Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Administracinė byla Nr. A-858-2667-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
A-858-2667-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00367-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
K. G.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
AB LESTO
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858-2667/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00367-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5.; 13.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo K. G. atstovui advokatui V. G.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AB LESTO (teisės perimtos iš akcinės bendrovės „VST“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. G. su skundu (t. I, b. l. 4-9, 49-56, 99-108) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko (toliau – ir KAV) 2009 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2-3148-(2.20) „Dėl pažymos išdavimo“ (toliau – ir KAV sprendimas) dalį, kurioje yra nurodyta, kad „tačiau savavališka statyba buvo tęsiama ir po savavališkos statybos akto surašymo – nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 balandžio mėn. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti dviejų aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis, įrengta elektros spinta, kurie iki šiol nėra nugriauti“; kitoje dalyje KAV sprendimą palikti galioti; įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) priimti naują sprendimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 28 straipsniu, išduoti statytojui K. G. pažymą apie tai, kad 2007 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos akte Nr. 5 (toliau – ir Aktas Nr. 5) nurodyti padariniai yra visiškai pašalinti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), esama elektros spinta nėra Akte Nr. 5 užfiksuotos savavališkos statybos padarinys; įpareigoti atsakovą Inspekciją priimti naują sprendimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsniu, išduoti statytojui K. G. pažymą apie tai, kad Akte Nr. 5 nurodyti padariniai yra visiškai pašalinti, o žemės sklype Meilės al. 26, Palangoje, esamas statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis nėra Akte Nr. 5 užfiksuotos savavališkos statybos padarinys; įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą ir išduoti sutikimą statytojui K. G. vykdyti statybos darbus, atsižvelgiant į tai, kad Akte Nr. 5 nurodyti padariniai yra pašalinti.

Pareiškėjas nurodė, jog KAV sprendinio dalis yra neteisėta, nes jo nuo 2005 m. nuomojamame žemės sklype adresu Meilės al. 26, Palangoje, yra AB „VST“ turtas – elektros spinta, todėl šis turtas nėra neteisėtos statybos objektas ir atsakovas nepagrįstai reikalauja jį nugriauti. 2006 m. lapkričio 22 d. Akcinė bendrovė „VST“ išdavė statytojui technines sąlygas iškelti ją į kitą vietą žemės sklype. Pareiškėjas aprašo statybų žemės sklype istoriją, teigdamas, jog statė teisėtai, realizuodamas savo SĮ 23 straipsnio 16 dalyje nurodytą teisę statyti be statybos leidimo, o 2007 m. balandžio 26 d. KAV administracijos Aktą Nr.5, kuriame konstatuota, jog statyba yra vykdoma neturint statybos leidimo, ir statytojas įpareigotas nedelsiant sutvarkyti iškastos tranšėjos vietą, užlyginti tranšėją, sutvarkyti aplinką, išlyginti gruntą, pašalinti statybines medžiagas, pareiškėjas laiko neteisėtu ir nepagrįstu, nes jis pradėjo statyti tik 2007 m. spalio 26 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į KAV administraciją su prašymu išduoti pažymą apie Akte Nr. 5 nurodytų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, tačiau 2009 m. spalio 9 d. KAV administracija priėmė sprendimą Nr. 2-3148-(2.20) „Dėl pažymos išdavimo“, kuriame nurodė, jog Akte Nr. 5 nurodyti reikalavimai yra įvykdyti, tačiau savavališka statyba buvo tęsiama ir po savavališkos statybos akto surašymo – nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 balandžio mėn. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti dviejų aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis, įrengta elektros spinta, kurie iki šiol nėra nugriauti. Pareiškėjas nurodė, kad toks įrašas KAV sprendime neteisėtas, reikalavimus jis grindė antstolės B. T. 2007 m. rugpjūčio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 5/07/12, kuriame yra užfiksuota, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. 19 val. l0 min. žemės sklype (duomenys neskelbtini), duobių nėra, žemės sklypo paviršius vientisas, žemės sklype nėra jokių transporto priemonių, mechanizmų ar prietaisų statybos darbams vykdyti, autotransporto priemonių važiavimo pėdsakų žemės sklype nematyti, žemės sklypo danga apaugusi žole.

Pareiškėjas nurodė, jog Akto Nr. 5 turinys neapima statinio statybos, kuri buvo pradėta tik 2007 m. spalio 26 d., o tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas dalyje dėl savavališkos statybos padarinių apimties negaliojo į ateitį. Statinio statybos darbai, kurie nebuvo paminėti Akte Nr. 5, negali būti laikomi savavališkos statybos padariniais, nes dėl statinio statybos nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, o tai reiškia, kad apskrities viršininkas neturi teisės reikalauti nugriauti statinį, nes toks reikalavimas nebuvo įrašytas Akte Nr. 5. Faktas, jog statyba buvo vykdoma po Akto Nr. 5 surašymo, nesudaro jokios prielaidos teigti, kad pareiškėjas nepašalino šiame akte nurodytų tariamos savavališkos statybos padarinių ir kad neturi teisės toliau vykdyti statybą SĮ nustatyta tvarka. Statinio nugriovimas nebuvo nurodytas Akte Nr. 5, todėl atsakovai negali iš statytojo reikalauti daugiau nei buvo nurodyta šiame savavališkos statybos akte ir tokiais veiksmais trukdyti toliau vykdyti statybos darbus įstatymų nustatyta tvarka. Pagal SĮ 28 straipsnio nuostatas statytojui pašalinus savavališkos statybos padarinius, apskrities viršininkas privalo išspręsti klausimą dėl sutikimo tęsti statybos darbus, tačiau 2009 m. spalio 9 d. sprendimu apskrities viršininkas tokio klausimo net nesprendė, todėl atsakovas įpareigotinas įstatymo nustatyta tvarka išduoti sutikimą vykdyti statybos darbus, nes tariamos savavališkos statybos padariniai yra tinkamai nustatyta tvarka pašalinti ir tokį faktą pripažino apskrities viršininkas savo 2009 m. spalio 9 d. sprendime, kuriame nurodė, kad „2007-04-26 savavališkos statybos akte Nr. 5 nurodyti reikalavimai yra įvykdyti“.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. I, b. l. 35-38, 93-96, 152-153, 155-158) su skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad SĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Lietuvos Respublikos Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju statybos leidimo procedūra turėjo būti pradėta pagal Lietuvos Respublikos Pajūrio juostos įstatymą, kuriame numatyta kitokia, nei SĮ, statybos leidimo išdavimo tvarka, todėl šiuo atveju apskritai nebuvo įgyta teisė statyti be leidimo, numatyta tuo metu galiojusio SĮ 23 straipsnio 16 dalyje. Atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-938/2009, kurioje buvo konstatuota, jog statybos leidimą ginčo statiniui išduoda apskrities viršininko administracija, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, o veiksmams, susijusiems su pajūrio juosta, yra numatytas atskiras teisinis reglamentavimas, todėl turi būti taikomos būtent specialaus įstatymo nuostatos (o ne SĮ, kuris reglamentuoja bendrus klausimus). Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas taip pat pasisakė, kad pareiškėjo K. G. reikalavimą dėl KAV administracijos įpareigojimo įregistruoti statybos leidimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė pagrįstai, nes, remiantis anksčiau aptarta statybos leidimo pajūrio juostoje išdavimo procedūra, nėra įvykdytos visos įstatyme numatytos sąlygos – nėra gautas Vyriausybės leidimas. Atsižvelgiant šią suformuotą teismo praktiką, visiškai nepagrįstais laikytini nurodyti argumentai apie Palangos miesto savivaldybės administraciją, kaip subjektą, kuris turėjo išduoti statybos leidimą ginčo statinio statybai.

Atsakovas pažymėjo, kad nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjo skundo teiginiai apie tai, jog statybos buvo pradėtos vykdyti tik 2007 m. spalio 26 d., o ne 2007 m. balandžio 26 d., kaip nurodyta savavališkos statybos akte, nes pareiškėjo teiginiai paneigti byloje Nr. I-128-243/2009. Pakartotinas savavališkos statybos aktas neturėjo būti surašomas, nes savavališka statyba buvo tęsiama ir jau galiojo STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, kuris, skirtingai negu ankstesnysis statybos techninis reglamentas, galiojęs savavališkos statybos akto surašymo metu – STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-216, jau nebenustatė pareigos pakartotinai surašyti savavališkos statybos aktą, tuo atveju, jei ji tęsiama ir po to, kai aktas jau buvo surašytas. Atsižvelgiant į byloje akcinės bendrovės „VST“ pateiktus naujus faktinius duomenis, atsakovas padarė išvadą, kad skundžiamame rašte pateikta netiksli konstatuojamojo pobūdžio aplinkybė dėl elektros spintos pastatymo, tačiau ji neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo ar trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, kadangi, priešingai nei teigia pareiškėjas, nei šiame rašte ar jokiame kitame administraciniame akte nėra pateikto įpareigojimo ar reikalavimo šią elektros spintą nugriauti. KAV administracijos 2008 m. vasario 26 d. priimtame įpareigojime Nr. 2-691-(2.22), kuriuo K. G. įpareigojamas panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti statinį adresu Meilės al. 26, taip pat nepateiktas reikalavimas dėl elektros spintos nugriovimo. Dėl šio įpareigojimo panaikinimo vyksta byla Palangos m. apylinkės teisme (byla Nr. 2-33-588/2009), kuri šiuo metu yra sustabdyta, tol kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-128-243/2009, kadangi joje ginčijamas savavališkos statybos akto teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-904/2004 taip pat konstatavo, kad pripažįstami viešosios teisės principai nustato, jog realizuodamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip, kaip nustato įstatymai, valdžios institucijoms yra taikomas principas „galima elgtis taip kaip nėra draudžiama įstatymais“, todėl tuo atveju, jei nuo 2007 m. spalio 26 d. pareiškėjui tęsiant jau anksčiau pradėtą savavališką statybą, būtų buvęs surašytas pakartotinas savavališkos statybos aktas, teisės aktų nuostatose nesant įtvirtintai tokiai galimybei, jis būtų vertinamas kaip neteisėtas. Pareiškėjo pateikiamas lingvistinis teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, aiškinimas yra nepagrįstas, nes visi statybos darbai, tiek savavališki, tiek ir teisėti, gali būti ir yra dažnai vykdomi su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis, todėl traktuoti laikiną darbų sustabdymą, kaip statybos darbų pabaigą, po kurios vėl kiekvieną kartą reikėtų fiksuoti net ir menkiausius iki kitos pertraukos atliktus statybos darbus (t. y. „padarinius“) savavališkos statybos akte, būtų aiškiai neprotinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „VST“ atsiliepimu (t. I, b. l. 69-70) pasisakė tik dėl tos skundo dalies, kuri liečia 0,4 kV tranzitinę kabelinę spintą (tranzitinis kabelinis skydas KS „Dusinės“), esančią pareiškėjo nuomojamame valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad paminėta kabelinė spinta yra jo nuosavybė, o pareiškėjas kreipėsi dėl naujo 0,4 kV įvadinio elektros apskaitos skydo (kabelinės spintos) įrengimo žemės sklype vietoje senojo 0,4 kV tranzitinio skydo (tranzitinės kabelinės spintos). Naujojo įrenginio projektavimui ir statybai K. G. buvo išduotos 2006 m. lapkričio 22 d. techninės sąlygos Nr. TS-06-21-0790. Šiuo metu žemės sklype yra likusi įrengta senoji tranzitinė kabelinė spinta, o naujoji nėra pastatyta. Senąją kabelinę spintą iki pareiškėjo K. G. inicijuotų statybų pradžios eksploatavo trečiasis suinteresuotas asmuo. Reikalavimas nugriauti daiktą pažeis trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (t. II, b. l. 22-27) K. G. skundą patenkino iš dalies; pakeitė 2009 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-3148-(2.20) dalį „Dėl pažymos išdavimo“ ir išbraukė iš sprendimo ketvirtos pastraipos žodžius „įrengta elektros spinta“; kitą K. G. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-128-243/2009, kurioje, be kitų reikalavimų, susijusių su statybomis adresu Meilės al. 26, Palangoje, buvo nagrinėjamas klausimas dėl Akto Nr. 5 teisėtumo (t. I, b. l. 134-135, 140). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi konstatavo, kad Aktas Nr. 5 yra teisėtas, todėl iš naujo nenagrinėjami skundo argumentai apie paminėto akto neteisėtumą. Taip pat tesimas konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame vyksta statybos, yra pajūrio juostoje, todėl statybos leidimas išduotinas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka, kaip jau buvo išaiškinta 2009 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-938/2009 ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo tokios Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio ir SĮ 23 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog Pajūrio juostos įstatyme nėra Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 daliai analogiškų nuostatų, leidžiančių statytojui, pranešus statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios, vykdyti statybą be leidimo, jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Iš ankstesnių bylų faktinių aplinkybių matyti, jog K. G. neturėjo Vyriausybės pritarimo pagrindu KAV administracijos išduoto statybos leidimo. Vadinasi, šiuo atveju statinio (jo dalies) statyba be Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo buvo ir yra savavališka statinio statyba. 2008 m. vasario 26 d. KAV administracija įpareigojo pareiškėją likviduoti savavališkos statybos padarinius adresu Meilės al. 26, Palangoje, ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2008 m. kovo 7 d. Dėl nurodyto akto bei dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius yra ginčas Palangos miesto apylinkės teisme (LITEKO duomenys, civilinės bylos Nr. 2-12-588/2010 ir 2-36-668/2010).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje yra ginčas dėl 2009 m. spalio 9 d. KAV pažymos Nr.2-3148-(2.20) „Dėl pažymos išdavimo“, nes pareiškėjas nesutinka su nurodytu teiginiu, jog „.savavališka statyba buvo tęsiama ir po savavališkos statybos akto surašymo – nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2009 balandžio. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti dviejų aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis, įrengta elektros spinta, kurie iki šiol nėra nugriauti“. Kaip matyti iš skundžiamo akto, KAV administracija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl pažymos, patvirtinančios, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. valstybiniame žemės sklype, esančiame Meilės al. 26, Palangos mieste, buvo įvykdyti visi Akte Nr. 5 nurodyti reikalavimai — sutvarkyta iškastos tranšėjos vieta, užlyginta tranšėja, sutvarkyta aplinka, išlygintas gruntas, pašalintos statybinės medžiagos, išdavimo. 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Meilės al. 26, Palangoje, žemės sklypas ir už sklypo esanti teritorija į rytų pusę yra išlyginti, be tranšėjų ir sankasų, sklypo teritorijoje statybinės medžiagos nesandėliuojamos, sklype pastatytas dviejų aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis, įrengta elektros spinta. Esant tokiai situacijai, atsakovas konstatavo, jog po savavališkos statybos akto surašymo žemės sklype buvo tęsiami savavališkos statybos darbai ir apie tai pažymėjo pažymoje. Faktiškai pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti pažymą apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Savavališkos statybos akto surašymo dieną galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 216 (galiojo iki 2007 m. gegužės 16 d.) 11 ir 12 punktais buvo nustatyta, jog sustabdytą statinio statybą galima tęsti tik pašalinus statybos sustabdymo akte nurodytus projekto bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimus arba įsiteisėjus teismo sprendimui dėl prašymo (pareiškimo) sustabdyti statybą ir gavus statybos valstybinę priežiūrą vykdančio viešojo administravimo subjekto raštišką leidimą tęsti statybą; jeigu statinio statybos darbai savavališkai tęsiami, patikrinimo dieną surašomas savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas statytojui bei rangovui (kai statoma rangos būdu), kurie jiems įteikiami (išsiunčiami) STR 9.2 papunktyje nurodyta tvarka bei terminu. Tačiau savavališkos statybos padarinių pašalinimo patikrinimo metu jau galiojo 2007 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-243 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (galiojęs iki 2010 m. liepos 1 d. (toliau – ir Reglamentas), kuris savavališkos statybos darbų pratęsimo jau nenumatė statybos valstybinės priežiūros institucijos pareigos patikrinimo dieną surašyti naują savavališkos statybos aktą. Reglamento 14 punkte buvo numatyta, kad sustabdytų statybos darbų tolesnio tęsimo nustatymo atveju patikrinimo dieną surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas statytojui ir rangovui (kai statoma rangos būdu) ir kreipiamasi į teismą dėl nuobaudos už Pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą paskyrimo ir dėl įpareigojimo sustabdyti statybą. Reglamento 7.1 punkte nurodyta, kad jame naudojama sąvoka „savavališka statinio statyba“ pateikta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje. Savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint galiojančio statybos leidimo. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, įsiteisėjusiais teismo sprendimais įrodyta, kad pareiškėjas neturėjo ir neturi Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo vykdyti statybos darbus žemės sklype adresu Meilės al. 26, Palangoje. Tai, kad tokie statybos darbai buvo vykdomi po to, kai buvo surašytas Aktas Nr. 5, įrodyta ginčijamoje pažymoje išdėstytais faktais ir fotonuotraukomis. Įrodymų, paneigiančių šiuos faktus, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi atsakovui galiojančiais teisės aktais nebuvo nustatyta pareigos nustačius savavališkos statybos tęsimo darbus iš naujo surašyti savavališkos statybos aktą, pažymoje pagrįstai konstatuota, jog savavališkos statybos padariniai nepašalinti, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas dviejų aukštų statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis. Darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui pažymą apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Pažymėtina, kad ir tuo atveju, jei bus pašalinti visi savavališkos statybos padariniai, pareiškėjas neįgis teisės tęsti statybas tol, kol nebus gautas statybos leidimas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje įrodyta, kad žemės sklype yra įrengta elektros spinta, kuri priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „VST“ nuosavybės teise. Šį turtą iki pareiškėjo K. G. inicijuotų statybų pradžios eksploatavo trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjas jo savavališkai nestatė ir neįrenginėjo, todėl paminėtas daiktas be pagrindo įrašytas į skundžiamą pažymą kaip savavališkos statybos tęsimo padarinys (SĮ 2 straipsnio 71 dalis). Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu iš skundžiamo akto pašalintinas įrašas apie elektros spintos įrengimą.

III.

Pareiškėjas K. G. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 43-44) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, nors buvo pateiktas advokato prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Taip buvo suvaržytos pareiškėjo teisės būti išgirstam, pateikti įrodymus teismui, teikti prašymus, pasinaudoti nušalinimo teise. Teismo sprendimas buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 24 d., sprendimą paskelbė viena teisėja A. M., todėl nežinoma teismo sprendimo priėmimo vieta ir laikas, tai reiškia, kad buvo pažeistas teismo sprendimo priėmimo slaptumas ir sprendimo priėmimo kolegialumas. Teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas. Teismo teisėjų veiksmais buvo pažemintas Lietuvos Respublikos vardas. Prieš teismo sprendimo skelbimą pareiškėjas pareiškė nušalinimą visai teisėjų kolegijai, tačiau toks pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas iki teismo sprendimo paskelbimo, nes 2010 m. rugsėjo 24 d. darbo vietoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nebuvo teisėjų D. G. ir I. Č.. Teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo advokato susirgimą 2010 m. rugsėjo 24 d., todėl teismas be pagrindo laikė, kad neatvykimo į teismą priežastis yra nesvarbi.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 117-118) prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas neginčija teismo motyvų ir argumentų, o prašo panaikinti teismo sprendimą dėl galimai padarytų procesinių pažeidimų skelbiant teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. spalio 9 d. rašto Nr. 2-3148-(2.20) „Dėl pažymos išdavimo“ (toliau – ir KAV sprendimas) dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigos priimti naują sprendimą ir išduoti statytojui K. G. pažymą apie tai, kad 2007 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos akte Nr. 5 nurodyti padariniai yra visiškai pašalinti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), esanti elektros spinta nėra Akte Nr. 5 užfiksuotos savavališkos statybos padarinys; žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis statinio gelžbetoninis karkasas su metalinėmis laikančiomis kolonomis nėra Akte Nr. 5 užfiksuotos savavališkos statybos padarinys; taip pat atsakovo pareigos priimti naują sprendimą ir išduoti sutikimą statytojui K. G. vykdyti statybos darbus.

Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija iš esmės procesinio pobūdžio pagrindais.

Pareiškėjo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. bylą nepagrįstai išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, nors buvo pateiktas advokato prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato ligos ir pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo teigimu tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė jo teises dalyvauti teismo posėdyje.

Vertindama šį apeliacinio skundo aspektą teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalies ir (ar) jo atstovo teisė dalyvauti teismo posėdyje yra itin reikšminga užtikrinant tinkamą teisminę teisių gynybą. Vis dėlto pažymėtina, kad ši teisė turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, proceso dalyviai privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, elgtis rūpestingai, apdairiai, atsižvelgdami į, be kita ko, bendradarbiavimo, proceso ekonomiškumo principus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais, tuo tarpu ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Iš minėtų ABTĮ nuostatų matyti, kad jame nėra įtvirtintas besąlyginis imperatyvas atidėti bylos nagrinėjimą visais atvejais, jei bylos šalis ar jos atstovas neatvyksta į bylos nagrinėjimą. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį bylą, neatvykus bylos šaliai ar jos atstovui, bylą nagrinėjantis teismas privalo įvertinti, ar be jų galima nagrinėti bylą. Sprendžiant šį klausimą, be kita ko, turi būti įvertintas ir bylos šalies procesinių teisių apsaugos klausimas.

Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio protokolo (t. II, b.l. 17-21), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir atsisakydamas jį tenkinti, nurodė, kad pareiškėjas skundą byloje tikslino du kartus, nuo 2010 m. birželio 21 d. jokių prašymų, papildomų įrodymų nepateikta, prašyme nenurodyta, kokių papildomų įrodymų pareiškėjas ar jo atstovas galėtų pateikti. Be to, pareiškėjui ir jo atstovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teisėjų kolegija, šiuo aspektu vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, minėtas aplinkybes pripažįsta reikšmingomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija faktinės aplinkybės, kad jam ir jo atstovui apie 2010 m. rugsėjo 14 d. 13.15 val. vyksiantį teismo posėdį buvo tinkamai pranešta (t. I, b.l. 177). Iš pareiškėjo atstovo 2010 m. rugsėjo 14 d. prašymo dėl teismo proceso atidėjimo (t. II, b.l. 1) taip pat matyti, kad pareiškėjas ir jo atstovas buvo informuoti apie teismo posėdį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 14 d. pateikė patikslintą skundą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės 11 d. (t. I, b.l. 152-153) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija 2010 m. gegužės 20 d. (t. I, b.l. 155-158) pateikė atsiliepimus į minėtą patikslintą skundą. Su atsiliepimais nebuvo pateikta jokių naujų dokumentų ar įrodymų. Nors pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią pateikti teismui įrodymus, pateikti prašymus ir pasinaudoti kitomis savo teisėmis, jis nepagrindė, kaip konkrečiai jo teisės buvo suvaržytos ar pažeistos. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus dar reikėjo surinkti ar pateikti, tokių naujų įrodymų prie apeliacinio skundo taip pat nepridėjo. Pareiškėjo atstovo 2010 m. rugsėjo 14 d. prašyme dėl teismo proceso atidėjimo nėra nurodyta, kad būtina surinkti ir pateikti naujus įrodymus, nėra nurodyta, kad pareiškėjas ar jo atstovas turės kokių nors prašymų. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokius konkrečiai prašymus, galėjusius turėti bylos baigčiai, norėjo pateikti. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl atsisakymo atidėti bylos nagrinėjimą ir jos nagrinėjimo be pareiškėjo ir jo atstovo pirmosios instancijos teismas nesurinko bylai reikšmingų įrodymų ir dėl to netinkamai ar nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Be to, kaip minėta, bylos šalis ir jo atstovai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, elgtis rūpestingai, apdairiai. Pareiškėjo atstovo 2010 m. rugsėjo 14 d. prašyme dėl teismo proceso atidėjimo (t. II, b.l. 1) bylos nagrinėjimą prašoma atidėti dėl to, kad pareiškėjas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, o pareiškėjo atstovas susirgo.

Dėl pareiškėjo nurodytos kelionės pažymėtina, kad su prašymu ir vėliau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog jis yra ar bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Be to, iš teismo pranešimo apie posėdžio laiką ir vietą matyti, kad apie posėdį buvo pranešta prieš pakankamai ilgą laikotarpį (t.y. 2010 m. birželio 21 d.), pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kelionė buvo suplanuota iki teismo posėdžio ar įvyko dėl nenumatytų aplinkybių. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo nei viename ankstesniame teismo posėdyje (t. I, b.l. 62, 131). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, įrodančių, kad jis elgėsi rūpestingai, apdairiai, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai.

Kiek tai susiję su pareiškėjo atstovo liga, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis advokato susirgimą. Vis dėlto iš bylos medžiagos (t. II, b.l. 1) matyti, kad pareiškėjo atstovas prašymą pateikė 2010 m. rugsėjo 14 d., t.y. prieš tą pačią dieną vykusį teismo posėdį, tuo tarpu dokumentai dėl pareiškėjo atstovo nedarbingumo pirmosios instancijos teisme buvo pateikti 2010 m. rugsėjo 17 d. Be to, kaip matyti iš pranešimo apie nedarbingumo pažymėjimą (t. II, b.l. 29), jis buvo išduotas 2010 m. rugsėjo 14 d. Taigi nebuvo kliūčių jį pateikti kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atstovo 2010 m. rugsėjo 14 d. pateiktame prašyme nurodyta priežastis (liga) buvo pagrįsta atitinkamais įrodymais.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo dalis dėl to, kad pirmosios instancijos teismas bylą neteisėtai išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nežinomas teismo sprendimo priėmimo vieta ir laikas, buvo pažeistas teismo sprendimo priėmimo slaptumo, kolegialumo principai, o ginčijamą sprendimą vienasmeniškai priėmė teisėja A. M.. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovo pateiktų argumentų matyti, jog tokius teiginius pareiškėjas grindžia ta faktine aplinkybe, kad, jo teigimu, 2010 m. rugsėjo 24 d. teisėjų D. G. ir I. Č. nebuvo darbe, o teismo sprendimą paskelbė viena teisėja A. M..

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ (2010 m. liepos 1 d. redakcija) 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. ABTĮ 85 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (t. II, b.l. 21) matyti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2010 m. rugsėjo 24 d. 14.00 val. Iš šio protokolo turinio taip pat matyti, kad protokole nurodytu laiku (t. y. 2010 m. rugsėjo 24 d., 14.00 val.) sprendimą paskelbė kolegijos teisėja A. M., skelbiant sprendimą dalyvavo ir pareiškėjas, ir jo atstovas. Šis protokolas pasirašytas teisėjos A. M., pats ginčijamas teismo sprendimas (t. II, b.l. 22-27) pasirašytas teisėjų I. Č., D. G. ir A. M..

Kaip minėta, pagal ABTĮ 85 straipsnio 5 dalį sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad kiti du sprendimą priėmę teisėjai nedalyvavo skelbiant sprendimą, nesudaro prielaidų teigti, kad sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, kad buvo pažeistas teismo sprendimo priėmimo kolegialumo ar slaptumo principai. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo teiginiai, kad teismo sprendimo priėmimo slaptumo, kolegialumo principai buvo pažeisti dėl to, jog sprendimo paskelbimo dieną teisėjų I. Č. ir D. G. nebuvo darbo vietoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, visų pirma, pareiškėjas minėto teiginio nepagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Be to, ABTĮ 85 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bylose sprendimas gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų baigus nagrinėti bylą, taip pat nurodyta, kad kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas, o sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant. Sistemiškai aiškinant šias ABTĮ nuostatas darytina išvada, kad pagal ABTĮ 85 straipsnio 5 dalį atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nėra reikalaujama, jog teisėjų kolegija teismo sprendimą ar nutartį priimtų ir paskelbtų tuo pačiu momentu, t. y. teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisėjos D. G. ir I. Č. teismo sprendimą patvirtino vėliau nei buvo paskelbtas teismo sprendimas, šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas į bylą surinktais įrodymais Kadangi pareiškėjas nepateikė kitų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą būtų pažeisti teismo sprendimo priėmimo slaptumo, kolegialumo principai, ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis prieš teismo sprendimo paskelbimą 2010 m. rugsėjo 24 d. pareiškė nušalinimą visai teisėjų kolegijai, šis nušalinimo klausimas nebuvo išnagrinėtas iki teismo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjo manymu, dėl to teismas tapo šališkas ir neobjektyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Tuo tarpu ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pareiškus nušalinimą, teismas turi išklausyti proceso dalyvių nuomonės, taip pat asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti. Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas pasitarimų kambaryje.

Aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas sistemiškai darytina išvada, kad nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai gali būti pareikštas iki jiems išeinant į pasitarimo kambarį priimti nutarties ar sprendimo, t. y. iki teismo sprendimo ar nutarties priėmimo stadijos pradžios (žr., pvz., 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. A4-342-02; analogiškos pozicijos, aiškinant atitinkamas Civilinio proceso kodekso nuostatas, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje: žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-595/2010).

Iš bylos medžiagos (t. II, b.l. 32-34) matyti, kad pareiškėjo ir jo atstovo pareiškimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nušalinimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2010 m. rugsėjo 24 d. 13.08 val., t. y. prieš paskelbiant teismo sprendimą šioje byloje. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2010 m. rugsėjo 14 d., posėdžio protokolo (t. II, b.l.17-21) matyti, kad teismo posėdis prasidėjo 13 val. 15 min. ir baigėsi tos pačios dienos 13 val. 35 min. Taigi pareiškėjas pateikė prašymą dėl nušalinimo jau po to, kai teismo posėdis buvo pasibaigęs. Todėl pirmosios instancijos teismo kolegijai nebuvo pagrindo šį nušalinimo klausimą spręsti. Atitinkamai nėra pagrindo pritarti pareiškėjo argumentui, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismo kolegija neišsprendė pareikšto nušalinimo klausimo, reiškia, kad teisėjų kolegija tapo šališka ir neobjektyvia.

Pareiškėjų teigimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes kolegija galimai buvo šališka ir objektyvi. Minėtame pareiškėjo ir jo atstovo pareiškime nušalinimo kaip nušalinimo pagrindas nurodyta aplinkybė, jog teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro prielaidų abejoti teisėjų kolegijos objektyvumu ir nešališkumu. Be to, kaip minėta pirmiau, nėra pagrindo teigti, kad atsisakymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas kaip nušalinimo pagrindą nurodė ir tai, kad dvi kolegijos teisėjos dalyvavo priimant sprendimą administracinėje byloje Nr. I-57-513/2008. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas teismo sprendimas buvo priimtas 2008 m. rugpjūčio 29 d. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atstovas šios administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu du kartus (2010 m. kovo 16 d. ir 2010 m. balandžio 13 d.) dalyvavo teismo posėdžiuose, šie posėdžiai vyko jau po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-57-513/2008. Iš minėtų teismo posėdžio protokolų matyti, kad pareiškėjo atstovas teisėjų kolegijai nušalinimo nereiškė. Be to, kaip matyti iš 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-57-513/2008, minėta byla buvo nagrinėta dalyvaujant ir pareiškėjui, ir jo atstovui. Turint tai galvoje darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė ABTĮ 47 straipsnio 6 dalies prasme yra naujas pagrindas nušalinti, kuris leidžia pareikšti nušalinimą iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas kaip teisėjų kolegijos neobjektyvumu ir šališkumu leidžiančią abejoti aplinkybę nurodė ir tai, kad teismo pirmininkė vėliau išaiškino, kaip buvo priimtas sprendimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paskelbtas 2010 m. rugsėjo 24 d., tuo tarpu teismo pirmininkės raštas priimtas 2010 m. spalio 18 d. (t. II, b.l. 50). Be to, kaip konstatuota 2011 m. rugsėjo 2 d. LVAT nutartyje Nr. AS63-519/2011, pareiškėjo pateikti klausimai traktuotini kaip susiję su procesiniais sprendimo priėmimo klausimais, o ne su priimto teismo sprendimo turiniu. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad minėtu raštu buvo išaiškintas priimto teismo sprendimo turinys.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bylą pirmąja instancija išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo reikalavimų.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nepateikė argumentų, pagrindžiančių minėtus teiginius. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėti teiginiai nėra pagrįsti: iš teismo sprendimo turinio matyti, kad jame aptartas byloje taikytinas teisinis reguliavimas, įvertintos faktinės bylos aplinkybės, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta dėl visų pareiškėjo skunde pateiktų reikalavimų. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad jame ištirtos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir joje susiklosčiusiems teisiniams santykiams tinkamai pritaikytos teisės normos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis