Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė miškų tarnyba) atstovams Daivai Brazauskienei, Gintarui Pušneraičiui, atsakovei V. P. ir jos atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. P. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. P., prašydama priteisti iš atsakovės 3952,41 Eur už aplinkai padarytą žalą, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, esančią AB DnB banke. Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-26 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Pušneraitis atliko patikrinimą privačiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos II B miškų grupės miške 13 kvartalo 10 taksaciniame sklype ir nustatė, kad neteisėtai neplynai nukirsta 12 žalių medžių, kurių tūris yra 9,086 m². Šia neteisėta veika miškuose buvo pažeistos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 str. 2, 5 ir 6 d. nuostatos, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 ir 31.1 p. reikalavimai, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. reikalavimai bei padaryta 3952,41 Eur žala aplinkai. Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad savavališką miško kirtimą organizavo ir įvykdė V. P.., kuriai 2015-02-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6 dėl neteisėto miško kirtimo buvo skirta 57,00 Eur bauda, kurios V. P. nesumokėjo. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris 2015-02-17 raštu Nr. S-2K-26 V. P. pateikė pretenziją atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 3252,41 Eur žalą, kurios V. P. per nurodytą 40 dienų terminą neatlygino. Žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Aplinkos ministras) 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika). Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už 1 m³ medienos (9,086 m³ x 290 Eur/m³ = 2634,94 Eur). Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2015 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 57 metų amžiaus beržynas, t.y. pusamžis. Vadovaujantis Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. p., žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 1,5 (2634,94 Eur x 1,5 = 3952,41 Eur). Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. numatyta pareiga visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o pagal Miškų įstatymo 23 str. fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui kaip aplinkos objektui privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį neginčija fakto, jog jai priklausančiame žemės sklype organizavo bei atliko medžių kirtimą, tačiau nesutinka su pareikštu ieškiniu dėl žalos gamtai – 3952,41 Eur – apskaičiuotos pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtintą metodiką, atlyginimo. Nurodė, kad ieškinyje dėl žalos atlyginimo nebuvo atsižvelgta į kai kurias aplinkybes. Pirma, nors jos veiksmų neteisėtumas, organizuojant bei atliekant nudžiūvusių bei menkaverčių drebulių kirtimo darbus pasireiškia tuo, kad medžiai buvo nukirsti be formalaus rašytinio Miškų tarnybos sutikimo, kuris pagal teisės aktus formaliai reikalingas dėl to, kad jai priklausantis miškų ūkio žemės sklypas priskirtinas II kategorijos B pogrupio rekreaciniams miškams, tačiau ieškovė neįvertino, kad: 1. siekdama išsiaiškinti, ar jos sklype atliekant kirtimą, būtina pranešti Valstybinei miškų tarnybai, 2014-06-05 buvo nuvykusi į Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinį poskyrį, kur inspektoriaus Vaido Laukio priėmimo valandomis aiškinosi, ar jai apie numatomus minėtus darbus būtina pranešti Valstybinei miškų tarnybai; tuo tikslu ji buvo užkildžiusi leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 priedą – pranešimą apie ketinimą kirsti mišką; Inspektorius, ją išklausęs, įteikė jai Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ištrauką dėl privačių miškų naudojimo, pabraukė 20.4 ir 20.7 p. ir nurodė, jog ji Valstybinei miškų tarnybai apie planuojamus atlikti kirtimo darbus neturi pranešti, atitinkamai ir leidimas atlikti minėtus darbus nereikalingas, nes jai priklausantis miškas priskirtas IV kategorijos miškams; 2. iki 2015 m. gegužės mėn. išsiaiškinti, kokiai miškų kategorijai priskirtas jos ginčo sklypas buvo galima tik Valstybinėje miškų tarnyboje ar jos poskyriuose (žemės nuosavybės dokumentuose ir VĮ „Registrų centras“ duomenų banke duomenų apie ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir priskyrimą konkrečiai miškų kategorijai nebuvo); minėtą žemės sklypą identifikuojantys duomenys „naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai“, atsakovei tapo žinomi tik 2015-05-26 gavus VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo išrašą, taigi tik nuo 2015 m. pavasario pabaigos ji savarankiškai galėjo nustatyti, kokiai miškų kategorijai priskirtinas jai priklausantis žemės sklypas; 3. iki 2015 m. gegužės mėn. ji manė, kad jos žemės sklypas priskirtinas IV kategorijos, t.y. ūkinių miškų kategorijos miškui, kur leidžiami visi medžių kirtimo darbai, todėl po apsilankymo pas specialistą V.Laukį ji neturėjo pagrindo manyti, kad jos žemės sklypas priskirtinas rekreaciniams miškams, kuriuose medžių kirtimo darbai galimi tik gavus leidimą. Atsižvelgiant į tai, jos veiksmų, atliekant kirtimo darbus, neteisėtumas buvo sąlygotas ne jos tyčinių veiksmų, o nulemtas trečiųjų asmenų – viešo registro duomenų nepakankamumo ir specialistų teiktų konsultacijų netikslumo, todėl yra visos sąlygos ją atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.). Antra, nebuvo tinkamai įvertinta Miškų įstatymo 23 str. nuostata, kadangi: 1. ji vykdydama neplyną miško kirtimą, nukirto 6 vėjo nulaužtus medžius ir 12 drebulių, kurioms kirsti ir buvo reikalingas leidimas; be to, nukirstos drebulės augo 57 m. amžiaus medyne, kurį pagal miškų inventorizacijos duomenis sudarė beržynas, taigi, vertinant, ar buvo padaryta žala aplinkai ir kokia ji buvo padaryta, svarbu, jog ji, valydama mišką, beržynų medyne iškirto ne beržus, o pusamžes (57 m. amžiaus) drebules; 2. įvertinus drebulės kaip medžio savybes, charakteristiką, nustatyta, kad įprastas jos kirtimo amžius – 41 m., drebulynų medynų vidutinis amžius – 45 m., jos greitai ir lengvai atželia, jų mediena pati pigiausia, to priežastis – medienos puvinys, atsirandantis medžiams augant, taigi tiek drebulių vertė gamtiniu ir ekonominiu požiūriu yra mažesnė nei beržų ar kitų medžių; 3. iškirstos drebulės buvo net 12 m. senesnės už savo įprastinį amžių, be to, prieš kirtimą, ji nufotografavo drebules, nukirtus jas - kelmus ir iš fotonuotraukų matyti, kad nukirstos drebulės buvo ne tik senos, bet ir pažeistos – nuo senatvės ištrupėjusiais bei išpuvusiais kamienais, į kamienus įsimetęs puvinys, taigi ji organizavo ir atliko senų kokybiškai prastų (supuvusių) menkaverčių medžių – drebulių – kirtimą; 4. be to, vietoje nukirstų 12 drebulių beržynų medyne ji atsodino didesnės vertės medžius – egles (apie 20 vnt.), pušis (apie 40 vnt.) ir beržus (apie 10 vnt.), tai patvirtina jos pridedamos fotonuotraukos; tai ji padarė iš karto po kirtimo, nors pagal teisės aktus turėjo teisę tą padaryti tik per 1 m.; šie jos veiksmai rodo, kad ji neturėjo tikslo neteisėtai iškirsti bei sunaikinti miško (medyno), t.y. sukelti žalos, o priešingai, siekė išvalyti mišką nuo išvirtusių bei sudžiūvusių medžių bei menkaverčių supuvusių ir pasenusių drebulių, jų vietoje atsodinant naujus didesnės vertės medžius; 5. jokių neigiamų aplinkos pokyčių, juolab pablogėjimo neįvyko, kadangi iškirsti medžiai buvo seni, supuvę, menkaverčiai, o atsodinti geresnės kokybės medžiai, todėl žemės sklypo kaip rekreacinės miškų paskirties paskirtis nepakito, beržų medynas buvo išvalytas nuo supuvusių medžių, dėl iškirstų drebulių kraštovaizdis nepakito – kirtimas buvo neplynas, pasodinti nauji medžiai, biologinė įvairovė nebuvo sumažinta, o buvo pagerinta, nes pašalinus drebules, beržynų medyne jų vietoje pasodinti beržai, pušys ir eglės, todėl dėl jos veiksmų realios žalos aplinkai kilimo faktas nenustatytas, nes žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga turi būti ne tik pagrįsta, bet ir reali. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad jos veiksmai gali būti traktuojami tik kaip formalios, bet ne realios žalos miškui ir aplinkai kilimas. Nusprendus, kad jos veiksmai, iškertant drebules, sukėlė žalos gamtai, ieškinys ir tokiu atveju neturėtų būti tenkinamas, nes ji dar iki formalaus pažeidimo nustatymo ne tik, kad visiškai atkūrė iki pažeidimo buvusią padėtį (atsodino medžius), bet ją dar ir pagerino – atsodino didesnės vertės bei geresnės kokybės medžius, todėl medyno būklė (kokybė bei vertė) ne tik, kad buvo atkurta, bet dar ir pagerėjo. Pažymėjo, kad už 12 drebulių nukirtimą jai buvo paskirta ir administracinė nuobauda, kurią ji sumokėjo, todėl negali būti baudžiama ir tenkinant ieškinį dėl formalios žalos gamtai atlyginimo. Trečia, jei ji nebūtų suklaidinta viešuose registruose buvusių duomenų nepakankamumo bei specialistų konsultacijų ir būtų pateikusi 2014-06-05 užpildytą pranešimą apie ketinimą kirsti drebules, Valstybinė miškų tarnyba tokį jos prašymą būtų patenkinusi, todėl jos įvykdytas drebulių kirtimas yra tik formalus pažeidimas, nesukeliantis realių pasekmių ir dėl jo reali žala miškui kaip aplinkos objektui nekilo. Ketvirta, ji yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų (II grupės neįgalumas), iš nukirstų drebulių jokios naudos negavo, dar iki jai tampant žemės sklypo savininke, ankstesni šeimininkai taip pat šalindavo audros išvartytas drebules, todėl ji saugodama kitus medyne augančius medžius, iškirto senas drebules, kad jos virsdamos neišlaužytų kitų medžių, todėl ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės būtinojo reikalingumo pagrindais (CK 6.253 str. 6 d.). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas, nes dėl pažeidimo formalumo, jos veiksmų prigimties bei pobūdžio, nesukeltų realių pasekmių gamtai, tai prieštarautų ne tik civilinės atsakomybės prigimčiai ir paskirčiai, bet ir logikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), o toks formalus teisingumo vykdymas bei įstatymo nuostatų taikymas iškreiptų teisingumo prasmę ir esmę.

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės miškų tarnybos atstovė Daiva Brazauskienė prašė ieškinį tenkinti, palaikė poziciją išdėstytą ieškinyje. Paaiškino, kad byloje yra daug įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, t.y., kad 2015-01-26 atlikus patikrinimą privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovei, nustatyta, kad iškirsta 12 žalių medžių, kurių tūris 9,086 m³. Šis miškas 2012-04-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 520 priskirtas II B grupės rekreaciniams miškams. 2015-01-26 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šį savavališką miško kirtimą organizavo ir vykdė atsakovė V. P.. Neteisėta savo veika ji pažeidė Mišikų įstatymo 9 str. 2, 5 ir 6 d. reikalavimus, t.y. iškirto mišką neturėdama leidimo, taip pat pažeidė ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 ir 31.1 p. reikalavimus, t.y. leidimai kirsti mišką privalomi visiems miškams, išskyrus 20 p. nurodytus atvejus, kurių sąrašas yra baigtinis. Buvo aiškinama, kad pareigūnas netinkamai išaiškino minėtą 20 p., tačiau, ar taip iš tiesų buvo, nenustatyta. II B grupės miškuose atliekant kirtimo darbus leidimas yra būtinas, ypatingai drebulėms, kurių kirtimo amžius yra 81 m. ir tik tokio amžiaus drebulių kirtimui galima tikėtis gauti leidimą, o byloje esantys duomenys ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad drebulės buvo tik 57 m. amžiaus. Atsakovės paaiškinimai, kad drebulės buvo supuvusios iš vidaus yra iš dalies pagrįsti, nes drebulės linkusios pūti iš vidaus, tačiau šiuo atveju jos buvo stovintys žali medžiai ir apskritai patenka į 8 pagrindinių medžių rūšių sąrašą, vyraujančių Lietuvos medžių sąraše, todėl šis medis nėra priskiriamas prie menkaverčių medžių. Apie drebulės kaip medienos vertę šioje byloje negalima kalbėti, nes čia vertinama drebulė kaip medis, o ne jos mediena, kainos ir kitos savybės, todėl ir žalos apskaičiavimui drebulės medienos kainos įtakos neturi. Žalos dydis byloje paskaičiuotas vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika ir pagal ją paskaičiuota 3952,41 Eur žala. 2015-02-17 atsakovė buvo patraukta ir administracinėn atsakomybėn ir nubausta administracine tvarka, jai paskirta 57 Eur. Ji šios nuobaudos neginčijo, todėl laikytina, kad sutiko su padarytu pažeidimu, be to 2015-02-17 jai buvo pateikta pretenzija ieškinio sumai ir jai buvo paaiškinta kreiptis dėl žalos atlyginimo dalimis, tačiau atsakovė raštu į pretenziją neatsakė, kas rodo, jog ji gera valia nesutiko atlyginti žalos, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinė miškų tarnybos atstovas Gintaras Pušneraitis prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2015 m. sausio mėn. buvo gautas pranešimas, kad galimai vykdomas neteisėtas kirtimas atsakovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovei apie tai buvo pranešta, ji buvo supažindinta pasirašytinai 2015-01-23. Nuvažiavus patikrinti, buvo nustatyta, kad, neturint leidimo, buvo iškirstos drebulės. Šiame patikrinime dalyvavo ir pati atsakovė, kuri sutiko su patikrinimo duomenimis. Tuo metu buvo išmatuoti kelmų skersmenys ir nustatyta, kad yra 18 kelmų. Atsakovė teigė, kad dalis nukirstų drebulių buvo vėjo nulaužtomis viršūnėmis. Į tai buvo atsižvelgta, todėl į apmatavimo aktą buvo įtraukti tik 12 žalių medžių duomenys. Tūris buvo skaičiuojamas pagal nustatytą metodiką, kuri patvirtinta Aplinkos ministro, t.y. pagal kelmų skersmenis. Pagal metodikoje pateiktas lenteles, išmatavus medžio skersmenį nustatoma, koks medžio skersmuo yra 1,3 m. aukštyje. Viską suskaičiavus, buvo gautas 12 nukirstų drebulių tūris – 9,086 m³. Tada, vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, suskaičiuota žala aplinkai. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už 1 m³ medienos, t.y. 9,086 m³ x 290 Eur/m³ = 2634,94 Eur. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2015 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 57 m. amžiaus beržynas, t.y. pusamžis. Vadovaujantis minėtos metodikos 2.1. p., žala aplinkai buvo suskaičiuota taikant koeficientą 1,5, t.y. 2634,94 Eur x 1,5 = 3952,41 Eur. Nors atsakovė teigia, kad nukirstos drebulės buvo senos, supuvusios, pavojingos ir jas reikėjo nukirsti, tačiau bet koks miško kirtimas galimas tik turint leidimą. Nors atsakovė buvo atvykusi konsultacijai, tačiau savo prašymo leidimui gauti neužregistravo ir nepaliko, kadangi bet koks prašymas yra registruojamas, nuo to priklauso leidimo išdavimo terminas arba asmeniui išduodamas motyvuotas atsisakymas raštu išduoti leidimą. Šiuo atveju nors atsakovė į bylą pateikė 2014-06-05 pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, tačiau toks pranešimas nebuvo užregistruotas, nors pagal galiojančią tvarką bet kokie pranešimai ar pareiškimai, nesvarbu, ar miško kirtimui reikalingas leidimas ar ne, privalomai registruojami Tarnyboje. Apklaustas atstovas, paaiškino, kad, remdamasis atsakovės teiginiais ir nuotraukomis, nustatė, kad 12 iškirstų drebulių buvo žalios ir sveikos, o 6 nulaužtos, todėl jų į apmatavimus netraukė, nurodė, kad, jeigu atsakovė būtų raštu kreipusis dėl leidimo medžių kirtimui, toks leidimas nebūtų išduotas, nes drebulės kirtimo amžius 82 metai, pažymėjo, kad asmuo, norėdamas sužinoti, kokiai miškų grupei priklauso jo turima žemė, kurioje yra miškas, gali pasiskaityti Vyriausybės nutarimą dėl kvartalo sklypo priskyrimo kvartalui arba tokią informaciją gali gauti atvykęs pas specialistus į Tarnybą ar urėdiją/girininkiją. Pažymėjo ir tai, kad miško atsodinimui bet kokiu atveju reikalingas suderintas projektas.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Narėpuose ji gyvena nuo 2007 m. Su mišku visada buvo problemos, jis skendėjo baloje, kadangi Narėpuose nėra melioracijos sistemų, padaryti tik miškininkų melioracijos grioviai, kurie yra apaugę. Ginčo sklypą jį įgijo 2014 m. pavasarį, jį jai padovanojo buvusi sklypo savininkė. Tas miškas 2010 m. dėl vykusios audros buvo išvartytas, medžiai nutraukdavo kaimynams laidus, vienai kaimynei sugriovė tvarto stogą. 2014-06-05 ji nuvyko į Miškų tarnybos teritorinį skyrių. Ten ji užpildė pranešimą, tačiau specialistas V. L. peržiūrėjęs jos pranešimą, patikrinęs duomenis kompiuteryje, pasakė, kad jai leidimas nereikalingas ir jos prašymo nepriėmė. Jeigu ji būtų žinojusi, kad jos miškas priklauso II kategorijos rekreaciniams miškams, ji būtų palikusi užpildytą pranešimą. Apie tai, kad tai yra rekreaciniai miškai, ji sužinojo tik 2015 m. sausio mėn., kai jai paskambino girininkas, kuris pasakė, kad tai yra rekreaciniai II kategorijos miškai. Kai Tarnybos atstovas atvyko daryti apmatavimų, dalis medžių buvo supjaustyta, dalis gulėjo krūvose, jam buvo pasakyta, kad visi medžiai nulaužti, tačiau jis patikėjo, kad tokie buvo tik 6, o kitus 12 laikė sveikais medžiais. Kai Tarnyboje jai buvo surašomas protokolas, specialistas V. L. neneigė, kad neėmė iš jos pranešimo, tačiau paaiškino, kad netgi, jei būtų ir priėmęs jį, kadangi baiginėjosi kalendoriniai metai, jai vis tiek būtų reikėję rašyti naują pranešimą. Nesutiko su ieškiniu tuo aspektu, kad ji padarė miškui žalos. Priešingai, nurodė, kad ji mišką sutvarkė, atsodino apie 50 pušų, apie 20 eglaičių ir apie 10 beržų ir tai buvo padaryta per metus. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo ji neskundė. Apklausta, kaip atrodė nukirsti 18 medžių, nurodė, kad vėjavartų buvo 1, vėjalaužų – 17, buvo nulaužtos jų viršūnės, du medžiai perskelti. Pažymėjo, kad į bylą pateiktos nuotraukos darytos prieš medžių kirtimą 2015 m. pradžioje, nes 2015-01-06 buvo vėtra ir vieną medį tada ji nuvertė. Apskritai nuotraukos darytos tik dėl to, nes jos vyras mėgsta fotografuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovės V. P. atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad dėl tokių atsakovės veiksmų reali žala gamtai nebuvo sukelta, kadangi atsakovė, vykdydama neplyną miško kirtimą, nukirto 6 vėjo nulaužtus medžius ir 12 drebulių, kurios buvo pusamžės ir augo 57 m. amžiaus medyne, medyną sudarė beržai, be to, įprastas drebulės kirtimo amžius 41 m., jos greitai ir lengvai atželia, drebulių mediena pati pigiausia, iškirstu drebuliu būklė buvo ypač bloga, visos iškirstos drebulės buvo apie 57 m., nors vidutinis drebulynų medynų amžius 45 m., tai patvirtina ir į bylą pateiktos drebulių ir jų kelmų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nukirstos drebulės buvo ne tik senos, bet ir pažeistos - nuo senatvės ištrupėjusiais bei išpuvusiais kamienais, be to, atsakovė nukirstų drebulių vietoje atsodino apie 20 eglių, 40 pušų ir 10 beržų ir atsodinimo veiksmus atliko iš karto. Taigi neigiami aplinkos pokyčiai neatsirado ir negalėjo atsirasti, žemės sklypo paskirtis nepakito, priešingai, medynas buvo išvalytas nuo sausuolių bei nuo menkaverčių supuvusių žemesnės vertės medžių; dėl iškirstų drebulių nepakito kraštovaizdis - kirtimas buvo neplynas, pasodinant naujus medžius; biologinė įvairovė ne tik, kad nebuvo sumažinta, bet ir pagerinta, nes beržynų medyne pasodinti beržai, pušys ir eglės. Be to, atsakovė neturėjo tikslo neteisėtai iškirsti bei sunaikinti, t.y. nebuvo orientuota į žalos kilimą, o priešingai, siekė išvalyti mišką nuo išvirtusių bei sudžiūvusių medžių bei nuo menkaverčių supuvusių ir pasenusių drebulių, jų vietoje atsodinant naujus kur kas didesnės vertės medžius. Pažymėjo, kad tenkinant ieškinį, būtų iškreiptas civilinės atsakomybės institutas bei ignoruojama jo pagrindinė funkcija - atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, suteikiant jam nubaudimo paskirtį. Akcentuotina, kad atsakovei už 12 drebulių nukirtimą buvo paskirta administracinė bauda, kurią ji sumokėjo. Todėl už administracinį teisės pažeidimą atsakovė jau yra nubausta, atitinkamai ji negali būti pakartotinai baudžiama tenkinant ieškinį dėl formalios žalos gamtai atlyginimo. Visgi nusprendus, jog žalos faktas šiuo atveju realus, o ne formalus, atsakovė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista CK 6.253 str. pagrindais. Kaip minėta atsiliepime, atsakovės veiksmų, atliekant menkaverčių drebulių kirtimo darbus, neteisėtumas buvo sąlygotas ne atsakovės tyčinių veiksmų, o nulemtas trečiųjų asmenų - viešų registro duomenų nepakankamumo bei specialistų teiktų konsultacijų netikslumo. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti, ar jos sklype atliekant nudžiūvusių bei menkaverčių medžių kirtimą, būtina pranešti Valstybinei miškų tarnybai, 2014-06-05 buvo nuvykusi į Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinį poskyrį, kur inspektoriaus Vaido Laukio priėmimo valandomis, aiškinosi, ar atliekant nudžiūvusių bei menkaverčiu drebulių kirtimo darbus jai priklausančiame miškų ūkio žemės sklype, būtina raštu pranešti Valstybinei miškų tarnybai. Specialistas nurodė, jog atsakovė šiuo atveju Valstybinei miškų tarnybai apie planuojamus atlikti kirtimo darbus pranešti neturi, atitinkamai ir leidimas atlikti minėtus darbus nereikalingas, nes atsakovei priklausantis ginčo miškas yra priskirtas IV kategorijos miškams. Tuo tarpu, iki 2015 m. gegužės mėn. išsiaiškinti, kokiai miškų kategorijai priskirtas atsakovės ginčo sklypas, buvo galima tik Valstybinėje miškų tarnyboje (jos poskyriuose). Nei atsakovei priklausančiuose žemės nuosavybės dokumentuose, nei VĮ „Registrų centras“ duomenų banke nebuvo duomenų apie ginčo žemės sklypo naudojimo būdą, atitinkamai nebuvo ir duomenų apie miškų ūkio žemės sklypo priskyrimą konkrečiai miškų kategorijai. Taigi tik nuo 2015 m. pavasario pabaigos, atsakovė savarankiškai, t.y. be Valstybinės miškų tarnybos specialistų pagalbos, galėjo nustatyti, kokiai miškų kategorijai priskirtinas jai priklausantis ginčo žemės sklypas, todėl akivaizdu, kad atsakovei dvejonės dėl jos žemės sklypo priskyrimo II kategorijos B grupės rekreaciniams miškams galėjo kilti tik nuo 2015 m. pavasario, t.y. atsiradus papildomų jos žemės sklypą identifikuojančių viešų duomenų - įrašų VĮ „Registrų centras“ išraše. Atsakovė nuo civilinės turėtų būti atleista CK 6.253 str. 6 d. pagrindu, nes ginčo žemės sklype jau anksčiau, dar iki atsakovei tampant žemės sklypo savininke, ir vėliau, kai kildavo didesnis vėjas, nuolatos buvo išlaužomos senos supuvusios drebulės. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti seni drebulių kelmai, atsiradę tiek atsakovei, tiek ankstesniems savininkams šalinant audros išvartytas drebulių nuolaužas, todėl atsakovei nesiėmus aktyvių veiksmų ir neiškirtus senų supuvusių drebulių, kilus didesniam vėjui, pastarosios ir vėl būtų išverstos, o krisdamos, tikėtina, kad būtų išlaužiusios - pažeidusios ir beržynų medyne augančius kitus medžius, todėl ir šiuo atžvilgiu, net nustačius atsakovės veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų visetą, nuo atsakomybės atsakovė turėtų būti atleista būtinojo reikalingumo pagrindais. Galiausiai ieškinio tenkinimas tik dėl pažeidimo formalumo, neatsižvelgiant į atsakovės veiksmų prigimtį bei pobūdį, į tai, kad nebuvo sukeltos realios pasekmės gamtai, akivaizdžiai prieštarautų ne tik civilinės atsakomybės prigimčiai bei paskirčiai, bet ir bendrai logikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, nes, jei atsakovė nebūtų suklaidinta viešuose registruose buvusių duomenų ir specialistų konsultacijų, 2014-06-05 pateikus užpildytą pranešimą apie ketinimą kirsti drebules, toks jos prašymas būtų buvęs patenkintas, be to, ji už formalų pažeidimą buvo nubausta administracine tvarka, sumokėjo jai paskirtą baudą, ji yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų, o iš nukirstų drebulių jokios naudos negavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. A. paaiškino, kad 2014-06-05 su atsakove važiavo apžiūrėti liudytojos norimo pirkti nekilnojamojo turto Romainiuose ir atsakovė paprašė nuvežti ją į Romainiuose esantį Miškų tarnybos poskyrį. Kai ji nuvežė ten atsakovę, ji liko sėdėti mašinoje, o atsakovė nuėjo išsiaiškinti jai rūpimų klausimų dėl miško paskirties ir leidimo miškui kirsti gavimo. Grįžusi atsakovė jai padavė kažkokį lapą ir papasakojo, kad viskas su jos mišku yra gerai ir jai joks leidimas nereikalingas. Ar grįžusi minėjo, koks specialistas ją aptarnavo, kokia buvo jo pavardė ir koks buvo tikslus įstaigos adresas, nepamena.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. V. paaiškino, kad jie su atsakove gyvena kaimynystėje, t.y. toje pačioje gatvėje. Narėpuose jis gyvena apie 10 metų. Paaiškino, kad atsakovei priklausantis miškas nuo seno buvo labai apleistas, nepraeinamas, jame buvo daug išvirtusių, sulūžusių medžių. Buvo incidentų, kad tame miške medžiai užvirsdavo ant elektros laidų, ant kaimynų stogų ir juos sulaužę. Jam žinoma, kad tame miške daugiausia auga drebulės ir beržai, kurie yra seni, nes jų šakos lūžinėja. Kai atsakovė iškirto senus supuvusius medžius ir atsodino mišką pušaitėmis, vaizdas žymiai pagerėjo. Pažymėjo, kad iškirsti medžiai nuo atsakovės namų yra maždaug per 15 m.

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas tokios kategorijos bylose pats nerenka įrodymų savo iniciatyva.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.).

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas).

Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. 1 p.). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Taigi pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2008-11-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., kadastrinis Nr. 5233/0003:144 nuosavybės teise priklauso atsakovei V. P..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio (toliau – Įstaigos) vyriausiasis specialistas Gintaras Pušneraitis, 2015-01-23 gavęs Įstaigos vedėjo Voldemaro Švėgždos pavedimą atlikti patikrinimą Nr. P-2K-007, 2015-01-26 atliko patikrinimą privačiame V. P. nuosavybės teise valdomame, miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos II B miškų grupės miške 13 kvartalo 10 taksaciniame sklype. Patikrinęs žemės sklypą, specialistas G.Pušneraitis surašė Privataus miško žemė sklypo patikrinimo pažymą Nr. 3-G bei užpildė iškirstų medžių apmatavimo duomenų lentelę. Tiek su patikrinimo pažyma, tiek su iškirstų medžių apmatavimo duomenimis, atsakovė V. P. buvo supažindinta raštu, be to, kaip miško savininkė dalyvavo patikrinime. Patikrinimo dokumentuose nurodyti duomenys apie tai, kad neteisėtai iškirsti 12 žalių medžių, kurių tūris yra 9,086 m³. Atsakovė V. P. 2015-01-26 pateikė Kauno raj. Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriui paaiškinimą raštu, kuriame paaiškino aplinkybes, susijusias su medžių kirtimu. 2015-02-09 atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6, kuriame nurodyta, jog atsakovė pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nuostatas. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, 2015-02-13 buvo apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 3952,41 Eur. 2015-02-17 atsakovei V. P. pagal minėtą protokolą buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6 ir ji buvo nubausta 57 Eur bauda, nutarimo nuorašas tą pačią dieną įteiktas V. P.. Be to, 2015-02-17 jai buvo įteikta ir pretenzija dėl savavališku miško kirtimu padarytos 3952,41 Eur žalos aplinkai atlyginimo, nurodant pretenzijoje, kad per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos ji gali gera valia atlyginti 3952,41 Eur padarytą žalą aplinkai ar pateikti motyvuotą prašymą žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, o laiku neatlyginus žalos, ji bus išieškoma teismine tvarka. Aplinkybę, kad minėtas žemės sklypas priskiriamas II B miškų grupės miškams ieškovė įrodinėjo, pateikdama rašytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentą M1:1000, Valstybinės miškų tarnybos 2015-11-26 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Taksaciniai rodikliai Nr. 62131 bei taksoraščio ištrauką, pažymas apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentas Nr. 62132 ir Nr. 62133, ištrauką iš 2002-04-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 520 apie Kauno rajono miškų priskyrimą miškų grupėms.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (LAT 2004-02-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (LAT 2008-09-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad medžius atsakovės V. P. valdomame sklype iškirto pati atsakovė, šią aplinkybę ji pripažino, kaip pripažino ir tai, kad tai padarė be leidimo, nes nežinojo, kad jos sklypas priskirtinas II B grupės miškų kategorijai ir kirtimui apskritai reikalingas leidimas. Atsakovė taip pat teigė, jog medžius iškirto dėl tol, kad šie buvo seni, nudžiūvę bei menkaverčiai, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ji savo teiginiams, jog nukirsti medžiai buvo seni, nudžiūvę, aplaužyti, supuvę ir t.t., pagrįsti taip ir nepateikė jokių įrodymų. Nors į bylą buvo pateiktos neva prieš kirtimą stovėjusių medžių ir vėliau jau nukirstų kelmų fotonuotraukas, taip ir liko neaišku, ar šios nuotraukos darytos tikrai atsakovei priklausančiame miške, ar nukirsti būtent nufotografuoti medžiai ir jų kelmai, o byloje pačios atsakovės ir jos prašymu apklausto liudytojo G. V. parodymai, kad medžiai buvo seni, dažnai užvirsdavo ant elektros laidų, taip pat nuvirtęs medis buvo sugadinęs vienos kaimynės stogą, vertintini kritiškai, nes pačios atsakovės teiginiai vertinti kaip jos gynybinė pozicija, o minėtas liudytojas apibūdino jo manymu esančią bendrą miško būklę, tačiau kad byloje ginčas kilęs ne dėl miško ar jame augančių medžių būklės, tačiau dėl konkrečių medžių iškirtimo, neturint tam reikalingo leidimo. Be to, nukirstų medžių kamienus apžiūrėjęs ir pažeidimo protokolą surašęs inspektorius G.Pušneraitis nurodė, jog iš kelmų matėsi, kad nupjauti žali sveiki medžiai - brandžios drebulės. Šiuo atveju teismas vertina, kad aplinkos apsaugos inspektorius, o ne atsakovė ir ne liudytojas, kurie tik gali vertinti bendrą medyno būklę, turi pakankamai žinių ir darbo patirties nustatyti, kurie iš nupjautųjų medžių buvo vėjavartos, seni ir supuvę, o kurie sveiki. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto paaiškinimais ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotu žalos padarymo faktu. Tai, kad patikrinimą atlikęs specialistas nefiksavo pažeidimo savo darytomis fotonuotraukomis, nefilmavo, ar detaliai neaprašė bei nenurodė, kaip jis nustatė, kurie medžiai buvo vėjavartos, o kurie žali ir sveiki, nepaneigia ir nedaro mažiau reikšmingais specialisto paaiškinimų ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų pažeidimo fakto duomenų.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai iškertant be leidimo savo privatų mišką. Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Miškų įstatymas, kurio 9 str. 6 d. miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 p. nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus bei rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos. Taigi leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose (Aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 p. 3 d.), kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšys bei skaičius, numatomas iškirsti likvidacinis medienos tūris (šio aprašo 3 priedas). Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Kadangi šioje byloje atsakovė - miško savininkė - pripažįsta aplinkybę, jog tokio leidimo ji neturėjo, neginčija, jog kirtimą atliko, neturėdama leidimo, todėl jos neteisėta veika yra įrodyta. Taip pat atsakovė neginčijo ir fakto, kad būtent ji pati, o ne koks nors kitas asmuo organizavo ir vykdė kirtimo darbus. Pažymėtina, jog deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas, tačiau šioje byloje nėra ginčo, kad kirtimo darbus, kaip jau minėta, organizavo ir vykdė atsakovė, todėl įrodyta, kad būtent atsakovės veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. padaryta žala. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė V. P., iškirsdama 12 drebulių, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to padarė žalą aplinkai. Šiuo atveju būtent medžių kirtimas yra tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei. Šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovė buvo nubausta už padarytą neteisėtą veiką. Pažymėtina, kad šio nutarimo atsakovė neskundė, kas rodo, jog su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo, o tai taip pat parodo, jog tokie jos veiksmai, t.y. medžių kirtimas, neturint jų teisėtumą patvirtinančių įrodymų, vertintini kaip neteisėti, darantys žalą aplinkai. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atsiliepime, jos ir jos atstovės paaiškinimuose nurodomi argumentai apie nudžiūvusius, supuvusius, menkaverčius medžius, kurie neva yra padarę, daro ar gali padaryti žalos aplinkiniams gyventojams, dažnai užvirsta ant elektros laidų ar kitų medžių nagrinėjamai bylai ir joje nustatytoms aplinkybėms teisinės reikšmės neturi, be to, atsakovė iš esmės neįrodinėjo šių savo teiginių, o, norėdama gera valia atlikti sanitarinius ar kitokius kirtimus, privalėjo tai daryti vadovaudamasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Taip pat teisinės reikšmės neturi ir tai, kad, atsakovės teigimu, ją neva suklaidino Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistas, kuris nepriėmė iš jos pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, ar VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro išrašo duomenys, kuriuose nebuvo nurodyti miško naudojimo paskirties duomenys. Pažymėtina, kad atsakovė niekaip neįrodė, jog tokį pranešimą atvykusi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinį poskyrį apskritai pildė, taip ir nepaaiškino, kodėl jo nepateikė, o jos teiginys, kad specialistas iš jos tokio pranešimo nepriėmė taip ir liko neįrodytas, atsakovė netgi neprašė šio specialisto apklausti kaip liudytojo teisme, o jos pakviesta liudytoja V. A. tik patvirtino, kad tądien nuvežė atsakovę į minėtą įstaigą, tačiau kartu su ja viduje nebuvo ir todėl negalėjo patvirtinti atsakovės teiginių neva specialistas jai nurodė, jog jos miško kirtimui leidimas nereikalingas ir nepriėmė iš jos minėto pranešimo, kurio užpildytą kopiją atsakovė pateikė teismui kartu su jai specialisto duota Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ištrauka dėl privačių miškų naudojimo.

Dėl žalos dydžio

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. numato, jog yra pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Atsakovė neteisėtais veiksmais iškirsdama miško dalį padarė žalą aplinkai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p., gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti paskaičiuota žala, nurodo, kad ji realios žalos gamtai nepadarė, nes organizavo ir atliko senų ir supuvusių menkaverčių medžių – drebulių – kirtimą, be to, vietoje nukirstų 12 drebulių beržynų medyne ji atsodino didesnės vertės medžius – apie 20 eglių, 40 pušų ir 10 beržų, ką patvirtina jos pridedamos fotonuotraukos, ir tai ji padarė iš karto po kirtimo, šie jos veiksmai rodo, kad ji neturėjo tikslo neteisėtai iškirsti bei sunaikinti miško, t.y. sukelti žalos, o priešingai, siekė išvalyti mišką nuo išvirtusių, sudžiūvusių bei menkaverčių supuvusių drebulių, jų vietoje atsodinant naujus didesnės vertės medžius; pažymėjo, jog jokių neigiamų aplinkos pokyčių, o juo labiau pablogėjimo neįvyko, kadangi iškirsti medžiai buvo seni ir supuvę, menkaverčiai, o atsodinti geresnės kokybės medžiai, todėl neigiami aplinkos pokyčiai neatsirado – žemės sklypo kaip rekreacinės miškų paskirties paskirtis nepakito, beržų medynas buvo išvalytas nuo supuvusių žemesnės vertės medžių, dėl iškirstų drebulių kraštovaizdis nepakito – kirtimas buvo neplynas, pasodinti nauji medžiai, biologinė įvairovė nebuvo sumažinta, o buvo pagerinta, nes pašalinus drebules, beržynų medyne jų vietoje pasodinti beržai, pušys ir eglės, todėl dėl jos veiksmų realios žalos aplinkai kilimo faktas nenustatytas, tuo tarpu žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga turi būti ne tik pagrįsta, bet ir reali. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis iš Miškų žemėlapio fragmento Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos 13 kvartalo 10 sklype (kuris yra 0,3985 ha ploto) taksacinio sklypo plotas, patenkantis į nurodytą žemės sklypą yra 0,27 ha. Valstybinės miškų tarnybos specialistas, nuvykęs į minėtą sklypą apžiūrėjo kelmus, nustatė, kurie iš jų buvo sausi, taip pat išmatavo iškirstų žalių medžių kelmus: jų skersmenį ploniausioje ir storiausioje vietoje, pagal tai paskaičiavo nukirstų žalių medžių skersmenį 1,3 m. aukštyje ir šių duomenų pagrindu suskaičiavo nupjautų žalių medžių kubatūrą, kuri sudarė 9,086 m³. Su tokiais nustatytais duomenimis sutiko ir pati atsakovė. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų leidžiančių abejoti specialisto apskaičiavimu, todėl teismas daro išvadą, jog nupjautų medžių kubatūra buvo suskaičiuota teisingai. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (LAT 2004-09-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Paminėti teisės aktai nenumato mažinti žalos atlyginimo atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes- medyno atsodinimą naujais dar geresniais medžiais, nes pagal Miškų įstatymo nuostatas net ir leidimą gavęs asmuo turi pareigą pasodinti naujus želdinius ir juos tam tikrą laiko tarpą po medžių teisėto iškirtimo prižiūrėti. Žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už 1 m³ medienos (9,086 m³ x 290 Eur/m³ = 2634,94 Eur). Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2015 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 57 metų amžiaus beržynas, t.y. pusamžis. Vadovaujantis Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. p., žala aplinkai apskaičiuota taikant koeficientą 1,5 (2634,94 Eur x 1,5 = 3952,41 Eur) ir sudaro 3952,41 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami ir byloje nėra aplinkybių dėl padarytos žalos sumažinimo. Kadangi, kaip jau buvo minėta, žala aplinkai atsirado dėl atsakovės V. P. neteisėtų veiksmų, todėl ši žala priteistina iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 1,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos valstybei iš atsakovės V. P. nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), tačiau ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 89,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 7 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3952,41 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 41 ct) už aplinkai padarytą žalą, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, esančią AB DnB banke.

Priteisti iš atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.