- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1046-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10722-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2156-451/2016 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. P. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 952,41 Eur už aplinkai padarytą žalą. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 26 d., atlikus patikrinimą privačiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) , Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos II B miškų grupės miške 13 kvartalo 10 taksaciniame sklype, nustatyta, kad neteisėtai neplynai nukirsta 12 žalių medžių, kurių tūris yra 9,086 m³ ir padaryta 3 952,41 Eur žala aplinkai. Nustatyta, kad savavališką miško kirtimą organizavo ir įvykdė atsakovė, kuriai 2015 m. vasario 17 d. buvo paskirta 57 Eur administracinė bauda. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už 1 m³ medienos (9,086 m³ x 290 Eur/m³ = 2 634,94 Eur). Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2015 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 57 metų amžiaus beržynas, todėl pagal Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. p., žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 1,5 (2 634,94 Eur x 1,5 = 3 952,41 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo, kad ji savo žemės sklype organizavo bei atliko medžių kirtimą, tačiau nesutiko su apskaičiuotos žalos dydžiu. Nurodė, kad atsakovei nebuvo reikalingas leidimas atlikti kirtimo darbams; apie, tai, kad jos sklypas priklauso rekreacinių miškų sklypų kategorijai, atsakovei tapo žinomi tik 2015 m. gegužės 26 d. gavus VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo išrašą, tik nuo 2015 m. pavasario pabaigos atsakovė savarankiškai galėjo nustatyti, kokiai miškų kategorijai priskirtinas jai priklausantis žemės sklypas; iki 2015 m. gegužės mėn. ji manė, kad jos žemės sklypas priskirtinas IV kategorijos, t. y. ūkinių miškų kategorijos miškui, kur leidžiami visi medžių kirtimo darbai; atsakovės veiksmų, atliekant kirtimo darbus, neteisėtumas buvo sąlygotas ne jos tyčinių veiksmų, o nulemtas trečiųjų asmenų – viešo registro duomenų nepakankamumo ir ieškovės specialistų teiktų konsultacijų netikslumo; vykdydama neplyną miško kirtimą, nukirto 6 vėjo nulaužtus medžius ir 12 drebulių, kurioms kirsti ir buvo reikalingas leidimas; be to, nukirstos drebulės augo 57 m. amžiaus medyne, kurį pagal miškų inventorizacijos duomenis sudarė beržynas, todėl, vertinant, ar buvo padaryta žala aplinkai ir kokia ji buvo padaryta, svarbu, jog atsakovė, valydama mišką, beržynų medyne iškirto ne beržus, o pusamžes (57 m. amžiaus) drebules; iškirstos drebulės buvo net 12 m. senesnės už savo įprastinį amžių; vietoje nukirstų 12 drebulių beržynų medyne ji atsodino didesnės vertės medžius – egles (apie 20 vnt.), pušis (apie 40 vnt.) ir beržus (apie 10 vnt.); atsakovė neturėjo tikslo neteisėtai iškirsti bei sunaikinti miško (medyno), t. y. sukelti žalos, o priešingai, siekė išvalyti mišką nuo išvirtusių bei sudžiūvusių medžių bei menkaverčių supuvusių ir pasenusių drebulių, jų vietoje atsodinant naujus didesnės vertės medžius. Atsakovės nuomone, ieškinys negali būti tenkinamas, nes dėl pažeidimo formalumo, jos veiksmų prigimties bei pobūdžio, nesukeltų realių pasekmių gamtai, tai prieštarautų ne tik civilinės atsakomybės prigimčiai ir paskirčiai, bet ir logikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisti iš atsakovės 3 952,41 Eur už aplinkai padarytą žalą, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke; priteisė iš atsakovės 89 Eur žyminį mokestį valstybei.
Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2015 m. sausio 26 d. atlikus patikrinimą minėtame miškų ūkio paskirties žemės sklype, nustatyta, kad buvo neteisėtai iškirsti 12 žalių medžių, kurių tūris yra 9,086 m³. 2015 m. vasario 9 d. atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6, kuriame nurodyta, jog atsakovė pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nuostatas. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, 2015 m. vasario 13 d. apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 3 952,41 Eur. 2015 m. vasario 17 d. nubausta 57 Eur administracine bauda. Aplinkybę, kad medžius iškirto pati ir be leidimo, atsakovė, pripažino. Atsakovė neįrodė, kad medžius iškirto dėl tol, kad šie buvo seni, nudžiūvę bei menkaverčiai. Teismas kritiškai vertino atsakovės paaiškinimus ir liudytojo G. V. parodymus, kad medžiai buvo seni, dažnai užvirsdavo ant elektros laidų, nes tai buvo pačios atsakovės teiginiai kaip jos gynybinė pozicija, o minėtas liudytojas apibūdino jo manymu esančią bendrą miško būklę, tačiau kad byloje ginčas kilęs ne dėl miško ar jame augančių medžių būklės, tačiau dėl konkrečių medžių iškirtimo, neturint tam reikalingo leidimo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti specialisto paaiškinimais ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotu žalos padarymo faktu. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai iškertant be leidimo savo privatų mišką yra įrodyti. Įrodytas, kad atsakovės veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta žala. Iškirsdama 12 drebulių, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to padarė žalą aplinkai. Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už 1 m³ medienos (9,086 m³ x 290 Eur/m ³ = 2 634,94 Eur). Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2015 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 57 metų amžiaus beržynas, t. y. pusamžis. Vadovaujantis Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. p., žala aplinkai apskaičiuota taikant koeficientą 1,5 (2634,94 Eur x 1,5 = 3952,41 Eur) ir sudaro 3 952,41 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami ir byloje nėra aplinkybių dėl padarytos žalos sumažinimo, todėl žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad miško, kuriame yra ir atsakovės sodyba, būklė buvo kritinė - medžiai (drebulės), esant didesniam vėjui nuolatos krisdavo, lūždavo, gadindavo aplinkinius statinius ir sukeldavo pavojų tiek aplinkai, tiek joje gyvenantiems asmenims. Tai patvirtino ir ieškovė. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis atsakovės nukirstų medžių (drebulių) buvo vėjavartos arba vėjalaužos. Nustatyta, kad iškirstų senų drebulių vietoje atsakovė atsodino naujus medelius - egles ir beržus; atsodintų medžių skaičius kur kas didesnis, nei pašalintų senų drebulių. Teismas šių aplinkybių neįvertino;
2. Teismas neanalizavo detaliau atsakovės kaltės jos atliktų veiksmų kontekste. Teismas neįvertino, kad atsakovė, siekdama išsiaiškinti, ar jos žemės sklypas ir jame augantys medžiai priskirtini ypatingai kategorijai ir ar jų kirtimui reikalingi specialūs leidimai, kreipėsi į ieškovės specialistus. Objektyviai kitų būdų nustatyti, ar minėtas leidimas būtinas, nebuvo. Atsakovė išnaudojo visus būdus, aiškinantis, ar reikalingas leidimas. Atsakovės kaltė, iškertant senus medžius be formalių leidimų, buvo sąlygota ir nulemta aplinkinių veiksnių ir tai yra svarbu, sprendžiant klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio. Teismas į tai neatsižvelgė;
3. Teismas neįvertino, kad iki formalaus pažeidimo padarymo buvo atkurta buvusi būklė, kuri net pagerinta, nes atsodinti sveiki, jauni medžiai, o aplinka išvalyta nuo senų, išlaužytų bei supuvusių medžių;
4. Teismas netinkamai vertino pateiktas į bylą fotonuotraukas, padarydama bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, kad atsakovė neįrodė, jog į bylą pateiktos fotonuotraukos yra išvalytų drebulių nuotraukos ir kad minėtos drebulės jų kirtimo metu iš tiesų buvo supuvę. Ieškovė pripažino ir teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog atsakovės paaiškinimai, kad drebulės buvo supuvusios iš vidaus yra iš dalies pagrįsti. Ieškovė, remdamasi fotonuotraukomis patvirtino faktą, kad iš 18 nukirstų drebulių 6 buvo vėjo nulaužtos. Priešingai nei teigia teismas, kilti abejonių dėl drebulių būklės bei į byla pateiktų fotonuotraukų nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą. Nurodė, kad žalos faktas ir dydis yra įrodyti. Apeliantė savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Apeliantė klaidingai mano, jog ji žalos nepadarė atsodindama iškirstus medžius, kadangi atsodinti medžiai užaugs atitinkamai eglės po 120 metų, pušys - po 171 metų, o beržai – po 99 metų. Kadangi nėra aišku kur ir kada darytos į bylą pateiktos fotonuotraukos, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos neįrodo, kad tai yra iškirstų drebulių fotonuotraukos ir kad minėtos drebulės jų kirtimo metu buvo supuvusios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2015 m. sausio 26 d. atlikus patikrinimą minėtame miškų ūkio paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini) II B miškų grupės miške 13 kvartalo 10 taksaciniame sklype, nustatyta, kad buvo neteisėtai iškirsti 12 žalių medžių, kurių tūris yra 9,086 m³. 2015 m. vasario 9 d. atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6, kuriame nurodyta, jog atsakovė pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nuostatas. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, 2015 m. vasario 13 d. apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 3 952,41 Eur. 2015 m. vasario 17 d. atsakovė V. P. nubausta 57 Eur administracine bauda.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Byloje nėra ginčo dėl to, kad medžius atsakovės V. P. valdomame sklype iškirto pati atsakovė, šią aplinkybę ji pripažino, kaip pripažino ir tai, kad tai padarė be leidimo, nes nežinojo, kad jos sklypas priskirtinas II B grupės miškų kategorijai ir kirtimui apskritai reikalingas leidimas. Tačiau apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jos priteista 3952,41 Eur už aplinkai padarytą žalą nurodydama, kad teismas nevertino tai, kad dalis nukirstų medžių buvo vėjavartos ir vėjalaužos, kirtimo metu buvo supuvę. Taip pat teismas neįvertino tai, kad atsakovė siekdama išsiaiškinti, ar jos žemės sklypas ir jame augantys medžiai priskirtini ypatingai kategorijai ir jų kirtimui reikalingi leidimai, kreipėsi į miškų tarnybos specialistus. Apeliantė nurodo, kad iš jos priteisti piniginę kompensaciją nebuvo pagrindo, nes ji iškirstų vėjavartų vietoje pasodino eglaites, pušis ir beržus, t.y. iki formalaus pažeidimo padarymo buvo atkurta buvusi būklė
Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Miškų įstatymas, kurio 9 str. 6 d. miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 p. nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus bei rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos. Leidime, suteikiančiame teisę atlikti kirtimus miškuose (Aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 p. 3 d.), nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšys bei skaičius, numatomas iškirsti likvidacinis medienos tūris (šio aprašo 3 priedas).
Byloje atsakovė - miško savininkė - pripažįsta aplinkybę, jog tokio leidimo ji neturėjo, neginčija, jog kirtimą atliko, neturėdama leidimo. Nors apeliantė nurodo, kad kreipėsi į miškų tarnybą dėl kirtimui reikalingo leidimo ir bendravo su specialistu Laukaičiu, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad raštu kreipėsi su prašymu į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinį poskyrį dėl leidimo gavimo. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Miškų kontrolės skyriaus specialistai būtų ją suklaidinę ar atsisakę priimti prašymą.
Nepagrįstas ir neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad ji iškirtusi vėjavartas ir vėjalaužas, kad kirtimo metu medžiai buvo supuvę. 2015 m. sausio 26 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto G. P. patikrinimo akte už fiksuota, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype iškirsta 12 žalių medžių, kurių tūris 9,086 m³. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. P. nurodė, kad iš nukirstų medžių kamienų matėsi, kad nupjauti žali sveiki medžiai – brandžios drebulės. Patikrinimo metu buvo išmatuoti kelmų skersmenys ir nustatyta, kad yra 18 kelmų. Kadangi atsakovė teigė, kad dalis nukirstų drebulių buvo vėjo nulaužtomis viršūnėmis, todėl į tai buvo atsižvelgta ir į apmatavimo aktą buvo įtraukta tik 12 žalių medžių duomenys. Tūris buvo apskaičiuojamas pagal nustatytą metodiką, kuri patvirtinta Aplinkos ministro, t. y. pagal kelmų skersmenis. Patikrinime dalyvavusi atsakovė, su patikrinimo duomenimis sutiko. Remiantis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žalos padarymo faktas įrodytas. Nors su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą, pagrįsdama argumentą, kad nukirsti medžiai buvo seni ir nudžiūvę, atsakovė pateikė neva prieš kirtimą stovėjusių medžių ir vėliau jau nukirstų kamienų fotonuotraukas, tačiau pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad pateiktos fotonuotraukos yra nukirstų drebulių nuotraukos ir kad nukirstos drebulės buvo supuvę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pagal CPK 185 straipsnį ir padarydamas išvadą apie tai, kad atsakovė neteisėtu medžių kirtimu padarė žalą aplinkai, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė medžių iškirtimu žalos aplinkai nepadarė, nes iškirstų medžių vietoje pasodino eglaites, pušis ir beržus. Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamos aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Tačiau atsodindama senų drebulių vietoje jaunus medelius, atsakovė tik pagerino medelyno biologinę įvairovę ir pasinaudojo galimybe atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Kaip pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miškų tarnyba, atsodinti medžiai mišku užaugs – eglės po 120 metų, pušys – po 171 metų, beržai – po 99 metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas – akivaizdus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Byloje padaryta reali žala aplinkai įvertinta ir apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 3952,41 Eur padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sąžiningumo reikalavimų.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.