- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-455-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00509-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-455-810/2017
2017 m. liepos 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 20N-68454565-16 A. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis galutine 144 eurų bauda už tai, kad 2016 m. birželio 24 d. 1.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, sužalotas motociklininkas A. T., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 106 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą ir A. A. skundą atmetė.
A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo Justo Gavėno 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 20N-68454565-16, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16059090635 jo atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir grąžino bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Tokio pobūdžio sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjui buvo surašytas dar vienas nutarimas toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje už tą patį įvykį. Policijos pareigūnas privalėjo atlikti didelės apimties tyrimą t. y. ištirti visas bylos aplinkybes, tačiau išsamaus tyrimo neatliko, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui didesnę nuobaudą, tai pagrįsdamas tuo, jog medicinos dokumentuose matyti didesnis A. T. sužalojimo laipsnis. Jokių kitų aplinkybių tirta nebuvo.
Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tiek teismas, tiek policijos pareigūnai atsisakė ištirti, kas yra kaltas dėl eismo įvykio. Policijos pareigūnai visiškai netyrė mopedo vairuotojo veiksmų dėl KET pažeidimų, nesiaiškino ir netgi ignoravo akivaizdžius įrodymus byloje, kurie patvirtina, jog dėl eismo įvykio yra kaltas būtent mopedo vairuotojas A. T.. Pirmos instancijos teismas atsisakė vertinti tai, jog mopedo vairuotojas pats pripažino, jog visą laiką važiavo antra eismo juosta (tai draudžia KET 123 straipsnis) ir nepasirinko saugaus greičio bei nesilaikė saugaus atstumo (KET 126 straipsnio pažeidimas), kas tiesiogiai įtakojo kelių eismo įvykio atsiradimą, nesant pareiškėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismai aiškinosi tik A. T. sužalojimo sunkumo laipsnį, tačiau visiškai ignoravo paties eismo įvykio atsiradimo aplinkybių tyrimą, atsisakė pasisakyti dėl A. T. padarytų KET pažeidimų.
Anot A. A., administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei. Pareiškėjo veiksmai buvo nepavojingi visuomenei, teisėti - važiavo mažu greičiu, persirikiavo rodydamas posūkį kaip galima arčiau linijos, apsisukimą darė leistinoje vietoje, ir tai yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Taip pat administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei. Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo jokio priešingumo teisei, nes jis laikėsi visų KET reikalavimų. Be to, administracinis teisės pažeidimas negalimas be kaltės. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Pareiškėjo veiksmai nebuvo tyčiniai, jie taip pat nebuvo padaryti dėl neatsargumo, apsisukimo manevrą pareiškėjas atliko tiksliai, taip kaip reikalauja KET. Taip pat vienas iš administracinio teisės pažeidimo požymių yra veikos baudžiamumas. Kadangi pareiškėjo veiksmuose nėra KET pažeidimo, negali būti ir jo veikos baudžiamumo. Pareiškėjo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo požymių viseto, pirmos instancijos teismas privalėjo panaikinti policijos pareigūnų nutarimu jam skirtą baudą.
Pagal KET 123 punktą „mopedų, lengvųjų keturračių vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja eismo juosta nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti i kairę, apsisukti“. Tiek liudytojų A. K. ir A. A. parodymai, tiek faktinės aplinkybės rodo, jog A. T. visą laiką važiavo antra eismo juosta (pažeisdamas KET 123 punkto reikalavimus), dideliu greičiu lenktyniavo tarpusavyje su kitais motociklininkais ir jo atsitrenkimo į pareiškėjo transporto priemonę priežastis buvo ne pareiškėjo veiksmai, o A. T. neleistini veiksmai pagal KET. Anot pareiškėjo, A. T. padarė ir KET 126 punkte numatytą pažeidimą – atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma.
Pareiškėjo manymu, A. K. parodymai yra ir buvo svarbūs šioje administracinėje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas savo nutartyje tik pasisakė, jog liudijo A. K., tačiau realiai į tai neatsižvelgė, jo parodymų nevertino. Šio liudytojo teigimu, motociklininkas, kuris atsitrenkė į pareiškėjo transporto priemonę, važiavo antra eismo juosta, išvažiavo į antrą eismo juostą ir atsitrenkė į jo transporto priemonę, prieš tai kirtęs dvigubą ištisinę juostą. Taip pat liudytojas patvirtino, jog pareiškėjas važiavo antrąja eismo juosta, nes pirmoji eismo juosta būna nuolat užimta automobilių. A. K. patvirtino, jog pareiškėjo automobilio kairysis posūkis buvo įjungtas tuo metu, kai įvyko eismo įvykis. Tai, jog motociklo (mopedo) vairuotojas viršijo leistiną greitį bei, bandydamas pareiškėją aplenkti, neleistinai kirto dvigubą ištisinę liniją, dėl ko atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, važiuodamas pareiškėjui iš paskos nesilaikė saugaus atstumo dėl ko neatliko stabdymo veiksmo, patvirtina įvykio schema, liudytojas A. K., liudytojas A. A. bei pareiškėjo žmonos paaiškinime nurodytos eismo įvykio aplinkybės.
Skunde pažymima, jog policijos pareigūnai netyrė pareiškėjo automobilio posūkio kampo ir neturi kitokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktą vaizdo medžiagą, pagal kurią posūkio kampas važiuojant atgaline eiga keičiasi. Pareigūnas nustatė, jog jo vairuojamas automobilis apsisukinėjo ne iš antros eismo juostos, kaip to reikalauja KET, kadangi po eismo įvykio vairuotojo buvo paprašyta susukti vairą į kairę iki galo ir važiuoti atbuline eiga, po ko automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Toks tyrimas nėra profesionalus transporto priemonės posūkio kampo nustatymas ir nepaneigia į bylą pareiškėjo pateiktų faktinių duomenų apie tai, jog tokio modelio transporto priemonės posūkio kampas skiriasi važiuojant atgaline eiga. Pareiškėjas nurodo, jog jam pradėjus apsisukimo manevrą, vairas buvo susuktas į kairę pusę ir po motociklininko smūgio išsitiesino, ką patvirtina byloje esanti fotonuotrauka. Po smūgio, išsitiesinus vairui, automobilis galėjo riedėti, nes natūralu, jog įvykus šoniniam smūgiui automobilis iš karto nesustoja. Pareiškėjo vairuotos transporto priemonės specifikacija, t. y. jos važiuoklės konstrukcija yra tokia, jog atlikus vairavimo manevrą susuktais ratais i priekį, ji niekada negrįžta i pradinį tašką vairuojant atgaline eiga. Dėl šių priežasčių, po įvykio, vykdant pareigūno nurodymą pavažiuoti atgal, automobilis grįžo ne į tą pačią vietą iš kurios buvo pradėtas apsisukimo manevras. Tai patvirtina ir tai, jog tuo metu, kai atlikinėjo apsisukimo manevrą, prie gėlių pirkimo vietos stovėjo keletas transporto priemonių, kurios buvo pastatytos taip, kad pirmąja eismo juosta važiuoti nebuvo galimybių. Apie tai, kad transporto priemonės stovėjo pirmoje eismo juostoje, patvirtina pareiškėjo, iš karto po įvykio daryta fotonuotrauka, esanti byloje.
Skunde atkreipiamas dėmesys, jog policijos pareigūnai nesikreipė į Eismo valdymo centrą ar Vilniaus savivaldybę, netyrė vaizdo kamerų įrašų, kurie būtų leidę tiksliai įvertinti visas šio eismo įvykio aplinkybes. Tai patvirtina tai, jog, pareigūnai iš anksto nutarė, kad pareiškėjas yra kaltas ir vaizdo įrašų net nebandė išsireikalauti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog administracinėje byloje nėra surinkta faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pareiškėjas pažeidė 101 ir 106 KET punkto reikalavimus. KET 101 punktas numato, jog „prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“. Pareiškėjas teigia, jog, atliekant posūkį, įsitikino, kad tai daryti saugu, nekliudė kitiems eismo dalyviams, nes jau buvo persirikiavęs į antrą eismo juostą, prieš atlikdamas manevrą įjungė posūkio signalą ir jei motociklo vairuotojas būtų pasirinkęs saugų greitį ir atstumą jis būtų spėjęs suvaldyti savo transporto priemonę ir kelių eismo įvykio nebūtų įvykę. KET 106 punktas numato, jog „prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto“. Pareiškėjas teigia, jog, prieš atlikdamas posūkį, jis iš anksto priartėjo kuo arčiau važiuojamąsias dalis skiriančios linijos. Kelių eismo taisyklių 106 punktas imperatyviai nenurodo kokiu atstumu reikia priartėti prie šios linijos, todėl pareiškėjas nurodo pasirinkęs patį arčiausią atstumą ir tokiu būdu atlikęs posūkį.
Taip pat pareiškėjas skunde teigia, jog atliekant šio įvykio tyrimą policijos pareigūnai, neįvertinę visų įvykio aplinkybių, tendencingai vykdė tyrimą įžvelgdami tik tai, jog pareiškėjas yra kaltas dėl šio įvykio. Tai patvirtina tai, jog dar neatlikus pilno ir išsamaus tyrimo, pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pripažinti, jog jis yra kaltas dėl šio eismo įvykio. Taip pat tai, jog policijos pareigūnai vadovavosi tik motociklininko ir kitu motociklu šalia važiavusio jo draugo parodymais, kurie yra subjektyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Tai pat tai patvirtina ir tai, jog policijos pareigūnai atsisakė apklausti asmenį, kuris važiavo kitu automobiliu ir po įvykio sustojo bei paliko savo telefono numerį. Policijos pareigūnai neapklausė pareiškėjo žmonos ir po to, kai pats pateikė jos paaiškinimą, visiškai nevertino jame išdėstytų įvykio aplinkybių. Policijos pareigūnai du kartus tyrė tą patį įvykį, tačiau tendencingai atsisakė ištirti A. T. KET pažeidimus dėl 123 punkto ir kitų KET pažeidimų. Policijos pareigūnai, atnaujinę tyrimą, tyčia tendencingai tyrė tik vieną aplinkybę, t. y. A. T. padarytų sužalojimų mąstą. Savo raštuose klaidindami kitas institucijas, jie nurodė, jog tai daro vadovaudamiesi teismo nutartimi dėl bylos atnaujinimo, nors teismas tokios nutarties priėmęs nebuvo.
Be to, pareiškėjas skunde nurodo ir tai, jog motociklas Suzuki GSF 600 S Bandit 2001 įvykio metu buvo techniškai netvarkingas, be galiojančio draudimo, tačiau jo eksploatacija buvo leidžiama. Dėl šių priežasčių ši transporto priemonė negalėjo būti eismo dalyvė Lietuvoje.
Atsiliepimu į A. A. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo A. A. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog A. A. supratimas, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi grąžino bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, kadangi reikėjo atlikti didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą, yra subjektyvi ir klaidinga pareiškėjo nuomonė. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo nutarties, byla grąžinta institucijai, kadangi, atliekant tyrimą eismo įvykio byloje ir kvalifikuojant apelianto veiką, nebuvo tiriami A. T. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai bei jų sunkumo laipsnis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, jog iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog BMW vairuotojas pareigūnams paaiškino, jog apsisukimo manevrą pradėjo persirikiavęs į antrą eismo juostą. Motociklo vairuotojas paaiškino, jog BMW 530 automobilio vairuotojas apsisukimo manevrą pradėjo staiga pasukęs iš pirmos eismo juostos. Paprašius BMW vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga, BMW 530 automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kas patvirtino, kad BMW 530 vairuotojas apsisukinėjo pažeisdamas KET reikalavimus. Susisiekus su apelianto nurodytu eismo įvykio liudytoju, jis negalėjo tiksliai nurodyti iš kurios eismo juostos apsisukinėjo BMW 530 vairuotojas.
Atsiliepime teigiama, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę. 2016 m. birželio 24 d. paaiškinime esanti A. A. frazė „kiek pamenu apsisukti pradėjau iš antros eismo juostos“, suponuoja išvadą, kad asmuo šį teiginį parašė nebūdamas užtikrintas savo veiksmais. Taip pat paaiškinime nurodyta, jog motociklas į jo vairuotą automobilį atsitrenkė jam būnant ,kitoje kelio pusėje“, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad motociklas priešingoje eismo juostoje atsidūrė, bandydamas išvengti susidūrimo su staiga, iš pirmos eismo juostos manevrą pradėjusiu BMW 530 automobiliu. Institucijos nuomone, apelianto teiginys, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį yra nepagrįstas, kadangi, tai yra subjektyvi A. A. nuomonė, byloje nėra nustatyta, kad motociklo Suzuki GSF 600 vairuotojas važiavo didesniu nei leistinas greičiu. Stabdymo žymių įvykio vietoje nebuvimas tik patvirtina faktą, kad A. A. apsisukimo manevrą pradėjo staigiai, kaip ir nurodyta motociklą vairavusio A. T. paaiškinime. A. A. kaltę įrodo transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, kuri užfiksuota foto nuotraukose bei eismo įvykio vietos schemoje, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. T. dvigubą ištisinę liniją kirto bandydamas išvengti susidūrimo.
Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad apeliaciniuose skunduose A. A. kelia vis naujas įvykusio eismo įvykio versijas, kurios nėra niekuo pagrįstos. Teigdamas, kad A. T. nesilaikė KET reikalavimų mopedams važiuoti tik pirma eismo juosta, A. A. prieštarauja pats sau, kadangi yra nurodęs, kad pirma eismo juosta buvo užimta ir ja važiuoti nebuvo įmanoma. Šis jo teiginys (dėl pirmos juostos užimtumo) vertintas kaip gynybinė versija. Tačiau, nagrinėjant jau buvusius apeliacinius skundus, matyti, kad teiginys yra pasikeitęs į tai, kad apeliantas vis dėlto važiavo pirma eismo juosta ir rikiavosi į antrą.
Byloje esantis jo žmonos paaiškinimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. A. A. nurodytas liudytojas, su kuriuo bendravo ir įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, teigė, jog jis paties įvykio nematė, tik matė, kai transporto priemonės jau buvo susidūrusios. Dėl šios priežasties tolimesnė liudytojo apklausa nevyko, tačiau, kaip matyti iš bylos eigos, liudytojas A. K. teigė, kad matė kaip įvyko eismo įvykis, nors prieš tai buvo teigęs priešingai.
Pažymėtina, kad apelianto analizuojama sąvoka „eksploatuoti leidžiama“ niekaip nesusijusi su transporto priemonės vairuotojų atsakomybės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar Valstybine technine apžiūra.
Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog nors apeliantas skunde teigia, kad jo transporto priemonės specifikacija yra tokia, jog atlikus vairavimo manevrą susuktais ratais į priekį, ji niekada negrįžta į pradinį tašką vairuojant atbuline eiga, tačiau byloje ar prie skundo nėra pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, o vaizdo įrašas nepatvirtina šios transporto priemonės techninės ypatybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą nuo 144 iki 289 Eur, o ANK 423 straipsnio 2 dalis – baudą nuo 150 iki 300 Eur, ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato asmeniui baudą nuo 28 iki 57 Eur, o ANK 417 straipsnio 3 dalis – baudą nuo 60 iki 90 Eur. Taigi, ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti didesnę baudą, todėl A. A. padaryti pažeidimai neperkvalifikuojami pagal naująjį ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ATPK numatyta teisena.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. A. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, aiškindamas, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Todėl aukštesnysis teismas patikrina bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi ištirti ir įvertinti visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog proceso dalyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių, savaime neduoda pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų nepažeidė.
Apeliantas A. A. skunde nurodo, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punkto reikalavimus, nes, kaip nurodo A. A., jis, prieš atlikdamas posūkį, iš anksto priartėjo kuo arčiau važiuojamąsias dalis skiriančios linijos, atlikdamas posūkį įsitikino, kad tai daryti saugu, nekliudė kitiems eismo dalyviams, nes jau buvo persirikiavęs į antrą eismo juostą, prieš atlikdamas manevrą įjungė posūkio signalą ir pasirinkęs patį arčiausią atstumą atliko posūkį. Su tokiu įvykio eigos aiškinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Tiek nukentėjusiojo A. T., tiek liudytojų A. A. pirminių paaiškinimų metu užfiksuota informacija, taip pat duodant parodymus teisme metu nurodytos aplinkybės, taip pat liudytojo R. T. parodymai, eismo įvykio schemoje (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 16059090635 l. 12) ir fotonuotraukose (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 16059090635 l. 32, 35) užfiksuota informacija leidžia daryti išvadą, kad būtent automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, tokiais veiksmais jis pažeidė KET 101, 106 punktų reikalavimus. Nors apeliantas teigia, kad posūkį į kairę jis darė iš antrosios eismo juostos, iš anksto priartėjęs kuo arčiau važiuojamąsias dalis skiriančios linijos, atlikdamas posūkį įsitikino, kad tai daryti saugu, nekliudė kitiems eismo dalyviams, tačiau šie A. A. parodymai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį ir jo pasekmes, nes A. A. parodymai nepatvirtinti objektyviais bylos duomenimis.
Kaip matyti iš byloje esančio A. A. pirminio paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 19), jis iš karto po įvykio nurodė, kad, kiek pamena, apsisukti pradėjo iš antros juostos, taigi, iš karto po įvykio A. A. kategoriškai netvirtino, jog jis apsisukti pradėjo iš antros juostos. Liudytojas A. A. tiek paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 20), tiek ir parodymų teisme metu nuosekliai ir neprieštaringai tvirtino, jog BMW vairuotojas važiavo lėtai pirmos ir antros eismo juostos viduriu, taip važiuodamas pradėjo sukti į kairę pusę. Antra eismo juosta važiavęs Suzuki vairuotojas nespėjo išvengti staigaus susidūrimo, pasuko į kairę ir susidūrė su automobiliu. Nukentėjusysis A. T. tiek pirminiuose paaiškinimuose (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 21), tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu, o priekyje beveik per dvi eismo juostas važiavo automobilis BMW, kuris staiga pradėjo daryti posūkį į kairę, todėl užkirto A. T. kelią. Liudytojas R. T. parodė, kad abiem vairuotojams ginčijant kaltę, buvo padarytas eksperimentas ir paprašyta lengvojo automobilio vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip pavažiavęs automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Ir nors apeliacinės instancijos teismo nuomone šiais liudytojo parodymais nustatant eismo įvykio mechanizmą remtis negalima, nes nėra duomenų, jog atliekant šį eksperimentą susukant automobilio vairą buvo atkartota identiška situacija buvusiai eismo įvykio metu, tačiau vertinant, ar A. A. vairuojamas automobilis posūkį į kairę darė iš antros eismo juostos, svarbūs yra liudytojo R. T. parodymai, jog toje kelio vietoje eismo juostos yra pakankamai siauros, todėl padaryti apsisukimą iš antros eismo juostos tokio ilgio automobiliui yra neįmanoma. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad antros eismo juostos plotis įvykio vietoje yra 3,60 m, atstumas nuo automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galo iki pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančios linijos – 1,60 m, iš fotonuotraukų matyti, kad po susidūrimo automobilis BMW stovi statmenai eismo juostas skiriančiai juostai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvertinus liudytojų parodymus bei eismo įvykio vietos apžiūros schemoje nurodytus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą automobilio BMW padėtį po transporto priemonių susidūrimo, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokioje padėtyje po susidūrimo automobilis BMW negalėjo atsidurti, jei būtų daręs posūkį į kairę iš antros eismo juostos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo A. A. skundo argumentas, kad pareigūnai neapklausė liudytojos L. S.-A., netyrė eismo įvykio vietos vaizdo kamerų įrašų, taip pat pareiškėjo automobilio posūkio kampo, ir kitokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą versiją, jog A. A. apsisukinėjo iš antros eismo juostos. Aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į šį skundo argumentą, pažymi, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad keli asmenys vienodai aiškina analizuojamo įvykio aplinkybes, o jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, be to, šių asmenų parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip eismo įvykio vietos vaizdo kamerų įrašų, taip pat automobilio posūkio kampo tyrimą, apklausti liudytoją L. S.-A. atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. S.-A. paaiškinime (b.l. 22) nurodytos aplinkybės, jog kiti motociklininkai važiuodami dideliu greičiu tarpusavyje lenktyniavo, atliko pavojingus manevrus, nepatvirtina aplinkybės, jog A. T. viršijo leistiną greitį. Be to, jos paaiškinime nurodytą aplinkybę, jog A. A. apsisukimo manevrą atliko važiuodamas antra eismo juosta, paneigia kiti objektyvūs bylos duomenys, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nurodė šioje nutartyje.
Pareiškėjas A. A. remiasi liudytojo A. K. parodymais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas šių parodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, nors šis liudytojas apklausos metu davė svarbius parodymus, nurodydamas, kad pirmoji eismo juosta būna nuolat užimta automobilių, todėl A. A. važiavo antrąja eismo juosta, automobilio posūkio signalas tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo įjungtas. Be to, pareiškėjo teigimu, šis liudytojas patvirtino, kad motociklininkas smarkiai viršijo leistiną greitį. Su tokiais pareiškėjo skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas sutikti negali.
Aukščiau aptartų duomenų kontekste matoma, kad aplinkybė, jog A. T. viršijo greitį, nėra įrodyta ir A. K. parodymuose apibūdintas motociklininko didelis greitis yra tik subjektyvus supratimas, tačiau neįrodytas jokiomis techninėmis priemonėmis. Be to, A. K. parodymuose nėra kategoriško tvirtinimo, jog pareiškėjas tikrai važiavo antrąja eismo juosta, šis liudytojas nurodė, kad pareiškėjas apsisukinėjo iš antros eismo juostos, nes pirma eismo juosta užimta stovinčiais automobiliais. Liudytojas R. T. apklausos metu parodė, kad iš karto po įvykio susisiekus su liudytoju A. K. telefonu, jis nurodė, kad įvykio nematė, matė tik transporto priemones po susidūrimo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos, taip pat eismo įvykio schemos, iš kurios matyti, kad pirmos eismo juostos plotis yra 6,80 m (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 16059090635 l. 12, 29), šioje eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukoje esančių užfiksuotų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad net ir pirmoje eismo juostoje esant automobilių, yra galimybė važiuoti pirmą ir antrą eismo juostas skiriančia linija, tai yra, gatvės viduriu. Todėl liudytojo A. K. parodymai pareiškėjo A. A. nurodytos aplinkybės, jog jis važiavo antrąja eismo juosta, iš kur pradėjo apsisukimą, nepatvirtino.
Apygardos teismo nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, yra pagrindas išvadai, kad būtent automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 101, 106 punktų reikalavimus - prieš sukdamas į kairę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.
Pareiškėjas A. A. skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti tai, jog mopedo vairuotojas visą laiką važiavo antra eismo juosta, nepasirinko saugaus greičio bei nesilaikė saugaus atstumo, taip pažeidė KET 123, 126 punktų reikalavimus, kas tiesiogiai įtakojo kelių eismo įvykio atsiradimą. Be to, pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad motociklas Suzsuki GSF 600 S Bandit 2001 įvykio metu buvo techniškai netvarkingas, be galiojančio draudimo. Su tokiais apelianto argumentais apygardos teismas nesutinka ir pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo būtent A. A. veiksmai, pažeidžiant KET 101, 106 punktų reikalavimus. Be to, pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis, dalyvaujantis eisme, neprivalo įvertinti visų įmanomų kitų eismo dalyvių, nesilaikančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, galimų elgesio variantų. Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nėra duomenų, kad A. T. viršijo įvykio vietoje nustatytą greitį, jo važiavimas antra eismo juosta nesudarė kliūčių kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodyta skundžiamojoje nutartyje, jog kitus pareiškėjo A. A. skundo argumentus teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisakė, nes laikė, jog pareiškėjo A. A. skunde nurodyti argumentai yra tik subjektyvus objektyvių įrodymų visumos vertinimas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad A. A. skundo argumentas, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino skundžiamą nutarimą dėl to, kad institucija nesurinko pareiškėjo A. A. kaltės įrodymų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-219-540/2016), yra nepagrįstas, nes bylos medžiaga buvo grąžinta institucijai iš naujo įvertinti nukentėjusiojo A. T. sveikatos sutrikdymo mastą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas nepadarė administracinių teisės pažeidimų, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.