- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- I-128-243/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- K.G.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Viktoras Gecas
Teismo procesinio sprendimo kategorija 13.3, 13.5,13.6, 74 (S)
2009 m. birželio 15 d.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Alonos Romanovienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K.G., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Vaitilavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.G. skundą atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas K.G. patikslintu skundu, paduotu teismui 2009-05-05 ir teismo priimtu 2009-05-06 nutartimi, prašo:
1) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti statytojo K.G. 2007-03-16 prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale;
2) įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti statytojo K.G. 2007-03-16 prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale;
3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-09-11 sprendimą Nr. 2-3013-(2.20) „Dėl prašymo įregistravimo kaip statybos leidimo“, kuriuo atsisakyta patenkinti jo 2008-07-18 prašymą dėl įregistravimo jo 2007-03-16 prašymą kaip statybos leidimą;
4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašytą savavališkos statybos aktą Nr. 5 (t. 2, b.l. 76-87).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžių metu nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijai 2007-02-22 ir 2007-03-01 padavė prašymus išduoti statybos leidimą rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis statybai nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė per Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nurodytą dešimties dienų terminą statybos leidimą neišdavė ir apie neišdavimo priežastis nepranešė. Pareiškėjo teigimu, 2007-03-01 prašymas buvo nagrinėjamas 2008-03-14 Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame jam buvo pranešta, kad statybos leidimo išdavimui pritarta, tačiau statybos leidimas nebuvo išduotas. Pažymi, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytu pagrindu jis 2007-03-16 raštu pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijai, jog po penkių dienų, t.y. nuo 2007-03-22 pradės statybos darbus be statybos leidimo ir prašė pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą. Teigia, jog pranešimą atsakovė privalėjo įregistruoti kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale, o to nepadariusi pažeidė jo teisę statyti statinį bei nurodyto teisės akto nuostatas. Pareiškėjas akcentuoja, jog statybos leidimui gauti jis pateikė visus reikalingus dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, t.y. žemės sklypo detalųjį planą, statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statinio techninį projektą ir kitus. Neginčija aplinkybės, jog žemės sklypas yra pajūrio juostos teritorijoje. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas leidimą statinio statybai turi išduoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai atsisakius išduoti statybos leidimą ir atsisakius įregistruoti jo 2007-03-16 prašymą kaip statybos leidimą jis 2008-07-18 padavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą įregistruoti jo 2007-03-16 pranešimą kaip leidimą statybai rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 2008-09-11 sprendimu Nr. 2-3013-(220) atsisakė įregistruoti pranešimą kaip leidimą statybai nurodydamas, jog Palangos miesto savivaldybės administracija netinkamai pradėjo statybos leidimo išdavimo procedūrą, nes žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintą pajūrio juostą, todėl taikytinas specialus Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas, pagal kurį išduoti statybos leidimus kompetentinga Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą. Pareiškėjas teigia, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas 2007-02-22 ir 2007-03-01 padavė prašymus išduoti statybos leidimą tinkamam subjektui - Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuri per dešimt dienų turėjo statybos leidimą išduoti arba nurodyti atsisakymo priežastis, o jeigu buvo reikalingas Vyriausybės pritarimas privalėjo inicijuoti Vyriausybės pritarimo procedūrą ir apie tai jam pranešti, tačiau tai nepadarė. Akcentuoja, jog Statybos įstatymo 23 straipsnyje nenumatytos terminų trukmės išimtys dėl statybos leidimo išdavimo statinių statybai pajūrio juostos teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, manydama, jog yra tinkamas subjektas išduoti statybos leidimą pajūrio juostoje, privalėjo jo 2007-03-16 pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytu pagrindu. Pareiškėjas pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo žinomos užsitęsusios statybos leidimo išdavimo procedūros Palangos miesto savivaldybės administracijoje, tačiau ši institucija nuo 2007-03-01 iki ginčijamo 2008-09-11 sprendimo priėmimo nevykdė jai priskirtų valstybinės statybos priežiūros funkcijų.
Pareiškėjo teigimu, jis pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatas 2007-03-16 pranešimu pranešęs Palangos miesto savivaldybės administracijai apie pradedamą statybą įgijo teisę statyti statinį be statybos leidimo, todėl jo veiksmai yra teisėti. Neigia, jog 2007-04-26 vykdė statybos darbus ir nurodytai aplinkybei pagrįsti prideda antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-08-06, 2007-10-15 ir 2007-10-29 protokolus. Nurodo, jog 2007-10-17 Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr.(15.2)-KŪ5-108/2007 žemės darbams vykdyti ir būtent nuo tada jis pradėjo žemės kasimo ir statinio statybos darbus. Teigia, jog skundžiamo 2007-04-26 savavališkos statybos akto turinys neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų: nenurodyta, kokiomis priemonėmis nustatyta, kad statytojas vykdė statybos darbus, nenurodyta, kada įvykdyti savavališkos statybos darbai.
Pareiškėjas K.G. skunde nurodo, jog prašo teismo nevertinti jo pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-04-04 išduoto statybos leidimo Nr. 56, nes juo negrindžia skundo reikalavimų. Prašymą argumentuoja tuo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius V.K. apklausiamas liudytoju šioje byloje 2009-04-07 parodė, kad statybos leidimas nebuvo išduotas, nes statybos leidimo išdavimui nepritarė Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija ir jis neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais. Pareiškėjo teigimu, statinio statyba gali būti vykdoma be statybos leidimo, atsakovėms įregistravus jo 20097-03-16 pranešimą kaip statybos leidimą.
Pareiškėjo atstovas patikslintame skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo K.G. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas 2007-02-22 ir 2007-03-01 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą statybai rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Nuolatinė statybos komisija 2007-02-28 posėdžio metu nustatė, kad parengtas statinio projektas neatitinka detaliojo plano sprendinių, nėra higieninės ekspertizės, nepilnai užpildyta techninių ekonominių rodiklių lentelė, detaliojo plano sprendiniai nesuderinti su botanikos parko direkcija, todėl nutarė nepritarti statybos leidimo išdavimui. Pažymi, jog su Komisijos protokolu pareiškėjas susipažino pasirašytinai. Nurodo, jog Nuolatinė statybos komisija 2007-03-14 posėdžio metu nustatė, jog techninis projektas neatitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinių, skiriasi projektavimo sąlygų sąvade bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotose projektavimo sąlygose nurodyti pavadinimai, techniniame projekte nebuvo ištaisytos 2007-02-28 protokole nurodytos pastabos, nepateiktas Vyriausybės leidimas statybai pajūrio juostoje. Atsakovės teigimu, pareiškėjas šiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavo, su protokolu ir pateiktomis pastabomis pasirašytinai susipažino, o protokolo kopija jam išsiųsta 2007-03-21 gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą. Nurodo, jog pareiškėjas, žinodamas statybos leidimo neišdavimo priežastis priežastis, 2007-03-16 padavė prašymą įregistruoti statybos leidimų žurnale pranešimą apie pradedamą statybą be statybos leidimo kaip statybos leidimą. Atsakovė argumentuoja, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintą pajūrio juostą, todėl teisiniams santykiams taikytinas specialus Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Teigia, jog šią aplinkybę pareiškėjas žinojo, nes ji nurodyta žemės nuomos sutartyje, detaliajame plane, ir techniniame projekte. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į pajūrio juostos teisinio režimo specifiką, sudėtingesnė ir daugiau subjektų įtraukianti procedūra negali būti įgyvendinama per bendrąjį Statybos įstatymo nustatytą 10 dienų terminą, todėl pareiškėjo prašymas taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatas ir prašymas įregistruoti jo 2007-03-16 pranešimą kaip statybos leidimą yra nepagrįstas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašytas savavališkos statybos aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas vykdė statybos darbus neturėdamas galiojančio statybos leidimo (t. 2, b.l. 98-100).
Atsakovės atstovė atsiliepimo argumentais pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu pareiškėjo K.G. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjo nuomos teise valdomas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į pajūrio juostos teritoriją, todėl jo teisinį režimą nustato Pajūrio juostos įstatymas. Nurodo, jog ginčo atveju pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas statybos leidimą pajūrio juostos teritorijoje kompetentingas išduoti apskrities viršininkas ir numatyta kitokia nei Statybos įstatyme statybos leidimų išdavimo tvarka, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai pradėjo statybos leidimo išdavimo procedūrą pagal Statybos įstatymo nuostatas. Atsakovės teigimu, pareiškėjas 2007-03-16 pranešimą padavė ne tam viešojo administravimo subjektui, kuris išduoda statybos leidimą. Nurodo, jog planuojami statyti statiniai yra kitokie statiniai, nenurodyti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose, todėl statybos leidimą šiems statiniams pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas išduoda apskrities viršininko administracija, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas. Atsakovės teigimu, 2007-03-16 prašymas įregistruoti pranešimą apie statybą negali būti laikomas suteikiančiu teisę pradėti statybą be statybos leidimo, nes specialiajame Pajūrio juostos įstatyme tokia statytojo teisė nenumatyta. Atsakovė taip pat pažymi, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad statybos pradėtos 2007-10-26, nes surašant skundžiamą 2007-04-26 savavališkos statybos aktą patikrinime dalyvavę specialistai L.K., V.J. ir A.T. apklausiami liudytojais patvirtino savavališkos statybos faktines aplinkybes (t. 2, b. l. 111-112).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Teismo 2008-08-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-65-243/2009 priimtas pareiškėjo K.G. 2008-05-14 paduotas patikslintas skundas atsakovėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (t. 3, b.l. 93-101, 229-230). Teismo 2008-08-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-128-243/2009 priimtas pareiškėjo 2009-01-15 paduotas patikslintas skundas atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (t. 1, b.l. 3-4, 14-17). Teismo 2009-02-24 nutartimi administracinė byla Nr. I-128-243/2009 sujungta su administracine byla Nr. I-65-243/2009, paliekant bylos Nr. I-128-243/2009 (t. 1, b.l. 174-175). Pareiškėjas 2009-05-05 padavė patikslintą skundą, priimtą teismo 2009-05-06 nutartimi, atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atsakoves vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti pareiškėjo statytojo K.G. 2007-03-16 pranešimą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-09-11 sprendimo Nr. 2-3013-(2.20) „Dėl prašymo įregistravimo kaip statybos leidimo“ panaikinimo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašyto savavališkos statybos akto Nr. 5 panaikinimo (t. 2, b.l. 76-87, 93-94).
Skundu pareiškėjas siekia, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista ir ginčijama subjektinė teisė statyti statinį įregistravus pranešimą kaip statybos leidimą Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytu pagrindu. Pareiškėjas nesukonkretina materialiųjų teisinių reikalavimų, nes nenurodo, kuris iš viešojo administravimo subjektų pagal kompetenciją turi atlikti veiksmus, susijusius su jo 2007-03-16 pranešimo įregistravimu kaip statybos leidimo, tačiau skunde pareiškėjas nurodo juridinį skundo pagrindą - materialiosios teisės normą Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurio nuostatas statybos leidimą statinio statybai pajūrio juostoje turi išduoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius. K.G. prašo teismą įpareigoti abi atsakoves atlikti tuos pačius veiksmus. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, už pareiškėją negali suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, nes privalo būti nešališkas, negali pažeisti ginčo šalių teisių ir pareigų lygiateisiškumo principą. Pareiškėjo pareiga yra suformuluoti konkrečius skundo reikalavimus tinkamam atsakovui, atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus tam, kad galima būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pareiškėjas galėjo tai padaryti tinkamai, nes yra teisininkas ir jį atstovauja advokatas, be to, nagrinėjamos bylos metu teismas, įgyvendindamas ABTĮ 10 straipsnio nuostatas, išaiškino jo procesines teises pakeisti skundo pagrindą dalyką bei galimas procesinių veiksmų neatlikimo pasekmes. Byla nagrinėjama pareiškėjo suformuluotų skundo reikalavimų apimtimi.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Žemės sklypas, kadastrinis Nr. 2501/0034:3, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Valstybinės žemės nuomos 2005-05-17 sutartimi Nr. (4.12.)Ž1-22 sklypas išnuomotas pareiškėjui K.G. (t. 2, b.l. 40-42). Iš Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų plano (schemos) Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, Pajūrio juostos ribų plano (schemos) aiškinamojo rašto matyti, jog šis žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintoje pajūrio juostos zonoje bei kurortų apsaugos zonoje (t. 1, b.l. 146-147, t. 2, b.l. 15, 32-34). Palangos miesto savivaldybės taryba 2004-12-23 sprendimu Nr. 330 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo detalųjį planą (t. 1, b.l. 34). Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, pobūdis – poilsio (paplūdimio) aptarnavimo objektų įrengimas ir eksploatavimas. Detaliajame plane pažymėta, kad planuojama teritorija ir jos gretimybės – kopų parko, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos, I kurorto apsaugos zonos dalis (t. 1, b.l. 89-94). Detaliojo plano patikrinimo išvadoje Klaipėdos apskrities viršininkas 2004-05-04 pateikė siūlymą savivaldybės tarybos sprendime dėl detaliojo plano tvirtinimo akcentuoti tai, jog žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje, todėl leidimas statyti statinius jame išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka (t. 3, b.l. 123). Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2005-12-13 išdavė pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadą, kuriame numatytas reikalavimas projektuoti sklypo ribose pagal patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą ir Pajūrio juostos įstatymą. Sąvade pažymėta, jog statinių statybos linija jų sklypo ribų ar gatvių atžvilgiu, statinių išdėstymas (užstatymo pobūdis, aukštų skaičius) turi atitikti detaliojo plano sprendinius (t. 1, b.l. 26).
Pareiškėjas 2007-02-22 Palangos miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą išduoti statybos leidimą rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybai. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007-02-28 posėdyje, patikrinusi K.G. pateiktus dokumentus, nustatė, kad statinio projektas parengtas nesilaikant išduotų projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo plano sprendinių ir nutarė neišduoti statybos leidimą statinio statybai. Pareiškėjas K.G. 2007-03-01 padavė kitą prašymą dėl statybos leidimo išdavimo to paties statinio statybai. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisijos 2007-03-14 posėdžio protokole nurodyta, jog techninis projektas neatitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinių, skiriasi projektavimo sąlygų sąvade bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotose projektavimo sąlygose nurodyti pavadinimai, techniniame projekte neištaisytos 2007-02-28 protokole nurodytos pastabos, nepateiktas Vyriausybės leidimas statybai pajūrio juostoje, todėl atsisakė išduoti statybos leidimą (t. 1, b.l. 193 - 196).
Pareiškėjas K.G. 2007-03-16 padavė atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai pranešimą, jog pradeda vykdyti statinio (duomenys neskelbtini), statybą be statybos leidimo ir prašė šį pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytu pagrindu, nes statybos leidimas neišduotas ir nepraneštos statybos leidimo neišdavimo priežastys. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-05-31 raštu pareiškėją informavo, jog statybos leidimus statyti rekreacinės paskirties statinius pajūrio juostoje kompetentinga išduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir nurodė, jog Nuolatinė statybos komisija 2007-02-28 ir 2007-03-14 patikrinusi techninį projektą priėmė sprendimą neišduoti statybos leidimą (t. 1, b.l. 22, 23). Klaipėdos apskrities viršininkas 2008-09-11 sprendimu Nr. 2-3013-(2.20) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2008-07-18 prašymą dėl 2007-03-16 pranešimo įregistravimo kaip statybos leidimo statybos leidimų žurnale, nes Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatos netaikomos išduodant statybos leidimą statinio statybai žemės sklype esančiame pajūrio juostoje.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistė T.V. 2007-04-26 surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, jog statytojas K.G. savavališkai stato rekreacinį pastatą su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, (duomenys neskelbtini). Akte užfiksuoti pažeidimai: iškasta tranšėja, kurioje pakloti buitinių nuotėkų vamzdynai; tranšėjos pradžia – numatomo statyti pastato ribose, jos ilgis apie 50 m, gylis apie 0,70 – 1,2 m, pabaiga – esamas FK šulinys, tranšėja dalinai užkasta; būsimo pastato vietoje įrengtas šulinys. Statytojas aktu įpareigotas nedelsiant sutvarkyti iškastos tranšėjos vietą, ją užlyginti, sutvarkyti aplinką, išlyginti gruntą, pašalinti statybines medžiagas.
Įrodymai bei argumentai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir įstatymai, kuriais teismas vadovaujasi
Bendrąsias statybos leidimų išdavimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (ginčo teisinių santykių metu galiojusi įstatymo redakcija nuo 2006-12-21 iki 2007-05-18), kurias detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (su vėlesniais pakeitimais) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtinti Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai (Aplinkos ministro 2006-02-03 įsakymu Nr. D1-70 Dėl Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymo Nr. D1-969 „Dėl nuolatinės statybos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintais pakeitimais galiojusi redakcija). Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 dalyje įtvirtinta bendra statytojo pareiga įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad statybos leidimas statinio statybai yra privalomas. Iš statinio techniniame projekte bei kituose dokumentuose užfiksuotų sprendinių matyti, kad pareiškėjo planuojamas statyti objektas – rekreacinės paskirties poilsio pastatas su poilsio aptarnavimo patalpomis – nepatenka į šioje teisės normoje bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas 2.1-2.4 punktuose nurodytas išimtis, kai statybos leidimas nereikalingas (nesudėtingas statinys, statinio paprastasis remontas ir pan.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalyje imperatyviai nurodyta, jog statinio statyba be statybos leidimo, kai jis yra privalomas, draudžiama, todėl pareiškėjas norėdamas statyti statinį turi gauti statybos leidimą.
Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas statybos leidimus kompetentingos išduoti dvi institucijos: apskrities viršininko administracija ir savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 2501/0034:3, (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintoje pajūrio juostoje, todėl statybos leidimų išdavimo procedūros turi būti atliekamos specialaus įstatymo - Pajūrio juostos įstatymo reglamentuota tvarka. Pajūrio juostos įstatymas nustato pajūrio kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos tikslus, siekiant racionaliai naudoti ir išsaugoti kraštovaizdį, gamtos išteklius, užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės ir visuomenės reikmėms. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajūrio juostoje, vadovaujantis Statybos ir Saugomų teritorijų įstatymais bei šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, gali būti statomi statiniai, skirti vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti bei kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms (užtvankų, krantinių, molų, pralaidų, pylimų, bangolaužių, bunų ir kt.) (1 punktas); atstatomi stichinių nelaimių ir katastrofų metu sugriauti ar pažeisti statiniai (2 punktas); statomos laikinos priekrantės žvejybos laivų prieplaukos ir įrengiamos šių laivų saugojimo aikštelės (3 punktas); statomi laikini paplūdimio aptarnavimo statiniai (4 punktas); rekonstruojami nekilnojamojo turto registre įregistruoti individualūs gyvenamieji namai ir jų priklausiniai esamose sodybose, taip pat buvusių sodybų vietose, nustačius jų buvimo juridinį faktą, statomi nauji individualūs gyvenamieji namai ir jų priklausiniai (5 punktas); rekonstruojami nekilnojamojo turto registre įregistruoti esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai (6 punktas). Statinio techninio projekto, detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado sprendiniuose užfiksuota, jog pareiškėjo numatomas statyti statinys nėra laikinas poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statinys, o buvęs dušinių pastatas nerekonstruojamas, todėl statinys negali būti statomas pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. Planuojamas statyti naujas statinys priskirtinas kitiems statiniams, kurių statybai numatyta kitokia statybos leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statybos leidimą pajūrio juostoje išduoda: 1) savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) – dėl šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 bei 6 punktuose išvardytų statinių ir dėl statinių, kurių statyba numatyta šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose; 2) apskrities viršininko administracija – dėl visų kitų bet kokių statinių, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas. Įstatymu nustatyta, jog apskrities viršininko administracijai išduodant statybos leidimą Vyriausybės pritarimas nereikalingas statiniams, kurių statyba numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiojo plano bei pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ir šiuo metu Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas nėra parengtas ir patvirtintas. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, jog nėra pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialaus plano. Statybos leidimą galėtų išduoti savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jeigu būtų parengtas šis teritorijos planavimo dokumentas. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog administracijos direktorius turėjo išduoti statybos leidimą pagal Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes yra žemės sklypo Meilės al. 26, Palanga galiojantis detalusis planas. Sistemiškai išanalizavus Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje, pajūrio juostos teritorijų planavimo dokumentus ir statinių statybos sąlygas ir tvarką, šių teisės normų turinį ir sandarą, darytina išvada, jog nesant pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano, statybai statinių, nenumatytų Pajūrio juostos 7 straipsnio 1 dalyje, statybos leidimą statytojams gali išduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą. Priešingu atveju neišvengiama situacija, jog miestų bendrųjų planų, savivaldybių atskirų teritorijų detaliųjų planų ar atskirų žemės sklypų detaliųjų planų sprendiniai gali prieštarauti aukštesnės galios specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams ir nebus įgyvendinti Pajūrio juostos įstatyme numatyti tikslai, susiję su žemės valdymu, naudojimu, ūkinės veiklos apribojimu, kraštovaizdžio apsauga ir t. t. Tokia išvada grindžiama ir nurodytų teisės normų taikymu sprendžiant statybos leidimų išdavimo klausimus Kuršių nerijoje. Minėta, jog šioje teritorijoje galioja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialaus plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių detaliųjų planų pagrindu statytojams statybos leidimus išduoda Neringos savivaldybės administracija. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju statybos leidimą išduoti kompetentinga yra apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą specialaus įstatymo – Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje – numatyta tvarka, kurioje numatyta, jog pasiūlymas dėl statinių statybos pajūrio juostoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiamas ir teikiamas šia tvarka:
1) statytojas (užsakovas) prašymą ir projektinius pasiūlymus dėl statybos leidimo pajūrio juostoje pateikia savivaldybės, kurioje jis planuoja statyti statinį, institucijai;
2) savivaldybių institucija prašymą ir projektinius pasiūlymus apsvarsto viešai ir, surinkusi už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrina ir perduoda apskrities viršininko administracijai;
3) Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagal gautus dokumentus (projektinius pasiūlymus, viešo svarstymo išvadas ir suinteresuotų institucijų ir organizacijų pasiūlymus) parengia išvadą, ar numatoma statyba ir veikla atitinka šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir pajūrio juostos nustatymo tikslus. Parengtą išvadą ir su ja susijusius dokumentus apskrities viršininko administracija pateikia Aplinkos ministerijai;
4) Aplinkos ministerija, gautus dokumentus apsvarsčiusi ir įvertinusi, priima sprendimą dėl jų teikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimui priimti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K.G. 2007-03-01 padavė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimą. Ši institucija privalėjo atlikti procedūras, numatytas Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, ir perduoti statytojo prašymą bei visą apibendrintą medžiagą apskrities viršininko administracijai, kuri parengia išvadą, ar numatoma statyba ir veikla atitinka šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir pajūrio juostos nustatymo tikslus, ir išvadą bei su ja susijusius dokumentus pateikia Aplinkos ministerijai sprendimui dėl dokumentų teikimo Vyriausybei priimti. Nustatyta, jog atsakovė Palangos savivaldybės administracija nurodytų procedūrų neatliko, nes neperdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pareiškėjo prašymą ir apibendrintą medžiagą. Pareiškėjo prašymas bei projektiniai pasiūlymai pagal teisinį reglamentavimą turėjo būti apsvarstyti viešai surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus. Kolegijos manymu, ši procedūra pagal galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas turėjo būti padaryta Nuolatinėje statybos komisijoje, nes Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas 16 punktu, Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19, 22 punktais nustatyta, jog Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas komisijos sprendimas išduoti arba neišduoti statybos leidimą yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, bet ne apskrities viršininko administracijai, todėl nepagrįstas atsakovės Palangos savivaldybės administracijos argumentas, kad esant neigiamai Nuolatinės statybos komisijos išvadai savivaldybės administracija neturėjo perduoti apskrities viršininko administracijai pareiškėjo prašymą ir visą komisijos apibendrintą medžiagą. Komisijos išvada, išdėstyta 2009-03-14 protokole, jog statybos leidimas negali būti išduotas todėl, kad negautas Vyriausybės pritarimas visiškai nepagrįsta, nes inicijuoti kreipimąsi į Vyriausybę turi šioje prašymo nagrinėjimo stadijoje ne pareiškėjas ir ne Palangos savivaldybės administracija, o Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos institucijos - Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Aplinkos ministerija, ir tai daroma nurodytoje teisės normoje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija Statybos įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga per 10 dienų nuo statytojo pateiktų dokumentų gavimo apskrities viršininko administracijai perduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Atsakovė Palangos savivaldybės administracija nepadarė jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir suvaržė įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui realizuoti teisę gauti statybos leidimą statinio statybai. Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, neturėdama pareiškėjo prašymo ir Palangos savivaldybės administracijos pateiktos apibendrintos medžiagos, objektyviai neturėjo galimybės atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus veiksmus, susijusius su statybos leidimo išdavimo procedūra.
Teisėjų kolegija aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti nagrinėjamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatos nagrinėjamu ginčo atveju netaikytinos. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nenurodyti terminai procedūrų, per kuriuos procedūrinius veiksmus turi atlikti apskrities viršininko administracija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybė. Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje, nustatančioje statybos leidimo išdavimo terminus, numatyti skirtingi terminai, per kuriuos statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ir apskrities viršininko administracija, ir nenustatytas statybos leidimo išdavimo terminas, kai statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, kai reikalingas Vyriausybės pritarimas. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ginčo atveju yra tos pačios trukmės terminai, kaip ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje, nes viešojo administravimo subjektai statybos leidimo išdavimo procedūras nagrinėjamu atveju turi atlikti pagal Pajūrio juostos įstatymu reglamentuotas nuostatas. Akcentuotina, jog pareiškėjo argumentacija dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatų apimties taip pat nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis) 2007-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-803-07 nurodė, jog statybos leidimo išdavimo sąlygas, tvarką, jo galiojimo ypatumus nustato Statybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 16 dalyje numatyta, kad statybos leidimo per nustatytą terminą neišdavus ir statytojui (užsakovui) nepranešus apie neišdavimo priežastis, šis turi teisę ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu pranešęs statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui vykdyti statybą be leidimo. Leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga šį raštą įregistruoti kaip leidimą. Tokiu reguliavimu įstatymų leidėjas nustato papildomą išimtinį statytojo (užsakovo) teisių bei interesų gynimo būdą, nors numato ir šio teisę skųsti atsisakymą išduoti statybos leidimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl viešojoje teisėje dominuojančio imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodo, teisės ir pareigos normose nustatomos itin tiksliai ir nesukuriama prielaidų teisės normas aiškinti plečiamai. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog administravimo subjektui nustatyta tvarka ir terminais neišdavus statybos leidimo ir nepranešus apie neišdavimo priežastis atsiranda tik viena pasekmė – statytojas (užsakovas) raštu pranešęs prieš 5 dienas turi teisę pradėti statyti, tačiau jokios kitos pasekmės teisės normomis nenumatytos, todėl tokiu būdu pradėtą statybą teisine prasme plečiamai aiškinant prilyginti statybos leidimo išdavimo faktui pagrindo nėra. Nurodyta nutartis paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 metų praktikos apžvalgoje, todėl yra privaloma administraciniams teismams, turintiems vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) nurodytoje administracinėje byloje. Teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo nurodytų bendrosios kompetencijos teismo bei administracinio teismo procesinių sprendimų, sprendžiant analogiškus ginčus priešingai negu nurodytoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, dar ir dėl tos priežasties, kad ginčo teisinių santykių vertinimui Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, jog pareiškėjo atstovas V.G. buvo proceso šalimi - pareiškėju Vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A5-803-07, todėl jam žinoma Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika taikant šią teisės normą. Pareiškėjo atstovas, žinodamas teisės taikymo principus, galėjo teisingai apsispręsti dėl pareiškėjo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu bei nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamų reikalavimų apimties pagrįstumo.
Pareiškėjas neturėdamas statybos leidimo neturėjo teisės pradėti statinio statybą, žemės kasimo darbus, nes tai draudžia Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalis. Byloje surinktų įrodymų visuma nekelia abejonės, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistės T.V., dalyvaujant pareiškėjui ir liudytojams, 2007-04-26 surašytame savavališkos statybos akte teisingai užfiksuoti duomenys, jog statytojas K.G. savavališkai stato rekreacinį pastatą su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), nes iškasė tranšėją, kurioje pakloti buitinių nuotėkų vamzdynai, tranšėjos pradžia – numatomo statyti pastato ribose, jos ilgis apie 50 m, gylis apie 0,70 – 1,2 m, pabaiga – esamas FK šulinys, tranšėja dalinai užkasta, būsimo pastato vietoje įrengė šulinį. Liudytojai Kultūros paveldo apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai L.K., V.J., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas A.T. patvirtino aplinkybes nurodytas savavališkos statybos akte. Teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais. Antstolės Brigitos Tamkevičienės 2007-08-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 5/07/12 konstatuotos aplinkybės, jog 2007-08-05 19 val. 10 min. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), duobių nėra, sklypo paviršius vientisas, transporto priemonių, mechanizmų ar prietaisų statybos darbams vykdyti nėra, autotransportų priemonių važiavimo pėdsakų sklype nematyti tikrai yra objektyvios, tačiau nepaneigia faktinių aplinkybių, nustatytų 2007-04-26 savavališkos statybos akto surašymo metu, nes tarp šių aktų surašymo praėjo trys mėnesiai, todėl išorinių žemės kasimo pėdsakų galėjo nelikti. Skundžiamu aktu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl pašalinęs padarinius jis pakeitė ir faktinę padėtį (t. 3, b.l. 46-54). Pareiškėjo skundo argumentai, jog ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas dėl to, kad nenurodyta kokiomis priemonėmis akte užfiksuoti duomenys ir kada savavališki darbai padaryti, nereikšmingi, nes faktiniai duomenys buvo nustatyti apžiūrint, o teisiniam vertinimui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tiksli savavališkų darbų padarymo data.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 puntu, nes skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ginčijamus teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus bei įpareigoti atsakoves atlikti veiksmus, kuriuos skundo reikalavimais pareiškėjas prašė įpareigoti atlikti.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo K.G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-08-29 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-57-513/2008, kurioje vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies pagrindu įregistruoti pareiškėjo 2007-06-26 pranešimą dėl statybos rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale. Faktinių aplinkybių prasme tai nėra ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegijos manymu, nežiūrint į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, pareiškėjo subjektinė teisė gauti statybos leidimą turi būti ginama, nes ji pažeista ne dėl jo kaltės, o dėl viešojo administravimo subjekto nesugebėjimo tinkamai atlikti jam priskirtas funkcijas (ABTĮ 5 straipsnis). Pareiškėjas turi teisę vykdyti veiklą žemės sklype pagal galiojančio detalaus plano sprendinius, nustatančius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei teisę statyti statinį. Nustatyta, jog atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija nepadarė jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir suvaržė įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui realizuoti teisę gauti statybos leidimą statinio statybai. Viešojo administravimo subjektas neatliko įstatymu detaliai reglamentuotas procedūras ir nepriėmė tinkamo administracinio sprendimo ir neatliko administracinės procedūros sprendimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių prasme. Viešojo administravimo įstatymas kelia tam tikrus formos ir turinio reikalavimus administraciniam aktui (Įstatymo 8 straipsnis). Pagal bendruosius teisės principus jis turi būti aiškus visų pirma asmeniui, kuriam yra skirtas, ne tik jį surašiusiai institucijai. Iš Nuolatinės statybos komisijos 2007-03-14 protokolo turinio matyti, jog Palangos miesto savivaldybės atstovės, Komisijos pirmininkės A.B. išvada protokole yra taisyta. Išvada „pritarti“ ištaisyta į „nepritarti“. Taisymas aptartas, tačiau neaišku, kada jis padarytas ir kada apie tai tapo žinoma pareiškėjui. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas pateikė išvadą 2007-03-21, todėl tikėtina, kad Komisijos 2007-03-14 protokole pasirašė būtent 2007-03-21.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas K.G. atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas gauti statybos leidimą. Iš liudytojų A.B., buvusios Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros urbanistikos skyriaus vedėjos ir Nuolatinės statybos komisijos pirmininkės, R.G., buvusio Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, parodymų matyti, jog, pareiškėjas neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su statybos leidimo išdavimu. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius V.K. 2007-05-31 ir 2007-07-03 raštais atsisakydamas įregistruoti pareiškėjo 2007-03-16 pranešimą taip pat nurodė, jog 2007-04-04 statybos leidimas Nr. 56, esant neigiamoms Komisijos išvadoms, buvo atspausdintas dėl juridinių nesklandumų, todėl negalėjo būti pasirašytas ir įregistruotas. Administracijos direktorius V.K. nenurodo pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų nurodytuose raštuose bei apklausiamas teisme liudytoju (t. 1, b.l. 23, 230). Byloje yra Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-04-04 išduoto statybos leidimo Nr. 56 kopija ir 2008-04-25 pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje pareiškėjui K.G., kuriuos pateikė pareiškėjas (t.1, b.l. 239, t. 2, b.l. 72 ). Statybos leidimo kopija 2007-05-10 patvirtinta Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sekretorės. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-167-659/2009, kurioje kaltinamieji R.G. ir K.G. kaltinami dėl piktnaudžiavimo, tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo. Pranešime apie įtarimą baudžiamojoje byloje nurodyta, kad pareiškėjas K.G. kaltinamas sukurstęs valstybės tarnautoją Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių R.G. išduoti statybos leidimo kopiją statinio statybai (duomenys neskelbtini). Baudžiamoji byla neišnagrinėta, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje negalima konstatuoti faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios nėra nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybes, jog statybos leidimo išdavimo procedūras pažeidė viešojo administravimo subjektas, o statytojo piktnaudžiavimo teisėmis faktų ar kitų teisės pažeidimų, dėl kurių negalėtų būti sprendžiama dėl statybos leidimo išdavimo, nenustatyta, turi būti vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1698/06 bei 2005-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15 - 1797/2005 suformuota teisės taikymo praktika, kad viešojo administravimo procedūros pažeidimas neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos ją tinkamai atlikti, todėl atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigotina atlikti Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, t.y. viešai apsvarstyti statytojo K.G. 2007-03-01 prašymą ir projektinius pasiūlymus ir, surinkusi už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai .
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo K.G. skundą dėl įpareigojimo atsakoves Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti statytojo K.G. 2007-03-16 prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale, dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-09-11 sprendimo Nr. 2-3013-(2.20) „Dėl prašymo įregistravimo kaip statybos leidimo“ panaikinimo ir dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašyto savavališkos statybos akto Nr. 5 panaikinimo,
įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, t.y. viešai apsvarstyti statytojo K.G. 2007-03-01 prašymą ir projektinius pasiūlymus ir, surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai .
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui.