- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1702-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17269-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Kristina Domarkienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SOBO sistemos“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-01-30 po prieštaravimų supaprastinta tvarka išduotam teismo įsakymui (c. b. Nr. eL2-3410-901/2016), priimtas nagrinėjimui ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei UAB „Debreceno valda“ dėl 1987,55 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad tarp ieškovės ir R. T. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, jos pagrindu buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-12-12 šis butas buvo užpiltas vandeniu trūkus bendro naudojimo karšto vandens stovui, esančiam namo 30 bute, kuris yra virš draudėjos 27 buto, padarant jam žalos. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūros administratore paskirta atsakovė UAB „Debreceno valda“. Šio namo šildymo ir karšto vandens vamzdynus prižiūri trečiasis asmuo UAB „SOBO sistemos“. Kadangi atsakovė 1999-12-03 sutartimi ar kitais pagrindais nėra perdavusi UAB „SOBO sistemos“ daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo inžinierinių sistemų valdymo, taip pat nereagavo į vamzdynų prižiūrėtojo prieš vandentiekio avariją duotų perspėjimų, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), būtina keisti inžinierines sistemas, tuo tikslu nebuvo šaukiamas gyventojų susirinkimas, todėl iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 1987,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovės UAB „Debreceno valda“ atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodė, kad atsakovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo šilumos mazgo, vidaus šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos priežiūrą atlieka UAB „Sobo sistemos“, vadovaujantis 1999-12-03 sudaryta sutartimi, kuria ši bendrovė ne tik įsipareigojo užtikrinti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų bendrojo naudojimo elementų (vamzdynų, ventilių, šildymo prietaisų ir pan.) priežiūrą, tačiau šia sutartimi jai buvo perduotas ir šių inžinierinių sistemų valdymas. Sutartis yra galiojanti, kas penkeri metai prasitęsia sutarties šalims nepareiškus, kad ketinama ją nutraukti. UAB „Debreceno valda“, kaip namo administratorė, yra įpareigota sudaryti sutartis su pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais tam, kad įgyvendintų jai teisės aktais priskirtinas pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau Aprašas) 24 punktu pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą) gali atlikti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, t. y. turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę atlikti šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo veiklą. UAB „Debreceno valda“ jo neturi ir negali užsiimti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veikla, yra pasamdžiusi šios srities profesionalą, kuris atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsakovė pažymi, kad būtent prižiūrėtojas veda gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos priežiūros žurnalą. Atsakovė neturi duomenų, ar buvo sušauktas šio namo gyventojų susirinkimas reaguojant į 2015-05-21 gautą UAB „Sobo sistemos“ raštą apie tai, kad būtina organizuoti šio namo gyventojų susirinkimą ir spręsti klausimą dėl karšto vandens tiekimo sistemos bendro naudojimo vamzdynų ir šildymo sistemos keitimo.
3. Trečiasis asmuo UAB „SOBO sistemos“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovė ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui, kadangi trečiasis asmuo, remiantis 1999-12-03 sutartimi, tik atlieka šildymo ir karšto vandens vamzdynų priežiūrą, bet jų valdymas šiai bendrovei nėra perduotas ir jį valdo šio namo bendro naudojimo patalpų ir inžinierinių sistemų administratorė UAB „Debreceno valda“. Pažymėjo, kad UAB „SOBO sistemos“ 2015-05-21 raštu UAB „Debreceno valda” informuota, kad būtina organizuoti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimą ir spręsti klausimą dėl karšto vandens tiekimo sistemos bendro naudojimo vamzdynų ir šildymo sistemos keitimo. Tokio susirinkimo namo administratorė nesušaukė, iki šiol nesiima jokių priemonių organizuoti šio namo vamzdynų keitimo darbų, kurių eksploatavimo terminas yra seniai pasibaigęs (namas statytas prieš 35 m., vamzdynų garantinis terminas 20 m.). Kadangi 2015-12-12 vandentiekio avarija įvyko savaitgalį, todėl avarijos padarinius likvidavo avarinė tarnyba UAB „Skaidrola“, kuri pagal sutartį išeiginėmis ir švenčių dienomis visą parą atlieka UAB „SOBO sistemos“ aptarnaujamų objektų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų avarijų ar sutrikimų, neleidžiančių funkcionuoti šioms sistemoms lokalizavimą, o atskirais atvejais ir likvidavimo darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Debreceno valda“ 1987,55 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.(2017-01-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 129,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, yra šio namo šilumos ir karšto vandens tinklų faktinė valdytoja, o 1999-12-03 sutartimi šių tinklų valdymas nebuvo perduotas inžinierinių tinklų prižiūrėtojai UAB „SOBO sistemos“.
4.2. Konstatavo, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) liudija, kad ji kaip daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų valdytoja, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti, bendrojo naudojimo vamzdžiams prižiūrėti.
4.3. Pažymėjo, kad žalos dydį patvirtino ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos bei mokėjimo nurodymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Apeliantė nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta jos draudikė If P&C Insurance AS filialas.
5.2. Jos įsitikinimu, teismas išsprendė dėl draudiko teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
6. Ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
6.1. Ieškovės nuomone, sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovės draudiko teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakingo už žalą asmens trūkus bendro naudojimo karšto vandens stovui ir užpylus vandeniu butą.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. T. laikotarpiui nuo 2015-01-27 iki 2016-01-26 buvo sudaryta būsto draudimo sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo, elektros įtampos svyravimų ir kitų draudimo polise išvardintų rizikų. 2015 m. gruodžio 14 d. surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 12 d. trūkus bendro naudojimo karšto vandens stovui, esančiam bute, adresu (duomenys neskelbtini), užlietas žemiau esantis, R. T. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vandentiekio avariją likvidavo avarinė tarnyba UAB „Skaidrola“, apie tai pirmą darbo dieną informuodama UAB „SOBO sistemos“. 2015-12-16 turto draudėja raštu pranešė apie draudiminį įvykį turto draudikui. Pagal turto žalų vertintojos sudarytą lokalinę sąmatą nustatyta, kad padaryta. 2047,55 Eur žala Remiantis žalą pagrindžiančiais dokumentais, ieškovei įvertinus patirtų nuostolių dydį, eliminavus 60 Eur besąlyginę išskaitą (franšizę) nuo šios sumos pagal draudimo sutartį, turto draudėjai R. T. buvo pervesta 1 987,55 Eur suma.
11. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialąv. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.).
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog namo administratorės atsakovės netinkamai atlikti veiksmai (neveikimas) lėmė žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebekvestionuojamas. Apeliantė skundą grindžia vieninteliu motyvu ir tikina, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta jos draudikė If P&C Insurance AS filialas, dėl to teismas išsprendė dėl draudiko teisių ir pareigų.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).
14 Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).
15. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).
16. „Teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
17. Pažymėtina, jog byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, kas yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų inžinerinių sistemų faktinis valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir kas atsakingas už žalą, kilusią dėl šių objektų trūkumų. Atsakovės iniciatyva trečiuoju asmeniu įtraukta UAB “Sobo sistemos”, kuriai sutartiniais pagrindais perduota bendrųjų inžinerinių sistemų priežiūra. Teismo sprendime pasisakyta dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB “Sobo sistemos” teisių ir pareigų apimties ir konstatuota, jog atsakovė, būdama bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų valdytoja, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, netinkamai valdė jai patikėtus bendrojo naudojimo objektus ir turi atsakyti už šių objektų trūkumų sukeltą žalą, t. y. nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl atsakovės teisių ir pareigų, tačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės draudikės “IF P&C Insurance AS” teisių ir pareigų šiame sprendime tiesiogiai nėra nuspręsta. Pritartina ieškovei, jog atsakingas už žalą visais atvejais yra ją padaręs asmuo, tačiau įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais jis gali drausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsakovė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neatskleidžia šių sutartinių santykių turinio ir nėra aišku ar skundžiamas sprendimas turės tiesioginių teisinių padarinių į bylą neįtrauktam asmeniui. Atsakovė tik formaliai vertina, kad vien draudiko neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu visais atvejais reiškia sprendimo negaliojimo pagrindą. Toks vertinimas prieštarauja aukščiau nurodytai plėtojamai teismų praktikai ir sukuria prielaidas teismo pareigai visais atvejais nustatyti asmenis, kuriems jo sprendimas galimai turės įtakos, net tuo atveju, kai šalys, žinodamos šias aplinkybes pačios nesiėmė iniciatyvos įtraukti juos.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas privalėjo savo iniciatyva įtraukti atsakovės civilinės atsakomybės draudiką, kadangi tenkinus ieškinį, tai turės tiesioginių teisinių padarinių draudikui. Kolegija su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Teismo sprendimas nebūtinai turės tiesioginių teisinių padarinių draudikui ir kiekvienu konkrečiu atveju tai priklauso nuo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų (pvz. nuo nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo, pranešimo apie įvykį terminų ir kitų sąlygų). Pabrėžtina, jog atsakovė iki pat apeliacinio skundo pateikimo nenurodė, kas yra jos civilinės atsakomybės draudikas, nereiškė prašymo įtraukti jo trečiuoju asmeniu ir apeliaciniame skunde deklaratyviai ir nepagrįstai nurodo, jog tai turėjo būti padaryta teismo iniciatyva.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog teismo sprendimu konstatavus pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei kilti, šiuo konstatavimu savaime nėra sukuriamos teisės ir pareigos atsakovės civilinės atsakomybės draudikui. Byloje nėra duomenų ir dėl to, ar draudikas ginčija savo prievoles pagal draudimo sutartį, ar jam atsakovė apskritai pranešė apie įvykį.
20. Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į bylą atsakovės draudikės trečiuoju asmeniu, ir teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikit nepakeistą.