Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 1.1.4.5.2.; 1.2.21.1.1; 1.2.23.2.2.2.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.1.

2022 m. balandžio 1 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu Zoom platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo ir nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo ketveriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nebendrauti su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., D. R. (D. R.), S. V., V. V., A. P.;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nebendrauti su S. V., A. P., N. T., T. P., D. R., S. V., V. V., A. P.;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti A. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. birželio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. P. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., D. R., S. V., V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. P., asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, būtent:

A. P., S. V., V. V. ir D. R., neteisėtai įgijus miltelius su tiksliai nenustatytu kokaino kiekiu, ir A. P. pranešus apie tai S. V., pastarasis pavedė T. P. vykti į Ispanijos Karalystės Malagos miestą, ten susitikti su V. V. ir per pastarąjį perduoti A. P. pinigus, skirtus namo, kuriame bus laikomas kokainas, nuomai. Vykdydamas pavedimą, T. P. nuvyko į Malagą, viešbutyje „(duomenis neskelbtini)“ susitiko su A. P. ir S. V. atsiųstu V. V., perdavė šiam pinigus būsto, skirto kokainui laikyti, nuomai, nurodė šiuos pinigus perduoti A. P.. V. V. grįžus į Las Palmas miestą ir perdavus pinigus A. P., pastarasis nurodė V. V. ir D. R. vykti į Nyderlandų Karalystę, o pats su S. V. išnuomojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą būstą Ispanijos Karalystėje, į kurį 2011 m. gegužės mėnesį (po 2011 m. gegužės 16 d.) neteisėtai pergabeno miltelius su nenustatytu kokaino kiekiu ir jame nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai nurodytą kokainą laikė.

Tuo pačiu metu S. V., A. P., N. T., T. P., V. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parengė kokaino pergabenimo iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei kokaino pergabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją, kokaino platinimo šiose valstybėse planą ir paskirstė vaidmenis: iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo automobilių „Audi A6“, „VW Touran“, „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kemperio ir „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą, organizavo ir finansavo slėptuvių kokaino gabenimui šiuose automobiliuose įrengimą; kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę už atlygį parinko A. P., kitus asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas; Nyderlandų Karalystėje išnuomojo namą kokaino laikymui ir finansavo nuomos išlaidas; parūpino nusikaltimo darymui ryšio ir technines priemones; asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. T., T. P., V. V. ir D. R. užtikrino kokaino priėmimą ir laikymą Nyderlandų Karalystėje bei asmeniškai ir per tyrimo metu nenustatytus bendrininkus užtikrino kokaino perdavimą A. P. parinktiems vairuotojams; pavedė A. P. už atlygį užtikrinti vilkikų vairuotojų parinkimą kokaino pergabenimui siuntomis iki 5 kg iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę; S. P., asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, asmeniškai bei per jų parinktus asmenis užtikrino kokaino priėmimą iš A. P. siųstų vairuotojų ir platinimą Jungtinėje Karalystėje, iš kokaino realizavimo gautų pinigų pergabenimą į Lietuvos Respubliką. Vykdydami jiems pavestas užduotis: A. P. ir S. V. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame išnuomotame būste nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai laikė miltelius su nenustatytu kokaino kiekiu, perdavinėjo minėtą kokainą A. P., kitiems asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, siuntomis po 10-40 kg pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę; A. P., kiti asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, siuntomis po 10-40 kg automobiliais „Audi A6“, „VW Touran“, „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kemperiu ir „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai tam įrengtose slėptuvėse, neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją į Nyderlandų Karalystę miltelius su nenustatytu kokaino kiekiu; asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. T., T. P., V. V. ir D. R. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki 2011 m. rudens, per kelis kartus priėmė iš A. P., kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, šių dalimis atgabentą medžiagą su nenustatytu kokaino kiekiu.

Atgabenus į Nyderlandų Karalystę minėtą medžiagą su nenustatytu kokainu kiekiu, A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. liepą parinko kokaino gabenimui vairuotoją – asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kiekvieno kilogramo kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kontaktinio telefono numerį ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu. 2011 m. liepą, nenustatytą dieną, A. P. Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su A. P., V. V. ir D. R., neteisėtai įgijo – paėmė iš pastarųjų ne mažiau kaip 2 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, supakuotą į paketus po 1 kg, SMS būdu nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), po ko tą pačią dieną neteisėtai pergabeno šį kokainą į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, su nurodymu nugabenti kokainą į Jungtinę Karalystę, ryšio priemonėmis kontroliavo asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. liepą, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš A. P. neteisėtai įgytą nenustatytą kokaino kiekį paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli Londono, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. liepą, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 2 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno ir išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotą kokainą persiuntė į Lietuvos Respubliką.

A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko kokaino gabenimui vairuotoją – asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kiekvieno kilogramo kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), informavo V. V. ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V. ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu iš namo (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė kokainą asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgytą nenustatytą kokaino kiekį paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli Doverio, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno ir išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotą kokainą persiuntė į Lietuvos Respubliką.

A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko kokaino gabenimui vairuotoją asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kiekvieno kilogramo kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V. ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V. ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu iš namo (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė kokainą asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgytą ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno ir išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotą kokainą persiuntė į Lietuvos Respubliką.

A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko kokaino gabenimui vairuotoją – asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kiekvieno kilogramo kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ A34 kelyje, netoli (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V. ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V. ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė kokainą asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgytą ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki sutartos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios West Turok M25 kelyje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, kurį S. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis turėjo išplatinti Jungtinėje Karalystėje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo sulaikyti J. K. policijos pareigūnų, kurie kratos metu rado kokainą ir pinigus už realizuotą kokainą. Po minėtų įvykių S. V., N. T., A. P., D. P., T. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymu kokaino paėmimu ir realizavimu Jungtinėje Karalystėje užsiėmė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir jo parinkti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys.

2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nutarus paspartinti kokaino realizavimą ir tuo tikslu ieškoti naujų kokaino realizavimo vietų Jungtinėje Karalystėje, asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nuvyko į Jungtinę Karalystę, kur asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nesėkmingai ieškojo asmenų, kurie platintų kokainą. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neradus kokaino platintojų, asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Londone susitiko su S. P.. S. P. vėl pasiūlė užsiimti kokaino realizavimu. Pranešus S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. apie susitarimą su S. P. dėl kokaino realizavimo dideliais kiekiais, po 40 000 svarų už kilogramą, 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., A. P., gavęs iš S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, parinko kokaino gabenimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vairuotoją; pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė vairuotojui kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo kokaino gabenimo iš Belgijos Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2012 m. pavasarį - vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė vairuotojui atvykti į sutartą vietą Nyderlandų Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 4 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į sutartą vietą, kur neteisėtai realizavo - perdavė kokainą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vairuotojui. 2012 m. pavasarį - vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną, vairuotojas neteisėtai įgytą ne mažiau kaip 3 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu paslėpė vilkike, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos greta Londono, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atsiųstam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris Londone neteisėtai perdavė ne mažiau 4 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Pastarieji minėtą nenustatytą kokaino kiekį 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., neteisėtai laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio dalį ne mažiau kaip 1 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, 2012 m. pavasarį - vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., neteisėtai gabeno automobiliu „VW Sharan“ iki sutartos vietos Londone, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P.. S. P., pažadėjęs realizuoti kokainą anksčiau aptartomis sąlygomis, neteisėtai iš asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo ne mažiau kaip 1 kg miltelių su nenustatytu kokaino kiekiu, kurį neteisėtai gabeno J. K. teritorijoje. Nepavykus realizuoti minėto kokaino, S. P. tą pačią dieną šį kokaino kiekį grąžino asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, po ko pastarieji neteisėtai gabeno kokainą į įvairias vietas Londono m., nesėkmingai bandydami šį kokainą neteisėtai parduoti per S. P.. S. P. nesugebėjus realizuoti kokaino, asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pranešė apie tai S. V., A. P., D. P., N. T., T. P..

Tokiu būdu, S. P., veikdamas organizuotos grupės sudėtyje su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., S. V., V. V., D. R., A. P., A. P. bei asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje nenustatytą narkotinės medžiagos – kokaino kiekį.

2. A. P. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe bendrai su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., S. V., D. R., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl šio nusikaltimo padarymo, asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei neteisėtai kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje.

S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., V. V., D. R., S. V. Ispanijos Karalystėje 2011 m. gegužės 16 d. neteisėtai įgijus – užvaldžius miltelius su nenustatytu kiekiu kokaino, S. V., A. P., N. T., T. P., V. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, parengė kokaino pergabenimo iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę planą ir paskirstė vaidmenis: iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo automobilių „Audi A6“, „VW Touran“, „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kemperio įgijimą, organizavo ir finansavo slėptuvių kokaino gabenimui šiuose automobiliuose įrengimą; kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę už atlygį parinko A. P., asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas dėl mirties; Ispanijos Karalystėje ir Nyderlandų Karalystėje išnuomojo būstus kokaino laikymui ir finansavo nuomos išlaidas; parūpino nusikaltimo darymui ryšio ir technines priemones; asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. T., T. P., V. V. ir D. R. užtikrino kokaino priėmimą ir laikymą Nyderlandų Karalystėje. Vykdydami jiems pavestas užduotis: A. P. ir S. V. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame išnuomotame būste nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai laikė miltelius su nenustatytu kiekiu kokaino, kuriuos – apie 20-25 kg miltelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, ne mažiau kaip vieną kartą perdavė A. P. pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę; jis – A. P. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki 2011 m. rudens iš minėto nusikalstamo susivienijimo dalyvių neteisėtai per ne mažiau kaip vieną kartą įgijo Ispanijos Karalystėje nenustatytą kiekį, apie 20-25 kg miltelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, kurį iš karto po įgijimo, automobiliu „Audi A6“, specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją į Nyderlandų Karalystę. A. P. nurodytu laikotarpiu neteisėtai išplatino nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, perduodamas Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste nusikalstamo susivienijimo dalyviams per D. R. ir V. V..

Tokiu būdu A. P., veikdamas bendrai su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., V. V., D. R., S. V., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, apie 20-25 kg miltelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai šį kokainą pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei neteisėtai šį kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje.

3. S. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, o būtent:

S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., S. P. nuo 2009 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P., D. P., N. T., T. P., K. L., G. C., R. V., T. V., S. V., D. R., L. P., Č. S. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), A. R., M. P., N. P., V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusiais D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), A. P. bei V. F., E. P., S. E., S. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kitais asmenimis, iki 2012 metų vasaros dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

S. P., dalyvaudamas „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, periodiškai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, kurie vykdavo restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose vietose Kauno mieste, Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Pasitarimų metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių vaidmenys nusikaltimams daryti; duodamos užduotys nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas ir tvarkomas bendras pinigų fondas, skirtas pasirengti nusikaltimams – narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimui, transporto priemonių įgijimui ar nuomai, vairuotojų ir kitų pagalbininkų (krovikų ir pan.) darbui apmokėti, ryšio ir kitų techninių priemonių įgijimui, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimui, advokatams samdyti, teikti pagalbą sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams; nustatomi kontaktai ir sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje bei užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis; planuojamos bendros nusikalstamos veikos su kitais Lietuvoje ir užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Ispanijos Karalystėje) nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai; sprendžiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams nepaklususių, konkuruojančių su jais ir konfliktuojančių asmenų likimas.

S. P., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. vasaros, dalyvaudamas „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, padarė nusikaltimus, numatytus BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra:

- neteisėtai įgijo ir platino Jungtinėje Karalystėje nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgytą ir atgabentą į Jungtinę Karalystę labai didelį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 16-18 kg kokaino kiekį;

- neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 174 kg - kokaino kiekį.

Be to, S. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu S. V. ir dalyviais A. P., D. P., A. R., N. T., T. P., T. V. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), su ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo), D. Č. (kurio atžvilgiu tyrimas atliktas Prancūzijos Respublikoje) ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas pasipelnyti, neteisėtai įgijo Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos - kokaino kiekį, būtent: tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgijo ne mažiau 16-18 kg kokaino, organizavo jo pergabenimo į Jungtinę Karalystę ir realizavimo ten planą, susitarė dėl pelno už realizuotą kokainą pasidalinimo sąlygų ir paskirstė vaidmenis: S. V. iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo kokaino įgijimo ir pergabenimo išlaidas, koordinavo bendrininkų veiksmus; per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, parinkto vairuotoją D. Č. ir kitą tyrimo metu nenustatytą vairuotoją, organizavo kokaino pergabenimą vilkikais iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę; pavedė A. R. ir T. V. užtikrinti kokaino priėmimą ir realizavimą Jungtinėje Karalystėje; su A. P. įtraukė į kokaino realizavimą S. P.. Vykdydami jiems pavestas užduotis: asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. parinko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus vilkiką ir jo vairuotoją (toliau tekste – vilkiką ir vairuotoją) kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė vairuotojui A. R. ir T. V. kontaktinio telefono numerį, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu. Ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., tyrimo nenustatytu laiku, vairuotojas Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo – pasikrovė ne mažiau 8-10 kg kokaino pakuotėmis po 1 kg, kurį per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai vilkiku pergabeno iki Prancūzijos Respublikos, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos 30-40 mylių atstumu nuo Londono m. (Birmingemo m. kryptimi), informavo A. R. ir T. V. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. A. R. ir T. V., nuvykę į sutartą vietą, neteisėtai įgijo – paėmė iš vairuotojo ne mažiau 8-10 kg kokaino, kurį neteisėtai automobiliu pergabeno į nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai šiame bute laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. laikė minėtą kokainą. Ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. A. R. ir T. V. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, perdavė šiems kelis gramus kokaino kaip pavyzdį ir susitarė, jei kokainas tiks, realizuoti per juos labai didelį kokaino kiekį, gaunat po 40 000 svarų už kilogramą. Kelių dienų laikotarpiu R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patvirtinus, jog kokainas tinka, A. R. ir T. V. laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 985 g kokaino į sutartą vietą parke adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sutarę greitu laiku gauti pinigus už realizuotą kokainą, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d. R. B. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti policijos pareigūnų (J. Ž. už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 23 d. nuteistas Liverpulio m. teismo, R. B. – 2010 m. balandžio 28 d.). Tuo pačiu laikotarpiu, iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., S. V. ir A. P. susitarė su S. P. dėl narkotikų realizavimo Jungtinėje Karalystėje, supažindino S. P. su A. R. ir T. V.. S. P., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., susitiko su A. R. ir T. V. Londono m., kur pastarieji perdavė S. P. kelis gramus kokaino kaip pavyzdį ir susitarė, jei kokainas tiks, realizuoti per S. P. labai didelį kokaino kiekį, gaunant po 40 000 svarų už kilogramą. S. P. patikrinus kokaino kokybę ir patvirtinus, jog šis tinka, laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. R. ir T. V. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno 1 kg kokaino į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300-400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P., sutarę tą pačią dieną gauti 40 000 svarų už realizuotą kokainą. S. P. iš A. R. ir T. V. minėtoje vietoje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau 1 kg kokaino, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus – 40 000 svarų už realizuotą kokainą atvežė į tą pačią vietą bare ir susitarė su A. R. ir T. V. dėl 3 kg kokaino įgijimo ir realizavimo tomis pat sąlygomis ir aplinkybėmis. Kitą dieną, tačiau ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. R. ir T. V. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno 3 kg kokaino į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300-400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P., sutarę tą pačią dieną gauti 120 000 svarų už realizuotą kokainą. S. P. iš A. R. ir T. V. minėtoje vietoje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau 3 kg kokaino, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus – mažiau nei 120 000 svarų už realizuotą kokainą atvežė tą pačią dieną į tą pačią vietą bare ir susitarė su A. R. ir T. V. dėl likusios pinigų dalies perdavimo susitikti „(duomenys neskelbtini)“ stotyje Londono m. S. P. tą pačią dieną sutartoje vietoje Londono m. perdavė likusią dalį pinigų ir susitarė su A. R. ir T. V. dėl 5 kg kokaino įgijimo ir realizavimo tomis pat sąlygomis ir aplinkybėmis. Kelių dienų laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio 18 d., T. V. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno ne mažiau 3-5 kg kokaino į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300-400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P., sutaręs tą pačią dieną gauti pinigus už realizuotą kokainą. S. P. minėtoje vietoje iš T. V. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau 3-5 kg kokaino, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus už realizuotą kokainą pinigus atvežė į tą pačią vietą bare ir perdavė T. V., po ko pastarasis grįžo į Londono m. ir su A. R. per kelis kartus per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį persiuntė iš S. P. gautus už kokaino realizavimą pinigus S. V. į Lietuvos Respubliką.

Aukščiau minėtų 8-10 kg kokaino realizavimo metu, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., S. V. susisiekė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pavesdamas šiam organizuoti 8 kg kokaino pergabenimą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, 2009 m. liepos - rugpjūčio laikotarpiu, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę parinko vilkiką „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją D. Č., perdavė D. Č. A. R. ir T. V. kontaktinio telefono numerį, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu. D. Č. 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.00 val., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo – pasikrovė 7,983 kg kokaino pakuotėmis apie 1 kg, po ko minėtą kokainą, paslėptą puspriekabėje „Kogel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ledų indelių krovinio, per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai vilkiku „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno iki Prancūzijos Respublikos Havro uosto, tačiau į Jungtinę Karalystę nepateko, kadangi 2009 m. rugpjūčio 19 d. 11.30 val. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikos muitinės pareigūnų, o kokaino krovinys konfiskuotas. Sužinojęs apie kokaino krovinio sulaikymą, S. V. nurodė A. R. ir T. V. atsikratyti SIM kortelių ir grįžti į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu S. P. – būdamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu S. V. ir dalyviais A. P., D. P., A. R., N. T., T. P., T. V., su ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir platino Jungtinėje Karalystėje nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgytą ir atgabentą į Jungtinę Karalystę Ispanijos Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 16-18 kg – kokaino kiekį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti. S. P. pripažinti kaltu ir paskirti bausmę: pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirti vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. P. paskirti galutinę subendrintą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. A. P. pripažinti kaltu pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl S. P. ir A. P. baudžiamosios atsakomybės ribų, iš esmės netinkamai atliko baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimą, įrodymus analizavo atsietai vieną nuo kito, jų nesujungė į vientisą loginę grandinę, atskirtose nuosprendžio dalyse pateikė skirtingas išvadas dėl to paties įrodymų šaltinio įrodomosios reikšmės, taip pat konstatavo aplinkybes, kurios ne tik neatitiko kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių, bet ir nebuvo pagrįstos jokiais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas, sąlygojusias netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Dėl S. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį

4.2. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl S. P. nepriklausymo ,,agurkinių“ nusikalstamam susivienijimui, prokuroras teigia, jog teismas iš esmės S. P. veiksmų nepriskirtinumą BK 249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sričiai motyvavo jo neva savarankiškai vykdomu narkotinių medžiagų platinimu ir gaunamu pelnu, o dėl kitų aptariamo nusikaltimo inkriminavimą sąlygojančių požymių pasisakė iš esmės deklaratyviu teiginiu – jog jokie kiti požymiai nebuvo nustatyti.

4.3. Prokuroras nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu neginčijamai nustatė, kad S. V. buvo ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, A. P.. D. P.. N. T. ir T. P. nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje po nuteistojo S. V. užėmė pačią aukščiausią poziciją ir sudarė nusikalstamo susivienijimo branduolį. Pastarieji, įgyvendindami jiems pavestas užduotis, nurodymus duodavo kitiems nusikalstamam susivienijimui priklausantiems ir nepriklausantiems asmenims, vykdavo į susitikimus su kitais susivienijimo nariais, gabendavo į kitas šalis nusikaltimų vykdymui būtinas pinigines lėšas, atskirais atvejais perveždavo į Lietuvos Respubliką iš nusikalstamų veikų gautas lėšas. Kiti nusikalstamo susivienijimo nariai nusikalstamo susivienijimo sudėtyje užėmė žemesnę hierarchinę grandį ir buvo atsakingi už atskirų nusikalstamų veikų konkrečiose valstybėse realizavimą. Šie asmenys palaikė kontaktą ne su visais nusikalstamo susivienijimo nariais, bet tik su tais, kurie buvo susiję su jų kuruojamos nusikalstamos veikos sritimi. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad K. L. buvo atsakingas už BMK prekursoriaus tiekimą, taip pat pinigų BMK įgijimui perdavimą, G. C. buvo atsakingas už prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui iš Rusijos Federacijos, vėliau iš Ukrainos, R. V. buvo atsakingas už prekursoriaus BMK priėmimą bei realizavimą Nyderlandų Karalystėje, kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą bei perdavimą, L. P. rūpinosi transporto, vairuotojų draudžiamų medžiagų gabenimui suradimu, S. V. dalyvavo kokaino išgavime iš klijų, taip pat kokaino pagrobime Ispanijoje, jo pergabenime iš Ispanijos į Olandiją, taip pat koordinavo kartu veikusių asmenų veiksmus, siekiant pergabenti kokainą iš jachtos „(duomenys neskelbtini)“ į Ispanijoje išnuomotą namą, T. V. dalyvavo kokaino realizavime, taip pat jam kartu su kitais asmenimis 2013 m. buvo pavesta pasirūpinti kokaino pergabenimu iš Ispanijos į Olandiją, o vėliau ir į Angliją. Natūralu, kad žemesnės grandies nusikalstamo susivienijimo nariai, o būtent asmenys, atsakingi už tam tikros nusikalstamo susivienijimo veiklos srities kuravimą ar jos vykdymą, negalėjo sistemingai bendrauti su aukščiausią hierarchinę grandį nusikalstamame susivienijime užimančiais nariais. Juo labiau, ne visi minėti asmenys dalyvaudavo ir nusikalstamo susivienijimo sistemingai organizuojamuose susitikimuose, o nustatytas nusikalstamo susivienijimo ,,bendros kasos“ požymis apeliacinės instancijos teismo nebuvo detalizuotas, nurodant, kiek konkrečiai koks nusikalstamo susivienijimo narys skirdavo piniginių lėšų nusikalstamo susivienijimo veiklai finansuoti. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje pripažinta tik tai, kad tokia piniginių lėšų administravimo sistema egzistavo, o aukštesnės hierarchinės padėties nusikalstamo susivienijimo nariai šias pinigines lėšas skirstydavo narkotinių medžiagų įgijimui, laikymui, gabenimui bei realizavimui.

4.4. Prokuroras teigia, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas vieno iš žemesnės ,,agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo grandies nario, atsakingo už vieną sritį – narkotikų realizavimą Anglijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas S. P. narystės nusikalstamo susivienijimo sudėtyje įrodinėjimui taikė standartus, būdingus tiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie ,,agurkinių“ nusikalstamame susivienijime sudarė branduolį. Tai rodo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į anksčiau aptartą ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo sandaros specifiką, akcentavo būtinybę įrodyti S. P. sąsają su tais nusikalstamo susivienijimo veiklos požymiais, su kuriais pagal jo užimamą hierarchinę padėtį jis negalėjo būti susijęs.

4.5. Pasak apelianto, S. P. vaidmenį nusikalstamo susivienijimo sudėtyje patvirtino liudytojų A. R., A. P., M. K. bei R. M. parodymai.

4.6. Liudytojas A. R. parodė, kad S. P., nors ir savarankiškai darė nusikaltimus, tačiau taip pat talkino ir ,,agurkiniams“ – kartu darė nusikaltimus, prisijungdavo į pagalbą esant konfliktui su kita grupuote. Liudytojo teigimu, S. P. Anglijoje platino kitų ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo narių organizuotą iš klijų išgautą kokainą, kuris pastarajam buvo perduodamas per vilkikų vairuotojus. S. P. buvo informuojamas žinutėmis apie vilkikų ir vairuotojų duomenis, po ko su jais derindavo kokaino paėmimo Anglijoje vietą ir laiką. Pinigai už realizuotą kokainą buvo perduodami per V. G., kuris juos perduodavo T. P. ar A. P.. Tuo tarpu pats S. P. pinigų iš jų negaudavo, jo uždarbis buvo tai, kiek jis ,,užsimes“ virš kainos, už kurią kokainą gaudavo iš jų. Liudytojas A. R. nurodė, kad S. P. kokainas buvo nuvežtas apie 10-15 kartų.

4.7. Liudytojas R. M. parodė, kad pats nuteistasis S. V. važiuodavo pas S. P.. Šie susitikimai vykdavo kartą per 3 mėnesius.

4.8. Liudytojas M. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad nuteistieji L. P., A. R.. N. T., rečiau broliai P. ir S. V. atvažiuodavo pas S. P.. Kartais S. P. atvažiuodavo į restoranus ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas M. K. su S. P. matėsi maždaug du kartus per mėnesį. Liudytojas S. P. atpažino kaip asmenį, kuris nuolat bendravo su ,,agurkiniais“.

4.9. Liudytojas A. P. parodė, kad su S. P. buvo susitikęs Nyderlandų Karalystėje, Anglijoje bei Lietuvoje. Pasak liudytojo, S. P. susitikdavo tiek su S. V., tiek su T. P., N. T., A. R. bei broliais P.. S. P. vaidmuo buvo susijęs su kokaino platinimu, jis jam perduotus narkotikus platindavo Jungtinėje Karalystėje. Liudytojo teigimu, jis su S. P. tiesiogiai nekontaktuodavo, tik jie buvo susitikę, kai jis buvo atskridęs su A. R. į Angliją bei kai buvo Roterdame su P.. S. P. jam buvo pristatytas kaip asmuo, kuris yra jų žmogus ir turi narkotikų atidavimo galus Jungtinėje Karalystėje. Liudytojas A. P. taip pat patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, kad S. P. buvo asmuo, pažinojęs tam tikrus žmones, kuriems Anglijoje galėjo parduoti narkotines medžiagas. S. P. iki sulaikymo buvo priėmęs gal dvi, gal tris partijas, vėliau stabiliai išplatindavo po keturis arba penkis kilogramus. Pinigus už išplatintas narkotines medžiagas S. P. kažkaip pergabendavo į Lietuvą ir paduodavo S. V.. Kad atveždavo S. P., liudytojas žinojo, kadangi jam sakydavo, kad – ,,parvažiavo žmogus, parvežė“ ir jiems išdalindavo. Pirmą kartą buvo nurodyta, kad atvažiavo S. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“ ir parvežė pinigus. S. P. į šį pelną nepretenduodavo, nes uždirbdavo iš gauto kokaino realizacijos sekančiai grandžiai Anglijoje. Liudytojas taip pat nurodė, kad S. P. keletą kartų teko matyti grupuotės narių susitikimuose, taip pat kai pastarasis buvo atvažiavęs pas S. V..

4.10. Prokuroro nuomone, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad S. P. buvo pažįstamas tiek su nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., tiek su kitais nariais, sudariusiais šio susivienijimo branduolį. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik aptarti liudytojų parodymai, bet ir paties S. P. parodymai. Nors pastarasis nuolatinių ryšių su visais anksčiau aptartais asmenimis, taip pat su kitais žemesnės grandies nusikalstamo susivienijimo nariais, nepalaikė, tačiau nuolat kontaktavo su nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V. bei kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, kuriems buvo pavesta veikti S. P. kuruojamoje susivienijimo veiklos srityje. Vien tai, kad S. P. kaip nusikalstamo susivienijimo nario neįvardijo visi Lietuvos apeliacinio teismo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteisti asmenys, nesuteikia pagrindo teigti, jog S. P. nepriklausė ,,agurkinių” nusikalstamam susivienijimui. Prokuroras pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikalstamo susivienijimo daromų nusikaltimų nėra reikalaujama, kad nuolatiniais pastoviais tarpusavio ryšiais būtų saistomi visi nusikalstamo susivienijimo nariai, o ypač tie, kurie užima žemesnę grandį nusikalstamo susivienijimo hierarchinėje sistemoje. Priešingai, dėl susivienijimų veikloje naudojamų konspiracijos priemonių, hierarchinės bei užduočių ir vaidmenų paskirstymo sistemos, neretai žemesnę grandį užimantys nariai tarpusavyje nepalaiko jokių santykių ir nėra pažįstami, tokiu būdu užtikrindami šios bendrininkavimo formos latentiškumą. Todėl apygardos teismo apeliavimas į epizodišką S. P. bendravimą su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, kuris neva paneigia pastarojo priklausymą ,,agurkiniams“, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas ir iš esmės neatitinka tiek baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tiek BK 249 straipsnio 1 dalies atžvilgiu formuojamos teismų praktikos.

4.11. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad anksčiau atlikta surinktų įrodymų analizė patvirtina, jog S. P. ,,agurkinių” nusikalstamame susivienijime vykdė jam priskirtą užduotį – buvo atsakingas už narkotinių medžiagų realizavimų Anglijoje. Minėtą aplinkybę pripažino ir baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija. Tai reiškia, kad S. P., kaip ir kiti žemesnę hierarchinę grandį nusikalstamo susivienijimo sudėtyje užėmę asmenys, veikė konkrečioje jam kitų susivienijimo narių apibrėžtoje srityje – turėjo jam aiškiai paskirtą užduotį ir vaidmenį.

4.12. Be to, prokuroras nurodo, jog teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, Nr. 2K-209-699/2017). V. V., A. P., A. R. parodymais nustatyta, kad S. P., nuolat neteisėtai platindamas Jungtinėje Karalystėje ,,agurkinių” nusikalstamam susivienijimui priklausantį kokainą, tokiu būdu atliko funkcijas, užtikrinančias nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, kas leidžia identifikuoti jį kaip nusikalstamo susivienijimo narį. S. P. nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad V. V., A. P. ar A. R. turėtų pagrindo jį apkalbėti. Taip pat jis negalėjo pateikti oficialių duomenų apie savo pragyvenimo šaltinį inkriminuojamu laikotarpiu. Parodė, kad lėšų pragyvenimui gaudavo iš komercinio tarpininkavimo, tuo tikslu nuolat važinėjo į Angliją. Patikrinti šiuos S. P. parodymus nėra galimybių.

4.13. Prokuroras nesutinka su apygardos teismo akcentuota aplinkybe, neva paneigiančia S. P. priklausymą nusikalstamam susivienijimui, o būtent tai, kad pastarasis už parduotas narkotines medžiagas gautą pelną pasiimdavo pats. Prokuroro nuomone, negalima teigti, jog pajamų turėjimas iš nusikalstamo susivienijimo sudėtyje vykdomos nusikalstamos veikos yra aplinkybė, besąlygiškai paneigianti priklausymą šiam nusikalstamam dariniui. Nei nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika, nei BK 25 straipsnio 4 dalyje bei 249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas minėtos aplinkybės nepripažįsta paneigiančia BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimą. Priešingai, ši aplinkybė, kaip ir kitos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo veikla, privalo būti vertinamos ne atsietai, bet visų baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Todėl S. P. savarankiškai gaunamo pelno faktas kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste gali būti vertinamas iš esmės kaip nusikalstamo susivienijimo veiklos specifika, sąlygojama ir tarptautinio nusikalstamų veikų sudėčių realizavimo mechanizmo. Akivaizdu, jog dėl S. P. veiklos teritorijos, o būtent Anglijos, atlygį už jo vykdomas nusikalstamo susivienijimo nario funkcijas buvo paprasčiau gauti iš karto realizavus perduotas narkotines medžiagas, nei kelis kartus iš vienos valstybės į kitą gabenant gautą pelną. Kita vertus, teismas tinkamai neįvertino fakto, kad kiti nusikalstamo susivienijimo nariai visais nustatytais atvejais kokainą S. P. perduodavo be pinigų. S. P. su jais atsiskaitydavo tik realizavęs kokainą kitiems jam žinomiems platintojams Anglijoje. Atsižvelgdamas į gautų piniginių sumų dydžius, prokuroras teigia, jog toks pasitikėjimas S. P. rodo į tai, kad jis buvo nusikalstamo susivienijimo narys. Iš anksčiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog S. P. buvo perduodamos ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos, kurias jis platindavo Anglijoje. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodytu S. P. gauto pelno perdavimą kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, tiek liudytojas A. R., tiek liudytojas A. P. apklausų metu patvirtino, kad S. P. iš narkotinių medžiagų platinimo gautas pajamas, tiek pats, tiek pasinaudodamas kitų asmenų paslaugomis, perveždavo į Lietuvos Respubliką. Prokuroras pastebi, jog būtent šių liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pripažino patikimais, tačiau šioje nuosprendžio dalyje, nepateikiant konkrečių argumentų, jais nesirėmė.

4.14. Prokuroro nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybių, dėl kurių ,,agurkinių” branduolys kėlė pretenzijas S. P. ir pripažino jį skolingu stambią pinigų sumą. Jis garantavo, kad kokainą platinę žmonės patikimi ir be kokaino platinimo daugiau niekuo neužsiima. Vietoj to, po A. R. atlikto tyrimo, paaiškėjo, kad S. P. parinkti žmonės ne tik nesilaikė konspiracijos, pasakodami kitiems asmenims, kad parduoda ,,agurkinių” kokainą, ne tik įkliuvo policijai, turėdami su savimi raktą nuo būsto, kur buvo 5 kg kokaino ir 200 000 svarų už anksčiau realizuotą kokainą, bet ir pardavinėjo svetimą, ne ,,agurkiniams” priklausanti, heroiną, taip didindami rizikos faktorių. Iš ,,agurkinių” pretenzijų S. P., pastarojo ankstesnių pažadų, kad jo parinkti žmonės platins tik ,,agurkinių” kokainą, matyti, kad S. P. buvo nusikalstamo susivienijimo narys ir nei jis, jei jo parinkti žmonės neturėjo teisės užsiiminėti kitoms grupuotėms priklausiančių narkotikų realizavimu. Kita vertus, ,,agurkinių” branduolys liepė S. P. grąžinti jiems 100 000 eurų. Prokuroro nuomone, jeigu S. P. nebūtų susivienijimo narys, iš jo būtų pareikalauta pilna prarastų pinigų suma – 200 000 prarastų svarų ir tiek pat už 5 kg prarasto kokaino. Pasirinktas kompromisinis variantas dar kartą parodo, kad N. P. buvo ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo narys.

4.15. Prokuroras nurodo, jog tiek liudytojas R. M., tiek liudytojas M. K. patvirtino, kad S. P. susitikdavo tiek su nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., tiek ir su kitais nusikalstamo susivienijimo branduolį sudariusiais asmenimis. Pastarasis taip pat dalyvaudavo ir susivienijimo narių susitikimuose. Minėtą aplinkybę patvirtino liudytojai M. K. ir A. P.. Pats S. P. teisme neneigė, kad susitikinėjo su ,,agurkinių” branduoliu savo namuose. Be to, pats bylą nagrinėjęs teismas pripažino, jog S. P. susitikdavo su nusikalstamo susivienijimo vadovu, palaikė santykius ir su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais.

4.16. Prokuroras taip pat nesutinka su nuosprendyje konstatuota aplinkybe, jog S. P. nedalyvavo nusikaltimų planavime ir organizavime, neprisidėjo prie bendros kasos formavimo ir nebuvo finansuojamas iš šios kasos. Prokuroras atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendyje konstatuotą ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo specifiką. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentus dėl duomenų apie S. P. prisidėjimą prie bendros kasos nebuvimą būtina įvertinti kitų žemesnės grandies nusikalstamo susivienijimo narių baudžiamosios atsakomybės ribų aspektu. Pasak prokuroro, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nedetalizuota, kokiu mastu ir kokiais būdais nusikalstamo susivienijimo nariai, atsakingi už atskirų nusikaltimų vykdymą konkrečiose valstybėse, o būtent nariai, kurių vaidmenys iš esmės buvo analogiški S. P. vaidmeniui, prisidėjo prie bendros nusikalstamo susivienijimo kasos formavimo ir lėšų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas tik pripažino, kad tokia kasa egzistavo, ją administravo nusikalstamo susivienijimo branduolį sudarantys nariai, o ją sudariosios piniginės lėšos buvo skirstomos konkretiems nusikaltimams daryti ir nusikalstamo susivienijimo veiklai palaikyti. Prokuroro įsitikinimu, vien tai, jog tiek Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, tiek skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta, kokia apimtimi kuris iš nusikalstamo susivienijimo narių prisidėdavo prie bendros kasos formavimo, nepaneigia šių narių, įskaitant ir S. P. priskirtinumo ,,agurkinių” nusikalstamam susivienijimui.

4.17. Prokuroras taip pat teigia, jog kita nuosprendžio argumentų dalis iš esmės yra siejama ne su S. P. inkriminuotu BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu, bet su BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiais. Pirmosios instancijos teismo akcentuotas kaltinamojo dalyvavimas nusikalstamų veikų planavime ir organizavime, iš esmės šių veikų planavimas ir organizavimas, sudaro BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vadovavimu nusikalstamam susivienijimui yra priskiriami tokie veiksmai, kaip nusikalstamų veikų planų rengimas, taip pat konkrečių nusikaltimų rengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-699/2017, Nr. 2K-189-1073/2019). Todėl apeliavimas į S. P. veiksmų nepriskirtinumą BK 249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sričiai, pateikiant argumentus, susijusius su kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtimi, prokuroro nuomone, neatitinka teismų praktikos bei baudžiamojoje byloje nustatyto kaltinamojo priskirtinumo žemesnei nusikalstamo susivienijimo narių grandžiai, ir iš esmės sąlygoja pagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

4.18. Galiausiai prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas S. P. veiksmuose BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nebuvimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo BK 249 straipsnio atžvilgiu formuojama teismų praktika bei minėtų aplinkybių pagrindu padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

4.19. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į aptariamoje nuosprendžio dalyje atliktą netinkamą įrodymų vertinimą, iš kurios matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir iš esmės apsiribojo pavienių įrodymų šaltinių aptarimu, šių šaltinių nepalyginant bei nesujungiant jų į vientisą loginę grandinę. Šioje nuosprendžio dalyje iš esmės buvo aptariamos kelios įrodymų rūšis – liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, o būtent – teisėsaugos institucijų pažymos. Nors iš esmės beveik visuose šiuose įrodymų šaltiniuose vienokia ar kitokia apimtimi buvo kalbama apie S. P. priklausymą ,,agurkinių” nusikalstamam susivienijimui, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas įrodymų visumos, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė teisėsaugos institucijų sudarytam foto lentelių albumui, kuriame S. P., kaip nusikalstamo susivienijimo nario ar su šiuo susivienijimu susijusio asmens, nuotraukos nebuvo. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas liudytoju A. R., A. P., M. K., R. M. parodymų, kuriuos pats pripažino patikimais ir nuosekliais, iš esmės konstatavo, kad nesant kaltinamojo nuotraukos kartotekoje jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje negali būti laikomas įrodytu.

4.20. Prokuroras atkreipia dėmesį į skirtingą pirmosios instancijos teismo šio įrodymo vertinimą skirtingų aplinkybių kontekste. Iš skundžiamos nuosprendžio dalies matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 2011 m. birželio 16 d. nutarimu buvo sudarytas foto lentelių albumas – kartoteka, kuriame išvardinti asmenys, priskiriami ar susiję su ,,agurkinių” nusikalstamu susivienijimu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šią kartoteką sudarė 76 nuotraukos, kurioje buvo minimi tiek nusikalstamo susivienijimo vadovai, tiek eiliniai nariai, tiek atskiros grupuotės, tačiau S. P. joje nebuvo minimas. Tai reiškia, jog šiame rašytiniame įrodyme buvo duomenys ne tik apie nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir atskiras grupuotes, kurios su nusikalstamo susivienijimo nariais veikė kitomis bendrininkavimo formomis, įskaitant ir organizuotą grupę. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nors S. P. nebuvo ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo narys, jis su šio nusikalstamo susivienijimo nariais veikė organizuotos grupės forma. Tai reiškia, kad sprendžiant S. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl dalyvavimo organizuotos grupės, susijusios su ,,agurkinių” nusikalstamu susivienijimu, sudėtyje, pirmosios instancijos teismas įrodomosios reikšmės minėtai teisėsaugos institucijų pažymai ir duomenų apie kaltinamąjį joje nebuvimui, nesuteikė, nors joje buvo aptariami ir organizuotos grupės forma su susivienijimu veikę asmenys. Akivaizdu, kad duomenų apie S. P. nebuvimas minėtoje pažymoje sprendžiant klausimą dėl pastarojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, buvo pripažintas lemiamu aspektu, tuo tarpu, analizuojant pastarojo veiksmų inkriminavimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, neįvertintas ir nutylėtas. Prokuroro nuomone, toks skirtingas to paties įrodymo vertinimas tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus vertino selektyviai.

4.21. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas, akcentuodamas S. P. kaltę patvirtinančių įrodymų stoką, taip pat paminėjo kitą teisėsaugos institucijų pažymą. Teismas nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d./ 2014 m. gegužės 7 d. pažymoje S. P. buvo įvardintas tik kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, nepateikiant jokių išsamesnių duomenų. Įvertinęs šios pažymos turinį, prokuroras daro išvadą, nurodydamas, jog minėtoje pažymoje esantys duomenys tik patvirtina, bet nepaneigia, liudytojų A. R., A. P., M. K., R. M. parodymus. Prokuroro nuomone, skundžiamame nuosprendyje aptarti minėtoje pažymoje trūkstami duomenys, kurių buvimas neva būtų patvirtinęs S. P. priskirtinumą nusikalstamo susivienijimo sudėčiai, tik patvirtina, kad ir šį įrodymų šaltinį pirmosios instancijos teismas vertino atsietai nuo visų kitų byloje surinktų įrodymų. Prokuroras taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas pažymos turinį ir pabrėždamas jos lakoniškumą, išsakė poziciją, kad viename įrodyme, norint jam suteikti įrodomąją reikšmę, privalu užfiksuoti visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes.

4.22. Prokuroras taip pat nurodo, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje įrodymų vertinimo srityje pripažįstama, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai vertinant įrodymus buvo padarytos klaidos dėl įrodymų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K74-976/2017, Nr. 2K-233-1073/2020). Prokuroras teigia, jog būtent šis baudžiamojo proceso pažeidimas konstatuotinas įvertinus pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įrodymų, susijusių su S. P. dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo pasitarimuose, visiško nebuvimo. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apie S. P. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo pasitarimuose minėjo tiek liudytojas M. K., tiek liudytojas A. P.. Tuo tarpu liudytojai R. M. ir M. K. parodė, jog pas S. P. atvykdavo ir nusikalstamo susivienijimo vadovas. Prokuroro nuomone, minėta liudytojų pateiktų parodymų turinio vertinimo klaida taip pat suponuoja išvadą apie pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą.

4.23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų ir padarė esminius minėtos normos pažeidimus. Anot prokuroro, nors skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi proceso metu surinkti ir ištirti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai (S. P., liudytojų A. P., A. R., M. K., R. M. parodymai, teisėsaugos institucijų pažymos), tačiau išsami šių įrodymų analizė neatlikta, padaryta klaidų dėl jų turinio, liudytojų parodymai nepalyginti su rašytiniais įrodymais, o lemiama įrodomoji reikšmė teikta pavieniams įrodymų šaltiniams.

Dėl S. P. neteisėto disponavimo 16-18 kg medžiaga, kurios sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis kokaino

4.24. Prokuroras nurodo, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog vienas iš argumentų, neva paneigiančių S. P. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, buvo pastarojo išteisinimas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Tačiau prokuroras teigia, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins pagrįstais šiame skunde išdėstytus argumentus dėl S. P. išteisinimo pagal BK 249 straipsnį nepagrįstumo, pasitvirtintų kaltinime nurodytos aplinkybės, kad neteisėto disponavimo 16-18 kg kokaino epizode S. P. veikė kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių, ir tai iš esmės pakeistų situaciją vertinant įrodymų visumą sprendžiant S. P. kaltės klausimą.

4.25. Prokuroro nuomone, baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau apeliaciniame skunde aptarti įrodymai patvirtina, kad S. P. priklausė ,,agurkinių” nusikalstamam susivienijimui, todėl, nors ir būdamas atsakingas tik už dalies draudžiamų medžiagų neteisėtą disponavimą, o būtent – jų platinimą Jungtinėje Karalystėje, taip pat turėjo atsakyti už neteisėtą disponavimą visa 16-18 kg medžiaga. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismas pagrindinėje byloje. 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendyje nusikalstamo susivienijimo narių, kurie tik dalinai prisidėjo prie minėto nusikaltimo sudėties realizavimo, veiksmus, teismas vertino visos neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos kontekste ir pagrįstai jiems inkriminavo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

4.26. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad kitoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo vidiniam apsisprendimui, patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 259- 697). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas iš esmės pripažino, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėjo įtakos jo vidiniam apsisprendimui, tačiau, prokuroro nuomone, šioje skundžiamoje nuosprendžio dalyje selektyviai pasisakė dėl pagrįstomis pripažintų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Be to, vienų aplinkybių pripažinimas pagrįstomis, o kitų paneigimas, nebuvo grindžiamas aiškiai apibrėžtu teisiniu argumentavimu.

4.27. Skundžiamoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies atsižvelgia ir į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį vertinimų, kiek tai susiję su S. P. pateiktu kaltinimu. Remdamasis gramatiniu teisės aiškinimo metodu, prokuroras daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, jog rėmėsi visomis Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, susijusiomis su S. P. inkriminuotu ir šioje apeliacinio skundo dalyje aptariamu epizodu, tačiau iš tikrųjų akcentavo tik atskiras šių išvadų dalis. Prokuroras taip pat teigia, kad nors teismas pripažino, jog minėtu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti ir kiti asmenys, padarę nusikalstamas veikas kartu su S. P., bei rėmėsi šio teismo konstatuotomis išvadomis dėl skirtingose vietose rastų narkotinių medžiagų priskirtinumo vienam jų bendram, nusikalstamo susivienijimo narių valdytam, šaltiniui, tačiau skundžiamame nuosprendyje nutylėjo Lietuvos apeliacinio teismo išvadas dėl dalies narkotinių medžiagų, perduotų S. P., platinimo. Pasak prokuroro, tai reiškia, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nutylėtos esminės, su S. P. susijusios, aplinkybės, turinčios lemiamą reikšmę teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui.

4.28. Prokuroras pažymi, jog į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagrindinėje byloje atsisakyta iš kaltinimo pašalinti 7-9 kg miltelių, kuriuos A. R. kartu su T. V. išplatino S. P., neatsižvelgiant į tai, kad jie nebuvo surasti, ištirti. Šioje nuosprendžio dalyje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi A. R. parodymais, kuriais jis patvirtinto, kad iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę abiem atvejais buvo gabenama ne kokia nors kita medžiaga, o būtent kokainas, tai patvirtina ir išvados, pateiktos dėl Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje paimtų ir ištirtų narkotinių medžiagų. Kokainas buvo gabenamas supakuotas po vieną kilogramą, pirmą kartą atgabenta 8-10 paketų. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje sulaikytų paketų svoris buvo apie 1 kg. Be to, prokuroras nurodo, jog sprendžiant iš A. R. parodymų, kaip ir R. B., J. Ž. atveju, taip ir S. P. atvejais, pirkėjams buvo pateikiami narkotinės medžiagos pavyzdžiai. Pirkėjams įsitikinus kokaino kokybe, ši iš Ispanijos Karalystės atgabenta narkotinė medžiaga buvo parduota. Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo pagrindo šiuos A. R. parodymus pripažinti nepatikimais, taip pat neturėjo pagrindo iš kaltinimo pašalinti aplinkybių, susijusių su S. P. platinimui perduotos 7-9 kg medžiagos, kurios sudėtyje buvo kokainas, neteisėtu disponavimu.

4.29. Prokuroras teigia, jog minėtos apeliacinės instancijos teismo išvados skundžiamame nuosprendyje aptartos nebuvo. Teismas apsiribojo teiginiais apie Lietuvos apeliacinio teismo išvadų pagrįstumą, nenurodęs jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje baudžiamojoje byloje. Prokuroro nuomone, kitoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų esminių faktinių aplinkybių nutylėjimas nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Deklaratyvus nurodymas apie Lietuvos apeliacinio teismo pagrįstų išvadų visumos įtaką skundžiamam teismo sprendimui ir konstatavimas aplinkybių, kurios yra visiškai priešingos cituojamam teismo sprendimui, prokurorui leidžia daryti išvadą apie skundžiamo nuosprendžio turinio prieštaringumą bei teisinio argumentavimo nenuoseklumą.

4.30. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo poziciją liudytojo A. R. parodymų atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nors įtariamojo A. R. parodymų patikimumas patvirtintas pagrindinėje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, tačiau vien pastarojo parodymų S. P. kaltei pagrįsti neužtenka. Anot teismo, A. R. parodymų nepatvirtino kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jo nebuvo galimybės apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika vien tokiais liudytojo parodymais remtis negalima. Prokuroras pažymi, jog priešingai nurodytai išvadai, tiek EŽTT, tiek nacionalinė teismų praktika asmens, kurio apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu nėra galimybės, parodymų vertinimui netaiko tokių kategoriškų vertinimo kriterijų, kuriuos akcentavo pirmosios instancijos teismas. Minėta kategoriška teismo išvada yra būdinga liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų vertinimui. Prokuroro nuomone, apygardos teismas, akcentuodamas liudytojo parodymų kompensavimo priemonių nebuvimą, iš esmės siaurąją prasme vertino paties teismo nuosprendyje cituojamą teismų praktiką ir jos tinkamai nesugretino su baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pagal paties teismo minėtą tiek nacionalinę, tiek tarptautinę teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad asmuo nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, neatima galimybės pastarojo parodymais remtis apkaltinamajame nuosprendyje.

4.31. Pagal EŽTT praktiką, tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus asmens parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio asmens apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimą, yra galimybės rasti asmenį (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal EŽTT praktiką, tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio asmens, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 2222/06; Didžiosios kolegijos 2015 m gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniji, peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07). Tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant procesines garantijas, leidžiančias tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio asmens parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Horncastle ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4184/10). Prokuroras pabrėžia ir tai, jog kaip svarbi garantija užtikrinant asmens parodymų patikimumą nurodoma ir tai, kad jie buvo duoti nepriklausomam teismo pareigūnui – ikiteisminio tyrimo teisėjui (2016 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Przydzial prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15487/08).

4.32. Be to, prokuroras nurodo, jog nagrinėjamoje byloje pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog A. R. parodymais nėra pagrindo abejoti – jie yra nuoseklūs, atitinka baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, juos patvirtina tiek baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tiek kiti įrodymai. Pažymi ir tai, jog minėtų įrodymų patikimumą pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas, akcentavęs būtinybę remtis ir tais pastarojo parodymais, kurie buvo susiję su S. P. inkriminuota nusikalstama veika. Prokuroras taip pat teigia, jog, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pakankamai šio asmens parodymų tikrumą kompensuojančių saugiklių, pats teismas atliko kruopštų minėto liudytojo parodymų patikrinimo procesą. Be to, baudžiamojo proceso metu pagrindinėje byloje teisėsaugos institucijos ir Lietuvos apeliacinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių liudytojo buvimo vietai nustatyti, todėl prokuroras mano, jog valstybės institucijos įvykdė pareigą imtis pakankamų priemonių surasti ir apklausti A. R.. Juo labiau, baudžiamojoje byloje nustatyta viena iš pagrindinių ir EŽTT praktikoje pripažįstamų asmens parodymų patikimumo garantijų – pastarojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Remiantis nurodytu, prokuroras teigia, kad baudžiamojoje byloje nustatytas įtariamojo A. R. parodymu patikimumas, taip pat išnaudotos visos galimybės nustatyti jo buvimo vietą, ir daro išvadą, kad pastarojo parodymais būtina remtis ir šioje baudžiamosios bylos dalyje.

4.33. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo skirtingą šių parodymų vertinimą skirtingų kaltinamiesiems inkriminuotų epizodų aspektu. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė A. R. parodymais, susijusiais su šioje apeliacinio skundo dalyje aptariama nusikalstama veika, konstatavęs, kad A. R. nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo tarpu, analizuojant pastarojo parodymus kitame S. P. inkriminuoto nusikaltimo epizode, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog, nors A. R. ir nebuvo apklaustas teismo proceso metu, baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą šiais parodymais vadovautis. Prokuroro nuomone, toks prieštaringas vieno įrodymų šaltinio turinio vertinimas skirtingų nusikalstamų veikų kontekste nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, vadovaudamasis visomis BPK 20 straipsnio 5 dalyje bei šios normos atžvilgiu teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis. Pasak prokuroro, nustačius, kad A. R. parodymai patikimi ir jais galima remtis, teismas turėjo tai taikyti ir nagrinėjamame epizode.

4.34. Apibendrindamas prokuroras daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, dėl ko buvo padarytos prieštaringos išvados. Be to, kvestionuodamas atskiros įrodymų rūšies įrodomąja reikšmę, nacionalinės ir tarptautinės teismų praktikos nuostatas taikė, tinkamai jų nesugretinęs su baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir tai įtakojo nepagrįsto ir minėtos teismų praktikos neatitinkančio sprendimo priėmimą.

Dėl S. P. ir A. P. neteisėto disponavimo 174 kg medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino

4.35. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl S. P. ir A. P. išteisinimo neteisėtai disponavus 174 kg medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, prokuroras atkreipia dėmesį į teismų praktikoje formuojamus teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746-2017, Nr. 2K-79-976/2016) bei teisiniam aiškumui keliamus reikalavimus, nurodo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra aiškiai išdėstytos S. P. inkriminuoto kaltinimo aplinkybės, taip pat aiškiai apibrėžta kaltinimo dalis, kuri, anot bylą nagrinėjusio teismo, nepasitvirtino. Tuo tarpu analizuojant nuosprendžio aprašomąją dalį, susijusią su A. P., negalima nustatyti, kokios faktinės aplinkybės pastarajam buvo inkriminuotos ikiteisminio tyrimo metu ir kurios iš jų nepasitvirtino. Pasak prokuroro, šioje nuosprendžio dalyje aptariama tik ta kaltinimo dalis, kuri baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo buvo pripažinta įrodyta. Todėl siekiant nustatyti tas su A. P. susijusias aplinkybes, kurios, anot pirmosios instancijos teismo, šioje byloje nepasitvirtino, yra būtina analizuoti nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pateiktas išvadas. Be to, prokuroras teigia, jog, šias išvadas įvertinus kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų aplinkybių kontekste, matyti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo tam tikras A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Prokuroras daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išplėtė A. P. pareikšto kaltinimo ribas, kadangi pasisakė dėl tų aplinkybių, kurios pastarajam nebuvo inkriminuotos – A. P. buvo inkriminuotos aplinkybės, tapačios kitiems su juo veikusiems ir aukštesnę grandį nusikalstamame susivienijime užėmusiems asmenims, nuteistiems Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu.

4.36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tiek S. P., tiek A. P. žinojo bei suprato, kad nusikalstamo susivienijimo nariai neteisėtai disponuoja 174 kg medžiaga, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino. Pasak teismo, liudytojai V. V.. D. R., A. P. ir V. Š. nieko nepasakojo apie tai, kad S. P. ar A. P. buvo informuoti apie 174 kg narkotinių medžiagų bendrą kiekį, kad dalis kokaino buvo perduota M. M., V. Š. ar pargabenta į Lietuvą. Anot liudytojų A. R. ir A. P., A. P. buvo vienas iš kurjerių, todėl tikėtina negalėjo žinoti apie kitus kurjerius ir jų gabentas medžiagas. Pasak teismo, byloje buvo būtina nustatyti, kad A. P. savo veiksmais prisidėjo prie kitos dalies kokaino, kuria disponavo kiti asmenys, disponavimo arba suprato, jog kiti bendrininkai disponuoja dar kita dalimi kokaino, bei tam pritarė, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tokiu atveju A. P. tyčia turėjo apimti tik tą dalį veiksmų, susijusių su įgijimu, laikymu, gabenimu ar platinimu kokaino dalies, kuri buvo jiems perduota, bet nebuvo rasta. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas konstatavo būtinybę tikslinti A. P. kaltinimą, šalindamas iš jo neteisėtą disponavimą 174 kg miltelių su kokainu, nustatydamas, kad A. P. neteisėtai įgijo, gabeno ir platino ne visą kiekį – 174 kg kokaino, o tik nenustatytą jo dalį.

4.37. Prokuroras teigia, jog iš A. P. inkriminuoto kaltinimo, kuris nuosprendyje tinkamai nebuvo aptartas, matyti, kad anksčiau aptartos teismo nurodytos aplinkybės A. P. nebuvo inkriminuotos. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotos grupės forma bendrai su S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., V. V., D. R., S. V. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 90 kg kokaino, neteisėtai šį kokainą pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką bei neteisėtai šį kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje. Tai reiškia, kad A,P. inkriminuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo siejamas išimtinai su 90 kg kiekiu, o būtent, su tuo kiekiu, kuris kaltinamajam kaip kurjeriui buvo perduotas pergabenti. Jokie kiti veiksmai, kuriuos kaltinamojo bendrininkai atliko su visa draudžiama medžiaga – 174 kg, A. P. inkriminuoti nebuvo, todėl šių aplinkybių baudžiamojo proceso metu įrodinėti nereikėjo, taip pat nereikėjo nustatyti, jog A. P. suvokė, kad kiti bendrininkai disponuoja visa 174 kg medžiaga. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į nuosprendžio dalį, kuria teismas apeliavo į būtinybę tikslinti A. P. inkriminuotą kaltinimą, šalinant iš kaltinimo neteisėtą disponavimą 174 kg miltelių su kokainu ir nurodant, kad A. P. neteisėtai disponavo tik bendra 174 kg miltelių kiekio dalimi. Šios aplinkybės kaltinamajam nebuvo inkriminuotos, todėl jų šalinti iš jam (A. P.) pareikšto kaltinimo nebuvo ne tik pagrindo, bet ir galimybės. Be to, prokuroras nurodo, kad nors teismas ir nurodė, jog minėtą aplinkybę pašalino iš kaltinimo ir ją išdėstė anksčiau nurodytu būdu, tačiau susipažinus su galutine teismo išvada dėl A. P. pareikšto kaltinimo, ši neva patikslinta aplinkybė taip pat nėra nurodyta.

4.38. Prokuroras pažymi ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu tiek valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjusi trijų teisėjų kolegija neparodė iniciatyvos S. P. pakeisti kaltinimą anksčiau išvardintų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrindu. Pasak prokuroro, tokios teismo išvados nėra logiškos ir sudaro prielaidas abejoti nuosprendžio pagrįstumu. Juo labiau, toks teismo savarankiškas faktinių aplinkybių inkriminavimas ir jų paneigimas ne tik pažeidžia rungimosi principą, bet ir kelia abejones dėl teisingumo vykdymo.

4.39. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teismų praktiką bei teismo išvadas dėl A. P. veiksmų, neva susijusių su 174 kg draudžiamos medžiagos kiekiu, prokuroras daro išvadą, kad šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų – yra prieštaringas, paremtas kaltinimu, kuris proceso dalyviams nebuvo žinomas ir aplinkybėmis, kurios visapusiškai nuosprendyje nebuvo aptartos.

4.40. Prokuroras nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu A. P. inkriminuoto epizodo kontekste, kuriame teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad A. P. narkotines medžiagas gabeno kaltinime nurodytu dažnumu. Pasak teismo, liudytojo V. V. parodymai nėra tikslūs, o kitų įrodymų byloje nėra. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, susijusius su A. P. inkriminuota nusikalstama veika, nors ir pripažindamas liudytojo V. V. parodymų patikimumą, esminę reikšmę suteikė pastarojo suklydimui dėl A. P. vairuojamų transporto priemonių. Pasak teismo, šis netikslumas nesuteikia pagrindo teigti, jog kaltinamasis du kartus automobiliu ,,Audi“ gabeno narkotines medžiagas, taip pat jas platino.

4.41. Prokuroras nurodo, jog teismų praktikoje viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis bylą nagrinėjantis teismas, yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Taip pat pabrėžia, jog vienas liudytojo pateiktų parodymų netikslumas negali paneigti kitais įrodymais patvirtintų aplinkybių.

4.42. Pasak prokuroro, iš nuosprendžio aptariamos dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai byloje surinktus įrodymus vertino atskirai, nesujungdamas jų į vientisą loginę grandinę bei išskirtinę reikšmę suteikdamas vieno liudytojo parodymų netikslumams. Bylos proceso metu kitas liudytojas D. R. patvirtino, kad A. P. narkotines medžiagas gabeno būtent du kartus ir būtent ,,Audi” automobiliu. A. P. priskirtinos funkcijos įgyvendinimą patvirtino ir liudytojas A. R., patvirtinęs A. P. atliktą narkotikų gabenimą ,,Audi” automobiliu, bei liudytojas V. V.. Prokuroro nuomone, nors pastarasis suklydo dėl A. P. vairuojamos transporto priemonės, tačiau jis patvirtino kaltinamajam inkriminuotas aplinkybes, t. y. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis draudžiamas medžiagas vežė du kartus. Prokuroras pažymi ir tai, kad teismas, vertindamas liudytojo V. V. suklydimo įtakos svarbą byloje surinktiems įrodymams, neįvertino bei neaptarė liudytojos E. P. parodymų turinio. Nors nuosprendyje užfiksuota, kad E. P. apklausų metu nurodė, kad su savo sutuoktiniu 2011 metų pavasario ir vasaros laikotarpiu lankėsi Europoje, o kiek vėliau, kai buvo šalta, vyko į Prancūziją, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nepripažino patvirtinančiais liudytojo V. V. parodymus, taip pat ir tą faktą, kad A. P. narkotines medžiagas su automobiliu ,,Audi” vežė du kartus, o su sutuoktine po Europą keliavo du kartus – vieną vasarą, kitą – praėjus neilgam laiko tarpui šaltuoju metu laiku. Teismas nurodė, kad liudytoja, apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu, parodė, jog antrą kartą į užsienį, o būtent – į Prancūzijos Respubliką, vyko 2012 metais, tačiau minėta liudytojos nurodyta aplinkybė jokiais kitais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais nebuvo patvirtinta. Be to, šioje nuosprendžio dalyje pats teismas nurodė, kad būtina remtis šios liudytojas parodymais, kadangi jie patvirtina, jog kaltinamasis su liudytoja įvykių metu buvo kaltinime nurodytose vietose, tačiau jais nesirėmė.

4.43. Anksčiau aptartų aplinkybių kontekste prokuroras daro išvadą, kad liudytojo D. R. parodymus apie dvi A. P. keliones ,,Audi” automobiliu į Nyderlandų Karalystę, taip pat kelionę nenustatytu automobiliu į Prancūzijos Respubliką, patvirtina tiek liudytojos E. P. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. V. parodymai. Pasak prokuroro, V. V. suklydimo lemiamos įrodomosios reikšmės nepatvirtina anksčiau aptartų liudytojų parodymai, taip pat ir paties liudytojo pateikti paaiškinimai dėl suklydimo ir nuo kaltinamajam inkriminuotų įvykių praėjęs ilgas laiko tarpas.

4.44. Be to, prokuroras nurodo, jog anksčiau aptartais įrodymais patvirtinus tiek A. P. kelionės į Prancūzijos Respubliką faktą, tiek liudytojo V. V. parodymų patikimumą, kurį taip pat patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, negalima nesiremti liudytojo V. V. parodymais dėl A. P. dalyvavimo perkraunant narkotines medžiagas iš jo vairuoto nenustatyto modelio automobilio į automobilį ,,Peugeot 806”. Juo labiau, minėto liudytojo parodymų patikimumų ir nuoseklumą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas. Prokuroro nuomone, teigti, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. P. inkriminuotą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo epizodą, negalima.

4.45. Be nurodytų argumentų, prokuroro teigimu, A. P. kaltę dėl pastarojo disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kokaino kiekiu patvirtina ir automobilyje ,,Peugeot 806” rastos draudžiamos medžiagos kiekis. Todėl aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent A. P. nenustatytu automobiliu į Prancūzijos Respubliką atgabentas narkotines medžiagas kartu su N. T. ir V. V. perkrovė į automobilį ,,Peugeot 806”. Būtent šiame automobilyje vėliau buvo rasta 1002,43 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nustatytas labai didelis 857,097 g narkotinės medžiagos kokaino kiekis. Be to, prokuroras teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams inkriminuoto epizodo, susijusio su 174 kg draudžiama medžiaga, pagrįstumą, motyvuotai pripažino, jog būtent ši Lietuvos Respublikoje rasta medžiaga, kurią Prancūzijos Respublikoje paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariai ir A. P., buvo viso bendro 174 kg krovinio dalis. Nustačius Lietuvos Respublikoje rastos medžiagos dalies sąsajas su bendru jos kroviniu, taip pat patvirtinus A. P. atliktą šios medžiagos gabenimą bei jos pakrovimą į transporto priemonę, kurioje vėliau buvo surasta šios medžiagos dalis, prokuroras daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai privalo būti kvalifikuojami ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bet pagal 260 straipsnio 3 dalį.

4.46. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, siekiant patraukti S. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo būtina nustatyti pastarojo tyčią disponuojant visu kiekiu narkotinių medžiagų, kurios buvo išimtos kelių valstybių teritorijose. Pasak prokuroro, nors teismas apeliavo į S. P. veiksmų priskirtinumą organizuotos grupės bendrininkavimo formai, tačiau šiame skunde ankščiau aptarti įrodymai, taip pat baudžiamojoje byloje nustatytos ir klaidingai pirmosios instancijos teismo interpretuotos aplinkybės patvirtina S. P. nusikalstamų veikų atitikimą pavojingiausiai bendrininkavimo formai – nusikalstamam susivienijimui.

4.47. Prokuroras pažymi, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, S. P. aptariamame epizode inkriminuotos aplinkybės nebuvo siejamos su narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo surastos Anglijoje sulaikius M. M. ir Rusijos Federacijoje sulaikius A. S., todėl šios aplinkybės baudžiamojo proceso metu nebuvo įrodinėjamos. Jos tik patvirtino, kad kaltinamajam inkriminuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo susijęs su tuo pačiu bendru narkotinių medžiagų šaltiniu, iš kurio tame tarpe buvo gabentos ir pas M. M. bei A. S. surastos draudžiamos medžiagos. Prokuroro nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtino ir tai, kad tiek S. P., tiek kiti nusikalstamo susivienijimo nariai, veikdami bendrai, skirtingose vietose neteisėtai disponavo 174 kg miltelių sudedamosiomis dalimis, kurias sudarė narkotinė medžiaga kokainas. S. P. kaltinime figūruoja bendro 174 kg miltelių kiekio dalys, iš kurių viena buvo surasta Lietuvos Respublikoje, automobilyje ,,Peugeot 806“, o kitos S. P. buvo platinamos Anglijoje. Pasak prokuroro, šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau šiame skunde aptarti įrodymai, susiję su S. P. priklausymu ,,agurkinių” nusikalstamam susivienijimui. Taip pat ir paties pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai ir padarytos išvados apie S. P. atitekusių narkotinių medžiagų platintojo vaidmenį.

4.48. Galiausiai prokuroras teigia, jog baudžiamojo proceso metu anksčiau skunde aptartų įrodymų pagrindu nustačius S. P. priklausymą nusikalstamam susivienijimui ir jo tikslingus veiksmus, nukreiptus į neteisėtą disponavimą 174 kg milteliais, kurių sudėtyje buvo nustatytas ne mažesnis nei 857,097 g narkotinės medžiagos kokaino kiekis, S. P. veiksmus būtina kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

4.49. Nesutikdamas su S. P. ir A. P. paskirtomis bausmėmis, prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs S. P. ankstesnių teistumų dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo fakto, slapstymosi nuo teisėsaugos institucijos aplinkybės, taip pat A. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, iš esmės netinkamai taikė baudžiamajame įstatyme įtvirtintas nuostatas, susijusias su tinkamu bausmės skyrimu. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. P. ir A. P. bausmes, nesivadovavo tiek BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, tiek teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-25-942/2015, Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016). Be to, anot apelianto, teismas, skirdamas švelnesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, taip pat atidėdamas jų vykdymą, Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo tvarką bei principus, taikė selektyviai, pirmenybę teikdamas nuteistųjų interesams. Prokuroro nuomone, paskirtų bausmių dydžiai neatitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek pačių nuteistųjų pavojingumo, ir suponavo bausmės paskirties turinio iškraipymą. Prokuroras taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl S. P. ir A. P. skiriamų bausmių dydžių, teisingumo principo įgyvendinimą vertino vienpusiškai ir suabsoliutino baudžiamojo proceso ilgą trukmę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes vertindamas išimtinai per minėtos aplinkybės prizmę. Nors skundžiamame nuosprendyje buvo apeliuojama į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, buvo aptartos tiek kaltinamuosius, tiek jų padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės, tačiau jų svarba, nepaisant proporcingumo principo, apygardos teismo buvo besąlygiškai paneigta būtinybės kompensuoti kaltinamųjų baudžiamojo proceso metu patirtus suvaržymus.

4.50. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 metais, pranešimas apie įtarimą S. P. buvo įteiktas 2017 m. gegužės 10 d., o A. P. – 2014 m. kovo 6 d. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2018 m. balandžio 11 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2020 m. gruodžio 22 d.

4.51. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog baudžiamasis procesas nuo jo pradžios truko devynerius metus. Taip pat sutinka ir su ta aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. bylos nagrinėjimas teisme nevyko dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo ligos. Tačiau, prokuroras mano, jog vien ši aplinkybė negali nulemti teismo išvados dėl nepakankamai optimalių valstybės institucijų veiksmų organizuojamą baudžiamąjį procesą. Teismų praktikoje bylose, kuriose nagrinėjami organizuotos grupės padaryti sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, septynerius metus trukęs baudžiamasis procesas, du kartus pasikeitusi bylą nagrinėjusio teismo sudėtis, gynėjų bei nuteistųjų neatvykimas į teismo posėdžius, bylą nagrinėjusio teisėjo ligos, suplanuotos teisėjų atostogos ir jų užimtumas kitose baudžiamosiose bylose, nebuvo pripažintos aplinkybėmis, dėl kurių baudžiamas procesas neatitiko optimalumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017).

4.52. Prokuroro nuomone, tiek baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tiek aptarta teismų praktika patvirtina, kad, nors teisminio nagrinėjimo metu įvykusi pertrauka nebuvo nulemta kaltinamųjų kaltės, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta patvirtinančia tiek pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, tiek šiuo pagrindu skirtinų bausmių švelnesnį dydį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo tiriamos kartu su kitomis nusikalstamo susivienijimo narių padarytomis veikomis. Šios veikos pasižymėjo tarptautiniu elementu, jų sudėčių realizavime dalyvavo didelis skaičius asmenų, o jų padarymo laikotarpis apėmė ne trumpesnį nei penkerių metų laikotarpį. Remiantis išdėstytu, prokuroras teigia, jog baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti ir kaltinamiesiems, buvo didelės apimties ir ypač sudėtinga. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Be to, prokuroras teigia, jog ikiteisminio tyrimo atlikimo trukmė, priešingai bendriems pirmosios instancijos teismo teiginiams apie kaltinamųjų veiksmų įtakos nebuvimą šiai aplinkybei, buvo nulemta išimtinai S. P. slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų bei bausmės atlikimo užsienio valstybėje fakto. Būtent ši aplinkybė nulėmė, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota tik 2018 m. balandžio mėnesį. Pasak prokuroro, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, priešingai – esminę reikšmę sprendžiant skirtinų bausmių dydžio klausimą suteikė teisminio nagrinėjimo metu įvykusiai pertraukai.

4.53. Prokuroras pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmę, taip pat apeliavo į Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojo proceso trukmę. Pasak teismo, šiame baudžiamajame procese, kuriame buvo sprendžiamas didesnio skaičiaus asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, proceso trukmė buvo trumpesnė nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Prokuroro nuomone, minėtas pirmosios instancijos teismo akcentuotas faktas buvo vertinamas atsietai nuo baudžiamosiose bylose nustatytų aplinkybių. Priešingai pirmosios instancijos teismo proceso metu nustatytai aplinkybei – S. P. slapstymuisi, Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nuteisti asmenys nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė. Jų tiksli buvimo vieta buvo žinoma, teisėsaugos institucijos turėjo galimybę nustatytu laiku atlikti visus būtinus procesinius veiksmu. Tuo tarpu S. P. buvimo vieta ilgą laiką teisėsaugos institucijoms nebuvo žinoma, jokių procesinių veiksmų pastarojo atžvilgiu nebuvo galima atlikti, todėl lemiamą reikšmę ilgam baudžiamajam procesui turėjo ne teisminio proceso metu įvykusi pertrauka, bet S. P. veiksmai.

4.54. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, jog sprendžiant dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės įtakos kaltinamųjų teisėms, svarbu įvertinti ir pastariesiems taikytų kardomųjų priemonių rūšį bei jų trukmę. Iš skundžiamos nuosprendžio dalies matyti, jog minėtų aplinkybių apygardos teismas neaptarė ir jų neįvertino. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. P. buvo taikoma viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. A. P. pradinių procesinių veiksmų atlikimo metu trijų mėnesių laikotarpį buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau ši priemonė buvo pakeista užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, o galiausiai – dokumentų paėmimu. Todėl pirmosios instancijos teismo akcentuotos ilgo baudžiamojo proceso metu kaltinamųjų teisės ir laisvės iš esmės nebuvo ypatingai varžomos. Priešingai, prokuroras teigia, jog nepaisant pastariems inkriminuotų nusikalstamų veikų didelio pavojingumo, jiems buvo taikomos pakankamai švelnios kardomosios priemonės.

4.55. Galiausiai prokuroras teigia, jog remiantis aptartomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas S. P. ir A. P. skirtinų bausmių dydžių neturėjo mažinti atsižvelgiant į ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė turėjo būti vertinama ne kaip valstybės institucijų veiksmų, organizuojant baudžiamąjį procesą, neoptimalumas, bet kaip S. P. veiksmų pasekmė, neturinti įtakos skiriamoms bausmėms.

4.56. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, jog S. P. ir A. P. bausmės turėjo būti paskirtos ir už kitas jiems inkriminuotas bei anksčiau šiame skunde aptartų argumentų pagrindu įrodytas nusikalstamas veikas. Todėl S. P. bausmės turėjo būti paskirtos tiek už BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimų, tiek už BK 7 straipsnio 13 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to, tiek S. P., tiek A. P. už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu 174 kg medžiagos, kurios sudėtyje buvo nustatytas labai didelis kiekis kokaino, bausmės turėjo būti skiriamos BK 260 straipsnio 3 dalies, bet ne šio straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Dėl kaltinimų pakeitimo

4.57. Prokuroras nurodo, jog be visų anksčiau aptartų argumentų, skirtų inicijuoti apeliacinį procesą, dabartiniame baudžiamojo proceso etape tikslinga konstatuoti ne tik būtinybę ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, bet ir inicijuoti kaltinimo pakeitimą, iš dalies pakeičiant kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

4.58. Prokuroras pažymi, jog BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja remdamasis BK XIX skyriaus bendrosiomis nagrinėjimo nuostatomis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismas gali remtis ir BPK 256 straipsnio nuostatomis, kurios patenka į BPK XIX skyriaus reguliavimo sritį. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia prokurorui ar nukentėjusiajam apeliaciniame skunde kartu su argumentais, ginčijančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pateikti prašymą dėl kaltinimo pakeitimo.

4.59. S. P. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai įgijo ir platino Jungtinėje Karalystėje, nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgytą ir atgabentą į Jungtinę Karalystę labai didelį narkotinės medžiagos ne mažiau kaip 10-18 kg kokaino kiekį, taip pat neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kiekį. A. P. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su S. V.. A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., V. V., D. R., S. V. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 90 kg kokaino, neteisėtai šį kokainą pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką bei neteisėtai šį kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje.

4.60. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje nuteistiems už analogiškas nusikalstamas veikas asmenims pakeistas inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apygardos teismo nuosprendžio pagrindinėje byloje teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo netiksliai nustatyti nusikalstamo susivienijimo narių neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekiai. Šio teismo nuosprendžio dalyje, susijusioje su S. P. inkriminuotu neteisėtu disponavimu 16-18 kg kokainu, konstatuota, kad nusikalstamo susivienijimo nariai neteisėtai disponavo 16-18 kg baltų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3 331,43 g, kokaino. Kitoje teismo nuosprendžio dalyje, susijusioje su kaltinamiesiems inkriminuotu neteisėtu disponavimu 174 kg kokaino, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog nusikalstamo susivienijimo nariai neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2 424,738 g, narkotinės medžiagos kokaino. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nuosprendžio dalyje taip pat konstatavo, kad dalį 174 kg miltelių sudarė automobilyje ,,Peugeot 806“ rasta 1 002,43 g medžiaga, kurios sudėtyje nustatytas 857,097 g narkotinės medžiagos kokaino kiekis.

4.61. Atsižvelgdamas į anksčiau pateiktą teisinį reguliavimą, taip pat į aptartas Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su kaltinamiesiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, prokuroras teigia, jog tikslinga patikslinti kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektą – neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekį ir šias aplinkybes išdėstyti tokiu būdu:

S. P. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotines medžiagos – kokaino kiekiu, o būtent: S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais, dėl savanaudišku paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotiniu, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (,,agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., S. P. nuo 2009 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P.. D. P., N. T., T. P., K. L., G. C., R. V., T. V., S. V., D. R., L. P., Č. S. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), A. R., M. P., N. P., V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka). Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusiais D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), A. P. bei V. F., E. P., S. E., S. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kitais asmenimis, iki 2012 melų vasaros dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. S. P., dalyvaudamas ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo veikloje, periodiškai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, kurie vykdavo restorano (duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose vietose Kauno mieste, Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Pasitarimų metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių vaidmenys nusikaltimams daryti; duodamas užduotys nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas ir tvarkomas bendras pinigų fondas, skirtas pasirengti nusikaltimams narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimui, transporto priemonių įgijimui ar nuomai, vairuotojų ir kitų pagalbininkų (krovikų ir pan.) darbui apmokėti, ryšio ir kilų techniniu priemonių įgijimui, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimui, advokatams samdyti, teikti pagalba sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams; nustatomi kontaktai ir sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje bei užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis; planuojamos bendros nusikalstamos veikos su kitais Lietuvoje ir užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, Latvijos Respublikoje. Jungtinėje Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Ispanijos Karalystėje) nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai; sprendžiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams; nepaklususių, konkuruojančių su jais ir konfliktuojančių asmenų likimas. S. P., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. vasaros, dalyvaudamas ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, padarė nusikaltimus, numatytus BK 7 straipsnio 13 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra:

- neteisėtai įgijo ir platino Jungtinėje Karalystėje nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgytą ir atgabentą į Jungtinę Karalystę labai didelį narkotinės medžiagos kiekį 16-18 kg baltų miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g kokaino;

- neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystes į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 857,097 g narkotines medžiagos – kokaino.

- Taip pat S. P. pripažinti kaltu pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis būdamas ,,agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu S. V. ir dalyviais A. P., D. P., A. R., N. T., T. P., T. V. (kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), su ginkluotam nusikalst imam susivienijimui nepriklausančiais R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo), D. Č. (kurio atžvilgiu tyrimas atliktas Prancūzijos Respublikoje) ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas pasipelnyti, neteisėtai įgijo Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos karalystės į Jungtine Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos – kokaino kiekį, būtent: tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., S. V., A. P., D. P.. N. T., A. R., T. P., ikiteisminio tyrimu metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgijo 16-18 kg baltų miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g kokaino, organizavo jo pergabenimo į Jungtinę Karalystę ir realizavimo ten planą, susitarė dėl pelno už realizuotą kokainą pasidalinimo sąlygų ir paskirstė vaidmenis: S. V. iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo kokaino įgijimo ir pergabenimo išlaidas, koordinavo bendrininkų veiksnius; per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, parinkto vairuotoją D. Č. ir kitą lyrinio metu nenustatytą vairuotoją, organizavo kokaino pergabenimą vilkikais iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę; pavedė A. R. ir T. V. užtikrinti kokaino priėmimų ir realizavimą Jungtinėje Karalystėje; su A. P. įtraukė į kokaino realizavimą S. P.. Vykdydami jiems pavestas užduotis: asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. parinko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus vilkiką ir jo vairuotoją (toliau – vilkiką ir vairuotoją) kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė vairuotojui A. R. ir T. V. kontaktinio telefono numeri, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu. Ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., tyrimo nenustatytu laiku, vairuotojas Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo pasikrovė ne mažiau 8-10 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas pakuotėmis po 1 kg, kurį per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai vilkiku pergabeno iki Prancūzijos Respublikos, taip pat keltu iki Jungtinėje karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos 30-40 mylių atstumu nuo Londono m. (Birmingemo m. kryptimi), informavo A. R. ir T. V. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. A. R. ir T. V., nuvykę į sutartą vietą, neteisėtai įgijo paėmė iš vairuotojo ne mažiau 8-10 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, kurį neteisėtai automobiliu pergabeno į nuomojama butą adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai šiame bute laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. laikė minėtą kokainą. Ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. A. R. ir T. V. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, perdavė šiems kelis gramus kokaino kaip pavyzdį ir susitarė, jei kokainas tiks, realizuoti per juos labai didelį kokaino kiekį, gaunant po 40 000 svarų už kilogramą. Kelių dienų laikotarpiu R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patvirtinus, jog kokainas tinka, A. R. ir T. V. laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 985 g baltu miltelių, kuriuose buvo 640,25 g kokaino, į sutartą vietą parke adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sutarę greitu laiku gauti pinigus už realizuotą kokainą, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d. R. B. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyti policijos pareigūnų (J. Ž. už aprašytų veiką 2010 m. balandžio 23 d. nuteistas Liverpulio m. teismo, R. B. – 2010 m. balandžio 28 d.). Tuo pačiu laikotarpiu, iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., S. V. ir A. P. susitarė su S. P. dėl narkotikų realizavimo Jungtinėje Karalystėje, supažindino S. P. su A. R. ir T. V.. S. P., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., susitiko su A. R. ir T. V. Londono m., kur pastarieji perdavė S. P. kelis gramus kokaino kaip pavyzdį ir susitarė, jei kokainas tiks, realizuoti per S. P. labai didelį kokaino kiekį, gaunant po 40 000 svarų už kilogramą. S. P. patikrinus kokaino kokybę ir patvirtinus, jog šis tinka, laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. R. ir T. V. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno 1 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300-400 mylių nuo Londono m kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P., sutarę tą pačią dieną gauti 40 000 svarų už realizuotą kokainą. S. P. iš A. R. ir T. V. minėtoje vietoje neteisėtai įgijo labai dideli kieki ne mažiau 1 kg baltų milteliu, kuriuose buvo kokainas, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus – 40 000 svarų už realizuotą kokainą atvežė į tą pačią vietą bare ir susitarė su A. R. ir T. V. dėl 3 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, įgijimo ir realizavimo tomis pat sąlygomis ir aplinkybėmis. Kitą dieną, tačiau ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. R. ir T. V. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno 3 kg baltų milteliu kuriuose buvo kokainas, į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300-400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P., sutarę tą pačią dieną gauti 120 000 svarų už realizuotą kokainą. S. P. iš A. R. ir T. V. minėtoje vietoje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį ne mažiau 3 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus – mažiau nei 120 000 svarų už realizuotą kokainą atvežė tą pačią dieną į tą pačią vietą bare ir susitarė su A. R. ir T. V. dėl likusios pinigų dalies perdavimo susitikti „(duomenys neskelbtini)“ stotyje Londono m. S. P. tą pačią dieną sutartoje vietoje Londono m. perdavė likusią dalį pinigų ir susitarė su A. R. ir T. V. dėl 5 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas. Įgijimo ir realizavimo tomis pat sąlygomis ir aplinkybėmis. Kelių dienų laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio 18 d., T. V. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno ne mažiau 3-5 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300-400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą S. P., sutaręs tą pačią dieną gauti pinigus už realizuotą kokainą. S. P. minėtoje vietoje iš T. V. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį ne mažiau 3-5 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus už realizuotą kokainą pinigus atvežė į ta pačią vietą bare ir perdavė T. V., po ko pastarasis grįžo į Londono m. ir su V. R. per kelis kartus per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį persiuntė iš S. P. gautus už kokaino realizavimą pinigus S. V. į Lietuvos Respubliką. Aukščiau minėtų 8-10 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokainas, realizavimo metu, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., S. V. susiekė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pavesdamas šiam organizuoti 8 kg baltų miltelių, kuriu sudėtyje buvo kokainas, pergabenimą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gaudamas iš S. V., A. P., D. P.. N. T., A. R., L. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, 2009 metų liepos – rugpjūčio laikotarpiu, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę parinko vilkiką „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją D. Č., perdavė D. Č. V. R. ir T. V. kontaktinio telefono numerį, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu. D. Č. 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.00 val., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo pasikrovė 7,983 kg baltų miltelių, kuriuose buvo 2691,18 g kokaino pakuotėmis apie 1 kg, po ko minėtus miltelius, kuriuose buvo 2691,18 g kokaino, paslėptą puspriekabėje ,,Kogel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ledų indelių krovinio, per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai vilkiku ,,Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno iki Prancūzijos Respublikos Havro uosto, tačiau į Jungtinę Karalystę nepateko, kadangi 2009 m. rugpjūčio 19 d. 11.30 val. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikos muitinės pareigūnų, o kokaino krovinys konfiskuotas. Sužinojęs apie kokaino krovinio sulaikymą, S. V. nurodė A. R. ir T. V. atsikratyti SIM kortelių ir grįžti į Lietuvos Respubliką.

Tokiu būdu S. P. būdamas ,,agurkinių” ginkluoto nusikalstamo susivienijime dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu S. V. ir dalyviais A. P., D. P., A. R., N. T.. T. P., T. V., su ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir platino Jungtinėje Karalystėje nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgytą ir atgabentą į Jungtinę Karalystę Ispanijos Karalystėje 16-18 kg baltų miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g kokaino.

- S. P. taip pat pripažinti kaltu pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad pastarasis būdamas ,,agurkinių” nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu S. V. ir dalyviais A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., D. R., Č. S., A. R., M. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka). A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. P. bei V. F., D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), E. P., S. E., S. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos kokaino kiekį, būtent: ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo Č. S. gavus informaciją apie iš Pietų Amerikos jachta ,, (duomenys neskelbtini)“ plaukiančia su Portugalijos Respublikos vėliava į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmas m. plukdomus ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotinės medžiagos kokaino, o vėliau ir apie tai, jog minėta jachta su kokaino kroviniu stovi Gran Kanarijos Las Palmas m. prieplaukoje (duomenys neskelbtini), Č. S. pranešė apie tai S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P.. Pastarieji ir Č. S. parengė kokaino krovinio užvaldymo planą, susitarė dėl pelno už realizuotą kokainą pasidalinimo sąlygų ir paskirstė vaidmenis: S. V. iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo kokaino užvaldymo, laikymo išlaidas Ispanijos Karalystėje, koordinavo bendrininkų veiksmus: A. P. ir S. V. buvo pavesta surinkti tikslią informaciją apie jachtą ,, (duomenys neskelbtini)“, jos stovėjimo vietą, kapitoną ir įgulos narius, išnuomoti Gran Kanarijos Las Palmas m. gyvenamąsias patalpas ir transporto priemones nusikaltimo bendrininkų apgyvendinimui, kokaino gabenimui ir laikymui; pažadėdami dalį pelno iš kokaino realizacijos, ne vėliau kaip 2011 m. gegužę kokaino užvaldymui parinko V. V. ir jam į pagalba paskyrė D. R. bei pavedė šiems automobiliu vykti į Gran Kanarijos Las Palmas m., susitikti ten su A. P. ir S. V., užvaldyti kokaino krovinį. Vykdydami jiems pavestas užduotis: V. V. ir D. R. automobiliu ,,VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmas m., ten susitiko su A. P. ir S. V., kurie nurodė išnuomoti būstą bei automobilius. Visi kartu važinėdami po prieplaukas, Las Palmas m. (duomenys neskelbtini) prieplaukoje surado jachta ,, (duomenys neskelbtini)“, po ko parengė detalų kokaino užvaldymo planą: A. P. pavedė S. V., V. V. ir D. R. vykti į prieplauką, ten. S. V. stebint aplinką, V. V. ir D. R. užvaldyti kokainą ir atvežti jį į sutartą viešbutį. A. P. koordinuojant bendrininkų veiksmus, V. V., D. R. ir S. V. 2011 m. gegužės 10 d. vakare nuomotais automobiliais nuvyko į Las Palmas m. prieplauką (duomenys neskelbtini), kur S. V. liko stebėti aplinką, o V. V. ir D. R. nuėjo į jachtą „(duomenys neskelbtini)“, jos kapitonui ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems įgulos nariams prisistatė asmenimis, turinčiais atsiimti kokainą, po ko neteisėtai įgijo – apgaule užvaldė labai didelį ne mažiau 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotines medžiagos – kokaino, kartu su jachtos įgula sukrovė jį į išnuomotą automobilį ir iš prieplaukos, lydimi kitu automobiliu važiuojančio S. V., neteisėtai nugabeno kokainą į Las Palmas m. viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur kokainą paliko. A. P., S. V., V. V. ir D. R. neteisėtai įgijus ne mažiau 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino ir V. P. pranešus apie tai S. V., pastarasis pavedė T. P. vykti į Ispanijos Karalystės Malagos m., susitikti ten su V. V. ir per pastarąjį perduoti A. V. pinigus namo, kuriame bus laikomas kokainas, nuomai. Vykdydamas pavedimą T. P. nuvyko į Malagos m., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su A. P. ir S. V. atsiųstu V. V., perdavė šiam pinigus būsto kokainui laikyti nuomai, nurodė šiuo pinigus perduoti A. P.. V. V. grįžus į Las Palmas m. ir perdavus pinigus A. P., pastarasis nurodė V. V. ir D. R. vykti į Nyderlandų Karalyste, o pats su S. V. išnuomojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą būstą Ispanijos Karalystėje, į kurį 2011 m. gegužę (po 2011 m. gegužės 16 d.) neteisėtai pergabeno ne mažiau 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotines medžiagos – kokaino ir jame nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai nurodytą kokainą laikė. Tuo pačiu metu S. V., A. P., N. T., A. R.. T. P., Č. S., V. V. parengė kokaino pergabenimo iš Ispanijos Karalyslės į Nyderlandų Karalystę bei kokaino pergabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją, kokaino platinimo šiose valstybėse planą ir paskirstė vaidmenis: iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo automobilių „Audi A6“, „VW Touran“, ,,Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kemperį ir ,,Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą, organizavo ir finansavo slėptuvių kokaino gabenimui šiuose automobiliuose įrengimą; kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę už atlygį parinko A. P., V. F., D. K.; Nyderlandų Karalystėje išnuomojo namų kokaino laikymui ir finansavo nuomos išlaidas; parūpino nusikaltimo darymui ryšio ir technines priemones; A. R., N. T., T. P., V. V. ir D. R. užtikrino kokaino priėmimą ir laikymą Nyderlandų Karalystėje bei asmeniškai ir per tyrimo nustatinėjamus bendrininkus užtikrino kokaino perdavimą A. P. parinktiems vairuotojams bei V. Š.; pavedė A. P. už atlygį užtikrinti vilkikų vairuotojų parinkimą miltelių, kuriuose buvo kokainas, pergabenimui siuntomis iki 5 kg iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę; S. P., A. R., Č. S. asmeniškai bei per jų parinktus asmenis užtikrino kokaino priėmimą iš A. P. siųstų vairuotojų ir platinimą Jungtinėje Karalystėje, iš kokaino realizavimo gautų pinigų pergabenimą į Lietuvos Respubliką; pavedė V. Š. organizuoti kokaino pergabenimą į Rusijos Federaciją ir platinimą Rusijos Federacijoje. Vykdydami jiems pavestas užduotis: A. P. ir S. V. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame išnuomotame būste nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai laikė labai didelį ne mažiau 171 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotines medžiagos – kokaino kiekį, perdavinėjo minėtus miltelius, kuriuose buvo kokainas, A. P., V. F., D. K. siuntomis po 10-40 kg pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę; A. P., V. F., D. K. siuntomis po 10-40 kg automobiliais ,,Audi A6“, ,,WV Touran“, Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kemperiu ir „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai tam įrengtose slėptuvėse, neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją į Nyderlandų Karalystę ne mažiau 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino; A. R., N. T., T. P., V. V. ir D. R. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki 2011 m. rudens, per kelis kartus priėmė iš A. P., V. F., D. K. šių dalimis atgabentą labai didelį – ne mažiau 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuri S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., Č. S., V. V., D. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iki 2013 m. liepos 24 d. neteisėtai laikė name (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame name Nyderlandų Karalystėje, automobilių stovėjimo aikštelėse (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, laikytame automobilyje ,,Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2013 m. liepos 24 d. kratos metu automobilio slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 1002,43 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino kiekis. Atgabenus į Nyderlandų Karalystę labai didelį kokaino kiekį, A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P.. N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. liepą parinko miltelių, kuriuose buvo kokainas, gabenimui vairuotoją S. E., pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 eurų už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokainas, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, pardavė S. E. kontaktinio telefono numerį ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu. 2011 m. liepą, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. Amsterdamo m., Nyderlandų Karalystėje, viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su A. P., V. V. ir D. R., neteisėtai įgijo – paėmė iš pastarųjų ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, supakuotą į paketus po 1 kg, SMS būdu nurodė S. E. atvykti į degalinę ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, po ko tą pačią dieną neteisėtai pergabeno šį kokainą į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė S. E. su nurodymu nugabenti kokainą į Jungtinę Karalystę, ryšio priemonėmis kontroliavo S. E. kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. liepa, tyrimo nenustatytą dieną, S. E. iš A. P. neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto, sutartos vietos netoli Londono, kur neteisėtai išplatino – perdavė ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas. S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. liepą, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš S. E. ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno ir išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotą kokainą persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko kokaino gabenimui vairuotoją S. E., pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalyste, perdavė S. E. kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo S. E. kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystes į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė S. E. atvykti į degalinę ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V. ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V. ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, iš namo (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė S. E.. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatą dieną, S. E. neteisėtai įgytus ne mažiau 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritorija, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli Doverio, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą miltelius, kurių sudėtyje buvo kokainas S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš S. E. ne mažiau 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėjai gabeno ir išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotus miltelius persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko kokaino gabenimui vairuotoją S. E., pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 eurų už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokainas, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė S. E. kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo S. E. miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu, 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė S. E. atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V. ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V. ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, iš namo (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kurių sudėtyje buvo kokainas, S. E.. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, S. E. neteisėtai įgytus ne mažiau 3 kg miltelius, kurių sudėtyje buvo kokainas, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kurių sudėtyje buvo kokainas, S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė iš S. E. ne mažiau 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno ir išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotą kokainą persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., gaudamas iš S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko miltelių, kuriuose buvo kokainas, gabenimui vairuotoją S. R., pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokainas, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė S. R. kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo S. R. miltelių, kuriuose buvo kokainas, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė S. R. atvykti į degalinę ,, (duomenys neskelbtini)“ A34 kelyje, netoli (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V. ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V. ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokainas, iš namo (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokainas, S. R.. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, S. R. neteisėtai įgytą ne mažiau 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokainas, paslėpė vilkiko ,,Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki sutartos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) kelyje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokainas, S. P. atsiųstiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. P. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo – paėmė S. R. ne mažiau 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokainas, kurį S. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis turėjo išplatinti Jungtinėje Karalystėje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo sulaikyti J. K. policijos pareigūnų, kurie kratos metu rado kokainą ir pinigus už realizuotą kokainą. Po minėtų įvykių S. V., N. T., V. P., D. P., A. R., T. P. nurodymu miltelių, kuriuose buvo kokainas, paėmimu ir realizavimu Jungtinėje Karalystėje užsiėmė Č. S. ir jo parinkti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., S. V., A. P., D. P., N. T., V. R., T. P. nutarus paspartinti miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, realizavimą ir tuo tikslu ieškoti naujų (be Č. S. suteiktų) miltelių realizavimo vietų Jungtinėje Karalystėje, A. R. ir E. P. nuvyko į Jungtinę Karalystę, kur E. P. nesėkmingai ieškojo asmenų, kurie platintų kokainą, E. P. neradus miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, platintojų, A. R. ir E. P. Londono m. susitiko su S. P.. S. P. vėl pasiūlė užsiimti kokaino realizavimu. Pranešus S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. apie susitarimą su S. P. dėl miltelių, kuriuose buvo kokainas, realizavimo dideliais kiekiais, po 40 000 svarų už kilogramą, 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., A. P., gavęs iš S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. nurodymus mobiliojo ir internetinio ryšio kanalais, parinko kokaino gabenimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vairuotoją; pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau 700 eurų už kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė vairuotojui kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo kokaino gabenimo iš Belgijos Karalystės į Jungtinę Karalystę metu, 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną, A. P. SMS būdu nurodė vairuotojui atvykti į sutartą vietą Nyderlandų Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokainas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į sutartą vietą, kur neteisėtai realizavo – perdavė kokainą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vairuotojui. 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną, vairuotojas neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokainas, paslėpė vilkike, po ko per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per J. K. teritoriją, neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos greta Londono, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokainas, E. P. atsiųstam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris Londono m. neteisėtai perdavė ne mažiau 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokainas, E. P. ir A. R.. Pastarieji minėtus miltelius, kuriuose buvo kokainas, 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., neteisėtai laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio dalį – ne mažiau kaip 1 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., neteisėtai gabeno E. P. automobiliu ,,WV Sharan“ iki sutartos vietos Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius S. P.. S. P., pažadėjęs realizuoti miltelius, kurių sudėtyje buvo kokainas, anksčiau aptartomis sąlygomis, neteisėtai iš A. R. ir E. P. įgijo ne mažiau kaip 1 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, kurį neteisėtai gabeno J. K. teritorijoje. Nepavykus realizuoti, S. P. tą pačią dieną ne mažiau kaip 1 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, grąžino A. R. ir E. P., po ko pastarieji neteisėtai gabeno miltelius, kurių sudėtyje buvo kokainas, į įvairias vietas Londono m., nesėkmingai bandydami šiuos miltelius neteisėtai parduoti per S. P.. S. P. nesugebėjus realizuoti minėtų miltelių, A. R. ir L. P. pranešė apie tai S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., po ko 2012 m. pavasarį – vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., susisiekė su Č. S. ir netoli buto adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo – perdavė Č. S. atsiustiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmeninis ne mažiau 4 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokainas, o minėti asmenys ir Č. S. išplatino miltelius, kuriuose buvo kokainas, Jungtinėje Karalystėje, o pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką.

Tokiu būdu S. P. – būdamas ,,agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu S. V. ir dalyviais A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., S. V., V. V.. D. R., A. P., ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. P. bei V. F., D. K., E. P., S. E., S. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį kiekį – ne mažiau 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino kiekį.

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 3 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad pastarasis veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, o būtent: A. P., veikdamas organizuotoje grupėje bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo („agurkinių“) vadovu ir dalyviais S. V.. A. P., D. P., N. T., T. P., S. V., D. R., A. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimą atskirtas), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką bei neteisėtai kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje. S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., L. P., V. V., D. R., S. V. Ispanijos Karalystėje 2011 m. gegužės 16 d. neteisėtai įgijus – užvaldžius ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, S. V., A. P., N. T., A. R., T. P., V. V. parengė kokaino pergabenimo iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę planą ir paskirstė vaidmenis: iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo automobilių „Audi A6“, ,,VW Touran“, „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kemperio įgijimą, organizavo ir finansavo slėptuvių kokaino gabenimui šiuose automobiliuose įrengimą; kokaino pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką už atlygį parinko jį – A. P., V. F. bei D. K. (kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas dėl mirties); Ispanijos Karalystėje ir Nyderlandų Karalystėje išnuomojo būstus kokaino laikymui ir finansavo nuomos išlaidas; parūpino nusikaltimo darymui ryšio ir technines priemones; A. R., N. T., T. P., V. V. ir D. R. užtikrino kokaino priėmimą ir laikymą Nyderlandų Karalystėje. Vykdydami jiems pavestas užduotis: A. P. ir S. V. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame išnuomotame būste nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai laikė labai didelį kiekį ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, kurio dalį siuntomis po 25 kg per du kartus ir ne mažiau kaip 40 kg vieną kartą perdavė jam – A. P. pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką; jis – A. P. laikotarpiu nuo 2011 metų birželio iki 2011 metų rudens iš minėto nusikalstamo susivienijimo dalyvių neteisėtai per tris kartus įgijo Ispanijos Karalystėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kuriu sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, kuriuos iš karto po įgijimo, per du kartus, siuntomis po 25 kg, automobiliu „Audi A6“, specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją į Nyderlandų Karalystę ir vieną kartą ne mažiau kaip 40 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu (kemperiu) specialiai tam įrengtoje slėptuvėje neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją į Prancūzijos Respubliką. A. P. nurodytu laikotarpiu per du kartus neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 50 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, perduodamas Nyderlandų Karalystėje, Onderdijke mieste nusikalstamo susivienijimo dalyviams per D. R. ir V. V., o kitą dalį – ne mažiau kaip 40 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, neteisėtai išplatino nusikalstamo susivienijimo dalyviams 2011 m. rudenį, netoli Paryžiaus esančioje kempingų aikštelėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto automobilio (kemperio) slėptuves kartu su N. T. ir V. V. perkrovęs į automobilyje Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą slėptuvę. A. P. neteisėtai atgabentą į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką ir šių šalių teritorijoje neteisėtai išplatintą labai didelį kiekį ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, nusikalstamo susivienijimo dalyviai neteisėtai nugabeno iš Prancūzijos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, neteisėtai laikė Nyderlandų Karalystėje, Lietuvos Respublikoje, neteisėtai gabeno bei neteisėtai išplatino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje, o dalį – labai didelį kiekį 857,097 g narkotinės medžiagos kokaino paslėpto automobilio Peugeot 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dugne įrengtoje slėptuvėje, pergabeno iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai laikė šiame automobilyje įrengtoje slėptuvėje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) mieste iki 2013 m. liepos 24 d., kol šį labai didelį kiekį – 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiu būdu jis – A. P., veikdamas bendrai su S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., V. V., D. R., S. V. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, neteisėtai šiuos miltelius pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką bei neteisėtai šiuos miltelius išplatino Nyderlandų Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje.

5. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

5.1. Nuteistojo nuomone, apygardos teismo išvados dėl jo kaltės padarytos pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, pasak nuteistojo, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes apygardos teismas jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisme nepaneigtų faktinių aplinkybių visumos, kurios patvirtina, jog nuteistasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Be to, apeliantas teigia, jog skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidus ir BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, kadangi: įrodymais pripažino duomenis, kurių tarpusavio prieštaravimai nebuvo pašalinti; nuosprendį grindė motyvais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių; neištyrė visų bylos įrodymų, neišanalizavo jų tarpusavio ryšio, sąsajumo; nepateikė įrodymų vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės; įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikdamas nuteistąjį kaltinantiems įrodymams ir nemotyvuotai atmetant byloje esančius nuteistojo kaltę paneigiančius įrodymus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atliko selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir turi būti panaikintinas.

5.2. Apeliantas neneigia aplinkybių, pagal kurias byloje nustatytas iš Ispanijos į Nyderlandų Karalystę gabentas labai didelis kiekis kokaino, jo neteisėtas laikymas, gabenimas iš Olandijos į Jungtinę Karalystę, Rusiją ir ten jo platinimas. Šių aplinkybių apeliantas negali nei paneigti, nei patvirtinti, objektyviai apie tai paaiškinti neturi galimybės, kadangi minėtuose veiksmuose nedalyvavo ir nieko apie tai nežino.

5.3. Nuteistasis teigia, jog apygardos teismas nenustatinėjo apelianto objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas akcentavo ir analizavo tik subjektyviuosius požymius, tačiau nagrinėjamos situacijos esmė taip pat reikalauja nustatyti, ar jis (A. P.) atliko veiksmus, sudarančius objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

5.4. Apeliantas neneigė aplinkybės, kad 2011 metais su šeima – sutuoktine E. P., nepilnamete dukra bei šeimos augintiniu vyko į kelionę per Europos šalis, tame tarpe atostogavo ir Ispanijoje, Grand Kanarijoje. Šeima atostogauti vyko šviesios sidabrinės spalvos ,,Audi A6“ automobiliu su vokiškais registracijos numeriais. Tuo laikotarpiu jis (A. P.) užsiiminėjo automobilių remontu, be to, atsiveždavo automobilius iš Vokietijos pardavimui. Todėl situacija, kad tuo metu nuteistasis važinėjo ,,Audi A6“ automobiliu su vokiškais registracijos numeriais, niekuo nesiskyrė nuo įprastinės situacijos, kuomet jis (A. P.), atsivežęs iš Vokietijos automobilį vokiškais registracijos numeriais, jį suremontuodavo, o pavažinėjęs parduodavo. Aplinkybes dėl šeimos kelionės į Ispaniją savo parodymuose nuosekliai patvirtino ir liudytoja E. P.. Nuteistasis nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobiliu ,,Audi A6” vis tik vyko A. P.. Pažymi, kad byloje neidentifikuotas konkretus automobilis ,,Audi A 6”, kas reiškia, jog nėra jokių duomenų apie nustatyto automobilio konkretų registracijos numerį, automobilio VIN kodą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. P. dar 2014 metais kovo mėnesį parodė, kad su šeima vyko į Grand Kanariją automobiliu ,,Audi A6”. Yra žinoma, jog į Grand Kanariją galima nuvykti tik lėktuvu arba keltu, be to, perkant bilietą keltu, būtina registruoti ne tik keleivių vardą, pavardę tautybę, gimimo datą, bet ir automobilio valstybinį numerį, automobilio markę. Taigi, dar 2014 metais, t. y. praėjus tik trims metams nuo A. P. inkriminuojamų veikų, buvo aišku, kad A. P. su šeima automobiliu vyko keltu į Grand Kanariją. Iš bylos duomenų matyti, jog ši kelionė automobiliu ,,Audi A6” yra siejama su narkotinių medžiagų gabenimu, tačiau konkrečių duomenų apie tai, kad būtent A. P. tuo metu vairuojamas automobilis gabeno narkotines medžiagas, byloje nėra. Akivaizdu, jog pagal liudytojos E. P. parodymus, duotus dar 2014 metų pradžioje, pareigūnams surinkus duomenis apie keltu plaukusius tiek P. šeimos narius, tiek apie automobilio registracijos numerį, buvo objektyviai galima nustatyti minėto automobilio VIN kodą. Pasak nuteistojo, šie duomenys neabejotinai būtų leidę identifikuoti konkretų tuo metu A. P. naudojamą automobilį ,,Audi A6” ir vėlesnį automobilio savininką. O svarbiausia – šie duomenys leistų nustatyti byloje tiesą, t. y. nustačius konkretų automobilį, kuriuo A. P. su šeima vyko į kelionę, ekspertizės pagalba būtų galima atsakyti į vieną svarbiausių klausimų – ar minėtame automobilyje, t. y. būtent tame ,,Audi A6” automobilyje, kuriuo A. P. vyko su šeima į kelionę, buvo padaryta slėptuvė kuro bake. Net ir tuo atveju, jei po trejų metų kuro bake nebūtų rasta slėptuvė, ekspertizės pagalba būtų galima nustatyti, ar minėtame automobilyje nebuvo keistas kuro bakas, ar buvo kokių nors atlikta modifikacijų dėl pareigūnų įrodinėjamos kuro bake specialiai įrengtos slėptuvės, dėl kurios, kaip įrodinėjo kaltinimas, kas 200 kilometrų reikėjo automobiliui pildyti kurą. Šie, itin reikšmingi duomenys surinkti nebuvo, nors iš bylos medžiagos matyti, jog kitų asmenų atžvilgiu visi analogiško pobūdžio duomenys buvo surinkti.

5.5. Be to, apeliantas teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jokių objektyvių duomenų apie jo (A. P.) ir jo šeimos buvimą Ispanijoje, jų nakvynes konkrečiuose viešbučiuose, konkrečiu laiku, byloje nėra. Tokiu būdu, kitų asmenų, galimai susijusių su narkotinėmis medžiagomis, buvimas Ispanijoje, jų skrydžiai, nakvynių viešbučiuose, automobilių nuomos ir skrydžių duomenys, bei duomenys apie narkotinių medžiagų kurjerį automobiliu ,,Audi A6” ar automobiliu ,,SAAB”, objektyviai negali būti pripažinti įrodymais, patvirtinančius apelianto tiek objektyviosios pusės požymius, tiek kaltę. Apeliantas daro išvadą, jog automobilis ,,Audi A6”, kuriuo jis važiavo su šeima atostogų po Europą, nepagrįstai siejamas su narkotinių medžiagų gabenimu.

5.6. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apygardos teismas netinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas ir pažeidė rungtyniškumo principą (BPK 20 straipsnis, 7 straipsnis, 22 straipsnio 3 dalis, 272 straipsnis). Apeliantas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principą, prieš tai nenustačius visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o tam tikrais atvejais – neištyrus ir neįvertinus byloje esančių esminių duomenų. Tai lėmė, kad bylą nagrinėjusio teismo vidinis įsitikimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

5.7. Aptardamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesutikdamas su apygardos teismo pateiktu jo (A. P.) ir E. P. parodymų vertinimu, apeliantas nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad jis (A. P.) buvo nuvykęs tarp visų kitų po Europą šeiminės kelionės metu į valstybę, kurioje buvo vykdoma nusikalstama veikla, negali patvirtinti nuteistojo veiksmuose objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Apeliantas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu jis nuoširdžiai norėjo papasakoti kelionės po Europą metu aplankytas vietas, kad teismas turėtų galimybę sugretinti su nusikalstamos veikos padarymo vietomis ir objektyviai nustatyti faktą, kad įvykių metu apeliantas nebuvo kaltinime nurodytose vietose, tačiau teismas šioje dalyje A. P. parodymus nutraukė, t. y. neleido paaiškinti, kuriose konkrečiai vietose kelionės metu jis buvo. Pažymi ir tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, pagal kokius kriterijus teismas nustatė, kad A. P. su šeima įvykių metu buvo kaltinime nurodytose vietose. Byloje nėra konkrečių datų, konkrečių apelianto buvimo vietų, išskyrus valstybių pavadinimus. Tokiu būdu, tiek konkrečių įvykių datos, tiek apelianto objektyvi galimybė su šeima būti konkrečiu metu ir konkrečiose vietose, objektyviai kelia abejones. Pasak nuteistojo, nagrinėjamu atveju apygardos teismas ne tik nepašalino abejonių, priešingai – abejones aiškino A. P. nenaudai, t. y. jo kaltei konstatuoti.

5.8. Nuteistasis taip pat nesutinka su apygardos teismo liudytojo V. V. parodymų vertinimu ir nurodo, jog iš ikiteisminio tyrimo metu 2013 liepos 3 d. apklausos matyti, kad V. V. parodė, jog automobiliu ,,Audi A6” narkotines medžiagas atvežė vyras apie 50 metų, stambaus kūno sudėjimo, su ūsais, tamsių plaukų. Šis vairuotojas buvo su aukšta stambia moterimi, tamsia apie 185 cm ūgio. Maždaug po mėnesio, toje pačioje vietoje kavinėje atvažiavo tas pats vyras su ta pačia moterimi ir dukra (6 t., b. l. 110-111). Tas pačias aplinkybes V. V. parodė ir apklausos 2014 m. kovo 4 d. metu (7 t., b. l. 166-167). Apeliantas pažymi, kad jo sutuoktinė E. P. yra 160 cm ūgio, o apeliantas visiškai neturi plaukų ir tokia jo išvaizda yra jau daug metų. Tuo tarpu parodymų atpažinti metu, V. V. A. P. atpažino pagal tai, kad jis buvo automobilio ,,SAAB“ vairuotojas, iš Ispanijos į Olandiją gabenęs narkotines medžiagas (7 t., b. l. 100-102). Iš bylos matyti, kad V. V. A. P. atpažino pagal kitokius požymius nei nurodė savo apklausose, nurodant automobilio ,,Audi A6” vairuotoją: plaukai trumpi, labiau šviesūs, veidas ovalus, raudonas, virš 50 metų, stambaus kūno sudėjimo, 180-185 cm ūgio. Be to, nors V. V. parodė, kad narkotines medžiagas A. P. gabeno automobiliu SAAB, tačiau iš bylos matyti, kad kokaino siuntą automobiliu SAAB atvežęs vairuotojas yra V. F.. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. F. buvo su žmona, kurią ikiteisminio tyrimo metu V. V. atpažino, tai – M. F.. Iš parodymų atpažinti protokolo matyti, kad V. V. pagal nuotraukas atpažino M. F., kaip moterį, kuri buvo atvažiavusi su kurjeriu, kuris automobiliu ,,Audi A6” vokiškais registracijos numeriais, vežiojo kokainą iš Ispanijos į Olandiją. Iš nuotraukų matyti, jog M. F. nuotraukoje užfiksuoti požymiai atitinka V. V. apibūdintus požymius moters, apie kurią jis nurodė dėl ,,Audi A6” epizodo gabenant kokainą (7 t., b. l. 103-106).

5.9. Tokiu būdu, apelianto nuomone, liudytojo V. V. teiginys, kad ,,jo klaida ne tai, kad vizualiai negali atpažinti, o dėl pavardžių, nes jų nežino net ir dabar”, patvirtina, jog painiojantis dėl pavardžių, t. y. „P.” pavardę priskyrus ,,SAAB“ vairuotojui, nors A. P. vairavo ,,Audi A6”, liko nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai, kad su ,,Audi A6” kurjeriu važiavo M. F.. Tuo tarpu, su kuriuo kurjeriu važiavo E. P., liudytojas V. V. nieko neparodė. Nuteistojo teigimu, aplinkybė, kad nei A. P., nei E. P. įvykiuose, susijusiuose su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo ir negalėjo būti, liko nepaneigta.

5.10. Be to, apeliantas nurodo, kad liudytojas V. V. buvo netikslus ne tik dėl automobilio modelio. Iš liudytojo parodymų ir parodymų atpažinti, matyti, kad A. P. kaip kurjeris vyko su M. F., kas objektyviai nerealu ir neįtikinama. Pažymi ir tai, kad V. V. visiškai priešingai apibūdino apelianto išvaizdą A. P. yra be plaukų, liudytojas parodė, kad buvo su plaukais; A. P. plaukai jaunystėje buvo tamsūs, liudytojas parodė, kad A. P. plaukai buvo šviesūs; nors A. P. sutuoktinė yra žemo ūgio, pagal liudytojo parodymus – ji aukšta.

5.11. Pasak apelianto, nepaneigta ir ta aplinkybė, kad pagal D. R. parodymus, V. V. mašinos paėmime ir atidavime nedalyvaudavo, su vairuotojais nesusitikinėjo. Tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tiek D. R., tiek V. V. parodymus pripažino patikimais ir jais rėmėsi. Tokiu būdu, liko nepašalinti prieštaravimai toje dalyje, kad tikint D. R. parodymais apie tai, kad V. V. mašinos paėmime ir atidavime nedalyvaudavo, su vairuotojais nesusitikinėjo, jis (V. V.) objektyviai negalėjo apibūdinti asmenų, kurių nėra matęs.

5.12. Nuteistasis pažymi ir tai, kad apklaustas teisme V. V. patvirtino, kad A. P. kokaino automobiliu ,,Audi A6” nė karto nevežė, kad A. P. vardą ir pavardę sužinojo kai jau buvo byla, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokie duomenys nebuvo fiksuoti, protokoluose užfiksuota, kaip neva iš V. V. parodymų, kaip konkretaus renkamų duomenų šaltinio, fiksuojama A. P. pavardė ir vardas.

5.13. Nuteistasis atkreipia dėmesį į liudytojo D. R. parodymus, kurie, pasak apelianto, pasižymi tik bendro pobūdžio požymių apibūdinimu, t. y. požymių, kurie būdingi daugumai asmenų, be to, yra abstraktūs ir jais remiantis negalima vienareikšmiškai identifikuoti A. P., kaip dalyvavusio įvykiuose asmens. Analizuodamas D. R. parodymus jo (A. P.) epizode apeliantas pažymi ir tai, kad teisme D. R. parodė, kad A. P. nepažįsta. Nors ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymų pagal nuotrauką atpažinimo protokole užfiksuota, kad D. R. atpažino A. P., kaip ,,Audi A6” vairuotoją, atgabenusį iš Ispanijos kokainą, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. R. A. P. atpažino pagal tai, kad jis vairavo ,,Audi A6” tamsios, asfalto spalvos automobilį. Tuo tarpu A. P. į Ispaniją važiavo sidabrinės spalvos ,,Audi A6”. Šio prieštaravimo teismas nesureikšmino, tokį neatitikimą laikė neesminiu. Apelianto nuomone, įvertinus tai, kad byloje nėra automobilį ,,Audi A6” identifikuojančių duomenų, kuriuo galimai buvo gabenamos narkotinės medžiagos, nei automobilio ,,Audi A6” identifikuojančių duomenų, kuriuo į šeiminę kelionę vyko apeliantas, nurodytas spalvos neatitikimas painiojant tamsų objektą su šviesiu, yra esminis prieštaravimas, kuris negali būti pateisinamas vien tik tuo, kad liudytojas šiuo klausimu nebuvo kategoriškas.

5.14. Nesutikdamas su liudytojo A. R. atliktu parodymų vertinimu, apeliantas nurodo, jog iš pastarojo parodymų turinio matyti, kad jis tiesiogiai nedalyvavo susitikime perimant ar perduodant automobilį ,,Audi A6” tikslu perkrauti narkotines medžiagas. A. R. tik parodė, kad jam yra žinomos aplinkybės, jog narkotikus iš Ispanijos į Olandiją vežiojo samdyti kurjeriai. Apeliantas teigia, jog A. R. apibūdinimas apie jam žinomus kurjerius yra abstraktus, akivaizdžiai reikalaujantis jo parodymų patikslinimo ir patikrinimo. Be to, nėra galimybės nustatyti A. R. parodymų gavimo šaltinio, siekiant patvirtinti arba paneigti jo parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas nuomone, kitoje byloje, kuria remiasi kaltinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendis), situacija dėl A. R. parodymų patikimumo yra visiškai kita. Minėtoje byloje A. R. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant jo pasirinktai gynėjai. Tai reiškia, kad minėtoje byloje buvo pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Be to, minėtoje byloje A. R. parodymai užfiksuoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją turėjo kitokią jo parodymų įrodomąją reikšmę būtent ne šios bylos, o kitos minėtos bylos epizoduose.

5.15. Apeliantas pažymi, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi, kiekvieno kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas baudžiamajame procese pagal jam pareikštą kaltinimą, o teismo išvados daromos remiantis nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju nėra galimybės užtikrinti pakankamą A. R. parodymų patikimumo patikrinimą ir tai atitinka EŽTT jurisprudenciją bei Lietuvos teismų praktiką.

5.16. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, siekiant įrodyti, kad būtent jis (A. P.) buvo vienas iš narkotinių medžiagų kurjerių. Apelianto nuomone, liudytojai, ikiteisminio tyrimo metu neva atpažinę A. P., atpažinimą grindė tik bendro pobūdžio požymiais, kurie būdingi daugeliui asmenų. Be to, minėti neatitikimai (automobilio spalva, plaukų spalva, ūsai, sutuoktinės ūgis ir kt.) liko nepašalinti ir tai dar kartą patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai davė parodymus apie kitus asmenis, o ne apie A. P., neturėdami jokio tikslo jį (A. P.) apkalbėti, tačiau žmogiškai klysdami. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis į kelionę su šeima vyko kartu su augintiniu – šuniuku. Liudytojai tokios aplinkybės negalėjo nepastebėti, tačiau savo parodymuose nė vienas liudytojas šunio nenurodė. Be to, bylos duomenys (nuotrauka ir medicininiai dokumentai) patvirtina, kad A. P. buvo patyręs traumą ir jam buvo ant kojos iki kelio uždėtas gipsas. Tiek A. P., tiek jo sutuoktinė teisme parodė, kad keliaudamas vasarą jis (A. P.) visada mūvėjo šortus, todėl nė vienam liudytojui nepastebėti sugipsuotos kojos, objektyviai nebuvo įmanoma. Tuo tarpu nė vienas asmuo, atpažinęs neva kurjeriu buvusį A. P., neparodė, kad jis (A. P.) buvo su sugipsuota koja. Pasak nuteistojo, tokio išskirtinio požymio buvo negalima nepastebėti. Nesutikdamas su apygardos teismo vertinimu dėl jo (A. P.) nurodytų aplinkybių, kad nuotraukos iš kelionės į Ispaniją neišliko, apeliantas nurodo, jog jis su šeima į kelionę važiavo prieš beveik dešimt metų, kai išmaniaisiais telefonų aparatais jo šeimos nariai dar nesinaudojo. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad jo šeima neturėjo kiekvienam šeimos nariui atskiro fotoaparato, todėl teismo išvados, padarytos remiantis šių dienų aktualijomis, prieštarauja prieš dešimt metų vyravusiai realiai situacijai. Nuteistasis daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas tik formaliai ir subjektyviai atmetė šiuos prieštaravimus, nenurodydamas jokių argumentuotų motyvų.

5.17. Galiausiai nuteistasis teigia, jog jis pripažintas kaltu apsiribojus tik kelių liudytojų parodymais, kurie nepašalina abejonių – priešingai, liudytojų parodymai ne tik patvirtina esminius prieštaravimus, bet patvirtina ir aptariamo epizodo kaltinimo nenuoseklumą ir nelogiškumą. Dėl aukščiau nurodytų gynybai svarbių faktinių duomenų, apelianto skundžiamoje nuosprendžio dalyje pirmos instancijos teismas nurodė tik formalius motyvus, o dėl dalies net nepasisakė, jų nevertino ir netyrė. Todėl apeliantas daro išvadą, kad jo veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo faktas tirtas ir įvertintas neobjektyviai, selektyviai, esmingai pažeidžiant BPK 7 straipsnio reikalavimus bei nesilaikant Baudžiamojo proceso įstatymo, nesilaikant rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principų, akcentuojant tik kaltinimui palankias aplinkybes. Apelianto nuomone, toks selektyvus vertinimas akivaizdžiai prieštarauja ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimui visus byloje esančius duomenis vertinti išsamiai, objektyviai, nė vienam jų neteikiant prioriteto, todėl jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios jis pripažintas kaltu, nustatyta nepagrįstai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais, neprieštaringais, nuosekliais, tarpusavyje susijusiais įrodymais, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Remdamasis nekaltumo prezumpcijos principu, apeliantas teigia, jog nepašalinus byloje abejonių ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių jo kaltę, visos abejonės aiškinamos jo naudai. Tuo tarpu nesilaikydamas šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, apelianto kaltę grindė tik prielaidomis ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis A. P. nepadarius jokios nusikalstamos veikos.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį, kuria S. P. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo 16-18 kg medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3 331,43 g kokaino), kitą prokuroro apeliacinio skundo dalį tenkinti, o nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis S. P. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Prokuroro apeliaciniame skunde nuosprendis nuteistųjų S. P. ir A. P. atžvilgiu skundžiamas dalyje dėl S. P. išteisinimo pagal kaltinimus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimo, numatyto BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 16-18 kg kokaino kiekiu, veikiant nusikalstamo „agurkinių“ susivienijimo sudėtyje), padarymu, o taip pat ginčijamas S. P. nusikalstamos veikos, neteisėtai įgyjant, gabenant, laikant ir Jungtinėje Karalystėje platinant narkotinę medžiagą – kokainą, kvalifikavimas pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat skundžia nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. P. nusikalstamos veikos, neteisėtai įgyjant, gabenant ir platinant narkotinę medžiagą – kokainą, kvalifikavimo pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su nuteistiesiems S. P. ir A. P. paskirtomis bausmėmis, nurodydamas, kad teismas ne tik nepagrįstai išteisino S. P. dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų, taip pat neteisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, dėl kurių juos pripažino kaltais ir nuteisė, bet ir paskyrė aiškiai neteisingas bausmes, selektyviai vertindamas atskiras aplinkybes, kaip reikšmingas šio klausimo sprendimui, ir nepagrįstai sureikšmino ilgą proceso trukmę.

9. Taip pat prokuroras, prašydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi, prie apeliacinio skundo pateikė prašymą pakeisti nuteistiesiems kaltinimą, detalizuojant nusikalstamų veikų objekto – narkotinės medžiagos labai didelio kiekio išraišką svorio vienetais.

10. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir jį iš kaltinimo išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis argumentuoja, kad teismas neteisingai vertino byloje ištirtus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas, nenustatyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai patikrinus byloje surinktų įrodymų vertinimo analizę, dėl jos pasisakytina tiek, kiek tai susiję su apeliaciniuose skunduose ginčijamomis teismo išvadomis, t. y. skundžiamas nuosprendis patikrinamas apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

12. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad S. P., veikdamas organizuotos grupės sudėtyje su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., S. V., V. V., D. R., A. P., A. P. bei asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje nenustatytą narkotinės medžiagos – kokaino kiekį, o A. P., veikdamas bendrai su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., V. V., D. R., S. V., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, apie 20-25 kg miltelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino bei neteisėtai šį kokainą pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę , o taip pat neteisėtai šį kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje. Nuteistųjų S. P. ir A. P. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas jiems paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 221/2008, Nr. 2K- 122/2013, Nr. 2K- 34- 303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

14. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 56/2013, Nr. 2K-421/2013).

15. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

Dėl kaltinimo S. P. neteisėtai disponavus 16-18 kg medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3 331,43 g kokaino

16. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria S. P. išteisintas dėl neteisėto disponavimo 16-18 kg medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau 3331,43 g kokaino, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

17. Teismo posėdyje prokuroras šios apeliacinio skundo dalies nepalaikė, nurodė, kad po apeliacinio skundo surašymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje, kurioje pripažinti kaltais ir nuteisti „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariai, pagal kaltinimą veikę su S. P., įvertino įrodymų dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu 6-18 kg kokaino pakankamumo klausimą ir konstatavo, kad pasislėpusio įtariamojo A. R., kuriam proceso dalyviai neturėjo galimybės užduoti klausimų, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepakankami kaltinimams dėl minėtos nusikalstamos veikos pagrįsti. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi minėta nuosprendžio dalis panaikinta ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstė poziciją, kad apeliaciniame skunde šia apimtimi išdėstytas prašymas spręsti dėl S. P. kaltės minėtos nusikalstamos veikos padarymu prieštarautų kaltinime nurodytų jo nusikalstamos veikos bendrininkų atžvilgiu priimtam neskundžiamam kasacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui. Todėl prokuroras nurodė, kad ši apeliacinio skundo dalis turi būti netenkinama.

18. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje kitų asmenų, kaltintų bendrininkaujant su S. P. vykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atžvilgiu, matyti, kad nutarta pašalinti iš nuosprendžių aprašomųjų dalių nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. P., D. P., T. P., N. T. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, T. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, kaltinimo faktines aplinkybes: „S. V., A. P., D. P., T. P., N. T. organizavo ir bendrai su T. V. neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje 16–18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 3331,43 g kokaino“;

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, prokurorui nepalaikant šios skundo dalies reikalavimo, jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl nepagrįsto S. P. išteisinimo už bendrininkaujant neteisėtą disponavimą 16-18 kg medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau 3331,43 g kokaino nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje išdėstyto sprendimo kontekste konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. P. dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme neįrodytas, yra teisėta ir pagrįsta, be to, neginčijama.

Dėl kaltinimo S. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį

20. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, nurodo, kad jo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo sudėtyje patvirtino liudytojų A. R., A. P., M. K. bei R. M. parodymai. Prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų ir, nors skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus reikšmingus įrodymus (paties S. P., liudytojų A. P., A. R., M. K., R. M. parodymus, teisėsaugos institucijų pažymas), tačiau neatliko išsamios šių įrodymų visumos analizės, lemiamą reikšmę suteikdamas pavieniams įrodymų šaltiniams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo faktinių aplinkybių dėl „agurkinių“ grupuotės atitikties nusikalstamo susivienijimo požymiams, kadangi tokios faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas buvo pateiktas įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje – Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendyje, kuriuo atskiros Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalys buvo panaikintos ir pakeistos. Nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas duomenų S. P. pateikto kaltinimo, kad jis dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, identifikavo save kaip šio susivienijimo narį, suvokė, kad priklauso nusikalstamam susivienijimui ir norėjo jam priklausyti, pakankamumo klausimas.

22. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šiam kaltinimui pagrįsti pateiktus faktinius duomenis: liudytojų A. R., A. P., M. K., R. M. parodymus, rašytinius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. R. parodė, kad 2003-2004 metais buvo keli įvykiai, kuriuose A. R. sudalyvavo kartu su S. V., T. P., A. P., N. T.. Iki A. R. ir T. P. atėjimo jau buvo susiformavusi grupuotė, kurioje pagrindiniu buvo S. V.. S. V. priiminėjo sprendimus organizuojant ir darant nusikaltimus, taip pat sprendė nesutarimus kaip su atskirais asmenimis, taip ir su kitomis grupuotėmis, kartu su A. P. valdė bendrus pinigus. K. L. turėjo savo žmonių ratą, kuriems vadovavo (M. V. „(duomenys neskelbtini)“, M. Ž. „(duomenys neskelbtini)“, E. T. „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti). Šie asmenys savarankiškai darė nusikaltimus, tačiau esant reikalui jie talkino ir „agurkiniams“, t. y. galėjo kartu daryti nusikaltimus, pasijungdavo į pagalbą esant konfliktui su kita grupuote, kaip kad keliais atvejais konfliktuojant su „aguoniniais-kamuoliniais“. Tokiu pat principu „agurkiniams“ talkindavo D. Č. „(duomenys neskelbtini)“ žmonės, taip pat R. V., S. P., Č. S., E. P.. Viso iš klijų pavyko išgauti apie 40 kg kokaino, kuris buvo išplatintas per S. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, Anglijoje, parduodant už ne mažiau kaip 34 000 svarų už kilogramą. Kokainas buvo perduodamas per vilkikų vairuotojus, transporto klausimais rūpinosi S. V.. Tai galėjo būti A. K. ar L. P. vairuotojai. S. P. gaudavo žinutėmis vilkikų ir vairuotojų duomenis, po ko jau pats derindavo su vairuotojais kokaino paėmimo Anglijoje vietą ir laiką. Pinigai už realizuotą kokainą atgal grįždavo per V. G.. Kažkokia dalis kokaino iš klijų buvo realizuota Lietuvoje. Juos realizavo K. L. ir E. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jie realizavo kažkam iš Vilniaus, už kainą ne didesnę nei 32 000 eurų už kilogramą. Dalis uždarbio buvo panaudota kaip lėšos skysčiui BMK pirkti. Dalį uždarbio S. V. pasiėmė kaip L. P. ir Žilvino skolos užskaitymą. S. P. priklausė Kauno „senamiesčio“ grupuotei, užsiiminėjo cigarečių kontrabanda į Angliją, Vokietiją ir kt. šalis, tose šalyse kelis kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už cigarečių kontrabandą. A. R. su S. P. susipažino po to, kai šis grįžo į Lietuvą po bausmės atlikimo. Visi „agurkiniai“ pažinojo S. P.. Pinigai už realizuotą kokainą atgal grįždavo per V. G.. Pastarasis už paslaugą gaudavo kažkokį procentą, tačiau nežino, ar jis žinojo pinigų kilmę. Pinigus iš V. imdavo T. P. arba A. P.. S. P. iš jų pinigų negaudavo, jo uždarbis buvo tai, kiek jis užsimes virš kainos, už kurią kokainą gaudavo iš jų. Taip pat A. R. parodė apie tai, kaip S. P. platindavo „agurkinių“ kokainą Anglijoje, kaip ten buvo sulaikytas, jo žmonės prarado kokainą ir pinigus, buvo verčiamas pripažinti skolą, kaip A. R. važiavo aiškintis aplinkybių, susijusių su kokaino praradimu, kad S. V. ir kiti asmenys ne kartą važiavo pas S. P. į namus. Taip pat A. R., parodė, kad S. P. „agurkinių“ kokainą Anglijoje platino ir vėliau, t. y. šioje byloje nagrinėjamais dviem epizodais, o dėl to su S. P. buvo sutaręs S. V..

Liudytojas A. P. parodė apie narkotinių medžiagų platinimo veiklą Anglijoje ir ten veikusį S. P., jis nurodė, jog S. P. vaidmuo, jei dėl kokaino platinimo, būdavo tas, kad jis Jungtinėje Karalystėje pasiimdavo narkotikus ir ten platindavo. Jis tiesiogiai su S. P. nekontaktuodavo, tik yra susitikę, kai buvo atskridęs su R. į Angliją, į Londoną, kai buvo Roterdame su P.. Čia viskas buvo kokiais 2012 metais. S. P. pristatymas jam buvo toks: ,,Čia – mūsų draugas, mūsų žmogus, kuris turi narkotikų atidavimo galus Jungtinėje Karalystėje“. Jam S. P. pristatė kaip asmenį, kuris turi savo kanalą, kam tai reikalinga. Pinigus S. P. kažkaip pargabendavo į Lietuvą ir paduodavo S. V., bet jis nėra to perdavimo matęs. Kad atveždavo S. P., žino, nes sakydavo: ,,Parvažiavo žmogus, parvežė“ ir jiems išdalindavo. Ar pinigai buvo vežami per kitus asmenis – nežino, jis nedalyvaudavo. Yra buvę, kai veždavo vairuotojai, bet negali pasakyti, ar tai buvo iš S. P., ar tai buvo iš S.. Kaip buvo padengtas nuostolis dėl narkotikų praradimo, jam buvo nelabai įdomu, reikėtų klausti P., bet nebuvo taip, kad pinigai dingo ir dingo. Ar S. P. už dingusį kokainą liko skola, reikėtų klausti P., jis to nežino. Kai S. P. paėmė narkotines medžiagas, jis ten asmeniškai nebuvo, bet iš to, ką jie kalbėdavo, ką P. sakydavo, tai tos visos medžiagos buvo duodamos jam. Bendruose grupuotės narių susitikimuose keletą kartų teko matyti S. P.: kai buvo pas S. V. atvažiavęs ir dar kažkur Kaune buvo susitikę. Būdavo, kad likę po atsiskaitymų su juo pinigai, keliaudavo į bendrą kasą, bet ar P. ir S. ne iš tų pinigų savo pelno dalį gaudavo – jis nežino tikrai.

Liudytojas M. K. (A. R. apsauginis) patvirtino aplinkybę, kad S. P. bendravo su S. V., parodė, kad „su „agurkiniais“ taip pat bendraudavo S. P. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. T. P., A. R., N. T., rečiau broliai P. ir S. V. atvažiuodavo pas S. P. į nuosavą namą (duomenys neskelbtini). Kartais S. P. sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“ atvažiuodavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. M. K. su S. P. matėsi maždaug du kartus į mėnesį, girdėjo, kad šis skolingas „agurkiniams“ kažkokią pinigų sumą.

Liudytojas R. M. ( S. V. apsauginis) parodė, kad S. (P.) pažįsta tik iš matymo, nes S. V. važiuodavo pas jį į namus. S. V. su S. P. eidavo į namą, o jis likdavo prie vartų, neidavo kartu. Kokiu tikslu važiuodavo į namus – nežino, kaip dažnai S. V. su S. P. susitikdavo – negali pasakyti, tikrai ne kasdien. Galbūt kartą per 3 mėnesius susitikdavo. Kokius reikalus aptardavo – jis nežino. Pagrinde S. V. važiuodavo pas S. P..

23. Minėtų liudytojų A. R., A. P., M. K. ir R. M. parodymais teismas pagrindė išvadą, jog S. P. realizavo Anglijoje „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo tiekiamas galimai narkotines medžiagas, iš šios veiklos užsidirbdamas tuo, kad medžiagas parduodavo brangiau, nei pirkdavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. P. veikė kaip atskiras ir savarankiškas tiekiamų narkotinių medžiagų platintojas, nes duomenų vertinimui, kad jis šiuos veiksmus atliko, veikdamas nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kaip jo narys, nepakako.

24. Prokuroras skunde nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste patvirtina, kad S. P. buvo „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narys, bendravo su kitais jo nariais bei jo vadovu S. V., dalyvaudavo grupuotės susirinkimuose, buvo atsakingas už vieną nusikalstamo susivienijimo veiklos kryptį – narkotinių medžiagų platinimą Jungtinėje Karalystėje. Be to, prokuroro manymu, teismas, tikrindamas šio S. P. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, selektyviai vertino atskirus įrodymus, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad S. P. priskirtinas žemesnei „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo hierarchijos grandžiai, todėl jis negali atitikti požymių, kurie jo hierarchijoje užimamai padėčiai nebuvo būdingi.

25. Galima sutikti su prokuroro argumentu, kad baudžiamojoje byloje liudytojų A. R., A. P., M. K., R. M. parodymais buvo nustatyta aplinkybė, jog S. P. bendravo su „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariais, tačiau nei vienas iš minėtų liudytojų nenurodo aplinkybių, susijusių su jų bendravimo turiniu. Todėl vienareikšmiškai ši aplinkybė, kaip ir tai, kad S. P. epizodiškai būdavo ten, kur rinkdavosi susivienijimo nariai, neduoda pagrindo priskirti S. P. susivienijimo nariams.

26. Priešingos išvados neleidžia daryti ir rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo LKPB ONT 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d./ 2014 m. gegužės 7 d. pažymą apie „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo dalyvius (t. 2, b. l. 110-171). Šioje pažymoje S. P. priskiriamas nusikalstamo susivienijimo vykdytojams, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog joje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių S. P. priskirtinumą nusikalstamo susivienijimo vykdytojo vaidmeniui – nėra duomenų apie S. P. pastovius kontaktus su pagrindiniais nusikalstamo susivienijimo dalyviais (jis nėra minimas tarp dažniausių kontaktų su S. V., N. T., T. P., A. R., A. P., D. P. ir kt.); nėra duomenų apie jo kartu su minėtais asmenimis Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą, vykimą į užsienį, laisvalaikio leidimą kartu ar atostogavimą, tuo metu atliktuose ikiteisminiuose tyrimuose jam, kaip šių asmenų bendrininkui, įtarimų reiškimą. Pažymoje S. P. nebuvo nurodytas kaip asmuo, nors kartą kartu su A. R. vykęs į užsienį, į Jungtinę Karalystę, kur, kaip nurodė A. R., jis vyko ten būtent dėl S. P. reikalų ir (ar) problemų. S. P. neminimas ir tarp asmenų, su kuriais nusikalstamo susivienijimo dalyviams teismo buvo skirti draudimai bendrauti ir palaikyti ryšius. Taip pat teismas analizavo LKPB ONT 4-osios valdybos 2011 m. birželio 16 d. nutarimu sudarytą fotolentelių albumą-kartoteką (t. 8, b. l. 76-95), kurią sudaro didelis skaičius nuotraukų asmenų, tiek užimančių „agurkinių“ nusikalstamame susivienijime vadovaujančias pozicijas, tiek eilinių susivienijimo narių, tiek priklausančių atskiroms su susivienijimu susijusioms grupuotėms, tačiau joje S. P. nuotraukos nėra.

27. Prokuroras kritikuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas ir dėl to, kad teismas ne tik, prokuroro nuomone, selektyviai vertino byloje ištirtus įrodymus, bet ir pateikė tų pačių įrodymų skirtingą vertinimą. Jis nurodo, kad teismas, analizuodamas minėtą fotolentelių albumą-kartoteką, argumentavo, kad joje nėra S. P., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, nuotraukos, tačiau, nustatęs, kad S. P. veikė organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, turėjo vertinti ir tai, kad minėtoje kartotekoje užfiksuoti ne tik „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariai, bet ir asmenys, priklausę atskiroms su suvienijimu priklausančioms grupuotėms. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pateikė kiekvieno iš jų ir jų visumos vertinimą ir būtent iš įrodymų visuma nustatytų faktinių duomenų padarė išvadas dėl byloje asmenims pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad S. P. susitikimai su kitais kaltinime nurodomais nusikalstamos veikos bendrininkais būtų susiję su nusikalstamų veikų darymu, jų mechanizmo aptarimu, planavimu, vaidmenų pasiskirstymu ir kt., t. y. patvirtintų nusikaltimo – dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo vykdomoje veikoje požymius. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. P. dalyvavimo veikoje požymiams taiko aukštesnius standartus, kurie neatitinka jam pareikšto kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, be to, jam, kaip žemesnės grandies nariui, negali būti priskiriami.

29. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl nuosprendyje turi būti nustatyti ir jame nurodyti visos faktinės aplinkybės bei įrodymai tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje analizavo ir vertino S. P. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius bei BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamo susivienijimo formaliuosius ir teismų praktikoje suformuotus neformaliuosius požymius bei pateikė motyvus dėl duomenų nepakankamumo išvadai, kad S. P. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

30. BK 249 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš trijų ar daugiau narių, nusikalstamos veikos nuolatinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti nusikalstamas veikas (ar bent vieną nusikalstamą veiką), kurios priskiriamos prie sunkių ar labai sunkių (o nuo 2013 m. liepos 13 d. ir apysunkių) nusikaltimų.

31. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad S. P. priklausymą nusikalstamam susivienijimui paneigia aplinkybė, jog jis pats pasiimdavo pelną, gautą už parduotas narkotines medžiagas. Prokuroro nuomone, nei nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika, nei BK 25 straipsnio 4 dalyje bei 249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas minėtos aplinkybės nepripažįsta paneigiančia BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimą. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė, kaip ir kitos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo veikla, privalo būti vertinamos ne atsietai, bet visų baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

32. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariai kokainą be pinigų tiekė S. P. platinimui Jungtinėje Karalystėje, už kurį pastarasis atsiskaitydavo jį realizavęs, pinigus įvairiais būdais perduodamas į Lietuvą. S. P. atlygis už platinimą būdavo realizavimo suma, kuri viršijo „agurkinių“ nustatytą kokaino kainą S. P. iš jų pinigų negaudavo, o taip pat į „agurkinių“ gaunamą pelną nepretendavo. Galima sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad tokį atsiskaitymo būdą sąlygojo S. P. veiklos teritorija užsienio valstybėje, tačiau aplinkybės dėl atsiskaitymo mechanizmo taip pat patvirtina duomenų apie S. P. prisidėjimą prie „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo bendros veiklos rezultatų, „bendros kasos“ nebuvimą ir kartu su kitais teismo ištirtais įrodymais nustatytais duomenimis patvirtina S. P., kaip savarankiško „agurkinių“ nusikalstamos susivienijimo narių perduoto narkotinės medžiagos – kokaino platintojo, o ne kaip pastarosios grupuotės nario vaidmenį.

33. Prokuroras apeliaciniame skunde S. P. priklausymą „agurkinių“ nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavimą jo veikloje argumentuoja ir tuo, kad susivienijimo nariai kokainą S. P. tiekė be pinigų bei, S. P. praradus dalį „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narkotinių medžiagų ir pinigų, iš jo buvo reikalaujama pripažinti skolą mažesnio dydžio, nei prarastų medžiagų vertė ir pinigų suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Nors iš to, kad S. P. už realizuotą kokainą atsiskaitydavo po jo pardavimo, galima daryti prielaidą apie tam tikrą susivienijimo narių pasitikėjimą juo, tačiau prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės apie S. P. atsiskaitymo už „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių tiekiamą narkotinę medžiagą – kokainą būdą, o taip pat likusią skolą nurodytos liudytojų A. R. ir A. P. parodymuose. Liudytojas A. R. nurodė, jog po to, kai S. P. žmonės prarado kokainą ir pinigus, jis vyko aiškintis aplinkybių į Angliją, S. P. buvo verčiamas pripažinti skolą. Liudytojas A. P. nurodė, kad jis nesidomėjo, kaip buvo padengtas nuostolis dėl narkotikų praradimo, ir nežino, ar S. P. už dingusį kokainą liko skola, to reikėtų klausti paties S. P.. Apie S. P. turėtą skolą „agurkiniams“ minėjo ir liudytojas M. K., tuo pačiu šios aplinkybės nedetalizavęs. Pirmosios instancijos teismas minėtus duomenis vertino kitų įrodymų kontekste, padaręs išvadą, kad A. R. parodymų dėl skolos reikalavimo apimties ir pripažinimo nepatvirtino kiti bylos įrodymai, o, nesant galimybės minėto asmens apklausti teisiamajame posėdyje ir šiuos parodymus patikslinti bei detalizuoti, nėra pakankamai kitų duomenų, kompensuojančių šių įrodymų trūkumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios aplinkybės įrodomosios reikšmės – pats skolos reikalavimo faktas, nesant duomenų apie reikalaujamos skolos apimtį, nepakankamas vienareikšmei išvadai apie S. P. veikimą, kaip nusikalstamo susivienijimo nario.

34. Įvertinus nuteistojo S. P. vaidmenį bei atliktus veiksmus, liudytojų parodymus ir kitus byloje ištirtais įrodymais nustatytus duomenis, negalima išvada, kad S. P. suvokė esantis itin aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, sukurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nariu ir norėjo taip veikti. Nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų A. R., A. P. ar kitų liudytojų parodymus apie S. P. bendravimą su „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariais nusikaltimų darymo ar nusikalstamo susivienijimo veiklos tikslais, jo aktyvų ar pasyvų dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikaltimų aptarime, vaidmenų pasiskirstyme, prisidėjime prie bendros kasos, savęs identifikavime kaip šio susivienijimo nario ar kitų asmenų jo priskyrimą šiam nusikalstamam susivienijimui, pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų, patvirtinančių S. P. dalyvavimą „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, nepakankamumo laikytina pagrįsta. Nors prokuroras kritikuoja teismo argumentą dėl S. P. nedalyvavimo nusikaltimų planavime ar organizavime, kaip jam neinkriminuoto ir priskirtino kvalifikuotai nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 3 dalyje, sudėčiai požymio, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstyta argumentacija patvirtina, kad teismas nesvarstė dėl pastarosios veikos kvalifikuotos sudėties požymių buvimo S. P. veiksmuose, o prokuroro akcentuojamą aplinkybę paminėjo kaip perteklinę.

Dėl S. P. ir A. P. veiksmų, neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga kokainu

35. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. P., veikdamas organizuotos grupės sudėtyje su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., S. V., V. V., D. R., A. P., A. P. bei asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ar nutrauktas, ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje nenustatytą narkotinės medžiagos – kokaino kiekį, o A. P., veikdamas bendrai su S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., V. V., D. R., S. V., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, apie 20-25 kg miltelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai šį kokainą pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei neteisėtai šį kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje.

36. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi, argumentuoja, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. P., veikdamas kaip „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narys, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystes į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 857,097 g narkotines medžiagos – kokaino. Taip pat prokuroro manymu, bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad A. P., veikdamas organizuota grupe su „agurkinių“ nusikalstamo susivienijo nariais ir tyrimo nenustatytais asmenims, siekdamas pasipelnyti, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, neteisėtai šiuos miltelius pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir Prancūzijos Respubliką bei neteisėtai šiuos miltelius išplatino Nyderlandų Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje.

37. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde su šia nuosprendžio dalimi nesutinka, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu turėjo padaryti neginčytiną išvadą, jog jam pareikštas kaltinimas net ta apimtimi, kiek buvo nustatyta skundžiamame nuosprendyje, nepasitvirtino.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro bei nuteistojo pozicija ir apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas byloje ištirtus įrodymus išsamiai išdėstė, gretino tarpusavyje ir išanalizavo tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, juos lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, išdėstė šių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas, kokie duomenys ir kokia apimtimi pagrindžia nuteistųjų S. P. ir A. P. kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė dalį duomenų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms tiek dėl nuteistųjų veiksmų, tiek dėl jų tyčios turinio. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl S. P. ir A. P. padarytų veiksmų pobūdžio ir jų apimties, šių veiksmų teisinio vertinimo. Nustatytas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jų įvykdytos neteisėtos veikos požymiai nuteistiesiems nustatyti tinkamai. Nėra objektyvaus pagrindo daryti priešingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių S. P. ir A. P. kaltę, veikos įrodytumo. Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. BPK nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendyje buvo konstatuota, jog nusikalstama veika apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl neteisėto disponavimo 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2 424,738 g narkotinės medžiagos – kokaino, yra įrodyta, analizavo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus dėl S. P. ir A. P. pateikto kaltinimo dalyvavus minėto nusikaltimo padaryme pagrįstumo, jų kaltės ir veiksmų teisinio vertinimo.

40. Teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo V. V. ir D. R. parodymus, kuriais nustatė narkotinės medžiagos – kokaino 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2 424,738 g įgijimo aplinkybes, ją apgaulės būdu išviliojant iš Kanaruose, Las Palmas uoste stovinčios jachtos „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat tolesnius nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus su minėta narkotine medžiaga – slėpimą, gabenimą į Olandiją, laikymą išnuomotame name, vėliau perdavimą tolimesniam pergabenimui bei realizavimui į kitas šalis. Minėtų asmenų parodymus patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai.

I. S.-V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. R. kaip D. apie kurį davė parodymus ir kuris kartu su ja ir V. V. 2011 metais buvo Ispanijoje, Gran Kanarijoje, o vėliau tais pačiais metais lankėsi pas juos su V. V. ir Olandijoje (t. 52, b. l. 46–48)),

A. R. parodė apie 2011 m. kovo mėn. Č. S. gautą informaciją iš asmens pravarde „i.“ bendrininko, kad į Kanarų salas bus atplukdytas didelis kiekis kokaino, kurią jis perdavė S. V., o šis savo ruožtu šia informacija pasidalino su A. R., broliais P., N. T. ir T. P.. Buvo nuspręsta pasinaudoti gauta informacija ir pabandyti pagrobti „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kokainą, todėl buvo sugalvota kokaino paėmimo operacija, kurioje dalyvavo A. P., V. V., S. V.. Užvaldyta narkotinė medžiaga buvo nuvežta į sutartą vietą sutartą vietą. Tuomet S. V. nusiuntė į Ispaniją T. P., kuris ten susitiko su V. V. ir perdavė šiam lygtais 20 000 eurų patalpų nuomai ir pragyvenimui. Ispanijoje buvo išnuomotas namas, į kurį pervežtas ir laikomas kokainas. S. V. liko saugoti kokaino, o visi kiti grįžo į Lietuvą (t. 27, b. l. 178-187, 189-193, 194-199, t. 28, b. l. 1-4, 5-18).

V. Š. patvirtino kokaino iš jachtos Ispanijoje paėmimo, jo pergabenimo iš Ispanijos į Olandiją faktą, taip pat kokaino gabenimo iš Olandijos į Rusiją aplinkybes (t. 5, b. l. 87-92, 94-106, 113-120, 145, 171-181).

A. P. parodymai patvirtina minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, susijusias su kokainu gabenimu ir platinimu, A. P. parodė, jog jis buvo atsakingas už transportą ir kokaino gabenimo tarp valstybių organizavimą, jo perdavimą kokaino platintojams Anglijoje (t. 5, b. l. 186, 187-189190-192, 193; t. 6, b. l. 1-2, 37-41, 45-46, 90-94, 99-100).

41. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nuoseklius ir neprieštaringus, sutampančius tarpusavyje V. V., D. R. ir paminėtų liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai – dokumentai, gauti iš užsienio valstybių pagal teisinės pagalbos prašymus (t. 23, b. l. 76-77, 122-123, 140-141).

42. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis V. V., A. R. parodymais, nustatė, kad po kokaino Ispanijoje pagrobimo, netrukus Lietuvoje vyko „agurkinių“ susitikimas, kurio metu buvo nuspręsta pagrobtą Ispanijoje kokainą pergabenti į Olandiją, o iš ten partijomis pardavimui gabenti į Angliją. Narkotikų gabenimui buvo nuspręsta įsigyti lengvuosius automobilius, o Olandijoje išsinuomoti namą kokaino laikymui, kur apsistotų V. V.. Buvo nupirktas pilkšvos spalvos „Audi A6 Avant“ automobilis vokiškais numeriais, tamsiai pilkos spalvos automobilis „VW Touran“ galimai vokiškais numeriais, šampano spalvos „SAAB“ automobilis lietuviškais numeriais, jo registracija rūpinosi N. T. arba A. P., T. P. pažįstamas užsienyje nupirko „kemperį“, o N. T. su T. P. Prancūzijoje nupirko sidabrinės spalvos „Peugeot“ markės automobilį prancūziškais numeriais. Kokainas buvo gabenamas automobiliuose įrengtose slėptuvėse - „Audi“ kuro bake, „SAAB“ variklio skyriuje, prie priekinio stiklo, po apsaugomis, „VW Touran“ automobilio salone, kažkur prie bėgių perjungimo svirties ir rankinio stabdžio. Narkotines medžiagas iš Ispanijos į Olandiją paminėtais automobiliais vežiojo tam tikslui „agurkinių“ nusamdyti kurjeriai, kurie žinojo, ką veža, ir jiems už reisą buvo mokama apie 10 000 eurų plius kelionės išlaidos, kuo pasirūpino A. P.. Aplinkybę, kad būtent paminėtais lengvaisiais automobiliais „SAAB“, „Audi A6 Avant“, „VW Touran“, „kemperiu“ iš Ispanijos į Olandiją laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011 metų rudens slėptuvėse buvo gabentas aptariamas kokaino krovinys, be A. R. patvirtino ir V. V. bei D. R.. Tiek V. V., tiek D. R. apklausų metu detaliai apibūdino minėtais „SAAB“, „Audi A6 Avant“ automobiliais kokainą iš Ispanijos į Olandiją atgabenusius asmenis, parodė apie kartu su jais buvusius asmenis, kuriuos vėliau asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu ir atpažino. Iš V. V., D. R., A. R. parodymų matyti, kad kokainas iš Ispanijos į Olandiją buvo gabenamas įvairiai ir briketais, ir plastikiniuose arbatos buteliukuose, vieno reiso metu būdavo atgabenama po 10-40 kg kokaino.

43. Pirmosios instancijos teismas iš tarpusavyje sutampančių liudytojų V. V., V. Š., A. P., D. R. ir A. R. parodymų, priėjo prie išvados, kad Ispanijoje apgaulės būdu užvaldytas kokainas, po jo pervežimo į Nyderlandus, vėliau iš Nyderlandų buvo platinamas į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federacijos Respubliką. Šias aplinkybes, be jau paminėtų įrodymų, patvirtino byloje apklaustų vairuotojų S. E., R. J., S. R., Š. J., V. N., N. M., M. M. parodymai,. liudytojų V. J., K. T., J. L., K. Š. parodymai; asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, akistatų, daiktų (dokumentų) pateikimo, kratos, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, susiję su kokaino, rasto Lietuvoje ištyrimu; UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. Š. įmonės pateikti duomenys; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti duomenys; taip pat pagal teisinės pagalbos prašymus gauta medžiaga iš J. K., Nyderlandų Karalystės, Rusijos Federacijos – J. K. teisėsaugos institucijų pateikti duomenys, susiję su 2012-06-29 M. M. sulaikymu, gabenant 3,14 kg miltelių, kurių sudėtyje 942 g kokaino hidrochlorido, nusikalstamos veikos tyrimu bei M. M. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn; Nyderlandų Karalystės teisėsaugos pareigūnų pateikti duomenys, susiję su apgyvendinimu viešbučiuose, automobilių nuoma; Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų pateikti duomenys, susiję su sienų kirtimais, asmenų, esančių Rusijos Federacijoje, registracija, apgyvendinimu viešbutyje; Rusijos Federacijos narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais atliktų veiksmų metu gauti duomenys, susiję su per V. Š., pasitelkiant A. S., į Maskvą atgabentu kokainu, paimtų medžiagų ištyrimu, A. S. sulaikymu, V. Š. atžvilgiu taikytomis operatyvinėmis paieškos priemonėmis bei jų metu gauta informacija ir kiti duomenys.

44. Kaip minėta, teismas, nustatęs minėtas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad S. P., veikdamas organizuota grupe su „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariais, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje nenustatytą narkotinės medžiagos – kokaino kiekį, o A. P., veikdamas organizuota grupe su „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariais, Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei neteisėtai kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje.

45. Prokuroras apeliaciniame skunde kritikuoja šias teismo išvadas, remdamasis įrodymais, kurie, jo požiūriu, patvirtina, jog S. P. priklausė „agurkinių“ nusikalstamam susivienijimui, todėl jo veiksmai dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuoti pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Prokuroras argumentuoja, kad S. P., dalyvaudamas „agurkinių nusikalstamo susivienijimo veikoje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje labai didelį narkotinės medžiagos ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 857,097 g narkotinės medžiagos – kokaino. Tuo pačiu, prokuroro vertinimu, A. P. „agurkinių“ nusikalstamo susivienijo narių neteisėtai laikomo labai didelį kiekio ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino, dalį siuntomis po 25 kg per du kartus ir ne mažiau kaip 40 kg vieną kartą (viso labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo 857,097 g kokaino) neteisėtai įgijo Ispanijos Karalystėje ir du kartus automobiliu „Audi A6“ jame specialiai įrengtoje slėptuvėje pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, kur išplatino bendrininkams, ir vieną kartą tyrimo nenustatytu kemperiu jame specialiai įrengtoje slėptuvėje pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Prancūzijos Respubliką, kur, perkraunant į automobilyje Peugeot 806 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą slėptuvę, išplatino bendrininkams. Šiuos A. P. veiksmus, prokuroro manymu, teismas turėjo kvalifikuoti pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis A. P., kaip minėta, nesutinka su skundžiamo teismo nuosprendžio išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atlikto baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų vertinimo analizę, neturi pagrindo sutikti nei su prokuroro dėl šios nuosprendžio dalies pateiktu apeliaciniu skundu, nei su nuteistojo A. P. apeliaciniu skundu. Konstatuojama, kad teismas išsamiai ištyrė, išanalizavo ir įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų apimties ir teisinio vertinimo. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, ginčijant S. P. nepriskirtinumo „agurkinių“ nusikalstamam susivienijimui ir jo nusikalstamų veiksmų, neteisėtai platinant narkotines medžiagas, nepriskyrimo nusikalstamo susivienijimo veiklai teisėjų kolegija jau pasisakė šiame procesiniame sprendime anksčiau, todėl argumentų nekartoja. Dėl nustatyto bendrininkavimo kitokia organizuotumo forma – organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo dalyviais, S. P. pagrįstai nebuvo susietas su visu nusikalstamo susivienijimo dalyvių neteisėtai disponuotu narkotinės medžiagos kiekiu – bendrai 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis ne mažiau 857,097 g narkotinės medžiagos kokaino kiekis, kurių tik nenustatyta dalis S. P. buvo išplatinta Jungtinėje Karalystėje. Taip pat A. P., kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo dalyviais, iš minėto kiekio neteisėtai įgijo apie 20-25 kg miltelių su nenustatytu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu ir neteisėtai automobilio Audi A6 specialiai įrengtoje slėptuvėje jį pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei neteisėtai šį kokainą išplatino Nyderlandų Karalystėje. Todėl nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį.

47. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tokį nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą nepagrįstai susiejo su išvada dėl jų žinojimą, supratimą apie bendrą bendrininkų disponuotą narkotinės medžiagos kokaino kiekį patvirtinančių duomenų stokos, nors A. P. kaltinimas dėl bendrininkavimo disponuojant bendru narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, net nebuvo pateiktas. Taip, prokuroro manymu, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurių pagal pareikštą kaltinimą vertinti neturėjo.

48. Galima sutikti tik su prokuroro skundo argumentu, kad A. P. nebuvo reiškiamas kaltinimas dėl bendrininkavimo neteisėtai disponuojant bendru narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, todėl nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pateikti atitinkami argumentai laikytini pertekliniais, o šioje nuosprendžio dalyje išdėstytas sprendimas iš A. P. reiškiamo kaltinimo pašalinti aplinkybes dėl neteisėto disponavimo bendru narkotinės medžiagos kiekiu laikytinas klaida, kuri kita vertus neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu priėjo išvados, kad A. P. buvo vienas iš kurjerių, kuris nežinojo apie kitus kurjerius ir jų gabentas medžiagas, o S. P. buvo vienas iš kokaino realizavimo kanalų, kuris taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitus, papildomus, alternatyvius ar lygiagrečius narkotinių medžiagų platinimo kanalus. Priešingų duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiomis teismo išvadomis nesutikti.

49. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuteistųjų S. P. ir A. P. bendrininkavimo, šią veiką padarant su kitais, taip pat ir pagrindinėje byloje nuteistais asmenimis, būtina nustatyti ir įrodyti subjektyviuosius ir objektyviuosius bendrininkavimo požymius. Taigi būtina nustatyti ne tik tai, jog jie veikė bei suprato veikiantys bendrai su kitais asmenimis, bet ir tai, kad S. P. ir A. P. savo veiksmais prisidėjo prie kitos dalies kokaino (kuria disponavo kiti asmenys) disponavimo arba suprato, jog kiti bendrininkai disponuoja dar ir kita dalimi kokaino bei tokiam jų veikimui pritarė. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, išmintinai susijusiais tik su neteisėtu disponavimu jiems perduotu narkotinės medžiagos – kokaino kiekiu, pagrindžiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. ir A. P. tyčia apėmė (taip pat ir bendrininkaujant) tik veiksmus dėl įgijimo, laikymo, gabenimo ar platinimo tos kokaino dalies, kuri jiems buvo perduota, tačiau nebuvo rasta.

50. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant dėl bendrininkavimo organizuota grupe, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Organizuota grupe veikę asmenys iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Todėl požymiai, kurie, kaip apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuoti ne kaip S. P. nusikalstamas veikimas, dalyvaujant „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, o kaip bendrininkaujant organizuota grupe su jo nariais.

51. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje ištirtais įrodymais nepatvirtinta, jog A. P. narkotines medžiagas gabeno kaltinime nurodytu dažnumu. Prokuroras nurodo, kad teismas netinkamai, selektyviai vertino įrodymus dėl nurodytos aplinkybės, didesnę įrodomąją reikšmę suteikdamas ne ištirtų įrodymų visumai, o kritikuodamas liudytojo V. V. parodymų nuoseklumą – esminę reikšmę suteikdamas pastarojo suklydimui dėl A. P. vairuojamų transporto priemonių (pasak teismo, šis netikslumas nesuteikia pagrindo teigti, jog A. P. du kartus automobiliu ,,Audi“ gabeno narkotines medžiagas, taip pat jas platino). A. P., kaip minėta, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodo, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų neatliko, o teismas, jo manymu, esminę reikšmę suteikė atskiriems įrodymams, nevertindamas jų prieštaringumo.

52. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistojo A. P., tiek byloje liudytojais apklaustų D. R. V. V., A. R. parodymus.

Liudytojas D. R., teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teisme, nurodė, kad pirmą kartą iš Ispanijos į Olandiją atvažiavo automobilis „Saab“, tamsios spalvos, su užsienio šalies, galimai kažkokios Skandinavijos šalies registracijos numeriais, numeryje buvo raidė „S“. Automobilį vairavo storas vyras, iki 180 cm ūgio, apie 45 iki 50 metų amžiaus, trumpai kirptas, pražilęs, apvalaus veido. Po savaitės prie to paties baro, tamsios, kiek atsimena šlapios asfalto spalvos, „Audi A6“ markės automobiliu, „karavanu“, atvažiavo storas, iki 185 cm ūgio, apvalaus veido, šviesių plaukų, praplikęs, apie 45-50 metų amžiaus vairuotojas, kuris buvo su žmona ir dukra iki 16 metų amžiaus. Automobilį jiems D. R. grąžino po 2-3 valandų. Kokainą iš automobilio išiminėjo V. V., bei sudėjo į tas pačias dėžes. Trečią kartą už dviejų savaičių vėl buvo „Audi A6“ markės automobilis, kurį vairavo prieš tai atvažiavęs vyras. Kaip ir prieš tai buvusius kartus, D. R. paėmė ir grąžino automobilį, o V. V. iš mašinos išėmė kokainą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. R. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris automobiliu „Audi A6“ į Olandiją atvežė kokainą, V. F. kaip asmenį, kuris automobiliu „Saab“ į Olandiją atvežė kokainą (t. 27, b. l. 159-161, 162-164). Teisiamojo posėdžio metu D. R. pažymėjo, kad V. V. mašinos paėmime ir atidavime nedalyvaudavo, su vairuotojais nesusitikinėjo (t. 30, b. l. 12-28, t. 27, b. l. 147-152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R., apibūdindamas jam žinomus kurjerius, kurie vežė kokainą iš Ispanijos į Olandiją parodė, kad A., „mentas“ iš Kauno, gyvena (duomenys neskelbtini), apie 50 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, praplikęs, kuris kokainą pervežė vieną kartą, „Audi“ markės automobiliu, su juo kartu važiavo jo žmona, jį galėtų atpažinti. Kitą kurjerį A. R. apibūdino taip: vyriškis pravarde „(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini), apie 50 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, žilstelėjęs, apvalaus veido, vidutinio kūno sudėjimo, kuris kokainą pervežė vieną kartą, „Saab“ markės automobiliu. Taip pat „kemperiu“ paskutinį kartą kokainą vežė minėtas T. P. pažįstamas, kurio A. R. nėra matęs. Automobilyje „Audi“ narkotikai buvo slepiami kuro bake, dėl ko važiuojant sugedo kuro siurblys, nes prietaisas rodė daugiau degalų bake, nei buvo iš tikrųjų ir reikėjo nuolat jį pildyti. A. R. buvo Olandijoje, pas V. V. kaip tik tuo metu, kai ten atvyko automobilis „Saab“. Tai buvo pirmos narkotikų partijos atvežimas. A. R. kartu su V. V. iš variklio skyriaus ištraukė paketus su kokainu. Tada buvo atvežta apie 10 paketų, sveriančių po 1 kg. Kokainas buvo supakuotas įvairiai: dalis į raudonos spalvos izoliaciją, dalis į žalios, dalis buvo plastikiniuose buteliukuose nuo kažkokio gėrimo. Antrą kartą A. R. į Olandiją atvažiavo tada, kai narkotikus automobiliu „Audi“ atvežė A.. Tada buvo atvežta taip pat apie 10 ar daugiau kilogramų kokaino, supakuoto į plastmasinius buteliukus. Juos A. R. kartu su V. V. išėmė iš kuro bako (t. 27, b. l. 188-193). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. R. atpažino A. P., kaip asmenį, kuris iš Ispanijos į Olandiją atgabeno dalį kokaino (t. 28, b. l. 22-24), taip pat V. F., kaip asmenį, kuris iš Ispanijos į Olandiją atgabeno dalį kokaino (t. 28, b. l. 19-21).

Šiais parodymais liudytojas A. R. iš esmės patvirtino tas aplinkybes, kad kokainą iš Ispanijos į Nyderlandus automobiliu gabeno kaltinamasis A. P., apklausos metu jį gana tiksliai apibūdino, po to atpažino iš nuotraukų. A. R. nurodytą aplinkybę, apibūdinant A. P., kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), patvirtina bylos bylos duomenys (A. P. gyvena būtent (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad, nors A. R. nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, jo nurodytos faktinės aplinkybės, jas sugretinus su kitais bylos duomenimis bei kitų liudytojų parodymais – leidžia pagrįstai šiais parodymais vadovautis, neabejojant jo parodymų patikimumu.

Liudytojas A. P. patvirtino liudytojų D. R., V. V. ir A. R. parodymus ta apimtimi, kad už kokaino pervežimą iš Ispanijos į Olandiją buvo atsakingas V. V., jam buvo pasakyta, jog kokainą atveža V. V. žmonės į Olandiją, o jis paima iš V. V. ir gabena į Angliją. Jis susitikinėdavo su V. V., su A. R., ir su P.. Jis žinojo, kad tą kokainą gabeno iš Ispanijos, čia būdavo V. kryptis (t. 6, b. l. 39-40, 42, 93, 95).

Liudytojo A. P. parodymus, kaip minėta, patvirtina liudytojais apklaustų vairuotojų, kurie vežė kokainą iš Olandijos į Angliją, parodymai. V. V. parodymus dėl kokaino gabenimo iš Ispanijos į Olandiją patvirtino ir liudytojai V. F. bei G. B., be kitako parodę V. F. – kad už pakankamai didelį atlyginimą važiavo iš Ispanijos į Olandiją, jiems nurodytu laiku ir vietoje palikdavo automobilį, po kurio laiko jį paimdavo; G. B. patvirtino, kad kartu su D. K. važiavo iš esmės tuo pačiu maršrutu kaip ir V. F.. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės – įvykio laikas, vieta, viešbučio pavadinimai, gabenimo kryptis ir kiti duomenys sutampa su liudytojų V. V. ir D. R. nurodytomis aplinkybėmis.

Liudytojas V. V., apklausiamas 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra tikras, jog automobiliu Saab atvažiavo A. P., o automobiliu Audi – stambus vyras su ūsais. Galėjo sumaišyti vairuotojų pavardes. Jo klaida ne tai, kad vizualiai negali atpažinti, o dėl pavardžių, nes jų nežino net ir dabar. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad pirmą kokaino siuntą automobiliu Saab atvežė vairuotojas, kuris buvo su žmona. „Saab“ automobilyje slėptuvė buvo po dangčiu iš keleivio pusės, tarp sparno ir vidinės kėbulo pusės. Automobilį V. V. ar D. R. nuvarė į nuomojamo namo garažą, kur V. V. išardė oro filtro dėžutę, po ja esantį dangtelį ir ištraukė kokainą – apie 15-20 kilogramų. Sekantį kartą narkotikai iš Ispanijos buvo atvežti maždaug po dviejų savaičių po pirmo atvežimo. Nurodytą dieną, po pietų, automobilio stovėjimo aikštelėje V. V. surado automobilį, kuris atitiko aprašymui, pasisveikino su iki tol nepažįstamu vairuotoju, paklausė apie kelionę. Vyras buvo apie 50 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, su ūsais, tamsių plaukų. Kartu buvo moteris. Liudytojas pabrėžė, kad vairuotojas tikrai žinojo ką veža, nes slėptuvė buvo padaryta kuro bake ir jam kas 200 kilometrų reikėjo įsipilti kurą. V. V. tai sakė pats vairuotojas, minėjo, kad kuro daviklis nerodė teisingų rodmenų. Automobilį V. V. paėmė kartu su D. R. ir nuvarė į garažą išnuomotame name. Garaže iš „Audi A6“ kuro bako ir posparnių už galinio buferio jie per porą valandų išėmė apie 25 kilogramus kokaino, sudėto į plastikinius buteliukus nuo gėrimo „Nestea“ 0,5 ir 1 litro talpos, paslėptus kuro bake. Ten buvo apie 20 vnt. mažų buteliukų ir apie 20 vnt. didelių. Taip pat V. V. parodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį minėtas vyras, vairavęs „Audi A6“ automobilį, baltos spalvos „kemperiu“ su „vokiškais“ registracijos numeriais iš Ispanijos pervežė apie 40 kg kokaino. Dar prieš V. V. atvykimą į Prancūziją, kur iš „kemperio“ kokainas buvo perkrautas, susitikimo Lietuvoje metu S. V., N. T. ir A. P. kalbėjo, kad su „kemperiu“ vežti kokainą yra pigiau, nes daugiau galima paslėpti, be to, klientai, t. y. kokaino pirkėjai prašo, kad kokainas būtų „plytose“, t. y. originaliose pakuotėse, o ne supiltas į buteliukus. Šio asmens atvežtą kokainą jie trise perkrovė į automobilį „Peugeot 806“, kuris vėliau buvo Lietuvoje ir buvo policijos sulaikytas (t. 6, b. l. 106-113, t. 7, b. l. 1-2, 6-7, 8-10, 87, 94-95, 106-107, 153-175, 176-180).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. V. atpažino A. P. kaip asmenį, susijusį su kokaino iš Ispanijos gabenimu. Šis asmuo automobiliu Saab 9-5, auksinės spalvos, su lietuviškais registracijos numeriais, iš Ispanijos į Olandiją atvežė kokainą. Šis asmuo buvo virš 50 metų, apie 180-185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plaukai trumpi, labiau į šviesumą, veidas ovalo formos, raudonas (t. 7, b. l. 100-102).

53. Teismas įvertino, kad liudytojo V. V. parodymai visiškai atitinka liudytojo D. R. ir A. R. parodymus toje dalyje, kad A. P. bent vieną kartą gabeno narkotinę medžiagą – kokainą iš Ispanijos į Nyderlandus – pasak liudytojo D. R., A. P. gabeno du kartus automobiliu Audi, pagal liudytoją A. R. – vieną kartą automobiliu Audi. Pagal paskutinius (ir pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus) liudytojo V. V. parodymus, A. P. tai darė vieną kartą automobiliu Saab. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobiliu Audi A6 į užsienį važiavo A. P.. Todėl, nors liudytojas V. V. netiksliai įvardino automobilio, kuriuo važiavo A. P., markę, jis nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki parodymų davimo teisiamųjų posėdžių metu, patvirtino esminę aplinkybę, kad būtent A. P. automobiliu iš Ispanijos į Olandiją gabeno narkotines medžiagas, A. P. apibūdino bei atpažino. Jis patvirtino ir tą aplinkybę, kad asmuo automobiliu Audi A6 kokainą vežė du kartus – ši aplinkybė sutampa su liudytojo D. R. parodymais, o teismui nustačius, kad liudytojas V. V. klydo dėl automobilio, kuriuo A. P. važiavo, markės, prieštaravimas dėl to, kiek kartų kokainą vežė būtent A. P., nepašalintas ir nebėra objektyvios galimybės jo pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi principu in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ). Nurodęs, kad galimybės šių prieštaravimų ir abejonių pašalinti nėra, teismas jas vertino nuteistojo naudai ir sprendė, kad A. P. kokainą vežė ne mažiau kaip vieną kartą.

54. Apeliaciniame skunde A. P., neneigdamas, kad 2011 m. birželio mėn. pabaigoje kartu su šeima – žmona ir dukra, automobiliu Audi A6 vyko į užsienį, nurodė, kad jokių narkotinių medžiagų automobiliu nevežė, jame jokia slėptuvė įrengta nebuvo, minėtos kelionės metu jo koja buvo sugipsuota, nes buvo ją susižalojęs, be to, su jais į kelionę važiavo jų šuo, o minėtų aplinkybių nei vienas iš liudytojų neparodė.

55. Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes jis nurodė ir pirmosios instancijos teisme, o teismas skundžiamame nuosprendyje dėl jų pasisakė. Teismas pažymėjo, kad vien šios aplinkybės negali būti laikomos pagrindu netikėti minėtų liudytojų parodymais ar juos laikyti nepatikimais. Teismas įvertino, kad nuteistasis negalėjo pateikti jokių nuotraukų iš kelionės į Ispaniją, panašiu laikotarpiu pateikta A. P. su gipsu nuotrauka patvirtina, kad gipsas, priklausomai nuo dėvėtų rūbų pobūdžio, nėra itin pastebimas, taip pat A. P. nurodė, kad šuo ne visada buvo kartu, įvertinant tai, kad kartu vyko ir dar du šeimos nariai. Be to, kaip nurodė liudytojai, automobilio paėmimas ir perdavimas truko trumpą laiko tarpą, todėl pastarosios aplinkybės, kaip neesminės, galėjo būti liudytojų nepastebėtos.

56. Prokuroras, šioje apimtyje ginčydamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytas A. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo liudytojo V. V. parodymais apie A. P. kokaino atvežimą į Prancūziją kemperiu, kurį jie kartu – N. T., V. V. ir vairuotojas perkrovė į automobilyje Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtą slėptuvę (vėliau minėtas automobilis buvo sulaikytas Lietuvoje ir kokainas jame buvo surastas). Su šiuo prokuroro skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad liudytojo V. V. parodymai prieštaringi, o jų kiti bylos duomenys nepatvirtino. Pats V. V. negalėjo tiksliai pasakyti ir nebuvo nuoseklus dėl aplinkybės, ar A. P., ar V. F. gabeno kokainą kemperiu ir po to jį perkrovė į Peugeot automobilį – anot V. V., tai darė automobilio Audi A6 vairuotojas, kurį V. V. atpažino kaip V. F., bet ne kaip A. P.. V. V. parodymų dalį dėl narkotikų perkrovimo iš kemperio į Peugeot automobilį patvirtino ir A. R., tačiau jis nenurodė aplinkybės, kad narkotikų perdavime dalyvavo ir A. P.. Be to, A. R. parodė, kad „kemperiu“ paskutinį kartą kokainą vežė minėtas T. P. pažįstamas, kurio A. R., kaip teigė, nebuvo matęs, tuo tarpu nustatyta, kad A. P. jis pažinojo. Taip pat byloje nustatyta, kad kokainą iš Ispanijos į Nyderlandus vežė ne tik A. P., bet ir, kaip minėta, kiti kurjeriai –V. F. ir D. K..

Todėl byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visuma nesudaro pagrindo ir yra nepakankama neabejotinai išvadai, jog būtent A. P. „kemperiu“ atvežtas kokainas buvo perkrautas į Peugeot markės automobilyje įrengtą slėptuvę ir vėliau nuvežtas į Lietuvą.

57. Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepakankamai įvertino liudytojos E. P. parodymus, pažymėdamas, kad ši liudytoja, nuteistojo A. P. žmona, teisiamajame posėdyje parodė, jog minėtu laikotarpiu ji su vyru į užsienį vyko du kartus, antrą kartą– į Prancūzijos Respubliką, nors patikslino, kad tai buvo 2012 metais, prokuroro teigimu, ši aplinkybė bylos įrodymais nebuvo patvirtinta.

58. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir liudytojos E. P. parodymus, pažymėjęs, kad jie nebuvo nuoseklūs – liudytoja, pirminiuose parodymuose teigusi, kad kaltinime nurodytu metu ji su A. P. buvo Prancūzijoje, bet aplinkybių, susijusių su narkotinių medžiagų vežimu nenurodė, kita vertus, apklausta teisme, ji nurodė suklydusi dėl metų – Prancūzijoje buvo tik 2012 metais. Šie E. P. parodymai nebuvo paneigti. Vertinant šiuos liudytojos parodymus kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, pažymėtina, kad jie dėl nenuoseklumo nėra pakankami pašalinti aukščiau aptartas abejones dėl kelionės laikotarpio ir šalies.

59. Kita vertus, aptartais byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. P. ne mažiau kaip vieną kartą automobiliu Audi A6 gabeno narkotines medžiagas – kokainą iš Ispanijos į Nyderlandus. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie su A. P. nėra pažįstami, nenustatyta, kad jie turi pagrindą jį apkalbėti; šie liudytojai parodė ne tik apie A. P. padarytus neteisėtus veiksmus, bet ir apie savo padarytas nusikalstamas veikas; jų parodymų dalis dėl neteisėto disponavimo kita kokaino dalimi, laikant, gabenant ir realizuojant, pavirtinta kitais aukščiau aptartais ir išanalizuotais įrodymais.

60. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje atlikta byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, o išvados grindžiamos duomenimis, kurie pripažinti nuteistojo A. P. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo A. P. parodymais paremtą gynybinę versiją. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. P. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011-06-21 įstatymo Nr. XII-1472 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 255 – 256 straipsnių reikalavimai, sprendžiant dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas iš anksto pranešė apie galimybę svarstyti klausimą dėl jų veiksmų kvalifikacijos keitimo, suteikė galimybę nuteistiesiems duoti paaiškinimus teisiamajame posėdyje, todėl gynybos teisės nebuvo apribotos.

Dėl bausmės

62. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, iš esmės šią skundo dalį argumentuodamas prašymais nuteistąjį S. P. pripažinti kaltu ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį bei jo nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – kokainu kvalifikuoti pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

63. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino S. P. ankstesnių teistumų dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo fakto, slapstymosi nuo teisėsaugos institucijos aplinkybės, taip pat A. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl iš esmės netinkamai taikė baudžiamajame įstatyme įtvirtintas nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, nesivadovavo tiek BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, tiek teismų praktika. Prokuroro manymu, nors skundžiamame nuosprendyje buvo remiamasi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, buvo aptartos tiek nuteistuosius, tiek jų padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės, tačiau jų svarba, nepaisant proporcingumo principo, pirmosios instancijos teismo buvo besąlygiškai paneigta būtinybės kompensuoti nuteistųjų baudžiamojo proceso metu patirtus suvaržymus, suabsoliutinus vieną iš aplinkybių – ilgą baudžiamojo proceso trukmę.

64. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde prašoma jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį iš pareikšto kaltinimo išteisinti, kas suponuoja plačiausias apeliacinio skundo ribas ir būtinybę pasisakyti taip pat ir dėl nuosprendžiu jam paskirtosios bausmės.

65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, ginčijant nuteistiesiems paskirtąsias bausmes, o taip pat nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentais keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį.

66. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems S. P. ir A. P. yra teisėta ir pagrįsta. Pirmiausia pažymėtina, kad teisėjų kolegija aukščiau šiame procesiniame sprendime pateikė argumentus dėl prokuroro prašymų panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. P. išteisinimo, o taip pat pakeisti nuosprendį dėl netinkamo nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo netenkinimo. Todėl ši nuosprendžio dalis patikrinama dėl argumentų atitikties BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimams.

67. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems S. P. ir A. P., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, o taip pat kitą reikšmingą aplinkybę – ilgą proceso trukmę, paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni ar per griežta. Nors ilgos proceso trukmės aplinkybės motyvavimui teismas skyrė sąlyginai daugiau dėmesio, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės reikšmė teismo buvo suabsoliutinta.

68. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – viena sunki nusikalstama veika, padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendė, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: S. P. buvo anksčiau teistas du kartus, abu kartus užsienyje, paskutinį kartą – už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 31, b. l. 86-89), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą nebuvo įrašytas (t. 31, b. l. 104-107), nedirbo.

69. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas atsižvelgė į A. P. nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – viena sunki nusikalstama veika, padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendė, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: A. P. anksčiau neteistas, administracinių nuobaudų neturi (t. 32, b. l. 71-74), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą nebuvo įrašytas (t. 32, b. l. 83, 106), vedęs, dirbantis.

70. Vertindamas išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką, skiriant bausmes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems S. P., A. P. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje nurodytos bausmės vidurkį. Taip pat teismas, įvertinęs BK 75 straipsnyje numatytus bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, o taip pat baudžiamojo proceso trukmę, taikė BK 75 straipsnio 1 dalį (tarpinę šio straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakciją Nr. XII-1554, kuri galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), nusprendęs, kad yra pagrindas nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes atidėti, paskiriant šio straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas, o taip pat šio straipsnio 3 dalies pagrindu paskiriant įpareigojimą nebendrauti su nusikalstamos veikos bendrininkais.

71. Nors prokuroras nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog baudžiamojo proceso šioje byloje trukmė vertintina, kaip per ilga, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje šią aplinkybę tinkamai išanalizavo ir pagrįstai į ją kitų reikšmingų aplinkybių kontekste atsižvelgė, spręsdamas dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių dydžio ir jų vykdymo atidėjimo, padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Kita vertus, jiems nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

72. Vertinant visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, teisėjų kolegija mano, kad S. P. ir A. P. yra apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, jie yra pakankamai nubausti, yra pagrindo tikėti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip bus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat pažymėtina, kad šio instituto taikymas nereiškia, jog skatinamas nebaudžiamumas ir nepagarba baudžiamajam įstatymui. Teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, įvertino ir teisingumo, ir humanizmo principų pusiausvyrą, nesuteikdamas nė vienam iš jų dominuojančio vaidmens.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

73. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš S. P. valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 617,94 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam S. P., apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu pagal prokuroro apeliacinį skundą jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K- 67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo S. P. atmestinas.??? ???

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistojo A. P. apeliacinius skundus atmesti.