Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-86-358/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-219-540/2016Nutartis · 2016-10-31Kauno apylinkės teismas
  2. II-86-358/2017Nutartis · 2017-05-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
II-86-358/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06535-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-86-358/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06535-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.14(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Loretai Dosinienei,ekspertui G. A. C.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. A. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl institucijos, priėmusios nutarimą - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059090635 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 20N-68454565-16 A. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis galutine 144 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 24 d., 1.00 val., Vilniuje, S. Konarskio gatvėje ties namu Nr. 3, vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, eismo įvykio metu sužalojo motociklininką A. T., kuriam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 106 punktų reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo A. A. skunde nurodo bei teismo posėdyje prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059090635 administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 01.00 val., Vilniuje, važiuodamas iš Muitininkų gatvės, pasuko į dešinę ir važiuodamas Konarskio gatve iš karto pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Ties gėlių prekybos vieta ketino apsisukti ir važiuoti Kauno kryptimi. Iš antros eismo juostos, važiuodamas kaip galima arčiau priešingas eismo juostas skiriančios dvigubos ištisinės linijos, privažiavo ten esančią punktyrinę liniją. Įsijungęs kairį posūkį, pradėjo apsisukimą. Pradėjus apsisukimą ir transporto priemonei kirtus punktyrinę liniją, skiriančią priešingas eismo juostas, į A. A. automobilį atsitrenkė motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) S Bandit 2001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. T.. Pareiškėjo teigimu, motociklo vairuotojas nestabdė, važiavo dideliu greičiu, nepasirinko saugaus atstumo bei, bandydamas lenkti automobilį neleistinoje vietoje, į jį atsitrenkė. Pažymėjo, kad apsisukimo vietoje stovėjo kiti automobiliai, kurie užėmė pirmą eismo juostą. Po įvykusio eismo įvykio A. A. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad būtent motociklo vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai tiesiogiai įtakojo eismo įvykio atsiradimą – motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį, nes nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, bandydamas aplenkti automobilį, neleistinai kirto dvigubą ištisinę liniją, nesilaikė saugaus atstumo, be to, apskritai neturėjo teisės vairuoti tokios transporto priemonės. Paaiškino, kad dėl šio eismo įvykio teismas buvo patenkinęs jo skundą, nes nenustatė jo kaltę patvirtinančių duomenų. Bylą grąžinus iš naujo tirti, jam kaltinimas pasunkėjo, nes buvo nustatytas A. T. nežymus sveikatos sutrikdymas. Mano, kad nustatant sveikatos sutrikdymą, vadovavosi subjektyviais ir tais pačiais sveikatos duomenimis. Policijos pareigūnai visiškai nevertino kito vairuotojo A. T. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nevertino jo vairuojamos transporto priemonės tipo (gamintojas motociklą pripažino mopedu), atsisakė apklausti liudytojus, mačiusius eismo įvykio kilimo aplinkybes. Prašo skundą patenkinti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į A. A. skundą nurodė, jog jie su A. A. skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucija savo atsiliepime nurodė, kad nubraižius eismo įvykio schemą pareigūnai paprašė BMW vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip važiuojant BMW 530 automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kas, Institucijos teigimu, patvirtino, kad BMW 530 vairuotojas apsisukinėjo pažeisdamas nustatytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. A. A. nurodė eismo įvykio liudytojo telefono numerį, tačiau susisiekus su juo, asmuo negalėjo tiksliai nurodyti, iš kurios eismo juostos apsisukinėjo BMW 530 vairuotojas. Be to, institucijos nuomone, apelianto teiginys, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį yra nepagrįstas, kadangi tai yra subjektyvi A. A. nuomonė. Institucija pažymėjo, jog tai, kad įvykio vietoje nebuvo stabdymo žymių, tik patvirtina faktą, kad A. A. apsisukimo manevrą pradėjo staigiai. Galiausiai, Polis II policijos duomenų bazės duomenimis, A. T. vairuota transporto priemonė yra mopedas ir A. T. turi teisę vairuoti šią transporto priemonę. Institucijos teigimu, kiti apelianto teiginiai taip pat yra niekuo pagrįsti, o A. A. kaltę įrodo transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, kuri užfiksuota foto nuotraukose, bei eismo įvykio vietos schema, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai.

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. A. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis važiavo antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu, o priekyje beveik per dvi eismo juostas važiavo automobilis BMW. Nepastebėjo ar automobilis rodė posūkio signalą. Staiga automobilis pradėjo apsisukinėti į kairę pusę ir A. T. užkirto kelią. Kaip įvyko susidūrimas nelabai prisimena dėl eismo įvykio metu patirtų traumų. Šiuo metu irgi daug ko neprisimena. Įvykio metu jam buvo stipriai sutrenktos sėklidės, dėl ko jam buvo sukeltas didžiulis skausmas. Dėl patirtų sužalojimų A. T. buvo nedarbingas apie savaitę laiko (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-219-540/2016, b. l. 44-45).

Liudytojas R. T. parodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykę į eismo įvykio vietą, kurioje buvo susidūrę automobilis BMW ir motociklas. Kadangi abu vairuotojai ginčijo kaltę, todėl buvo padarytas eksperimentas ir paprašyta lengvojo automobilio vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip pavažiavęs automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Kadangi toje vietoje eismo juostos yra pakankamai siauros ir padaryti apsisukimą iš antros eismo juostos tokio ilgio automobiliui praktiškai yra neįmanoma. Įvykio vietoje jokių stabdymo žymių nebuvo. Bendraujant su motociklininku, jis buvo pasimetęs ir buvo šoke. Lengvojo automobilio vairuotojas nurodė vieno liudytojo telefono numerį ir jei gerai prisimena, pats jam paskambino, tačiau su liudytoju bendravo ir jie-pareigūnai. Liudytojas, kiek prisimena, paties įvykio nematė, tik matė kai transporto priemonės buvo jau susidūrusio, todėl nebuvo paprašyta liudytojo duomenų (bylos Nr. II-219-540/2016 b.l.45-46).

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio vakarą jis su motociklu važiavo pirma eismo juosta, o jo draugas A. T. šiek tiek atsilikęs važiavo antra eismo juosta. Jie abu važiavo apie 50 km/h greičiu. Priešais važiavo BMW markės automobilis, kuris važiavo pirmos ir antros eismo juostos viduriu. Vienu momentu automobilis staigiai iš eismo juostų vidurio pradėjo apsisukinėti. Ar rodė posūkio signalą, liudytojas gerai neprisimena, tačiau galėjo būti, kad rodė. A. T. buvo pakankamai arti automobilio, todėl automobiliui staiga pradėjus apsisukinėti, A. T., matomai norėdamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko (bylos Nr. II-219-540/2016 b. l. 46-48).

Iš byloje esančio A. A. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 13) matyti, kad jis nurodė, jog važiavo link Basanavičiaus gatvės. Važiavo pirma eismo juosta apie 30 km/h. BMW vairuotojas važiavo lėtai per pirmą ir antrą juostą. Viduryje eismo juostos BMW vairuotojas pradėjo sukti į kairę pusę. Tuo tarpu Suzuki vairuotojas važiavo antra eismo juosta. Nespėjęs išvengti staigaus susidūrimo, Suzuki vairuotojas pasuko į kairę, kad išvengti susidūrimo, tačiau susidūrė su automobiliu. BMW vairuotojas kirto dvi ištisines linijas. Atvykus medikams, buvo patikrinta A. T. sveikata. Tuo metu ji buvo gera, tačiau po keleto valandų jis pradėjo visiškai nesigaudyti aplinkoje, nieko nebeprisiminė, skundėsi, kad labai skauda tarpukojį.

Liudytojas A. K. parodė, kad vaikinai su motociklais lenktyniavo dideliu greičiu ir prie jo taip pat privažiavo iš abiejų pusių. Važiavo ta pačia kryptimi kaip ir motociklininkai. Matė patį smūgį, t.y. kaip motociklo vairuotojas išvažiavo prieš eismą ir kliudė automobilio priekinį kairės pusės sparną. Motociklo vairuotojas buvo antroje juostoje, bandė išvengti smūgio, todėl ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pareiškėjas apsisukinėjo iš antros eismo juostos, nes pirma eismo juosta užimta stovinčiais automobiliais.

Specialistas (medicinos ekspertas) G. A. C. paaiškino, kad abi duotos išvados yra teisingos. 2016-12-08 papildoma išvada dėl sveikatos sutrikdymo atlikta gavus papildomų duomenų iš Grigiškių PSPC. Padaryta išvada dėl kraujosrūvų, kurios užfiksuotos dokumentuose.

Liudytojas J. G. parodė, kad pagal teismo nutartį papildomai nustatė sveikatos sutrikdymo mastą, papildomai gavo duomenų, kur gydėsi nukentėjęs asmuo. Buvo nustatyta didesnė pareiškėjo kaltė. Ekspertui taip pat buvo pateikta papildoma medžiaga. Įvertino ir kitų įrodymų visumą, nekėlė abejonių policijos pareigūnų pirminiai veiksmai.

Iš byloje esančio A. T. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 14) matyti, kad jis nurodė, jog važiavo antra eismo juosta leistinu greičiu. Kita transporto priemonė netikėtai suko į kairę iš pirmos eismo juostos per dvigubą ištisinę liniją. Jis nesitikėdamas, kad automobilis darys neleistiną apsisukimą, nespėjo sureaguoti, nors ir bandė lėtinti greitį bei stabdyti, tačiau vis tiek įvyko susidūrimas. Atvykę medikai patikrino jo sveikatą, tačiau jo neišvežė į gydymo įstaigą. Po įvykio jis pradėjo jausti skausmus sėklidžių srityje.

Tačiau iš byloje esančio A. A. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059090635, b. l. 12) matyti, kad iš karto po įvykio jis buvo nurodęs, jog tik kiek pamena, apsisukti pradėjo iš antros juostos. Pradėjus suktis, į automobilį atsitrenkė motociklas. Įvykis įvyko jau apsisukus. Liudytojas A. A. tiek tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu nuosekliai ir neprieštaringai tvirtino, jog BMW vairuotojas važiavo lėtai pirmos ir antros eismo juostos viduriu. Viduryje eismo juostos BMW vairuotojas pradėjo sukti į kairę pusę. Tuo tarpu Suzuki vairuotojas važiavo antra eismo juosta. Nespėjęs išvengti staigaus susidūrimo, Suzuki vairuotojas pasuko į kairę, kad išvengti susidūrimo, tačiau susidūrė su automobiliu. Liudytojas A. T. tiek tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu nuosekliai ir neprieštaringai tvirtino, kad jis važiavo antra eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu, o priekyje beveik per dvi eismo juostas važiavo automobilis BMW. Staiga automobilis pradėjo apsisukinėti į kairę pusę ir A. T. užkirto kelią. Iš liudytojo R. T. parodymų matyti, kad abiem vairuotojams ginčijant kaltę, buvo padarytas eksperimentas ir paprašyta lengvojo automobilio vairuotojo susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atbuline eiga. Taip pavažiavęs automobilis atsidūrė pirmoje eismo juostoje. Liudytojas patvirtino, jog toje kelio vietoje eismo juostos yra pakankamai siauros, todėl padaryti apsisukimą iš antros eismo juostos tokio ilgio automobiliui praktiškai yra neįmanoma. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad po susidūrimo automobilis BMW stovi statmenai eismo juostas skiriančiai juostai, todėl įvertinus liudytojų parodymus bei eismo įvykio vietos apžiūros schemoje bei fotonuotraukose užfiksuotą automobilio BMW padėtį po transporto priemonių susidūrimo, yra pagrindas manyti, kad tokioje padėtyje po susidūrimo automobilis BMW negalėjo atsidurti, jei būtų daręs posūkį į kairę iš antros eismo juostos.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, yra pagrindas manyti, kad būtent automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. veiksmai- prieš sukdamas į kairę, galimai iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiavusiu motociklu galimai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir tokiais veiksmais pažeidė KET 101, 106 p. reikalavimus.

Pareiškėjo A. A. skunde nurodyti argumentai yra tik subjektyvus asmens objektyvių įrodymų visumos vertinimas. Nepagrįstas argumentas, kad Kauno apylinkės teismas 2016-10-31 nutartimi panaikino skundžiamą nutarimą dėl to, kad institucija nesurinko pareiškėjo A. A. kaltės įrodymų ( administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-219-540.2016).Bylos medžiaga grąžinta institucijai, iš naujo įvertinti nukentėjusiojo A. T. sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ne dėl to, kad nenustatytos eismo įvykio kilimo priežastys ir pareiškėjo kaltė. Specialisto išvada Nr. G4005/2016(01) (institucijos pateikta byla, b. l. 50-51) gauta, įvertinus papildomus medicininius duomenis ir teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas paaiškino susijusias aplinkybes, t. y. tarp tyrime atliktų specialisto išvadų prieštaravimų nėra. Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad Polis II policijos duomenų bazės duomenimis, A. T. vairuota transporto priemonė yra mopedas ir A. T. turi teisę vairuoti šią transporto priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų įrodymus vertinti iš naujo, teismas dėl kitų pareiškėjo argumentų, kuriuos vertina kaip teisiškai nereikšmingus, nepasisako.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir įrodytas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059090635 palikti nepakeistu, pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė