- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-807-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00848-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- J. B., B. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2S-807-267/2012Teisėja Alma Berniūnaitė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00848-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių J. B. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovėms J. B. ir B. B., išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. B. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydamas civilinėje byloje Nr. 2-1160-459/2012, iškeltoje pagal G. B. ieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią jo bendravimo su dukra B. B. tvarką: ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir parveždamas ją sekmadienį 18 val. Nurodė, kad atsakovė J. B. neleidžia ieškovui susitikti su dukra, ją nuteikinėja prieš ieškovą.
Atsiliepimas
Atsakovės J. B. ir B. B. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dukra nori bendrauti su tėvu, bet nenori bendrauti su jo nauja šeima. Atsakovė J. B. taip pat nurodė, kad ieškovo siūloma laikina bendravimo su tėvu tvarka gali pakenkti vaiko sveikatai.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2012-06-20 B. norėjo bendrauti su tėčiu, jeigu jis jai būtų skyręs daugiau dėmesio, tačiau 2012-08-07 pokalbio metu ji nurodė, kad su tėčiu bendrauti nenori, nes pyksta ant jo. Nurodė, kad reikia pereinamojo laikotarpio atkurti tėvo ir dukters santykius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nustatė tokią bendravimo su mažamete dukra B. B. tvarką, iki teismas priims baigiamąjį procesinį dokumentą byloje Nr. 2-1160-459/2012: pirmuosius du mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. spalio 1 d., ieškovas G. B. bendrauja su dukra B. B. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17⁰⁰ val. iki 20⁰⁰ val.; praėjus dviems mėnesiams, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 1 d., ieškovas G. B. bendrauja su dukra B. B. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17⁰⁰ val. iki 20⁰⁰ val., o kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgaliais) – dar ir šeštadieniais nuo 11⁰⁰ val. iki 18⁰⁰ val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir, pasibaigus nustatytam laikui, parveždamas ją atgal į namus. Įvertinęs įrodymų turinį, mergaitės amžių ((duomenys neskelbtini) m.), nuo kurio tiesiogiai priklauso jos socialinė ir psichologinė branda bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad nors ir mažesne apimtimi yra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad tariamas mergaitės nenoras bendrauti su tėvu iš dalies neatitinka jos interesų, t. y. kenkia, visų pirma, jai pačiai, taip pat ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovės prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1490-900/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovės nurodo, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neturėdamas jokios kitos medžiagos ir civilinės bylos Nr. 2-1160-459/2012, kurioje ieškovas taip pat prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
2. Mano, kad teismas nevertino pateiktų teismui argumentų iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei atsakovės pusės, kad ieškovo sugyventinė vartojo prieš ją smurtą, guldo į vieną lovą su savo sūnumi, kad ieškovas savo dukrą palieka ją visiškai svetimoje ir nepriimtinoje aplinkoje su svetimais jai asmenimis, kad ji yra toje šeimoje pajuokos objektas.
3. Taip pat nurodo, kad teismas nesiteikė apklausti paties vaiko arba gauti vaikų psichologo išvadą dėl vaiko psichologinės būklės, nors tai buvo prašyta teismo.
4. Teismas priėmė nutartį, neturėdamas duomenų ir nepatikrinęs aplinkybių, kokiomis sąlygomis pas ieškovą bus dukra, kai jis bendraus su ja teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovės iš esmės neginčija teismo nustatytos bendravimo tvarkos (jos intensyvumo ar pan.), tačiau mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, nepatikrino ar ieškovo bendravimas su vaiku nepažeis ieškovo ir atsakovės dukters interesų.
Visų pirma, pažymėtina, kad CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Dėl to, atskirojo skundo argumentas, kad teismas priėmė laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2‑1160-459/2012 ieškovas taip pat prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, laikytinas visiškai nepagrįstu, nes, nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent tam, kad būtų užtikrinti B. B. ir ieškovo interesai kol teismas priims galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1160-459/2012. Be to, nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas neapklausė vaiko ar nepareikalavo psichologo išvados, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, buvo sprendžiama ne ginčo esmė, o tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kuris sprendžiamas tik preliminariai įvertinant byloje esančius įrodymus.
CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį ir teismų praktiką, teismas turi pozityvią pareigą užtikrinti, kad būtų gerbiama asmens teisė į gyvenimą šeimoje (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Nors byloje yra duomenų, kad B. B. nenori būti su ieškovo nauja šeima, nes, pasak pačios mergaitės, tėvo sugyventinė ir jos vaikai netinkamai su ja elgiasi, byloje nėra pateiktų jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su dukra. Be to, pirmosios instancijos 2012-09-27 nutartimi yra uždrausta ieškovui palikti mažametę dukrą kitų asmenų priežiūrai ar apskritai be jokios priežiūros. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovas šios nutarties dalies nevykdo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovės J. B. veiksmai pirmosios instancijos teisme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir atskirojo skundo argumentai sudaro pagrįstų abejonių, kad atsakovė siekia tinkamai išspręsti susidariusią situaciją, užtikrinant dukters interesus. Manytina, kad atsakovė siekia užkirsti kelią ieškovui pasinaudoti įstatymu suteikta tėvo teise ir pareiga dalyvauti auklėjant vaiką, todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bendravimo su vaiku tvarką, tinkamai užtikrino tiek vaiko, tiek ir vieno iš tėvų interesus, t. y. teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012‑09-27 nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka daro neigiamą poveikį mažametės fizinei, psichinei, emocinei būklei ar prieštarauja vaiko interesams. Priešingai, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2012-10-11 Šiaulių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1160-459/2012 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje institucija, teikianti išvadą byloje, patvirtino, kad mergaitė nėra kategoriškai nusiteikusi prieš susitikimus su tėvu, mergaitė 2012-10-10 institucijai nurodė, kad 2 kartus su tėčiu bendravo, kad susitikimų neatsisako. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus.
Pažymėtina, kad šeimos bylose vaiko interesai laikomi vienais iš svarbiausių, vaiko bendravimas su abiem tėvais yra vaiko prigimtinė teisė, svarbi vaiko radai, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė J. B., nepaisydama tarp jos ir ieškovo esančio ginčo ir įtampos, privalo sudaryti galimybę tėvui laisvai matytis su dukra, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti aplinkos ir ryšių su jam artimais žmonėmis tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su dukra yra optimali ir užtikrina tėvo ir dukters interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.