Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-397-357/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-14
Bylos Nr.: 2A-397-357/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-41-3-00848-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: J. T.

Kategorijos

77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-397-357/2013

Teisėja R. Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00848-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3; 78.2.1;121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. T. (B.), byloje išvadą teikianti institucija –Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2011 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteisto išlaikymo dydį po 1000 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai B. B., sumažinant iki mokėtino periodinėmis išmokomis po 400 litų kiekvieną mėnesį.

Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo ženkliai pablogėjo jo turtinė padėtis. Jis turėjo grąžinti skolas, teko nutraukti jungtinės veiklos sutartį, iš kurios jis tikėjosi gauti dideles pajamas. Pastaruoju metu jis gauna tik minimalų atlyginimą. Taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra B. B., nustatant, kad jis su ja galėtų netrukdomai susitikti ir bendrauti kiekvienos savaitės ketvirtadienį, nuo 16 iki 20 val. Tuo tarpu nuo kitų, didesnės apimties nurodytų ieškinyje, reikalavimų dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakė nurodydamas, jog atsižvelgia į dukters pageidavimą.

Atsakovė J. T. (B.) su ieškiniu sutiko iš dalies. Bendravimo tvarką prašė nustatyti tokią, kaip nori pati dukra, t. y. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, nuo 16 iki 20 valandos. O dalyje dėl išlaikymo sumažinimo sutiko, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas ne daugiau kaip iki 750 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi vaikas negali gyventi materialiai blogiau negu gyveno kai jie buvo susituokę. Mergaitė auga, todėl auga ir jos poreikiai. Vaikas mokosi nardyti, todėl jai perkami specialūs nardymo kostiumai. Dukrai nustatyti regėjimo sutrikimai, todėl jai būtini akiniai, vitaminai, vaistai, vizitai pas gydytojus. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas gauna didesnes pajamas negu įrodinėja teismui, nes jis visada buvo verslininkas, prekiavo dėvėtais automobiliais, todėl gaudavo pakankamai dideles pajamas, leidusias skirti vaikui tokio dydžio sumą, kokią ir priteisė teismas.

Išvadą teikiančios institucijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutiko, kad būtų ženkliai sumažinta išlaikymo suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo G. B. ieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo patenkino iš dalies.

Nustatė sekančią ieškovo G. B. bendravimo su dukterimi B. B. tvarką:

Ieškovas G. B., gimęs (duomenys neskelbtini) , kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 16 valandos iki 20 valandos praleidžia su dukterimi B. B., gimusia (duomenys neskelbtini). Prieš kiekvieną susitikimą jis privalo iš anksto susitarti su dukra dėl jos pageidavimo ir galimybių.

Ieškinį likusioje dalyje, kaip išdėstyta ieškinio pareiškime dėl bendravimo tvarkos, atmetė.

Pakeitė 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo G. B. priteisto išlaikymo dydį ir nustatė, kad G. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-06-20 mokės nepilnametės dukters B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Ieškinį dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 400Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atmetė.

Priteisė iš ieškovo G. B. valstybei 152Lt žyminio mokesčio.

Priteisė iš ieškovo G. B. 39,65Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisė iš ieškovo G. B. 700 Lt atsakovei J. T. (B.), jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė nuo sprendimo paskelbimo dienos panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl ieškovo G. B. ir atsakovės B. B. laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas palaikė ieškinį dalyje dėl bendravimo su dukterimi, bet mažesnės apimties, negu jį buvo pareiškęs kreipdamasis į teismą. Tai motyvavo tuo, jog atsižvelgia į pačios dukros pageidavimą. Atsakovė taip pat sutiko, kad bendravimas vyktų tokiu intensyvumu, kokio pageidauja duktė. Atsižvelgiant į šalių valią ir nepilnametės B. B. pageidavimą, bei gydytojo nuomonę teismas nustatė, kad duktė su ieškovu susitikinės ketvirtadieniais, nuo 16.00 iki 20.00 val., dėl bendravimo suderinę iš anksto. Todėl ieškovą įpareigojo prieš kiekvieną susitikimą telefonu suderinti su dukra, ar ji gali (turėtina omenyje ar yra sveika) ir ar pageidauja susitikti.

Teismo nustatyta, kad nutraukiant santuoką tarp šalių, 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu G. B. įsipareigojo nuo 2011-03-01 mokėti nepilnametės dukters B. B. išlaikymui po 1000 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Iš pateiktos jungtinės veiklos sutarties teismui buvo akivaizdu, kad ji buvo sudaryta su bitininku S. B. – ieškovo tėvu. Sutartyje numatytas jos dalykas – įkurti bityną ir verstis medaus gamyba, perdirbimu ir prekyba, o 2012-04-10, t.y. prieš medunešio sezono pradžią, ši sutartis nutraukta. Sutarties nutraukimo priežastimi įvardinta tai, kad atsirado ir neišnyko aplinkybės, objektyviai kliudančios vykdyti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad sutartis neįrodo kokio dydžio išlaidas ieškovas patyrė dėl šios galimai vykdytos veiklos. Iš sutarties teismas nematė kokio dydžio įnašus ieškovas galimai buvo įnešęs. Teismas pastebėjo, kad apie aptariamos sutarties egzistavimą, nors minima sutartis pasirašyta buvusiems sutuoktiniams dar tebegyvenant kartu, atsakovei nebuvo žinoma. Teismas nepripažino įrodymu ir dokumento, kuriame nurodyta, jog atsirado ir neišnyko aplinkybės, objektyviai kliudančios vykdyti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atmetė ieškovo argumentą apie turtinės padėties pablogėjimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutrūkimo, kaip neįrodantį realių jo pajamų sumažėjimo fakto. Teismo nustatyta, kad ieškovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį realiai gauna 364 Lt darbo užmokesčio, iš (duomenys neskelbtini) gauna 450,50 Lt darbo užmokesčio sumą, 2011 metais ieškovo gautų pajamų suma yra 4775,09Lt. Todėl teismas padarė išvadą, kad aukščiau aptartos ieškovo pajamos yra minimalios. Tačiau teismas nenustatė priežasties, dėl kurios ieškovą tenkina aptarta minimali darbo užmokesčio suma ir kodėl tvirtindamas, kad turi finansinių sunkumų jis neieško geriau apmokamo darbo, nenurodė objektyvių priežasčių (blogos sveikatos, išsilavinimo, netinkamo amžiaus), kurios tam kliudytų. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo sprendė, kad ieškovas turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiai dienai nustatyta, kad ieškovas šį nekilnojamąjį turtą pardavė už 285000 Lt sumą savo gyvenimo draugei N. M.. Kadangi pardavė namą savo gyvenimo draugei ir sutiko laukti susitartos pinigų sumos, tokį ieškovo elgesį teismas vertino neatsakingu. Šias aplinkybes teismas nepripažino sąžiningomis išlaikomos dukters atžvilgiu ir vertintino kaip galimai ieškojimą galimybių nemokėti priteisto dydžio išlaikymą. Todėl teismas manė, kad ieškovui esant jaunam, darbingam vyrui, bet neieškant kuo daugiau galimybių, kad jo turtinė padėtis pagerėtų kiek įmanoma greičiau ir efektyviau, sudarė galimybę manyti, jog jis nepakankamai atsakingai vertina savo pareigą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų, jog ieškovas siekia, kad dokumentuose užfiksuota jo pablogėjusi turtinė padėtis neužtruktų. Įvertinęs atsakovės J. T. (B.) darbingumo lygį, jos gaunamos pensijos 436,60 Lt dydį, gaunamo (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydį, kuris yra nuo 549,93Lt iki 745,09 Lt per mėnesį, teismas nustatė, kad tik iš dalies darbingos atsakovės faktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 litų, t.y. šiek tiek daugiau negu pilnai darbingo ieškovo. Ji su nepilnamete dukterimi gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2012-10-05 įsigijo lengvąjį automobilį. Be to, ieškovas teismo nustatyto 1000 Lt dydžio išlaikymą mokėjo tik 2012-02-13, 2012-03-12, 2012-04-10 ir 2012-05-21.

Atsiliepimas

Atsakovė dukters poreikių patenkinimui per mėnesį būtina sumą nurodė 1300 Lt. Iš AUB „Šiaulių rega“ dokumento teismui akivaizdu, kad B. B. 2012-11-28 nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) , išrašyti akiniai pastoviam naudojimui, rekomenduotas reguliarus lankymasis pas gydytojus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad B. B. tėvams nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovas savarankiškai ir laisva valia įsipareigojo teikti 1000 litų dydžio išlaikymo sumą. Gyvendami santuokoje abu tėvai buvo įpratinę dukrą gyventi maksimaliai aprūpinta ir skirti jos poreikių patenkinimui didesnę sumą, negu numatyta minimali alga (MMA). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į vaiko interesus turėti ne blogesnę gyvenimo kokybę, negu turėjo tėvams gyvenant kartu bei atsižvelgiantį į byloje esančių dokumentų duomenis, kuriuose užfiksuotos atsakovės patiriamos išlaidos dukters išlaikymui, teismas sutiko, kad didesnė dalis šių išlaidų yra pagrįstos ir realios. Taip pat teismas sutiko, kad didesnę lėšų sumą dukters poreikių patenkinimui turi skirti jos tėvas, kadangi jis yra visiškai darbingas, kai tuo tarpu Beatričės motinai nustatytas tik 40 procentų darbingumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad sumažinti išlaikymo dydį iki 400 Lt, t.y. daugiau negu dvigubai, nėra pagrindo. Teismas manė, kad yra akivaizdžios nepakankamos ieškovo pastangos siekti maksimaliai vykdyti pareigą. Aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrindu teismas priteisto išlaikymo dydį sumažino ne daugiau kaip maždaug trečdaliu. Sumažindamas išlaikymo dydį teismas vadovaujasi į bylą pateiktų dokumentų duomenimis apie oficialiai sumažėjusias einamąsias ieškovo pajamas. Teismas turėjo omenyje aplinkybes, kad ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, todėl privalo ieškoti galimybių artimiausioje ateityje gauti didesnes pajamas. Priešingu atveju galimybė mokėti mažesnio dydžio išlaikymo sumą gali tapti paskata piktnaudžiauti materialiniu silpnumu.

Kadangi byla buvo iškelta ieškovo intereso gynimui ir jo iniciatyva, todėl teismas visas patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priimti naują sprendimą – sumažinti pagal 2011-01-14 sprendimą išieškomą iš G. B. išlaikymą nepilnametei B. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 400 litų.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad jis atsižvelgdamas į dukros pageidavimą bei psichologės išvadą, reikalavimo dėl intensyvesnio bendravimo laiko ir tvarkos, kaip buvo nurodęs ieškinyje, teismo posėdžio metu atsisakė ir teismas tokį atsisakymą priėmė, todėl nesutinka su teismo išvada sprendime, kad reikalavimas dėl bendravimo su dukterimi tenkintinas iš dalies. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad „prieš kiekvieną susitikimą ieškovas privalo iš anksto susitarti su dukra „dėl jos pageidavimo ir galimybių". Tokią teismo sprendimo dalį dėl šio reikalavimo laiko sąlygine, neįvykdytina ir dėl to iš sprendimo šalintina.

2. Apeliantas teismo išvadą sprendime, kad ieškovas neįrodė kokio dydžio išlaidas patyrė dėl šios galimai vykdytos veiklos, laiko niekuo nepagrįsta. Be profesijos ir su viduriniu išsilavinimu, susirasti geriau apmokamą darbą tebesitęsiančio ekonominio nuosmukio sąlygomis ieškovas neturi nė mažiausios galimybės. VMI deklaruotos gautos pajamos per laikotarpį po 2011-01-14 sprendimo priėmimo patvirtina, kad mokėti dukrai išlaikymą po 1000 litų per mėnesį, ieškovas finansiškai yra nepajėgus. Teismo abejonė, kad ieškovas, sudarydamas sandorį su dabartine sugyventine dėl namo įgyto santuokoje pardavimo, elgėsi nesąžiningai, laiko niekuo nepagrįsta. Ieškovo manymu, jo ir atsakovės turtinė padėtis yra labai panaši, todėl kiekvienas jų turi pareigą teikti išlaikymą dukrai lygiomis dalimis. Iš teismui pateiktų įrodymų, kuriuos atsakovė nurodo kaip nepilnametės Beatričės išlaikymo išlaidas, susidaro įspūdis, jog atsakovė, kaip uzufruktorė, išlaikymo lėšas naudoja netaupiai, nepagrįstai išlaidauja.

3. Reikalavimą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ieškovas mano, kad teismas patenkino visiškai, o dėl išlaikymo sumažinimo tenkino iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidas sprendime paskirstė ir apskaičiavo neteisingai. Paduodant ieškinį buvo sumokėtas 100 Lt, todėl iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis turėtų būti 116 Lt, o ne 152 Lt. Ieškovas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad dėl to, jog byla iškelta ieškovo interesų gynimui ir jo iniciatyva, visos bylinėjimosi išlaidos ir valstybei, ir atsakovei, priteistinos iš ieškovo. Teigia, kad tokia teismo nuostata prieštarauja įstatymui (CPK 93, 96 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. T. (B.) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išaliotas apeliacinėje instancijoje.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nurodė, kad reikalinga derinti su dukterimi dėl susitikimo galimybės. Šis skundo motyvas pabrėžia, kad ieškovas vaiką pasiims bet kada teismo nurodytu laiku, nepriklausomai nuo vaiko noro. Dėl šios aplinkybės iš teismo sprendimo šios sąlygos šalinti nėra pagrindo, nes būtent ši aplinkybė įpareigoja tėvą suderinti vaiko pageidavimą su tėvo noru.

2. Ieškovo atlikti veiksmai įrodo, kad ieškovas ieško galimybių sumažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Akivaizdu, kad šis noras atsirado ieškovui pradėjus gyventi su kita šeima, nors per tą laikotarpį ieškovo materialinė padėtis nesikeitė. Teismui buvo pagrindas manyti, kad namo pardavimas sugyventinei yra apsimestinis sandoris, siekiant parodyti ieškovo sunkią materialinę padėtį. Vaikas nuo mažens buvo pripratintas prie didesnių poreikių nei minimalūs, neužsimena, kad vaikas turi sveikatos problemų dėl regos (astigmatizmas). Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda. Dabartiniu metu ieškovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui siekia daugiau, kaip 4000 Lt, tačiau ieškovas net nebando ieškoti geriau apmokamo darbo ir teikti tinkamą išlaikymą po teismo sprendimo, nors yra sveikas, darbingas vyras.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį, o išklausęs šalių ir byloje išvadą teikiančios institucijos nuomones dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsižvelgęs į paties vaiko interesus, nustatė teisingą vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią bendravimo tvarką bei sudarė galimybę skyrium gyvenančiam tėvui minimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Apeliantas nurodo, kad jis atsižvelgdamas į dukros pageidavimą bei psichologės išvadą, reikalavimo dėl intensyvesnio bendravimo laiko ir tvarkos, kaip buvo nurodęs ieškinyje, teismo posėdžio metu atsisakė ir teismas tokį atsisakymą priėmė, todėl nesutinka su teismo išvada sprendime, kad reikalavimas dėl bendravimo su dukterimi tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, jis siekė intensyvesnės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Paskutinio posėdžio metu ieškovas prašė vadovautis vaiko interesų pirmumu ir nustatyti tokią tvarką, kurios pageidauja nepilnametė šalių dukra B. B.. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą, reikalavimą dėl bendravimo su dukterimi nustatymo tenkinti tik iš dalies.

Teismo rezoliucinę sprendimo dalį, kad „prieš kiekvieną susitikimą ieškovas privalo iš anksto susitarti su dukra dėl jos pageidavimo ir galimybių" apeliantas laiko sąlygine, neįvykdytina, todėl iš sprendimo šalintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo apeliacinio skundo argumentu, ieškovas pats prieštarauja savo išsakytai pozicijai pirmosios instancijos teisme. Ieškovas neprieštaravo jam atstovaujančios advokatės išsakytai pozicijai, kad ieškovui didžiausias dalykas yra vaiko valia ir noras, kurio jis paisys, todėl ir buvo prašoma nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios pageidauja pati nepilnametė dukra B.. Teismas pagrįstai vertino pačios dukters deklaruotą norą – „susitikit su tėčiu ketvirtadieniai nuo 16 val. iki 20 val., kai aš norėsiu“. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai apeliuoja į pačios dukters išsakytą pageidavimą. Be to, teismas vertindamas galimybę susitikti su dukra turėjo omenyje jos sveikatos būklę, kitas objektyvias priežastis, bet ne subjektyvų pačios dukros nenorą bendrauti. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad teismas nustatė sąlyginę ir nevykdytiną bendravimo su dukra tvarką. Kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo

LR CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui pareiškus tokį reikalavimą, teismas tinkamai ištyrė faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinį yra esminis apelianto turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą sumažėjimas (CK 3.201 str. 1 d.) arba papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) atsiradimas (CK 3.201 str. 2 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., CK 3.3 str.). Pagrindas reikalauti pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios ieškovo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, tačiau visais atvejais šalių turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas turi būti esminis. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.

Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nustatyta, kad 2011 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo patvirtinta ir šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 7 p. nuostatas G. B. įsipareigojo gera valia teikti dukrai B. B. materialinį išlaikymą po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės. Be to, šiuo teismo sprendimu atsakovė yra įsipareigojusi mokėti 300 Lt sumą kas mėnesį dukros išlaikymui (1 t., 7-9 b. l.). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti nepilnametei dukrai teikiamo materialinio išlaikymo dydį iki 400,00 Lt, savo reikalavimą grįsdamas pasikeitusia turtine padėtimi bei teismo sprendimu nenustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Pagal šį ieškovo pareikštą reikalavimą byloje įrodinėtinos aplinkybės yra iš esmės pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis, lyginant su 2011 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu buvusia ieškovo turtine padėtimi, kadangi ieškovas šį reikalavimą grindžia būtent savo turtinės padėties, o ne nepilnametės dukros poreikių pasikeitimu.

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iš esmės grindė būtent 2012-04-10 nutraukta Jungtinės veiklos sutartimi, iš kurios planavo gauti papildomų pajamų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė kokio dydžio išlaidas patyrė dėl šios galimai vykdytos veiklos. Visų pirma, teismas pagrįstai vertindamas turtinės padėties pablogėjimą susijusį su Jungtinės veiklos sutartimi atsižvelgė į tai, kad dar 2012-04-10, t.y. prieš medunešio sezono pradžią, ši sutartis nutraukta. Antra, neįvardintos konkrečios aplinkybės kliudančios vykdyti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Trečia, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių kokio dydžio išlaidas ieškovas patyrė dėl šios galimai vykdytos veiklos. Apelianto argumentas, kad jo indėlis į jungtinę veiklą buvo tik darbas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi toks teiginys neatitinka Jungtinės veiklos sutarties 2 punkto turinio. Ketvirta, ieškovas nepateikė įrodymų apie galimai jo įneštus įnašų dydžius. Penkta, šį verslą ieškovas vykdė kartu su savo tėvu, todėl galimas suinteresuotumas. Šešta, Jungtinės veiklos sutartis pasirašyta 2010-11-06, tai yra dar šalims tebegyvenant kartu. Septinta, Jungtinė veiklos sutartis buvo vykdoma ir 2011 m. sausio 14 d., tai yra Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentą apie turtinės padėties pablogėjimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutrūkimo, kaip neįrodantį realių jo pajamų sumažėjimo fakto.

Apelianto įsitikinimu, VMI deklaruotos gautos pajamos per laikotarpį po 2011-01-14 sprendimo priėmimo patvirtina, kad mokėti dukrai išlaikymą po 1000 litų per mėnesį, jis finansiškai yra nepajėgus. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kokio dydžio atlyginimą jis gavo 2011-01-14 teismo sprendimo priėmimo metu savanoriškai įsipareigodamas teikti 1000 Lt išlaikymą dukrai. Kadangi iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2011 metais ieškovo gautų pajamų suma yra 4775,09 Lt, todėl teismui akivaizdu, kad ieškovas vengia atskleisti savo realiai gaunamas pajamas. Esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą abejoti, jog ieškovo pajamas tesudaro 815 Lt dydžio darbo užmokestis, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto dydžio pajamų nepakaktų būtiniausiems ir minimaliems apelianto poreikiams patenkinti, nekalbant apie pareigos vykdymą teikiant išlaikymą dukrai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Apeliantas teismo abejonę, kad ieškovas, sudarydamas sandorį su dabartine sugyventine dėl namo įgyto santuokoje pardavimo, elgėsi nesąžiningai, laiko niekuo nepagrįsta. Tačiau teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų apie ieškovo draugės galimybę 2014 m. įvykdyti sudaryto sandorio mokėjimo atidėjimą. Iš skelbimo turinio dėl namo pardavimo nėra galimybės nustatyti, kas tiksliai pardavinėja namą. Be to, teismas negali nepastebėti ir skirtingos parduodamo namo kainos. Taigi, apeliantas nepaneigė aplinkybių, leidžiančių teismui teigti, kad ieškovo G. B. asmeninis ryšys su namo pirkėja N. M., kurie kartu gyvena, yra susiję su nagrinėjama bylą, todėl žemesnės instancijos teismas turėjo rimtą pagrindą šias aplinkybes pripažinti nesąžiningomis išlaikomos dukters atžvilgiu, pripažįstant ieškovo siekį išvengti priteisto išlaikymo mokėjimą.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra labai panaši, todėl kiekvienas jų turi pareigą teikti išlaikymą dukrai lygiomis dalimis.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad tik iš dalies darbingos atsakovės faktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 litų, t.y. šiek tiek daugiau negu pilnai darbingo ieškovo. Savo sunkią padėtį apeliantas grindžia gaunamos mažomis pajamos, tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta, kad ši nurodyta priežastis gali būti pateisinama, nes teismas suabejojo ieškovo gaunamų pajamų tikrumu, todėl ieškovas būdamas dukters tėvu negali tuo remtis teigdamas apie savo susidariusią sunkią turtinę padėtį bei prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Teismas vertina ir tai, kad nutraukiant santuoką šalys nekilnojamąjį turtą pasidalino lygiomis dalimis, tačiau nuo 2011-04-05 namo ir žemės sklypų savininkas yra ieškovas. Būtent aplinkybės nepatvirtinančios namo pardavimą sugyventinei, pajamų neatskleidimas, atsakovės nedarbingumas sudarė teismui pagrįstą pagrindą nukrypti nuo lygybės principo teikiant išlaikymą vaikui. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir sudarytų pagrindą nustatyti šalims vienodas vaikui teikiamo išlaikymo dalis.

Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atmestinas apelianto argumentas, kad be profesijos ir su viduriniu išsilavinimu, susirasti geriau apmokamą darbą tebesitęsiančio ekonominio nuosmukio sąlygomis ieškovas neturi nė mažiausios galimybės.

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju ieškovas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų. Nors ieškovas dirba ir gauna apie 815 Lt darbo užmokesčio, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas deda maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant keistino išlaikymo dydį. Ieškovas, būdamas darbingo amžiaus nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis ieškojo ir negali susirasti geriau apmokamo darbo. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų neįgalus ar oficialiai praradęs dalį darbingumo.

Iš teismui pateiktų įrodymų, kuriuos atsakovė nurodė kaip nepilnametės B. išlaikymo išlaidas, apeliantui susidaro įspūdis, jog atsakovė, kaip uzufruktorė, išlaikymo lėšas naudoja netaupiai, nepagrįstai išlaidauja. Pažymėtina, kad apeliantas prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį dukrai nesirėmė nepilnametės dukros poreikių pasikeitimu. Apeliantas šios aplinkybės niekuomet neginčijo, neįrodinėjo, kad dukters poreikiams reikalinga mažesnė suma. Teisėjų kolegijos pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto 700 Lt dukters reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) metų dukrai mėnesiui pakaktų 400 Lt. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad uzufruktorė išlaikymo lėšas naudoja netaupiai ir nepagrįstai išlaidauja, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo sutikimas teikti 400 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai, negali patenkinti net minimalių jos poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Pagal CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitikimo CPK 270 str. reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo pakeitimo kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs joje sprendimą, pagrįstai priteisė atsakovės bei valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, nes būtent savo interesų gynimui ieškovas pareiškė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovas sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįvertino ar savanoriškai sutiktas teikti išlaikymas nepažeis nepilnamečio vaikų interesų, kai po pusantrų metų kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl būtų sąžininga patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovei priteistinos 900 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (2 t., 71-72 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. B. 900 Lt (devynis šimtus litų) atsakovei J. T. (B.), jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusLaisvė Aleknavičienė