Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2023 m. kovo 16 d., apie 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairavo motorinę transporto priemonę- automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau, mažiausiai 2.13 promilių neblaivumas.

D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi šitaip pasielgęs. Pasak kaltinamojo, jis turėjo visas galimybės pareiti pėsčiomis namo. Kaltinamasis nurodė, kad daugiau taip niekada nebesielgs ir prašė teismo paskirti laiduotoją. Kaltinamasis nurodė, kad nebuvo daug laiko praėję nuo alkoholio vartojimo, kai sėdo už vairo. Kaip nurodė kaltinamasis, jis jautėsi daugiau nuvargęs negu apsvaigęs nuo alkoholio. Pasak kaltinamojo, jis buvo sergantis ir pamanė, kad gali parvairuoti iki namų, tačiau neįvertino savo būsenos, nors įtarimų, kad buvo neblaivus turėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš liudytojos J. K. apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. kovo 16 d., apie 18 val. 30 min., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) sustojo prie sankryžos ir pastebėjo kaip automobilis (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, sukdamas į dešinę kliudė jos vairuojamą automobilį. Audi automobilį vairavo vyras apie 40 metų. Su vyriškiu susitarė netrukdyti eismo su savo automobiliais ir susipildyti eismo įvykio deklaraciją nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį. Vyriškis pradėjo apžiūrinėti jos automobilį, keistai gestikuliuoti rankomis, nuo asmens pajuto aitrų alkoholio kvapą. Kilus įtarimui, kad asmuo gali būti neblaivus, ji paklausė ar kartais nėra neblaivus. Šis atsakė, kad yra nedaug vartojęs alkoholinių gėrimų ir jam labai mažai tereikėjo pavažiuoti. Dar bendraujant su vyriškiu atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 28-30,)

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. kovo 16 d., 18.22 val. D. A. nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio matuokliu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 18:22 val. nustatytas 2,13 prom. girtumas, antru tikrinimu 18:43 val. nustatyta 2,23 prom. girtumas (t. 1, b. l. 43,).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos Monikos Vičės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023-03-16, apie 18 val. 15 min., patruliuojant Telšių mieste, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo du stovinčius automobilius, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie kurių stovėjo moteris ir akivaizdžiai neblaivus vyras (b. l. 6–7).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 16 d., 18:30-18.50 val. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio priekinio bamperio kairės pusės ir priekinio kairės pusės žibinto matomi apgadinimai (b. l. 11-25).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Bylos nagrinėjamu metu gynyba išreiškė prašymą taikyti laidavimo institutą ir paskirti kaltinamojo laiduotoja E. B.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors jis anksčiau buvo teistas vieną kartą, o kitą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teistumas jam yra išnykęs, todėl laikoma, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Duomenų, kad pastarojo veiksmais būtų padaryta žala, byloje nėra. Taigi šiuo atveju yra pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau teismas įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, neturi pagrindo sutikti su gynybos vertinimu, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje D. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors šiuo metu teistumas D. A. yra išnykęs ir jis laikomas neteistu, tačiau anksčiau jis buvo teistas vieną kartą, o kitą kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, yra baustas administracine tvarka. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro 2023 m. sausio 3 d. priimtas nutarimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas neblaivus tarnybinio sulaikymo patalpoje įžeidinėjo statutinį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jam paskirta 115 Eur bauda ir nors ši bauda sumokėta, tačiau nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo. Be to, padarydamas šią nusikalstamą veiką jis sukėlė eismo įvykį, nors ir nedidelį, tačiau tai tik parodo pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį. Taigi, ši asmenį charakterizuojanti medžiaga ir pats veikos padarymo būdas rodo, kad kaltininkas iš ankstesnių nusižengimų nepasimokė, alkoholio vartojimas yra tendencinga jo pažeidimus nulemianti aplinkybė.

Teismas pripažinęs asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo turi paskirti bausmę. Parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nors administracine tvarka asmuo ir baustas, tačiau bausmės parinkimo kontekste tai esminės reikšmės neturi. Dėl to kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatytą bausmės rūšis – bauda.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Baudos kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra 50 MGL, o maksimalus 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1025 MGL dydžio bauda. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 75 MGL dydžio bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso E. B., kuri perdavė transporto priemonę kaltinamajam nežinodama, kad su ja bus daroma nusikalstama veika. Įvertinus tai, kad transporto priemonės savininkė automobilį kaltinamajam perdavė teisėtam tikslui, o ne nusikalstamai veikai daryti, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš EMPREKIS pažymos matyti, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 11 460 Eur (t. 1, b. l. 39–40). Dėl to ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas 2 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo – 2023 m. kovo 20 d.

D. A. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-79), paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 50 MGL ( 2 500 Eur) dydžio baudą.

D. A. 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 eurų baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. kovo 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 20 d. ir konfiskuoti 11 460 Eur atitinkančius automobilinio vertę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.