Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. ir nuteistojo M. S. bei jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 15 d. Marijampolės rajono teismo paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 10 (mėnesių) 23 (dvidešimt trys) dienos laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

Kardomosios priemonės - dokumento paėmimas ir intensyvi priežiūra, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

Taip pat, P. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 715,36 Eur baudos bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo ir 715,36 Eur (septyni šimtai penkiolika eurų ir 36 ct) baudos. Nurodyta, kad bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laiką nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir intensyvią priežiūrą, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas

Tuo pačiu nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2019 m. sausio 12 d., apie 20.00 val., nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,333 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2019 m. sausio 12 d., apie 20.00 val., prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai platino – perdavė L. L..

1.1. Be to, P. Č. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario mėnesį, iki 26 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatytą nedidelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,061 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir ne mažiau kaip 0,467 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi rankinėje, ir 2019 m. vasario 28 d., apie 21.20 val. gabeno jas automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną, apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), šias medžiagas automobilio apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. Taip pat, P. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 28 d., iki 21.20 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, savo reikmėms ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti D. L. ir kitiems asmenims, įgijo ir su savimi laikė 14,323 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 0,059 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias 2019 m. vasario 28 d., apie 21.20 val. gabeno automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurias tą pačią dieną apie 21.40 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariate, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. M. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė. Iš kaltinamojo akto matyti, kad M. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 67,60 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. vasario 28 d., 23.00 val., kuomet kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. Nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo P. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Dėl teismo šališkumo

Motyvuojamoji dalis

9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sutikti M. S. ir jo gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinio skundo motyvais, jog baudžiamoji byla M. S. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališko teismo, teisinio pagrindo nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir pats M. S. ar jo gynėjas jų nenurodo. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo gynėjo nuomonė, kad teismas, individualizuodamas bausmę, nuosprendyje nenurodydamos konkrečios M. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių, buvo šališkas, nėra pagrindas konstatuoti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Šioje vietoje atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta. Tuo tarpu bausmės individualizavimas, neatitinkantis nuteistojo ar jo gynėjo norų, negali būti laikomas teismo šališkumu.

10. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, be kita ko, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamas reikalavimas išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.??? Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, M. S. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam bausmę, tačiau neišdėstė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. nenurodė, kada, kur ir kokia veika pasireiškė nuteistojo nusikalstami veiksmai.

11. Teisėjų kolegija, pritardama nuteistojo M. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Konkrečiai nuosprendyje neaprašius pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, susidaro situacija, kai nėra aišku, kokia nusikalstama veika padaryta – kokia narkotine ar psichotropinę medžiaga nuteistasis M. S. disponavo. Vien tik kaltinamojo parodymų išdėstymas, kaltinančių įrodymų išvardinimas ir konstatavimas, kad M. S. veika kvalifikuota teisingai, nėra pakankamas BPK 305 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau pats savaime nėra pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas patikslina nuosprendžio aprašomąją dalį, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes išdėstant taip:

11.1. M. S. 2018 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 67,60 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. vasario 28 d., 23.00 val., kuomet kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais ir aplinkybėmis M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

12. Kaip minėta, nustatytas BPK pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nėra esminis, nes perduodant baudžiamąją byla kaltinamajame akte buvo nurodytos M. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, dėl šios nusikalstamos veikos, nurodant analogiškas aplinkybes, jam buvo pareikštas įtarimas, taip pat, perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas nurodė M. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis M. S. patvirtino, jog kaltinamasis aktas jam įteiktas tinkamai, nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, prisipažino kaltu, jis buvo apklaustas dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, davė išsamius parodymus, apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčija, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto teisė į efektyvią gynybą procese buvo suvaržyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kaip prašo apeliantai, dėl teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti M. S. arešto bausmę, jos trukmę nustatant ne ilgesnę nei 62 paros, bei, remiantis BK 66 straipsnio nuostatomis, konstatuoti, kad M. S. šioje byloje jam paskirtą bausmę atliko. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, sutinka su nuteistojo M. S. ir jo gynėjo argumentu, kad šiuo atveju bausmė paskirta neteisingai, nes teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

15. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas M. S. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ir nors apelianto ir jo gynėjo teigimu teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai M. S. skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį – laisvės atėmimą, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia, M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę - anksčiau teistas, nusikalto lygtinio paleidimo metu, kas rodo kaltinamojo pavojingumą, nes jis tinkamų išvadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirtos bausmės rūšis nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas M. S. nėra pirmasis – praeityje jis teistas penkis kartus. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo vykdymo metu. Anksčiau M. S. buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. S. lygtinio paleidimo vykdymo metu daro naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti M. S. už jo padarytą nusikaltimą paskyrus kitą bausmės rūšį nei laisvės atėmimas.

17. Nors Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendyje padaryta išvada, kad yra duomenų, jog M. S. padarė naujų nusikalstamų veikų, yra teisiškai klaidinga, nes asmens kaltumas gali būti konstatuojamas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau nagrinėjamu atveju griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, buvo parinkta atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, kurių pakanka būtinybei paskirti griežčiausią bausmės rūšį. Nors nuteistasis M. S. ir jo gynėjas skunde nurodo, neva narkotinė medžiaga – kanapės, yra lengviausios rūšies narkotinė medžiaga, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politikai, išdėstytai Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765, tiek ir Lietuvoje taikomam visiškos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis principui, todėl narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, dėl kurios nuteistas M. S., vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su koronaviruso pandemija taip pat nepaneigia būtinybės tinkamai individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę, tuo labiau, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti medicininę pagalbą. Tokiu būdu nuteistajam pataisos įstaigoje net ir susirgus Covid – 19 virusu ar turint kitų ligų bus užtikrintas tinkamas gydymas bei aprūpinimas ligai gydyti būtinais medikamentais.

18. Nors apylinkės teismas pagrįstai M. S. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas M. S.. 2019 m. gegužės 15 d. apklaustas teisiamajame posėdyje M. S. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, paaiškino, kad 2018 m. Kauno (duomenys neskelbtini) turguje pamatė rūkančius vaikinus, priėjo ir jų paklausė, ar galėtų gauti jam kanapių. Po pusvalandžio jie atnešė M. S. apie 80 gramų kanapų, už kurias sumokėjo apie 600 Eur. Kanapes pirko sau, jas laikė namie, kartais parūkydavo. Atvykus policijos pareigūnams, kanapes pats atidavė. M. S. dėl savo veiksmų gailėjosi, nurodė, kad juos vertina neigiamai. Atsižvelgiant į tai, nepritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

19. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo M. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip padedantys nustatyti objektyvią tiesą ir prisidedantys prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tuo remiantis, aplinkybė, kad nuteistasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Apylinkės teismas neįvertino, kad M. S. parodymai iš esmės nekito ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jo prisipažinimas buvo nuoširdus, o gailėjimasis - realus. Tuo tarpu aplinkybė, jog M. S. ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė narkotinių medžiagų aplinkybių, nepaneigia jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Nagrinėjamu atveju M. S. iš karto po sulaikymo davė išsamius paaiškinus dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikslino ir teisminio nagrinėjimo metu. Dėl to, nepagrįstu laikytinas apylinkės teismo teiginys, jog M. S. parodymai, jog jis neprisimena kur įgijo narkotines medžiagas, turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir paneigiantis M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

21. Nustačius M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, iš naujo svarstytinas jam skiriamos bausmės – laisvės atėmimo trukmės klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į paaiškėjusią naują svarbią aplinkybę – nuteistojo visišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas šią Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį. Sumažinus vieną iš sudedamųjų galutinės subendrintos bausmės dalių, atitinkamai mažinama ir galutinė subendrinta bausmė.

21.1. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog bendrindamas M. S. paskirtas bausmes apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turi būti subendrinta su 2017 m. vasario 15 d. Marijampolės rajono teismo paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, jog Marijampolės rajono teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi išsprendė nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo klausimą, paskyrė jam įpareigojimus, tačiau bausmės nepaskyrė. Nagrinėjamu atveju M. S. paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi, todėl ši klaida taip pat taisytina apeliacinės instancijos teisme. Taip pat M. S. paskirta bausmė turi būti skaičiuojama ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuo jo sulaikymo dienos.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 13 d. nuosprendį bei skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

24. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas pripažino P. Č. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir paskyrė jam subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Teismas, skirdamas bausmes, artimas BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą arešto bausmę, jos dydį parinkdamas artimą vidurkiui, atsižvelgė į apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padaryta viena nesunki ir dvi sunkios nusikalstamos veikos, taip pat, baudžiamasis nusižengimas), P. Č. kaltės formą (nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas padaryti tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad P. Č. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės. Nors nuteistasis P. Č. šią aplinkybę ginčija, nurodydamas, jog jis yra atlikęs arešto bausmę, tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, P. Č. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs 2014 m. gegužės 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės – baudos. Esant šioms aplinkybėms, taip pat pagrįstai buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas P. Č. skyrė griežčiausias BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25. Nors nuteistasis P. Č. savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog dalį nusikalstamų veikų jis pripažino, kritiškai vertina savo poelgį, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriškai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iš tiesų nuoširdžiai apgailestauja, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Apie šių aplinkybių buvimą sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kurie gali būti formalūs) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritišką, adekvatų savo elgesio vertinimą ir kt. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. Č. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. jis nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, neigė, kad narkotines medžiagas platino, nors tai ir paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Č. prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė situacija, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos P. Č. atžvilgiu šioje byloje negali būti taikomos. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis kritiškai vertina savo poelgį, yra jauno amžiaus, naujų nusikalstamų veikų nepadarė nepripažintinos išskirtinėmis. Pažymėtina, kad apeliantui inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos sunkiems nusikaltimams, jis ne iš karto pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas, davė klaidinančius parodymus, be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, narkotinių medžiagų platinimas nebuvo vienkartinio pobūdžio. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat ir visumą kitų aplinkybių, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

27. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. P. Č. nuteistas ir už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuris numatytas BK XXXVII skyriuje, tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimas, kai asmuo nuteistas už sunkių nusikaltimų, numatytų BK XXXVII skyriuje, padarymą, negalimas. Taigi, šiuo atveju nėra formalių sąlygų taikyti BK 75 straipsnį.

28. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas P. Č. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalį, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą paskyrė artimą minimaliai bausmę (2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo), numatytą baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Atitinkamai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtos bausmės artimos numatytam bausmių vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. Č. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, dar labiau švelninti P. Č. paskirtas bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

29. Ir visgi, konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir P. Č. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (2019 m. vasario 28 d. epizodas), paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis bausmių bendrinimo pagrindas yra neteisingas, įstatymas pritaikytas netinkamai, taigi teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles.

30. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai, P. Č. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą bausmių bendrinimo taisyklę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo bendrinant paskirtas bausmes ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

31. Taip pat, apylinkės teismas nepagrįstai P. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija nustatė, jog P. Č. skundžiamame nuosprendyje minimas nusikalstamas veikas padarė 2019 m. sausio 12 d. ir 2019 m. vasario 28 d., t. y. iki 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Tokiu būdu, subendrinus P. Č. paskirtas bausmes, iš naujo sprendžiamas bendrinimo klausimas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu ir P. Č. paskirta bausmė bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padėtis nebus pabloginta, kadangi jam skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė.

32. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuteistajam P. Č. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas B. Varsackis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2020 m. spalio 2 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (12.33) PT-4309 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad P. Č. antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-510-493/2020 išlaidas sudaro 96 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie P. Č. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, iš P. Č. prašomi išieškoti 96 Eur yra nedidelė suma ir P. Č. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo skundą, o ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo P. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį M. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 (penkių) mėnesių.

Pripažinti nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis, kurioms, vadovaujantis BK 64 straipsniu, M. S. paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 15 d. Marijampolės rajono teismo paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir M. S. paskirta galutinė bausmė - 2 (dveji) metai 10 (mėnesių) 23 (dvidešimt trys) dienos laisvės atėmimo ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams) subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2 metai 4 mėnesiai ir 23 dienos), šias bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 23 dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio aprašomąją dalį papildyti ir nustatyti, jog M. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 67,60 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. vasario 28 d., 23.00 val., kuomet kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais ir aplinkybėmis M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. Č. bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 28 d. epizodas), subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taip pat, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu P. Č. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistajam P. Č. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsniu, P. Č. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 715,36 Eur baudos bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo ir 715,36 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, P. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę (2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo) visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirta galutine bausme (40 parų arešto ir 715,36 Eur bauda), prieš tai pakeitus paskirtąją arešto bausmę laisvės atėmimo bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir P. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo ir 715,36 Eur baudą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį.

BVK 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, baudą įpareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš P. Č. 96 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.