vasario 18 d. paskleidė informaciją, kad Š. M. buvo korumpuotas policininkas. Kaltinime buvęs dar vienas, tai yra 2020 m. spalio 23 d. epizodas, kuris skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo buvo pašalintas.
11. Nuteistasis A. K. faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių jis yra nuteistas (2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 18 d. epizodai) neginčija. Aplinkybes, kad A. K. pirmiau nurodytu laiku per visuomenės informavimo priemones (tai yra socialiniuose tinklapyje „Youtube“ ir socialinio tinklalapio „Facebook“ puslapyje) paskleidė minėto pobūdžio informaciją, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2020 m. rugpjūčio 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-102 (1 t., b. l. 29–32), 2020 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 33–41), 2021 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 157–171), 2021 m. balandžio 26 d.–27 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 175–185), 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 20–38). Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau A. K. nesutinka šmeižęs nukentėjusįjį Š. M. BK 154 straipsnio 2 dalies (past.– iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) prasme.
12. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad visuose vaizdo įrašuose, kiek jų yra padaręs per trejus metus dėl savo visuomeninės veiklos, yra išsakoma jo nuomonė. Dėl Š. M. taip pat išsakė savo nuomonę, jo nešmeižė, savo pasisakymuose pakartojo tai, kas buvo viešai žinoma iš visuomenės informavimo priemonių. Taip pat paaiškino, kad Š. M. jis pažinojo iš ankščiau kaip tokį asmenį, per kurį galima „susitvarkyti“ bylas, apie tai žinojo visas Kaunas. Š. M. nedirbo (duomenys neskelbtini) daugiau kaip dešimt metų, tačiau nebuvo jokių problemų per jį užmegzti ryšį su bet kokiu kitu tyrėju. Š. M. jo (nuteistojo) byloje tiesiogiai sprendimų nepriiminėjo, tačiau netiesiogiai – taip. Š. M. pareikštų įtarimų nėra skaitęs, tačiau jų turinys yra žinomas. Nuomonę apie Š. M. jis pradėjo skelbti 2020 metais, kadangi tuo metu nukentėjusysis buvo sulaikytas, suimtas. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad jis dėl savo visuomeninės veiklos Lietuvoje ganėtinai žinomas žmogus, jam teisę reikšti savo nuomonę suteikia tiek Konstitucija, tiek įstatymas. Informaciją teikė visuomenei, kuri turi teisę žinoti.
13. Kai matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas su tokia nuteistojo pozicija, kad skleisdamas šiuo atveju aktualią informaciją apie nukentėjusįjį jis tokiu būdu tik išreiškė savo nuomonę, nesutiko, jo kaltę, įvykdžius BK 154 straipsnio 2 dalyje (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatytą nusikaltimą grindė nukentėjusiojo Š. M. duotais parodymais bei jo skunde –pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pirmiau minėtais rašytiniais įrodymais (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais), specialistų išvadomis, teisiamajame posėdyje teismo ekspertės lingvistės G. H. duotais paaiškinimais.
14. Nukentėjusysis Š. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažinojo dar iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. – juos supažindino vienas pažįstamas. Su kaltinamuoju pasisveikindavo, daugiau jokių santykių neturėjo. Negali pasakyti, kodėl kaltinamasis socialiniuose tinklalapiuose „Facebook“ ir „Youtube“ apie jį skleidė kaltinime nurodytą informaciją. 2021 metais dirbo (duomenys neskelbtini), 2020 metais – (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 metais po gegužės mėnesio, t. y. po sulaikymo, jo (duomenys neskelbtini) praktika buvo sustabdyta. Jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu 2020 metų gegužės mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu dar tęsiasi. Suimtas buvo 18 parų. Informaciją ,,Facebook“ ir ,,Youtube“ pamatė, kai jo pažįstami ėmė rodyti nuorodas, kad yra šmeižiamas. Gali būti, kad šmeižiančių reportažų yra ir daugiau, tačiau į teisėsaugą kreipėsi tik dėl tų, kuriuos matė. Pamatęs įrašus pasijuto šmeižiamas – dalis žmonių su juo nebenori bendrauti. Įrašai turėjo įtakos ir profesinei veiklai – dalis klientų pas jį nebesikreipia. Dalis klientų nebesikreipia dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, o kita dalis dėl kaltinamojo šmeižikiškų pasisakymų. Viena, kai esi sulaikytas ir dar neaišku, kuo viskas pasibaigs, o kita, kai kaltinamasis iš anksto nuteisia. Palaiko savo civilinį ieškinį. Galvoja, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 20 000 eurų suma atitinka protingumo kriterijų, padarytą neturtinę žalą. Dėl kaltinamojo veikos patyrė išgyvenimų ir jis, ir jo šeima. Prasidėjo širdies ritmo sutrikimai, turi gerti vaistus – nors tokių sveikatos problemų turėjo ir anksčiau, tačiau išgyvenimai dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai prie to prisidėjo. Negalėtų pasakyti, kad su kaltinamuoju konfliktavo, neturi su juo jokių santykių. Kaltinamasis nėra minimas jam (nukentėjusiajam) pareikštame įtarime. Vidaus reikalų sistemoje dirbo 21 metus, buvo (duomenys neskelbtini), šiuo metu gauna pareigūno pensiją. Dirbo pareigūnu, kol nebuvo pradėta tarnybos reorganizacija, tarnybą paliko savo noru, todėl kaltinamojo teiginiai, kad yra korumpuotas policininkas, pareigūnas, šmeižia, daro neigiamą poveikį. Žeidžia kaltinamojo pasisakymų visuma. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) drausminių bylų neturėjo, nebuvo svarstymų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) praktika buvo sustabdyta po sulaikymo. 2011 m. vasario 28 d. išėjo iš darbo vidaus reikalų sistemoje, 2013 m. lapkričio 4 d. pradėjo verstis (duomenys neskelbtini) praktika, o nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2013 metų vertėsi privačia (duomenys neskelbtini) praktika. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) nėra atlikęs nei vieno ikiteisminio tyrimo, kuriame dalyvavo A. K.. Verčiantis (duomenys neskelbtini) praktika jam neteko atstovauti kaltinamojo interesų. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl korupcinių nusikaltimų (3 t. b. l. 138–143, 144–149).
15. Specialistė G. H., teismo ekspertė lingvistė, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktų specialisto išvadų teisingumą. Paaiškino, kad specialistas nevertina, ar paskelbta informacija yra teisinga – dėl informacijos teisingumo turi spręsti teisininkai. Ji aiškinosi, ar kaltinamojo pasisakymai yra nuomonė, ar konstatuojamojo pobūdžio teiginiai – vertino pateiktą informaciją, bet ne asmenų veiksmus. Dėl sakinio „Kada parašysi, D., kad mano bylas klastojo?“ specialistė paaiškino, jog „Kada parašysi, D.?“ – tai yra klausimas, toliau sudėtinis sakinys tęsiamas teiginiu „mano bylas klastojo“ – tai konstatuojamojo pobūdžio sakinio dalis. Tame pačiame sakinyje yra ir klausimas, ir konstatuojama informacija. Jei bus pasakyta „aš manau, kad ...“ – tai bus nuomonė. Specialisto išvadose įvertinama, kaip suformuluoti patys teiginiai (4 t., b. l. 88–93).
16. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime dėl šmeižikiškos informacijos skleidimo Š. M. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. „Youtube“ internetinėje platformoje paskelbtas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)), kuriame apie pareiškėją paskleista šmeižikiška, tikrovės neatitinkanti informacija. Vaizdo įraše po kauke veidą slepiantis laidos vedėjas, prisistatantis pseudonimu „(duomenys neskelbtini)“, pradžioje reiškia nepasitenkinimą apie A. K. (iš vaizdo įrašo konteksto suprantama, kad laidos vedėjas ir yra A. K.) dienraštyje „Kauno diena“ paskelbtu straipsniu, o nuo 05:39 min. komentuoja 2020 m. gegužės 13 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos įvykdytą jo ir (duomenys neskelbtini) sulaikymą. Kalbantysis teigia, kad neva jis kartu su (duomenys neskelbtini) D. P. tarėsi, kokią, pinigų sumą reketuoti iš „nukentėjusiųjų“, tame tarpe ir A. K., taip pat kad jis, D. P. ir (duomenys neskelbtini) tyrėjas Kaune klastojo bylas, taip pat kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tik visas akcijas „užrašęs ant savo brolio“. Tokiu būdu per visuomenės informavimo priemonę Š. M. yra kaltinamas reketu, poveikiu bylų tyrimui, turto slėpimu, skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko daroma didelė žala jo reputacijai. Be to, tokie kaltinimai yra ne vienkartinis atvejis. Ši šmeižikiška informacija skleidžiama sistemingai, nes kalbantysis jau buvo parengęs ir viešai internete paskelbęs įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ apie Specialiųjų tyrimų tarnybos įvykdyta Š. M., (duomenys neskelbtini) N. M. ir U. V., (duomenys neskelbtini) D. P., (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo N. V. ir kelių privačių asmenų sulaikymą, kuriame lygiai taip pat melagingai kaltino pareiškėją, kad neva jis, dar būdamas (duomenys neskelbtini) Kauno skyriaus vadovo pavaduotoju, užsiėmė korupcine veika, taip pat, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su teisėsaugos pareigūnais, neva „sukuria“ verslininkams problemas ir reikalauja pinigų už problemų išsprendimą bei atitinkamai tarpininkauja perduodamas išreikalautus iš verslininkų kyšius pareigūnams, taip pat, kad neva kažkokiu būdu darė įtaką A. K. atžvilgiu iškeltose baudžiamosiose bylose. Naujame įraše kalbantysis skatina visus interneto lankytojus susipažinti su jo ankstesniu vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“, siūlydamas šį įrašą persiųsti visiems to pageidaujantiems. Nors komentuojantysis asmuo neprisistato, nenurodoma jo pavardė, tačiau pagal vaizdo įrašo turinį yra suprantama, kad tai – A. K., kuris buvo kaltinamas (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime dėl nelegalios prekybos degalais, dėl ko valstybei buvo nesumokėtos didelės sumos PVM ir akcizo. Vaizdo įrašas, jo patalpinimo internete laikas ir interneto lankytojų peržiūrų skaičius užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pažymima, kad nors jis (Š. M.) buvo sulaikytas ir yra įtariamasis STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija. Jis nėra prisipažinęs dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Apie pareiškėją paskleidžiamos žinios, o ne nuomonė. Paskleista šmeižikiška informacija daro žalą jo reputacijai ir asmeniniam bei profesiniam gyvenimui. Pareiškėjas yra teisininkas. Klientai (duomenys neskelbtini) renkasi ne tik pagal profesinę kompetenciją, bet ir pagal asmenines savybes bei reputaciją, apie kurią informaciją paprastai susirenka iš viešos erdvės. Informacija apie tariamas korupcines veikas neigiamai charakterizuoja pareiškėją visuomenės akyse. Nagrinėjamu atveju informacija buvo paskleista, kadangi viešai patalpinta „Youtube“ internetinėje vaizdo įrašų platformoje. Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punktu, visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Internetinio portalo pagalba viešai skleidžiama informacija, todėl tai yra visuomenės informavimo priemonė. Su skleidžiama informacija galėjo susipažinti iš esmės neribotas skaičius asmenų (visi interneto vartotojai), pagal rodomą interneto vartotojų statistiką šiuo metu ją peržiūrėjo virš 6,9 tūkst. vartotojų (1 t., b. l. 24–26, 27).
20. 2021 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-276(21) nurodyta, kad:
1. Tiriamajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ kalbėtojas pateikė tokią neigiamą informaciją apie Š. M.:
– žodžiais „šitoj va minėtoj byloj pagal kuria buvo va P. sulaikytas, jisai tariasi su Š. M., kokią reketuoti pinigų sumą iš vieno nukentėjusiojo. Aš buvau irgi pripliusuotas prie tos bylos (...)“ pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini) korupcijos byloje yra duomenų, kad D. P. ir Š. M. tarėsi reketuoti nukentėjusįjį, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;
– žodžiais „Tai žodžiu tokia trijulė, kur buvo va šitas (duomenys neskelbtini), buvo tas sulaikytas (duomenys neskelbtini) ale M. (...) jie klastojo bylas. (...) kada parašysi, D., kad būtent mano bylas klastojo? Šitas va P., Š. M.?“ pateikta informacija, kad Š. M. klastojo bylas, tarp jų – A. K. bylas, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;
– žodžiais „Pabandykit paklausti, ar jis nors kada buvo teisme ir kaip (duomenys neskelbtini) ar gynė nors viena žmogų ir jį atstovavo realiai teismo posėdyje. (...) jie juokauja sako „klausykit, ar Š. bent žino per kurias duris į teismą reikia eiti“, tai va, jis nugarines duris tai žino kur pinigus reikėdavo nunešti ir ta sėkmingai darė“ pateikta informacija, kad Š. M. davė kyšius, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija.
2. Tiriamajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ kalbėtojas pateikia tokią neigiamą informacija apie Š. M.:
– žodžiais „(...) (duomenys neskelbtini) D. P., padedamas kartu su buvusiu (duomenys neskelbtini) pavaduotoju (duomenys neskelbtini) Š. M., tyrėju (duomenys neskelbtini) tyrėju N. R., žodžiu, suklastojo byla prieš mane (...)“ pateikta informacija, kad Š. M. suklastojo bylą prieš A. K., suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;
– žodžiais „Kaune buvo galima susitvarkyti už kyšius bylas. Ir būtent Š. M., padedamas su D. P., jie ta darydavo. Kas atsisakydavo mokėti pinigus, jie sukurdavo tas bylas baudžiamąsias, kaip ir buvo mano atveju ir mano atveju D. P. yra ,sukurpęs net dvi (...) pateikta informacija, kad Š. M. ėmė kyšius ir sukurdavo bylas atsisakiusiems mokėti prašomus pinigus, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (2 t., b. l. 2–5).
21. 2021 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-342(21) nurodyta, kad tiriamajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)” kalbėtojas pateikė tokią neigiamą informaciją apie Š. M.:
– žodžiais „(...) du įtariamieji yra tokie D. P., buvęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Š. M., buvęs (duomenys neskelbtini) net pavaduotojas, berods, (duomenys neskelbtini), ir jie abudu buvo sulaikyti už bylų klastojimą, tame tarpe jie klastojo byla ir man.“ pateikta informacija, kad Š. M. buvo sulaikytas už bylų klastojimą, klastojo bylą A. K., suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;
– žodžiais „Tai „(duomenys neskelbtini)“ darydavo tokius dalykėlius, tai yra, jeigu atsiranda kažkoks tai Š. M. neįtinkantis asmuo ir beje, Š. M., aš beje aš tau liudininką rasiu, ne rasiu, aš jau jį turiu, kuris galės paliudyti, kaip tu siūlydavai daryti poveikį per teisėsaugą ir kaip priemonę panaudoti (duomenys neskelbtini), turiu tokį žmogų, (...) mielai šitą liudininką pakviesiu į teismo posėdį.“ pateikta informacija, kad Š. M. darė poveikį jam neįtinkantiems asmenims panaudodamas „(duomenys neskelbtini)“, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;
– žodžiais „Visas Kaunas žino, kad Š. nešioja babkes, bet jisai kažkodėl dėl to įsižeidė. Na gal Š. reikės liudininku parinkti, jų žinok, Š., yra pilna ir į mane kreipėsi ir tie, kurių tu prašei babkių, ir tie, kurie davė babkių (...)“ pateikta informacija, kad Š. M. ėmė ir davė kyšius, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (2 t., b. l. 12–14).
22. 2021 m. birželio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1228(21) nurodoma, kad:
1. Tiriamajame vaizdo įraše „Nubaustas už Vasario 16-osios minėjimą“ žodžiais „korumpuoto policininko Š. M.“ pateikta neigiama informacija apie Š. M., kad jis yra korumpuotas, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija.
2. Tiriamajame komentare, parašytame asmens, pasivadinusio „A. K.“, po „(duomenys neskelbtini)“ straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, pradėtame žodžiais „O kodėl neparašei kad dėl šitos bylos klastojimo Š. ir (duomenys neskelbtini) P. buvo uždaryti?“ pateikta informacija, kad Š. M. klastojo Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą prieš A. K., apie kurią rašoma straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (2 t., b. l. 44–46).
23. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs minėtus įrodymus, specialisto išvadų (šio nuosprendžio 20, 21, 22 punktai) pagrindu konstatavo, kad kaltinime nurodyti A. K. teiginiai apie Š. M. yra kategoriški, juose nėra žodžių, atspindinčių teigiančiojo asmens vertinamąjį pobūdį, pavyzdžiui, „aš manau“, „tikriausiai“, „galbūt“, ,,mano nuomone“ ar pan., ir tai teismui leido daryti vienareikšmišką išvadą apie jų konstatuojamąjį pobūdį. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiojo atžvilgiu būtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu dėl bylų klastojimo, dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat buvo atsižvelgta ir į A. K. veiksmų sistemingumą bei intensyvumą, į tai, kad veika vyko ilgą laiką. Pirmosios instancijos teismas vertinimo, kad A. K. veiksmų intensyvumas, sistemingumas, kartu su kitais nuosprendyje išvardytais duomenimis patvirtina jo sąmoningą, tyčinį siekį veikti nukentėjusiojo nenaudai, tai yra jį apšmeižti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. K. veiksmuose nustatyti visi BK 154 straipsnio 2 dalyje (past. – iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jį pripažino kaltu ir baustinu.
24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, gali sutikti su šio teismo sprendimu arba, nustatęs įstatymų pažeidimų, kitokias faktines aplinkybes ar kt., gali padaryti priešingas išvadas. BPK 324 straipsnio 6 dalis suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę ir pareigą atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, pažeisdamas įstatymų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atliko neišsamų įrodymų tyrimą, tokiu būdu pažeisdamas BPK BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pernelyg sureikšmino ir atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų iš esmės vertino tik specialistų išvadas (šio nuosprendžio 20, 21, 22 punktai), tačiau neatsižvelgė į visumą byloje surinktų duomenų, nevertino aplinkybių, kuriomis buvo paskleista informacija, t. y. nevertino socialinio konteksto, ginčo šalis siejusių santykių, visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl viešai publikuojamų straipsnių apie nukentėjusįjį (ir kitus nuteistojo pasisakymuose minimus asmenis), kurie nuteistojo gynėjai prašant teismo protokoline nutartimi buvo prijungti prie baudžiamosios bylos, tuo tarpu A. K. veiksmuose tyčią pirmosios instancijos teismas konstatavo iš esmės visiškai jos neįrodęs.
25. Esant tokiai situacijai, žemiau nurodytų aukštesnio teismo motyvų pagrindu, kaip jau ir minėta, skundžiamas nuosprendis naikintinas, o A. K. išteisintinas.
26. Kaip jau nustatyta, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia šmeižė, t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie nukentėjusįjį Š. M. (2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 18 d. veikos epizodai). Tačiau, aukštesnio teismo vertinimu, iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad faktus ir duomenis, paskleistus šiuo atveju aktualioje informacijoje, sugalvojo ne pats A. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo paskleista informacija buvo susijusi su aplinkybėmis bei faktais, iš esmės jau egzistavusiais objektyvioje tikrovėje apie tai viešoje erdvėje pasisakant A. K..
27. Faktus, kad kaltinime nurodytu laiku (2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 18 d.) jau egzistavo visiems viešai prieinama informacija apie nuteistojo paskleistoje informacijoje minimas nukentėjusiojo Š. M. galimai padarytas nusikalstamas veikas patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 6 d. protokoline nutartimi prie baudžiamosios bylos prijungtų nuteistojo gynėjos pateiktų įvairių publikacijų (jų ištraukų) iš internetinės naujienų svetainės „Delfi“, žiniatinklio „Kas vyksta Kaune“, dienraščio „Lietuvos rytas“ matyti, kad šiose publikacijose skelbiama informacija apie nukentėjusiojo Š. M. sulaikymą įtariant, kad jis galimai tapo savotiška jungiamąja grandimi su kitais pareigūnais byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu (4 t., b. l. 88–93, 96–110). Be Š. M. šiose publikacijose minimi ir kiti įtariamieji, tame tarpe – ir (duomenys neskelbtini)D. P., kuris taip pat minimas nuteistojo A. K. pasisakymuose. Iš prie baudžiamosios bylos prijungtų publikacijų (ištraukų) matyti, kad internetinėje naujienų svetainėje „Delfi“ 2020 m. gegužės (duomenys neskelbtini) d. buvo patalpintas straipsnis su antrašte „(duomenys neskelbtini)“, po straipsnio antrašte publikuojama nukentėjusiojo Š. M. nuotrauka, straipsnyje nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo buvo sulaikyti straipsnyje nurodyti pareigūnai (tame tarpe – ir (duomenys neskelbtini) D. P.), kad tyrimas pradėtas gavus duomenis apie tai, kad sulaikytieji pareigūnai, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu (duomenys neskelbtini) Š. M. ir aptaria jų žinioje esančių finansinių–ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintus duomenis bei galimybes priimti procesinius sprendimus, kuriais suinteresuoti šio (duomenys neskelbtini) neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys (4 t., b. l. 95–96). Šioje publikacijoje pateikiami faktai buvo plėtoti ir kituose viešai skelbiamuose straipsniuose (4 t., b. l. 98–110). Duomenų, kad šią viešai publikuotą informaciją nukentėjusysis būtų nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, nenustatyta. Minėtos aukštesnio teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad informacija apie nukentėjusiajam Š. M. pareikštus įtarimus dėl galimai A. K. pasisakymuose minimų jo (nukentėjusiojo) nusikalstamų veikų padarymo ir jo sulaikymą 2020 m. gegužės (duomenys neskelbtini) d. (ir vėliau) buvo paskelbta viešai visiems prieinamose visuomeninio informavimo priemonėse, o apie tai rašė ir tai publikavo ne A. K..
28. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. rašto pagrindu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė V. V. 2022 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2-2900 teismą informavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-0004-20 pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (past. – Prekyba poveikiu), 227 straipsnio 2 dalyje (past. – Papirkimas), 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje (past. – Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys), 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (past. – Piktnaudžiavimas) Š. M. įteiktas 2020 m. gegužės 13 d., informacija apie šį ikiteisminį tyrimą prokuratūros puslapyje buvo skelbiama keletą kartų (informaciniai pranešimai pridedami), šio ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. buvo apklaustas 2020 m. birželio 17 d. (4 t., b. l. 167). Iš prie šio rašto pridėtų informacinių pranešimų matyti, kad informacija apie minėtą ikiteisminį tyrimą prokuratūros puslapyje buvo viešai skelbiama 2020 m. gegužės (duomenys neskelbtini) d. ir 2020 m. gegužės (duomenys neskelbtini)d. (4 t., b. l. 168–169, 170–172).
29. Tą aplinkybę, kad 2020 metų gegužės mėnesį nukentėjusiojo Š. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vis dar yra tęsiamas, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats nukentėjusysis. Tad yra akivaizdu, jog apylinkės teismui buvo žinoma apie Š. M. atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, apie kurį viešai įvairiose informavimo priemonėse jau buvo skelbiama nuo 2020 metų gegužės mėnesio.
30. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atnaujinus įrodymų tyrimą, iš apeliaciniam teismui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo Š. M. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-0004-20 dar nėra baigtas (5 t., b. l. 196–197).
31. Byloje aukštesnio teismo nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad visuomeninio informavimo priemonėse apie nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą viešai ir visiems prieinamai buvo skelbiama ankščiau (2020 m. gegužės (duomenys neskelbtini) d.), nei nukentėjusiajam Š. M. pareikštus įtarimus juos pradėjo komentuoti A. K. (pradžia – 2020 m. rugpjūčio 18 d.), kuris, kaip įvardijama apeliaciniame skunde, kaip nepriklausomas kūrėjas ilgą laiką vertėsi viešojo informavimo veikla (tai yra rengė, filmavo ir platino reportažus aktualiomis temomis). Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. K. ir Š. M. buvo pažįstami dar iš ankščiau, nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime A. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, kas dar kartą patvirtina, kad rašydamas šiuo atveju aktualius komentarus (apklaustas 2020 m. birželio 17 d., o rašyti pradėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d.), nuteistasis buvo įsitikinęs šių faktų buvimo tikrumu.
32. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas yra sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo išsakyta, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant apeliacinio skundo argumentams, specialistų išvadomis (šio nuosprendžio 20, 21, 22 punktai), kaip vienareikšmiškai patvirtinančiomis A. K. kaltę dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis. Minėtose specialisto išvadose (šio nuosprendžio 20, 21, 22 punktai) nurodyta, kad A. K. pasisakymai apie Š. M. suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio, tačiau specialistas, darydamas tokią išvadą, vertino tik pačių pasisakymų turinį, neatsižvelgiant į tai, kad A. K. savo viešus pasisakymus suformulavo tik po viešai publikuojamų straipsnių apie Š. M., todėl pats savaime konstatuojamojo pobūdžio pasisakymų turinys neleidžia spręsti apie A. K. tyčią apšmeižti nukentėjusįjį.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, A. K. vertinamasis samprotavimas apie tai, kad nukentėjusysis yra padaręs nuteistojo pasisakymuose nurodytas nusikalstamas veikas, buvo susijęs su tam tikru faktiniu pagrindu, t. y. aplinkybe, kad Š. M. yra sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai būtent dėl šių veikų ir apie tai yra viešai skelbiama. Be to, kaip minėta, nuteistasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami iš ankščiau ir A. K. jau prieš tai turėjo susidaręs asmeninę nuomonę apie galimai nukentėjusiojo daromas nusikalstamas veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo vertinimus viešai jis ėmė publikuoti tik po viešai pasirodžiusių straipsnių apie Š. M. sulaikymą ir jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tai, kad nuteistasis dėstydamas savo nuomonę konkrečiai pavartojo tokius išsireiškimus kaip „jisai tariasi su Š. M., kokią reketuoti pinigų sumą iš vieno nukentėjusiojo“, „klastojo bylas“, „(...) korumpuoto policininko Š. M.“ ir kt., galima vertinti kaip turinčius neigiamą ir niekinamą atspalvį, netgi kai kuriais atvejais konstatuojant nukentėjusiajam jau esant padarius minimas nusikalstamas veikas. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant šia teise, bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų (E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTK) sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę ir Lingens prieš Austriją). Sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės į garbės bei orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principais. Nagrinėjamu atveju aukštesnis teismas, ištyręs bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad A. K., pavartodamas tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas šia teise, neturėdamas tikslo apšmeižti, o tik viešoje vietoje polemizuodamas apie Š. M., jo įsitikinimu, neteisėtą veiklą, ir todėl tokia išsakyta kritika nukentėjusiajam, įvertinant teisės į garbės bei orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, nuomonę, tarpusavio santykį, pusiausvyros–proporcingumo principą, nelaikytina leistinų ribų reikšti nuomonę, kritiką, peržengimu. Be to, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Š. M. yra viešas asmuo (buvęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), todėl, vadovaujantis EŽTT praktika, politiko ar kito viešo asmens kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens (EŽTT sprendimai Lingens prieš Austriją, Oberschlick prieš Austriją). Todėl konstatuotina, kad A. K. pasakytuose teiginiuose nėra nusikalstamos veikos požymio – tyčios pažeminti žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra.
34. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. nesiekė apšmeižti Š. M., o per visuomenės informavimo priemones viešai pasisakydamas apie nukentėjusįjį tik išsakė savo subjektyvią nuomonę apie pastarąjį. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad A. K. būtų supratęs, jog jo žodžiai yra neteisingi ir būtų siekęs tyčia paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą juo, byloje nėra. Net ir darant prielaidą, kad A. K. išdėstyta nuomonė apie apeliantą yra klaidinga, negali būti daroma išvada, kad jo veika turi būti vertinama kaip šmeižimas, už kurį turėtų būti taikoma BK 154 straipsnio 2 dalyje (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. K. veikoje subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, tai yra kaip sąmoningą, tyčinį siekį veikti nukentėjusiojo nenaudai jį apšmeižiant, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
35. Aukštesnis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsižvelgęs į skundžiamo nuosprendžio turinį, sprendžia, kad neaptarti apeliacinio skundo argumentai neturi lemiamos reikšmės aukštesnio teismo priimtam procesiniam sprendimui, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
36. Nukentėjusysis Š. M. šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs civilinį ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133–135, 36). BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad naikintinas A. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Š. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-7905 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje pirmojoje instancijoje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 060 eurų. Kadangi aukštesnis teismas A. K. išteisina, todėl minėtos išlaidos valstybei iš A. K. nepriteisiamos (BPK 105, 106 straipsniai).
38. Civiliniame ieškinyje yra pareikštas Š. M., t. y. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, prašymas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išieškoti iš kaltinamojo A. K.. Į bylą pateikti duomenys (2021 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 580 kopija), iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis advokatų profesinei bendrijai pervedė 650,00 eurų. Apeliacinės instancijos teismui A. K. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, minėtas Š. M. prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atmetamas kaip nepagrįstas.
39. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, iš naujo išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Baudžiamojoje byloje esantys kompaktiniai diskai (toliau – CD): CD, priedas prie pareiškimo (1 t., b. l. 27); CD, priedas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-102 (1 t., b. l. 32); CD, priedas prie 2020 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 41); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 163); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 181); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 26); CD, priedas prie 2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 50); nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. K. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Š. M. civilinį ieškinį dėl 20 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Š. M. prašymą dėl 650,00 eurų dydžio išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atmesti.
Valstybei iš A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD, priedas prie pareiškimo; CD, priedas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-102; CD, priedas prie 2020 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo; CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolo; CD, priedas prie 2021 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo; CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo; CD, priedas prie 2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamoje byloje.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.