Kauno apylinkės teismo nuosprendis

specialistei G. H. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu per „Zoom“ programą),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta bauda pakeista 10 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2012 m. sausio 20 d.;

2) 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, bausmę atlikęs 2014 m. gegužės 2 d.;

3) 2017 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant įpareigojimus, 2020 m. kovo 30 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

4) 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2020 m. rugpjūčio 18 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, pasinaudodamas paskyra (kanalu) pavadinimu „K. J.“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „Dyzelinis CELOFANAS Seime“ (nuoroda https://youtu.be/ngguxf_JfII), kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.:

- žodžiais „(...) korumpuoto policininko Š. M.“, tokiu būdu šmeižė Š. M. per visuomenės informavimo priemonę.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus po nukentėjusiojo bei specialistės apklausos parodė, kad visuose vaizdo įrašuose, kiek jų yra padaręs per trejus metus savo visuomeninės veiklos, yra išsakoma jo nuomonė. Konstitucija suteikia teisę turėti savo nuomonę ir nebūti už tai nei kritikuojamam, nei persekiojamam. Dėl frazės „šitoj minėtoj byloj, pagal kurią buvo P. sulaikytas, jis tarėsi su Š. M., kokią reketuoti pinigų sumą iš vieno nukentėjusiojo, aš buvau irgi pridėtas prie tos bylos“ kaltinamasis parodė, kad jį (kaltinamąjį), kaip liudytoją, Š. M. byloje apklausęs STT tyrėjas jam pasakė, jog yra Š. M. ir P. telefoniniai pokalbiai apie tai, kokią sumą reikia paimti iš B. ir kad reikia spausti B.. Šią informaciją pateikusio tyrėjo pavardės neatsimena. Kai bus paviešinti pokalbiai tarp Š. M. ir P., tai ir paaiškės, kad tai, ką jis (kaltinamasis) pasakė, yra tiesa. Nemano, kad tai yra šmeižtas. Dėl frazės „tai, žodžiu, tokia trijulė, kur buvo va šitas prokuroras, buvo sulaikytas advokatas, ale M.s, jie klastojo bylas. Kada parašysi, D., kad būtent mano bylas klastojo? Šitas va P., Š. M.?“ kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam pareikšto įtarimo turinys patvirtintų šio pasakymo teisingumą. Dėl frazės „Pabandykite paklausti, ar jis nors kada buvo teisme, kaip advokatas, ar jis gynė nors vieną žmogų, atstovavo realiai teismo posėdyje? Jie juokauja, sako, klausykit, ar Š. bent žino, pro kurias duris į teismą ateiti? Tai va, nugarines duris, tai žino, kur pinigus reikia nešti ir tą sėkmingai darė“ kaltinamasis parodė, kad frazė išimta iš konteksto, su daugtaškiais. Jis nieko blogo nepasakė, tiesiog ragina žmones paklausti Š. M. tam tikrų klausimų, papasakojo, kaip tretieji asmenys juokauja apie Š. ir nugarines duris – tai ne jo pasakyti žodžiai. Kas tie tretieji asmenys, dabar jau nepamena, bet visi Kauno advokatai taip juokauja. Dėl socialiniame tinkle „Facebook“ po laikraščio „Kauno diena“ pasidalintu straipsniu, pavadinimu „Nevykęs politikas tęsia klounadą teisme“, komentarų skiltyje patalpinto komentaro: „O kodėl neparašyta, kad dėl šitos bylos klastojimo Š. ir eksprokuroras P. buvo uždaryti?“ kaltinamasis parodė, kad net nežino, iš kokios paskyros tas komentaras parašytas. „Facebook‘e“ daug paskyrų, kur žmonės pasivadinę A. K., todėl nesupranta, kaip buvo nustatyta, kad tą konkretų komentarą parašė būtent jis. Nepamena, kad būtų rašęs tokį komentarą. „Facebook‘e“ bet kas gali prisistatyti bet kuo. Jį nepagrįstai kaltina tuo, kad viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, t. y. ne tuo, kad kažką pasakė, o tuo, kad viešai patalpino. Tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad vaizdo ir garso įrašus patalpino jis (kaltinamasis). Dėl frazių „Prokuroras D. P. padedamas kartu su advokatu Š. M., FNTT tyrėju A. L. suklastojo bylą prieš mane“, „Kaune buvo galima susitvarkyti kyšiais už bylas“, „būtent Š. M., padedamas su D. P., jie tai darydavo, kas atsisakydavo mokėti pinigus, tai jie sukurpdavo tas bylas, baudžiamąsias, kaip ir buvo mano atveju. Ir mano atveju D. P. yra sukurpęs net dvi“ kaltinamasis parodė, kad jų teisingumą taip pat patvirtintų nukentėjusiajam pareikšto įtarimo turinys. Dėl frazės „Du įtariamieji D. P. ir buvęs prokuroras, advokatas Š. M. buvęs net FNTT pavaduotojas berods Kauno FNTT, ir jie abudu buvo sulaikyti už bylų klastojimą, tame tarpe jie ir mano bylą klastojo“ kaltinamasis parodė, kad jie iš tiesų buvo už tai sulaikyti ir šią aplinkybę taip pat patvirtintų Š. M. pareikšto įtarimo turinys. Kaltinamojo įsitikinimu, jo paskelbtą informaciją patvirtina ir straipsniai visuomenės informavimo priemonėse, kurie prijungti ir prie nagrinėjamos bylos, pasirodę dar anksčiau, nei šią informaciją paskelbė jis (kaltinamasis). Kaltinamasis parodė tik pakartojęs tai, kas ir taip buvo viešai žinoma, ką visos televizijos rodė. Nepaviešino jokios slaptos informacijos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pažymėjo cituojantis savo žodžius: „visas Kaunas žino, kad Š. nešioja „babkes“. Teigė nesuprantantis, kodėl Š. įsižeidė. Dėl frazės „korumpuoto policininko pareigūno Š. M.“ kaltinamasis parodė, kad reiktų sužinoti, kuo Š. M. yra kaltinamas – jeigu kaltinamas korupcija, tai jis yra korumpuotas. Dėl „Youtube“ kanalo „Knygnešys“ kaltinamasis paaiškino, kad tiesioginių transliacijų nebūdavo. Jis (kaltinamasis) įkeldavo vaizdo įrašą į „Transfer“ ir išsiųsdavo ten pagal atsiųstą nuorodą, Amerikos kompanija, užsiimanti būtent „Youtube“ kanalo priežiūra, tą vaizdo įrašą įkeldavo. Turėjo teisę ir galimybę kelti vaizdo ir garso įrašus į „Facebook“ paskyrą „Knygnešys gyvai“. Dėl „Youtube“ paskyros „K. J.“ kaltinamasis parodė, kad neturėjo galimybės kelti vaizdo įrašų į šią paskyrą, čia yra K. J. kanalas. O kas yra tikrasis savininkas, nežino. Dėl vaizdo įrašo, pavadinimu „dyzelinis celofanas“, paskelbimo „Youtube“ paskyroje „K. J.“ kaltinamasis parodė, kad tai buvo nufilmuota laida, o kas ir kokiu būdu įkėlė, jam nėra žinoma. Kaltinamasis parodė pripažįstantis, kad kaltinime minimi jo įrašai, tačiau jis kelia kitą klausimą – šie vaizdo įrašai nukentėjusiojo buvo neteisėtai nukopijuoti ir iš neteisėtos medžiagos buvo surašytas kaltinamasis aktas. Kaltinamasis parodė puikiai pažįstantis Š. M. – nuo 2013 ar 2014 metų jį pažinojo kaip tokį asmenį, per kurį galima susitvarkyti bylas. Š. M. valdė daug informacijos, kuo jis (nukentėjusysis) dabar ir yra įtariamas. Visas Kaunas jau 10-15 metų žinojo, kad norint užsigesinti baudžiamąją bylą FNTT, galima kreiptis į Š. M. ir jis padės tai padaryti. Š. M. nedirbo FNTT daugiau kaip 10 metų, tačiau nebuvo jokių problemų per jį užmegzti ryšį su bet kokiu kitu tyrėju. Tiesiogiai jis netiria bylų jau daugybę metų. Tarpininkas niekada nebūna vykdytojas – nukentėjusysis net nedirbo FNTT. Š. M. jo (kaltinamojo) byloje tiesiogiai sprendimų nepriiminėjo, tačiau netiesiogiai – taip. Š. M. pareikštų įtarimų nėra skaitęs, tačiau jų turinys yra žinomas. Nuomonę apie Š. M. pradėjo skelbti 2020 m., kadangi tuo metu nukentėjusysis buvo sulaikytas, laikomas suimtas dešimt parų – be reikalo taip teisėsauga nesodina. Iki tol Š. M. reputacija neabejojo. Kaltinamasis parodė, kad Lietuvoje jis ganėtinai žinomas žmogus, jam suteikta laivė reikšti savo nuomonę tiek Konstitucijos, tiek įstatymo. Informaciją teikė visuomenei – visuomenė turi teisę žinoti. Kaltinamasis patvirtino, kad jo „Youtube“ ir „Facebook“ paskyras stebi sekėjai, stebi visa Lietuva, gali pasigirti, kad surinkdavo daug peržiūrų. Kaltinamojo nuomone, ši byla apskritai turėtų būti sustabdyta, kol bus priimtas nuosprendis Š. M. iškeltoje baudžiamojoje byloje – tuomet ir paaiškės, kad apie nukentėjusįjį paskelbta informacija yra teisinga. O jeigu taip atsitiktų, kad teismas išteisintų Š. M., tai gal net ir atsiprašytų nukentėjusiojo.

1. Tiriamajame vaizdo įraše „Dyzelinis CELOFANAS Seime“ kalbėtojas pateikė tokią neigiamą informaciją apie Š. M.:

- žodžiais „šitoj va minėtoj byloj pagal kuria buvo va P. sulaikytas, jisai tariasi su Š. M., kokią reketuoti pinigų sumą iš vieno nukentėjusiojo. Aš buvau irgi pripliusuotas prie tos bylos (...)“ pateikta informacija, jog prokurorų korupcijos byloje yra duomenų, kad D. P. ir Š. M. tarėsi reketuoti nukentėjusįjį, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;

- žodžiais „Tai žodžiu tokia trijulė, kur buvo va šitas prokuroras, buvo tas sulaikytas advokatas ale M. (...) jie klastojo bylas. (...) kada parašysi, D., kad būtent mano bylas klastojo? Šitas va P., Š. M.?“ pateikta informacija, kad Š. M. klastojo bylas, tarp jų – A. K. bylas, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;

- žodžiais „Pabandykit paklausti, ar jis nors kada buvo teisme ir kaip advokatas ar gynė nors viena žmogų ir jį atstovavo realiai teismo posėdyje. (...) jie juokauja sako „klausykit, ar Š. bent žino per kurias duris į teismą reikia eiti“, tai va, jis nugarines duris tai žino kur pinigus reikėdavo nunešti ir ta sėkmingai darė“ pateikta informacija, kad Š. M. davė kyšius, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija.

2. Tiriamajame vaizdo įraše „A. C. 6 METAI IR 6 MĖNESIAI KALĖJIMO“ kalbėtojas pateikia tokią neigiamą informacija apie Š. M.:

- žodžiais „(...) prokuroras D. P., padedamas kartu su buvusiu FNTT pavaduotoju advokatu Š. M., tyrėju FNTT tyrėju N. R., žodžiu, suklastojo byla prieš mane (...)“ pateikta informacija, kad Š. M. suklastojo bylą prieš A. K., suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;

- žodžiais „Kaune buvo galima susitvarkyti už kyšius bylas. Ir būtent Š. M., padedamas su D. P., jie ta darydavo. Kas atsisakydavo mokėti pinigus, jie sukurdavo tas bylas baudžiamąsias, kaip ir buvo mano atveju ir mano atveju D. P. yra ,sukurpęs net dvi (...) pateikta informacija, kad Š. M. ėmė kyšius ir sukurdavo bylas atsisakiusiems mokėti prašomus pinigus, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (2 t., b. l. 2–5).

2021 m. balandžio 27 d. – 28 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo „Korumpuoto Pareigūno Kerštas Celofanui“ apžiūra. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 27 d. „Youtube“ kanale yra patalpintas 32:57 min. trukmės garso ir vaizdo įrašas „Korumpuoto Pareigūno Kerštas Celofanui“, kurio tiksli nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=pPFz4AxBWPQ&t=7s. Iš pateiktos viešos informacijos matyti, kad vaizdo įrašą patalpino asmuo, savo „Youtube“ tinklalapio paskyroje (kanale) pavadinimu „Knygnešys“, kurio tiksli nuoroda: https://www.youtube.com/channel/UC7GClFZNeFod_0eZifEkrQA. Iš viešų šaltinių matyti, kad šis kanalas galimai priklauso VšĮ „Knygnešys“. Kalbantis asmuo yra su akiniais ir veido kauke, dėvi raudonos spalvos megztinį aukštu kaklu, bei tamsios spalvos striukę, filmuoja, kaip pasakoja ir bendrauja su visais būdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato administracinėse patalpose. Kalba apibendrinimais apie šmeižtą, dėl kurio buvo kviestas į policijos įstaigą, ir procedūras policijos įstaigose, įterpia ankstesnį savo vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „Dyzelinis CELOFANAS Seime“, kuriame pasakojo apie Š. M. ir dienraštį „Kauno diena“. Minėtame ankstesniame vaizdo įraše tas pats kalbantysis asmuo kalba apie internetiniame dienraštyje „Kauno diena“ aptariamus ir publikuotus įvykius, susijusius su juo pačiu, Kauno apygardos prokuratūros prokuroru D. P., FNTT tyrėju, bei Kauno advokatu Š. M.. Viso vaizdo įrašo metu asmuo kalba apie viešai žinomus ir anksčiau žiniasklaidoje plačiai skelbtus įvykius. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „Korumpuoto Pareigūno Kerštas Celofanui“, stenografuotas – į bylą pateikta jo stenograma (1 t., b. l. 157–171).

2021 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-342(21) nurodyta, kad tiriamajame vaizdo įraše „Korumpuoto Pareigūno Kerštas Celofanui” kalbėtojas pateikė tokią neigiamą informaciją apie Š. M.:

- žodžiais „(...) du įtariamieji yra tokie D. P., buvęs prokuroras, ir advokatas Š. M., buvęs FNTT net pavaduotojas, berods, Kauno FNTT, ir jie abudu buvo sulaikyti už bylų klastojimą, tame tarpe jie klastojo byla ir man.“ pateikta informacija, kad Š. M. buvo sulaikytas už bylų klastojimą, klastojo bylą A. K., suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;

- žodžiais „Tai „Kauno diena“ darydavo tokius dalykėlius, tai yra, jeigu atsiranda kažkoks tai Š. M. neįtinkantis asmuo ir beje, Š. M., aš beje aš tau liudininką rasiu, ne rasiu, aš jau jį turiu, kuris galės paliudyti, kaip tu siūlydavai daryti poveikį per teisėsaugą ir kaip priemonę panaudoti Kauno diena, turiu tokį žmogų, (...) mielai šitą liudininką pakviesiu į teismo posėdį.“ pateikta informacija, kad Š. M. darė poveikį jam neįtinkantiems asmenims panaudodamas „Kauno dieną“, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija;

- žodžiais „Visas Kaunas žino, kad Š. nešioja babkes, bet jisai kažkodėl dėl to įsižeidė. Na gal Š. reikės liudininku parinkti, jų žinok, Š., yra pilna ir į mane kreipėsi ir tie, kurių tu prašei babkių, ir tie, kurie davė babkių (...)“ pateikta informacija, kad Š. M. ėmė ir davė kyšius, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (2 t., b. l. 12–14).

2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2020 m. spalio 23 d. 15.00 val. socialiniame tinklalapyje „Facebook“ „Kauno diena“ paskyroje patalpintos dienraščio „Kauno diena“ tinklalapyje https://kauno.diena.lt publikuoto straipsnio, pavadinimu „Nevykęs politikas tęsia klounadą teisme“, nuorodos, minėto straipsnio ir komentarų apžiūra. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas paskyros turėtojo, pasivadinusio „A. K.“, rašytas komentaras nerastas (1 t., b. l. 137–156).

Iš 2020 m. spalio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-140 matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo prisijungta prie laikraščio „Kauno diena“ socialinio puslapio „Facebook“ ir surastas 2020 m. spalio 23 d. straipsnis „Nevykęs politikas tęsia klounadą teisme“ (https://facebook.com/19924736434/posts/10159281113636435/?exid=0&d=n). Matyti, kad po straipsniu yra straipsnio komentarai, iš kurių vienas: „A. K. Nevykėlė žurnalistikos prostitutė Debilė K. tikriausiai vėl iš Š. M. pigėlį gavo. Parašyk apie Š. ir P. bylas!!! O kodėl neparašei kad dėl šitos bylos klastojimo Š. ir exprokuroras P. buvo uždaryti?“ (1 t., b. l. 113–115).

2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo „Nubaustas uz? Vasario 16-osios minėjimą“ apžiūra. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 18 d. 18.20 val. socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskyros turėtojas, pasivadinęs „Knygnešys“, tiksli paskyros nuoroda: https://www.facebook.com/knygnesysnaujienos, paskyros ID 403413556892664, patalpino 31:32 min. trukmės garso ir vaizdo įrašą, kurio tiksli patalpinimo nuoroda: https://www.facebook.com/knygnesysnaujienos/videos/419923469298278/. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad kalbantis asmuo dėvi raudonos spalvos megztinį su aukštu kaklu, sėdi ant kėdės prie lango užtrauktomis užuolaidomis ir pasakoja apie jo važiavimą į Vilnių paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-oji), o savo pasakojimą papildo garso ir vaizdo įrašais su 2021 m. vasario 16 d. vykusiais jo paties susidūrimai su policijos pareigūnais. Kalbantysis asmuo savo pasakojimo pabaigoje nuo 30:12 min. iki 30:52 min. trumpai ir abstrakčiai užsimena apie Š. M. šiais žodžiais: „Šiandien yra be to vasario 18 diena. Aš eisiu į policiją dėl tos kaukės. Ten kita istorija. Nu turbūt matėt kažkada korumpuoto policininko Š. M., buvusio FNTT pavaduotojo net laikraštis parodymus teigdamas sako, kad tai čia yra jo brolis, bet visas Kaunas žino, kad tai yra jo laikraštis tik ant jo brolio užrašytas. Tai čia turbūt nieko naujo, kai yra kai pareigūnai savo turtą užrašo ant sau patikimų asmenų ir ten rodė, kad ten aš kaukę netinkamai dėvėjau. Tai šiandien einu tai ir išsiaiškinti.“ Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „Nubaustas uz? Vasario 16-osios minėjimą“, stenografuotas – į bylą pateikta jo stenograma (2 t., b. l. 20–38).

2021 m. birželio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1228(21) nurodoma, kad:

1. Tiriamajame vaizdo įraše „Nubaustas už Vasario 16-osios minėjimą“ žodžiais „korumpuoto policininko Š. M.“ pateikta neigiama informacija apie Š. M., kad jis yra korumpuotas, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija.

2. Tiriamajame komentare, parašytame asmens, pasivadinusio „A. K.“, po „Kauno dienos“ straipsniu „Nevykęs politikas tęsia klounadą teisme“, pradėtame žodžiais „O kodėl neparašei kad dėl šitos bylos klastojimo Š. ir exprokuroras P. buvo uždaryti?“ pateikta informacija, kad Š. M. klastojo Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą prieš A. K., apie kurią rašoma straipsnyje „Nevykęs politikas tęsia klounadą teisme“, suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (2 t., b. l. 44–46).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2015, 2K-451-895/2016).

A. K. kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį dėl 5 epizodų per visuomenės informavimo priemones paskleidžiant tikrovės neatitinkančią ir nukentėjusįjį Š. M. galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo informaciją. A. K. kaltinamas paskleidęs informaciją apie tai, kad nukentėjusysis: tarėsi su prokuroru dėl reikalautinos kyšio sumos, klastojo kaltinamojo bylas, nešdavo į teismą kyšius (1 epizodas); klastojo Kauno apygardos teisme nagrinėjamą kaltinamojo bylą (2 epizodas); suklastojo bylą prieš kaltinamąjį, ėmė kyšius, reikalaudavo kyšių, o atsisakiusiems mokėti sukurdavo bylas (3 epizodas); klastojo bylas, įskaitant kaltinamojo bylą, pasinaudodamas teisėsauga ir „Kauno diena“ darė poveikį jam (Š. M.) neįtikusiems asmenims, reikalavo, ėmė ir pats davė („nešiojo“) kyšius (4 epizodas); buvo korumpuotas policininkas (5 epizodas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens garbei ir orumui (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas keturis kartus (2 t., b. l. 95–200; 3 t., b. l. 1–14), šiuo metu atlieka jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. A. K. daug kartų baustas ANK nustatyta tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 70–94). Matyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – tai tendencingas jo ankstesnio priešingo teisei elgesio rezultatas. Kaltinamasis A. K. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (3 t., b. l. 23). VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų taip pat neregistruotas (3 t., b. l. 20).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis sistemingai baudžiamas administracine tvarka ignoruoja jam skiriamas baudas, net ir atlikęs ankstesniais nuosprendžiais teismų paskirtas arešto bei laisvės atėmimo bausmes savo elgesio nekeičia, toliau yra linkęs nusikalsti, įvertinus kitas aukščiau nustatytas aplinkybes, jam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, parinktina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, kadangi už tokio pobūdžio nusikaltimą, t. y. už nusikaltimą asmens garbei ir orumui, jis teisiamas pirmą kartą. Be to, nustatydamas trumpesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės terminą teismas atsižvelgia į aplinkybes, susijusias su nukentėjusiuoju – į tai, kad iš tiesų Š. M. 2020 m. gegužės 13 d. buvo įteiktas įtarimas dėl korupcinių nusikalstamų veikų, kad jis dėl to buvo sulaikytas ir suimtas, kad Generalinė prokuratūra apie tai paskelbė viešai (4 t., 167–174). Yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo neadekvati ir netinkama reakcija į paminėtą viešai skelbtą informaciją, neigiamai charakterizuojančią nukentėjusįjį. Taip pat įvertinama tai, kad vienas iš penkių epizodų yra pašalinamas iš kaltinimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Kadangi nauju nuosprendžiu kaltinamasis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, padarytą iki 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsniu (BK 63 straipsnio 9 dalis). Nauju ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, kaltinamojo visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis šiuo metu jau atlieka 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis Š. M. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 133–135), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo A. K. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad informacija apie tai, jog kitas asmuo padarė nusikaltimą, savaime yra įžeidžiamo, garbę žeminančio pobūdžio. Kaltinamojo paskleista šmeižikiška informacija daro žalą nukentėjusiojo reputacijai, asmeniniam bei profesiniam gyvenimui. Nukentėjusysis yra teisininkas, o klientai teisininką renkasi ne tik pagal profesinę kompetenciją, bet ir pagal asmenines savybes bei reputaciją, apie kurią informaciją paprastai susirenka iš viešos erdvės. Dėl sistemingai skleidžiamos šmeižikiškos informacijos nukentėjusysis patyrė stiprius negatyvius emocinius išgyvenimus, kurie neigiamai atsiliepė jo sveikatos būklei. Civiliniame ieškinyje pažymima, kad nors nukentėjusysis buvo sulaikytas bei yra įtariamas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, tačiau Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija. Nukentėjusysis nėra prisipažinęs dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta priešingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas.

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas paaiškino, jog kaltinamasis jį iš anksto nuteisė. Dėl kaltinamojo veikos patyrė išgyvenimų ir jis, ir jo šeima. Prasidėjo širdies ritmo sutrikimai, turi gerti vaistus – nors tokių sveikatos problemų turėjo ir anksčiau, tačiau išgyvenimai dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai prie to prisidėjo. Civilinio ieškovo vertinimu, prašoma priteisti 20 000 Eur suma atitinka protingumo kriterijų, bei jam padarytą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais, kurie buvo sistemingi, truko ilgą laiką. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika civiliniam ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos. Nukentėjusysis buvo priverstas įrodinėti be teisintis, kad iš darbo FNTT išėjo savo noru, o ne dėl aplinkybių, susijusių su korupcija, kad niekada nebuvo teistas. Net jeigu ir bus pripažinta Š. M. kaltė dėl šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pasekmės, susijusios su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, įskaitant teistumą, visuomenės pasmerkimą, atsiras būtent nuo tokio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir tęsis įstatyme numatytą laiką. Tuo tarpu dėl A. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis jau dabar kaltinamojo sekėjų yra smerkiamas kaip nusikaltėlis ir smerkiamas ne už konkrečias nusikalstamas veikas, o už tai, kad jis tariamai visą laiką iki pat jo sulaikymo davė bei reikalavo kyšių ir klastojo bylas.

Tačiau spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į jau aukščiau paminėtas aplinkybes, kad Š. M. 2020 m. gegužės 13 d. buvo įteiktas įtarimas dėl korupcinių nusikalstamų veikų, kad jis dėl to buvo sulaikytas ir suimtas, kad Generalinė prokuratūra informaciją apie tai skelbė viešai. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo, kaip teisininko, reputacijai, profesinei veiklai didžiausią neigiamą įtaką padarė būtent su jam pareikštu įtarimu, su jo sulaikymu susijusios aplinkybės ir jos neišvengiamai darys neigiamą įtaką tol, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtoje baudžiamojoje byloje. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamojo neteisėti veiksmai turėjo įtakos nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Iš nukentėjusiojo į bylą pateikto UAB Vilijampolės sveikatos centro 2022 m. liepos 25 d. rašto Nr. S-73 „Dėl informacijos pateikimo“ (4 t., b. l. 131) matyti tik tai, kokiomis lėtinėmis ligomis serga Š. M., tačiau nėra jokių duomenų apie šių ligų ryšį su kaltinamojo nusikalstama veika bei jos sąlygotais išgyvenimais. Galiausiai įvertintinas ir nukentėjusiojo atstovo pasisakymas baigiamųjų kalbų metu, kad nukentėjusysis supranta, jog faktiškai nebus jokių galimybių išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio kaltinamojo reikalaujamos 20 000 Eur sumos, todėl jis sutiks su bet kokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, net ir su simboliniu neturtinės žalos priteisimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, į sunkią kaltinamojo finansinę situaciją (kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, su žmona augina du neįgalius vaikus) Š. M. civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamojo 400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas spręsti kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.

Byloje dėl kaltinamajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-7905 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 060 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad jo šeimos finansinė padėtis sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos.

Civiliniame ieškinyje yra pareikštas Š. M., t. y. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, prašymas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išieškoti iš kaltinamojo A. K.. Į bylą pateikta 2021 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 580 kopija, iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis advokatų profesinei bendrijai pervedė 650 Eur.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo išlaidos yra pateisinamos siekiu tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir apginti nusikalstamais veiksmais pažeistas teises. Akivaizdu, kad advokato padėjėjo pagalba nukentėjusiajam buvo būtina tiek ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus, tiek rengiant civilinį ieškinį, tiek nagrinėjant bylą teisme. Atitinkamai, yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. M. patirtas išlaidas 650 Eur sumoje advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Baudžiamojoje byloje esantys kompaktiniai diskai: CD, priedas prie pareiškimo (1 t., b. l. 27); CD, priedas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-102 (1 t., b. l. 32); CD, priedas prie 2020 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 41); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 163); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 181); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 26); CD, priedas prie 2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 50); nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Iš kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį pašalinti 2 epizodą:

„tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 23 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Facebook“, po laikraščio „Kauno diena“ pasidalintu straipsniu, pavadinimu „Nevykęs politikas tęsia klounadą teisme“ (nuoroda https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/nevykes-politikas-tesia-klounada-teisme-992027), komentarų skiltyje pasivadinęs „A. K.“, patalpino viešą, tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M., žinutę: „O kodėl neparašei kad dėl šitos bylos klastojimo Š. ir exprokuroras P. buvo uždaryti?“.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kaltinamajam paskirta galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti nauju teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti kaltinamajam A. K. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo Š. M. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti Š. M. iš kaltinamojo A. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Neišieškoti iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai 1 060 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. M. naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus: CD, priedas prie pareiškimo (1 t., b. l. 27); CD, priedas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-102 (1 t., b. l. 32); CD, priedas prie 2020 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 41); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 163); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 181); CD, priedas prie 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 26); CD, priedas prie 2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 50); nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.