Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 24 d., 1.00 val., Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, ties namu Nr. 3, vairuodamas automobilį „BMW 530“ (valst. Nr. FCV 777), apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiuojančiu motociklu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Taip A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 106 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi A. A. skundas tenkintas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimu A. A. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis galutine 144 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 24 d., 1.00 val., Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, ties namu Nr. 3, vairuodamas automobilį „BMW 530“ (valst. Nr. FCV 777), apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir susidūrė su greta iš kairės tiesiai važiuojančiu motociklu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, sužalotas motociklininkas A. T. (A. T.), jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip A. A. pažeidė KET 101, 106 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą ir A. A. skundą atmetė.

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis palikta nepakeista ir A. A. apeliacinis skundas netenkintas.

II. Prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei perduoti administracinio nusižengimo bylą ištirti ir nagrinėti institucijai, apylinkės teismui arba apygardos teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, todėl skundžiamos nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos. Tiek policija, tiek teismai neištyrė visų eismo įvykio aplinkybių ir esminių įrodymų, todėl neišsiaiškino, kas kaltas dėl eismo įvykio. Buvo atsisakyta vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus, nors liudytojo A. K. parodymai ir A. T. transporto priemonės gamintojo į bylą pateikti duomenys nebuvo subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Šie įrodymai, taip pat jo atliktas eksperimentas dėl automobilio posūkio kampo nustatymo privalėjo būti įvertinti, tačiau to nebuvo padaryta. Kauno apygardos teismas patikrino bylą formaliai, suėjus senačiai, priėmė nutartį, patvirtinančią jo kaltumą, nors turėjo bylą nutraukti. Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Ketindamas apsisukti iš antrosios eismo juostos (pirmąja juosta toje vietoje važiuoti nebūtų galėjęs, nes ji buvo užstatyta automobiliais), pareiškėjas važiavo kaip galima arčiau priešingas eismo juostas skiriančios dvigubos ištisinės linijos ir, privažiavęs punktyrinę liniją (t. y. leistinoje vietoje), prieš tai įjungęs posūkio signalą, pradėjo apsisukimą. Pradėjus šį manevrą, jo transporto priemonei kirtus punktyrinę liniją, važiuodamas dideliu greičiu, nepasirinkdamas saugaus atstumo, nestabdydamas ir bandydamas lenkti jo automobilį, A. T. vairuojamas motociklas kirto dvigubą ištisinę liniją ir atsitrenkė į jo automobilį. A. T. neturėjo teisės vairuoti tokio galingumo motociklo. Taigi eismo įvykį tiesiogiai lėmusius KET 123 ir 126 punktų pažeidimus padarė A. T. ir už tai jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Tačiau teismai aiškinosi tik sužalojimo A. T. sunkumo laipsnį, ignoravo jo padarytus KET pažeidimus ir dėl jų savo sprendimuose nepasisakė. Tuo tarpu bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo pavojingi, jie atlikti nepažeidžiant KET reikalavimų, nes važiavo mažu greičiu, rodydamas posūkį persirikiavo kaip galima arčiau skiriamosios linijos, apsisukimą darė leistinoje vietoje. Policijos pareigūnai nesikreipė į Eismo valdymo centrą dėl vaizdo kamerų įrašų, kurie turėjo reikšmės tiksliai nustatant eismo įvykio aplinkybes. Tai rodo, kad policijos pareigūnai iš anksto tendencingai nusprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš anksto nusprendė dėl jo kaltumo ir neįpareigojo policijos ištirti tokią medžiagą. Kad KET reikalavimus pirmiau nurodytomis aplinkybėmis pažeidė A. T., o pareiškėjas jų nepažeidė, patvirtino liudytojas A. K., tačiau jo parodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo, o apeliacinės instancijos teismas vertino kaip subjektyvius ir savo nutartyje rėmėsi A. T. draugo A. A. parodymais. Toks teismų atliktas įrodymų vertinimas neobjektyvus. Kad A. T. padarė pareiškėjo nurodomus KET pažeidimus, taip pat patvirtina eismo įvykio schema, liudytojas A. A. ir pareiškėjo sutuoktinė. Iš karto po eismo įvykio vyriausiasis patrulis R. Tamulynas 2016 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, nubraižius įvykio schemą, BMW vairuotojo buvo paprašyta susukti vairą į kairę iki galo ir pavažiuoti atgaline eiga. Taip pavažiavęs BMW automobilis atsidūrė pirmojoje eismo juostoje, todėl buvo padaryta išvada, kad apsisukimo manevras buvo padarytas ne iš antrosios eismo juostos, kaip reikalaujama KET. Tačiau toks „gatvės“, o ne profesionalus tyrimas negali nustatyti transporto priemonės posūkio kampo. Pareigūnų nustatytą aplinkybę paneigia pareiškėjo į bylą pateiktas jo paties atlikto eksperimento vaizdo įrašas, įrodantis, kad automobilio posūkio manevrą jis atliko pagal KET reikalavimus. Policijos pareigūnas J. Gavėnas patvirtino, kad policija netyrė jo automobilio posūkio kampo ir neturi duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktą vaizdo medžiagą, pagal kurią posūkio kampas važiuojant atgaline eiga keičiasi. Be to, pareiškėjas atkreipė bylą nagrinėjusių teismų dėmesį į tai, kad, jam pradėjus apsisukimo manevrą, į kairę susuktas vairas po motociklininko smūgio išsitiesino (tai patvirtina nuotrauka), ir kol pareiškėjas susiorientavo, kas vyksta, automobilis galėjo toliau pariedėti. Svarbu ir tai, kad pareiškėjo automobilio važiuoklės konstrukcija yra tokia, jog, atlikus vairavimo manevrą susuktais ratais į priekį, automobilis, važiuodamas atgaline eiga, niekada negrįžta į pradinį tašką. Abiejų instancijų teismuose buvo pažeista proceso teisė, nes byla buvo iš dalies nagrinėjama pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, nors įvykis, dėl kurio pradėta ši byla, įvyko 2016 m. birželio 24 d., galiojant ATPK. ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Taigi tiek teismai, tiek policija, surašydama nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, privalėjo vadovautis tais pačiais teisės aktais, kurie galiojo tuo metu, kai atsitiko įvykis, t. y. ATPK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ATPK 35 straipsnis, pagal kurį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, taigi nagrinėjamu atveju iki 2016 m. gruodžio 24 d. Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutarimą surašė 2017 m. sausio 17 d. Taigi akivaizdžiai buvo pažeistas šešių mėnesių terminas, o abiejų instancijų teismai šį procesinį pažeidimą įteisino, neatsižvelgdami į jo teiktus skundus. Be to, policija savo nutarime, skirdama baudą, vadovavosi ATPK 127 straipsnio 1, 2 dalimis, tačiau nesivadovavo to paties kodekso 35 straipsniu ir jam pritaikė ANK 39 straipsnį, pagal kurį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo dienos. Taip buvo pabloginta pareiškėjo procesinė padėtis.Atsiliepime į pareiškėjo prašymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. Lukošius prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:Grąžinus bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, buvo papildomai nustatyta, kad 2016 m. birželio 24 d. eismo įvykio metu motociklininkui A. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl eismo įvykio kaltas A. A. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis priimta teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. prašymas netenkintinas.

Dėl byloje taikomos teisenos

Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė proceso teisę, nes bylą iš dalies nagrinėjo pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, įsigaliojusį nuo 2017 m. sausio 1 d., nors įvykis įvyko galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Šis pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Bylos duomenimis, tiek institucija, priėmusi nutarimą dėl A. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo, tiek bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis teisenos normomis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi minėto įstatymo nuostatomis, šią atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat nagrinėja vadovaudamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.

Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų

Pagal ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Tai reiškia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškimo teiginiai, kurie susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini. Be kita ko, pareiškėjas savo prašyme nurodo ir motociklininko A. T. padarytus KET pažeidimus (kaip antai vairavimą neapdraustos ir techniškai netvarkingos transporto priemonės), kelia jo atsakomybės klausimą ir teigia, kad teismai, nesvarstydami šių jo nurodytų aplinkybių, netinkamai išnagrinėjo bylą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, t. y. teismas bylą nagrinėja tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris nurodytas šiame procesiniame dokumente, ir tik dėl to asmens (pažeidėjo), kuriam jis buvo surašytas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, neperžengdami savo kompetencijos ribų, tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimams priimti reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas įrodymais pagrįstas išvadas, jog A. A. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant ATPK 35 straipsnio nuostatas. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014). Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus iki vienerių metų. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės (taip pat ir kai dėl pažeidimo tyrimo negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo), sudarančios pagrindą terminui pratęsti (ATPK 35 straipsnio 3 dalis). Procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-7-10-2013, 2AT-7-47-511/2015, 2AT-23-489/2017).Bylos duomenimis, administracinį teisės pažeidimą A. A. padarė 2016 m. birželio 24 d. Vadinasi, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas apėmė laikotarpį nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d. Nutarimas paskirti A. A. administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. Tačiau, Kauno apylinkės teismui 2016 m. spalio 31 d. nutartimi panaikinus šį nutarimą ir bylą grąžinus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl A. T. padarytų sužalojimų sunkumo laipsnio nustatymo (o tai reiškia, kad dėl įvykio aplinkybių papildomo tyrimo), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. Korženiauskas 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, priėmė sprendimą pratęsti šios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; naują nutarimą paskirti A. A. administracinę nuobaudą dėl 2016 m. birželio 24 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų priėmė 2017 m. sausio 17 d., taigi nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, 2017 m. sausio 17 d. nutarimu paskirdama A. A. administracinę nuobaudą, ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. prašymą atnaujinti bylą.