- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- II-219-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06535-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. A. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl institucijos, priėmusios nutarimą - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059090635 panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 20N-68454565-16 A. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 24 d., 1.00 val., Vilniuje, S. Konarskio gatvėje ties namu Nr. 3, vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 106 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo A. A. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. priimtą nutarimą Nr. 20N-68454565-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 01.00 val., Vilniuje, važiuodamas iš Muitininkų gatvės, pasuko į dešinę ir važiuodamas Konarskio gatve iš karto pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Ties gėlių prekybos vieta ketino apsisukti ir važiuoti Kauno kryptimi. Iš antros eismo juostos, važiuodamas kaip galima arčiau priešingas eismo juostas skiriančios dvigubos ištisinės linijos, privažiavo ten esančią punktyrinę liniją. Įsijungęs kairį posūkį, pradėjo apsisukimą. Pradėjus apsisukimą ir transporto priemonei kirtus punktyrinę liniją, skiriančią priešingas eismo juostas, į A. A. automobilį atsitrenkė motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) S Bandit 2001, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. T.. Pareiškėjo teigimu, motociklo vairuotojas nestabdė, važiavo dideliu greičiu, nepasirinko saugaus atstumo bei, bandydamas lenkti automobilį neleistinoje vietoje, į jį atsitrenkė. Pažymėjo, kad apsisukimo vietoje stovėjo kiti automobiliai, kurie užėmė pirmą eismo juostą. Po įvykusio eismo įvykio A. A. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad būtent motociklo vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai tiesiogiai įtakojo eismo įvykio atsiradimą – motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį, nes nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, bandydamas aplenkti automobilį, neleistinai kirto dvigubą ištisinę liniją, nesilaikė saugaus atstumo, be to, apskritai neturėjo teisės vairuoti tokios transporto priemonės. A. A. skunde pažymėjo, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo apklaustas eismo įvykį matęs liudytojas, kurio telefono numerį A. A. perdavė policijos pareigūnams. A. A. teigimu, pareigūnai neteisingai konstatavo, jog jis apsisukinėjo ne iš antros eismo juostos kaip to reikalauja KET. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pradėjus apsisukimo manevrą vairas buvo susuktas į kairę ir po smūgio išsitiesino. Be to, mano, kad po smūgio mašina galėjo riedėti. Nesutikdamas su policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, taip pat pažymėjo, kad, pagal vairuojamos transporto priemonės specifikacijas, atlikus vairavimo manevrą susuktais ratais į priekį, automobilis niekada negrįžta į pradinį tašką vairuojant atgaline eiga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. A. paaiškino tokias pačias aplinkybes, kokias buvo nurodęs savo skunde. A. A. papildomai paaiškino, kad prieš pradėdamas manevrą, važiavo 20-30 km/h greičiu. Iki apsisukimo momento antra eismo juosta A. A. važiavo apie 40-50 metrų. Jis važiavo įjungęs posūkio signalą. Jo nuomone, motociklas važiavo greitai, t.y. apie 70-80 km/h greičiu.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į A. A. skundą nurodė, jog jie su A. A. skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucija savo atsiliepime nurodė, kad nubraižius eismo įvykio schemą pareigūnai paprašė BMW vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip važiuojant BMW 530 automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kas, Institucijos teigimu, patvirtino, kad BMW 530 vairuotojas apsisukinėjo pažeisdamas nustatytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. A. A. nurodė eismo įvykio liudytojo telefono numerį, tačiau susisiekus su juo, asmuo negalėjo tiksliai nurodyti, iš kurios eismo juostos apsisukinėjo BMW 530 vairuotojas. Be to, institucijos nuomone, apelianto teiginys, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį yra nepagrįstas, kadangi tai yra subjektyvi A. A. nuomonė. Institucija pažymėjo, jog tai, kad įvykio vietoje nebuvo stabdymo žymių, tik patvirtina faktą, kad A. A. apsisukimo manevrą pradėjo staigiai. Galiausiai, Polis II policijos duomenų bazės duomenimis, A. T. vairuota transporto priemonė yra mopedas ir A. T. turi teisę vairuoti šią transporto priemonę. Institucijos teigimu, kiti apelianto teiginiai taip pat yra niekuo pagrįsti, o A. A. kaltę įrodo transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, kuri užfiksuota foto nuotraukose, bei eismo įvykio vietos schema, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. T. parodė, kad jis važiavo antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu, o priekyje beveik per dvi eismo juostas važiavo automobilis BMW. Nepastebėjo ar automobilis rodė posūkio signalą. Staiga automobilis pradėjo apsisukinėti į kairę pusę ir A. T. užkirto kelią. Kaip įvyko susidūrimas nelabai prisimena dėl eismo įvykio metu patirtų traumų. Šiuo metu irgi daug ko neprisimena. Įvykio metu jam buvo stipriai sutrenktos sėklidės, dėl ko jam buvo sukeltas didžiulis skausmas. Dėl patirtų sužalojimų A. T. buvo nedarbingas apie savaitę laiko.
Liudytojas R. T. parodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykę į eismo įvykio vietą, kurioje buvo susidūrę automobilis BMW ir motociklas. Kadangi abu vairuotojai ginčijo kaltę, todėl buvo padarytas eksperimentas ir paprašyta lengvojo automobilio vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip pavažiavęs automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Kadangi toje vietoje eismo juostos yra pakankamai siauros ir padaryti apsisukimą iš antros eismo juostos tokio ilgio automobiliui praktiškai yra neįmanoma. Įvykio vietoje jokių stabdymo žymių nebuvo. Bendraujant su motociklininku, jis buvo pasimetęs ir buvo šoke. Lengvojo automobilio vairuotojas nurodė vieno liudytojo telefono numerį ir jei gerai prisimena, pats jam paskambino, tačiau su liudytoju bendravo ir jie-pareigūnai. Liudytojas, kiek prisimena, paties įvykio nematė, tik matė kai transporto priemonės buvo jau susidūrusio, todėl nebuvo paprašyta liudytojo duomenų.
Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio vakarą jis su motociklu važiavo prima eismo juosta, o jo draugas A. T. šiek tiek atsilikęs važiavo antra eismo juosta. Jie abu važiavo apie 50 km/h greičiu. Priešais važiavo BMW markės automobilis, kuris važiavo pirmos ir antros eismo juostos viduriu. Vienu momentu automobilis staigiai iš eismo juostų vidurio pradėjo apsisukinėti. Ar rodė posūkio signalą, liudytojas gerai neprisimena, tačiau galėjo būti, kad rodė. A. T. buvo pakankamai arti automobilio, todėl automobiliui staiga pradėjus apsisukinėti, A. T., matomai norėdamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.
Iš byloje esančio A. A. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 13) matyti, kad jis nurodė, jog važiavo link Basanavičiaus gatvės. Važiavo pirma eismo juosta apie 30 km/h. BMW vairuotojas važiavo lėtai per pirmą ir antrą juostą. Viduryje eismo juostos BMW vairuotojas pradėjo sukti į kairę pusę. Tuo tarpu Suzuki vairuotojas važiavo antra eismo juosta. Nespėjęs išvengti staigaus susidūrimo, Suzuki vairuotojas pasuko į kairę, kad išvengti susidūrimo, tačiau susidūrė su automobiliu. BMW vairuotojas kirto dvi ištisines linijas. Atvykus medikams, buvo patikrinta A. T. sveikata. Tuo metu ji buvo gera, tačiau po keleto valandų jis pradėjo visiškai nesigaudyti aplinkoje, nieko nebeprisiminė, skundėsi, kad labai skauda tarpukojį.
Iš byloje esančio A. T. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 14) matyti, kad jis nurodė, jog važiavo antra eismo juosta leistinu greičiu. Kita transporto priemonė netikėtai suko į kairę iš pirmos eismo juostos per dvigubą ištisinę liniją. Jis nesitikėdamas, kad automobilis darys neleistiną apsisukimą, nespėjo sureaguoti, nors ir bandė lėtinti greitį bei stabdyti, tačiau vis tiek įvyko susidūrimas. Atvykę medikai patikrino jo sveikatą, tačiau jo neišvežė į gydymo įstaigą. Po įvykio jis pradėjo jausti skausmus sėklidžių srityje.
Eismo įvykio vietos schemoje bei fotonuotraukose užfiksuota eismo įvykio vieta bei transporto priemonių padėtys po eismo įvykio bei jų apgadinimai. (ten pat b. l. 5, 25; 28)
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 20N-68454565-16 matyti, jog A. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 24 d., 1.00 val., Vilniuje, S. Konarskio gatvėje ties namu Nr. 3, vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 106 punktų reikalavimus.
Skundą padavęs asmuo A. A. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad persirikiavus į antrą eismo juostą ir įsitikinus, kad apsisukti saugu, rodydamas posūkio signalą, jis pradėjo posūkio manevrą. Pažymėjo, kad motociklo vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai tiesiogiai įtakojo eismo įvykio atsiradimą. Tačiau iš byloje esančio A. A. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 12) matyti, kad iš karto po įvykio jis buvo nurodęs, jog tik kiek pamena, apsisukti pradėjo iš antros juostos. Pradėjus suktis, į automobilį atsitrenkė motociklas. Įvykis įvyko jau apsisukus. Liudytojas A. A. tiek tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu nuosekliai ir neprieštaringai tvirtino, jog BMW vairuotojas važiavo lėtai pirmos ir antros eismo juostos viduriu. Viduryje eismo juostos BMW vairuotojas pradėjo sukti į kairę pusę. Tuo tarpu Suzuki vairuotojas važiavo antra eismo juosta. Nespėjęs išvengti staigaus susidūrimo, Suzuki vairuotojas pasuko į kairę, kad išvengti susidūrimo, tačiau susidūrė su automobiliu. Liudytojas A. T. tiek tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu nuosekliai ir neprieštaringai tvirtino, kad jis važiavo antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu, o priekyje beveik per dvi eismo juostas važiavo automobilis BMW. Staiga automobilis pradėjo apsisukinėti į kairę pusę ir A. T. užkirto kelią. Iš liudytojo R. T. parodymų matyti, kad abiems vairuotojams ginčijant kaltę, buvo padarytas eksperimentas ir paprašyta lengvojo automobilio vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip pavažiavęs automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Liudytojas patvirtino, jog toje kelio vietoje eismo juostos yra pakankamai siauros, todėl padaryti apsisukimą iš antros eismo juostos tokio ilgio automobiliui praktiškai yra neįmanoma. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad po susidūrimo automobilis BMW stovi statmenai eismo juostas skiriančiai juostai, todėl įvertinus liudytojų parodymus bei eismo įvykio vietos apžiūros schemoje bei fotonuotraukose užfiksuotą automobilio BMW padėtį po transporto priemonių susidūrimo, yra pagrindas manyti, kad tokioje padėtyje po susidūrimo automobilis BMW negalėjo atsidurti, jei būtų daręs posūkį į kairę iš antros eismo juostos.
Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, yra pagrindas manyti, kad būtent automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. veiksmai- prieš sukdamas į kairę, galimai iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu galimai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir tokiais veiksmais galimai pažeidė KET 101, 106 p. reikalavimus.
Iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad įvykio metu jam buvo stipriai sutrenktos sėklidės, dėl ko jam buvo sukeltas didžiulis skausmas. Dėl patirtų sužalojimų A. T. buvo nedarbingas apie savaitę laiko. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. T. 2016 m. birželio 24 d. 4.22 val. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kur jam buvo diagnozuotas galvos sumušimas bei suteikta med. pagalba bei po to iki 2016 m. liepos 1d. A. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas ambulatoriškai. A. T. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai bei jų sunkumo laipsnis nebuvo tiriami atliekant tyrimą eismo įvykio byloje bei kvalifikuojant A. A. veiką.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Įvertinus išdėstytą, konstatuojama, kad atliekant 2016 m. birželio 24 d., 1.00 val., Vilniuje, S. Konarskio gatvėje ties namu Nr. 3 įvykusio eismo įvykio tyrimą bei priimant nutarimą A. A. atžvilgiu nebuvo vertinamas bei nustatomas A. T. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnis, kas turi esminę reikšmę kvalifikuojant galimai padarytą A. A. veiką, todėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059090635 nėra pagrindo pripažinti teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla gražintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje gali būti nustatyti administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Šiuo atveju visos reikšmingos įvykio aplinkybės toliau aiškinamos ATPK arba BPK nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas
nutaria:
A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059090635 panaikinti ir bylą gražinti organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.