Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovės atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei kompleksinio projektavimo firmai UAB „Klaipėdos komprojektas“ dėl sumokėto avanso, palūkanų, netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės kompleksinio projektavimo firmos „Klaipėdos komprojektas“ 1764,65 Eur negrąžinto avanso skolą; 649,76 Eur nuostolių atlyginimą; 66,60 Eur delspinigių; 416,01 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas.

Nurodė, kad 2006-10-20 tarp ieškovės vardu ir ieškovės sąskaita veikusios, ieškovės įgalioto asmens R. T. (ieškovės mamos) ir atsakovės buvo sudaryta projektavimo rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo už sutartą 12372,15 Lt (kas atitinka 3583,22 Eur sumą) kainą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos parengti ir ieškovei perduoti detalųjį planą, kuriuo pakeičiama ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) paskirtis, padalinant žemės sklypą į namų valdų sklypus bei statinių techninius projektus.

Pagal prie 2006-10-20 sutarties sudarytą detalaus planavimo darbų sąmatą, į užsakymo pagal sutartį apimtį įėjo detalaus plano ir statinių techninių projektų parengimo darbai, detalaus planavimo organizatoriaus funkcijų atlikimas bei projektinės dokumentacijos rengimo kaštai.

2007-01-09 ieškovės įgaliotas asmuo R. T. sumokėjo atsakovei 2006-10-20 sutarties 2.2.2. p. nustatyto dydžio avansą - 3093,00 Lt (kas atitinka 895,79 Eur sumą). Tokiu būdu, vadovaujantis sutartimi visi darbai, numatyti sutartyje, turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2007-07-09.

Atsakovei nespėjant (ar nevykdant) projekto rengimo darbų, ieškovės interesus atstovavusi R. T., atsižvelgdama į tai, kad projektuotojui buvo sumokėtas avansinis mokėjimas, sutiko laukti projekto atlikimo. Detalaus plano neparengus ir ieškovei pareiškus ketinimą nutraukti su atsakove pasirašytą projektavimo rangos sutartą, atsakovės prašymu (mažinant detalaus plano atlikimo darbų kainą) sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo tęsiamas. Vėliau, atsakovės iniciatyva ir prašymu, 2006-10-20 sutartis Nr. 06/032 buvo pakeista nauja, 2011-05-24 projektavimo rangos sutartimi Nr. 06/032, kurioje projektavimo užduotį rangovui palikus tą pačia, buvo pakeista darbų kaina (sumažinta iki 7593,00 Lt (kas atitinka 2199,08 Eur sumą) bei pakeistas detalaus plano atlikimo (užbaigimo) terminas, kuris apibrėžtas terminais, nustatytais LR teritorijų planavimo įstatymo bei detaliojo plano svarstymo procedūros trukme. 2011-04-25 atsakovė priėmė iš ieškovės vardu ir ieškovės sąskaita veikusios atstovės R. T. dar vieną 3000,00 Lt (kas atitinka 868,86 Eur sumą) dydžio avansinio mokėjimo dalį.

Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė įvykdys sutartinius įsipareigojimus ir sutartas darbo rezultatas bus perduotas ieškovei. Tačiau nesibaigiantys atsakovės atsakingų asmenų aiškinimai apie tai, kad detalaus plano užbaigimui yra reikalinga tik atlikti nereikšmingas procedūras, tačiau niekaip neapibrėžiant galutinio darbo rezultato perdavimo ieškovei nebeleido tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ir darbų rezultatas bus perduotas. Atsižvelgdama į nurodytą, ieškovė 2015-11-23 pranešimu nuo 2015-12-23 nutraukė su atsakove sudarytą sutartį ir pareikalavo ne vėliau kaip sutarties nutraukimo dieną grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, sumokėti ieškovei netesybas bei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovė su sutarties nutraukimu sutiko, jo neginčijo, tačiau ieškovės patirtų nuostolių neatlygino, netesybų nesumokėjo, ieškovės sumokėto avanso negrąžino.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad neginčija fakto, jog tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta sutartis dėl projektavimo darbų, kurią pasirašė buvęs bendrovės direktorius V. Ž.. Sutarties projekto vadovu (atsakingu už sutarties vykdymą asmeniu) buvo paskirtas atsakovės darbuotojas G. V.. Šuo metu minėti asmenys bendrovėje nebedirba. Kadangi tiek sutartį pasirašęs asmuo, tiek už sutartį atsakingas asmuo bendrovėje nebedirba, atsakovė negali pateikti detalių paaiškinimų dėl sutarties vykdymo. Tačiau, peržiūrėjus bendrovės buhalterinius dokumentus nustatyta, jog dalis darbų atsakovei buvo atlikta ir perduota. Iš 2011-05-25 šalių pasirašyto Projektavimo darbų akto Nr. 64 matyti, kad yra atlikta 80,25 proc. projektavimo darbų, už kuriuos ieškovė 2007-01-09 apmokėjo 895,80 Eur dydžio (3093,00 Lt) avansą. Šiame projektavimo darbų akte taip pat nurodyta, kad ieškovė turi sumokėti 868,86 Eur (3000,00 Lt) už kitą dalį atliktų projektavimo darbų dalį. Tokiu būdu dalis sutartinių darbų buvo atlikta bei ieškovė tą darbų dalį priėmė ir apmokėjo, pretenzijų nepareiškė. Ieškovė nurodo, kad dalį nuostolio ji patyrė iki 2011-05-25 šalių pasirašyto Projektavimo darbų akto Nr. 64. Kadangi akte nenurodyta jokių pretenzijų, taip pat 2011-05-24 sutartyje nenumatyta jokių išlygų dėl ieškovės patirtų išlaidų, todėl tokio pobūdžio ieškovės reikalavimas visiškai nepagrįstas.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Jų nuomone tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad galutinis atsiskaitymas su atsakove turėjo įvykti šiai atlikus visus projektavimo darbus ir pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą. Sutartis tarp šalių nutraukta atsakovei iš esmės pažeidus jos įvykdymo terminus ir sąlygas, todėl ieškovės atsakovei sumokėtos sumos yra avansas, kuris turi būti grąžintas, bei atlyginti turėti nuostoliai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Mano, kad atsakovė ieškovės naudai atliko 80,25 % sutartyje numatytų darbų, už kuriuos ieškovė ir yra sumokėjusi.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ieškovės, šalių atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-10-20 tarp ieškovės vardu ir ieškovės sąskaita veikusios, ieškovės įgalioto asmens R. T. ir atsakovės buvo sudaryta projektavimo rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo už sutartą 3583,22 Eur sumą kainą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos parengti ir ieškovei perduoti detalųjį planą, kuriuo pakeičiama ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis, padalinant žemės sklypą į namų valdų sklypus bei statinių techninius projektus. 2007-01-09 ieškovės įgaliotas asmuo R. T. sumokėjo atsakovei nustatyto dydžio avansą - 895,79 Eur. Visi darbai, numatyti sutartyje, turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2007-07-09. Sutartyje numatytu laiku atsakovei detalaus plano neparengus ir ieškovei pareiškus ketinimą nutraukti su atsakove pasirašytą projektavimo rangos sutartį, atsakovės prašymu sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo tęsiamas, 2011-05-24 pasirašyta nauja, projektavimo rangos sutartimi Nr. 06/032, kurioje projektavimo užduotį palikus tą pačią, buvo pakeista darbų kaina (sumažinta iki 2199,08 Eur). 2011-04-25 atsakovė priėmė iš ieškovės vardu ir ieškovės sąskaita veikusios atstovės R. T. dar vieną 868,86 Eur dydžio avansinio mokėjimo dalį. Ieškovė nuo 2015-12-23 nutraukė su atsakove sudarytą sutartį, nes atsakovė neatliko sutartyje numatytų darbų.

Sutarties nutraukimo atsakovė neginčija, byloje kyla ginčas dėl ieškovės sumokėtų atsakovei pagal sutartį pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

Dėl tinkamo sutarties vykdymo, avanso grąžinimo ir užsakovo pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus

CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).

Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.

Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).

Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Šiose teisės normose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, taip pat draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo nėra. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali būti nutraukta dėl projektavimo rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų nepašalina per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad, taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog projektuotojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas.

Rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Taigi prieš vertindamas, ar Sutartis vykdyta tinkamai, teismas privalo įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį.

Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras” v. IĮ A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent.

Iš byloje pateiktos Sutarties matyti, kad šalys susitarė ir ieškovė (užsakovė) pavedė atsakovei (rangovei) atlikti ir perduoti: detalujį planą, kuriuo pakeičiama ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis, padalinant žemės sklypą į namų valdų sklypus bei statinių techninius projektus (Sutarties 1.1.; 1.2.p.); Sutarties įvykdymo terminas – 6 mėn. (2.1.1.p.); galutinė apmokėjimo suma nustatoma darbų atidavimo-priėmimo akte (1.5 p.).

Ieškovė paaiškino, kad ji siekė padalinti turimą sklypą, pakeisti jo paskirtį, tačiau nuo sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip 9 metams ir atsakovei neparengus projektinės dokumentacijos, jai grįžus gyventi į Lietuvą, šios sutarties vykdymas nebeteko prasmės, ji nebeturi planų vykdyti statybas šiame sklype ar jo parduoti.

Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio nuostatomis ir tarp šalių sudaryta Sutartimi, ieškovei pareiga priimti darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą turėjo atsirasti atsakovei atlikus Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, t. y. parengus projektinius dokumentus ir juos suderinus su atsakingomis institucijomis bei pateikus užsakovei parengtą projektinę dokumentaciją ir darbų priėmimo-perdavimo aktą (Sutarties 2.1.1. p.).

Byloje liudytoja apklausta R. T. patvirtino, kad po sutarties su atsakove sudarymo 2006-10-20 ji kas mėnesį domėjosi atsakovės atliekamų darbų eiga. Jai buvo aiškinama, kad darbai šiek tiek užtrunka dėl derinimo procedūrų. 2011 m. pareiškus norą nutrauktį sutartį, atsakovė įtikino pasirašyti sutarties pakeitimą, sumažino darbų kainą, pažadėjo per kelis mėnesius baigti vykdyti sutartį. Jokie projektavimo dokumentai jai nebuvo rodyti, paprašyta sumokėti dar dalį avanso darbams užbaigti.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2015 m. jai grįžus į Lietuvą, atsakovė pažadėjo iki 2015 m. rugsėjo mėn. 19 d. baigti atlikti visus darbus. Atsakovei šių pažadų neįvykdžius, ji nutraukė sutartį.

Šias ieškovės ir liudytojos išdėstytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės 2012-10-04 atsakymo matyti, kad atsakovės pateikta detaliojo plano koncepcija negali būti patvirtinta dėl daugybės trūkumų – nepateiktos sklypų gretimybės, nepateikta informacija apie numatomų sprendinių atitiktį bendrajam planui ir daug kitų trūkumų. Kaip matyti iš 2013-08-14 Klaipėdos rajono savivaldybės dokumento tikrinimo protokolo priedo, virš minėti trūkumai vėl nebuvo pašalinti.

Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik iš esmės pažeidė Sutarties įvykdymo terminus – ne tik per 6 mėn., bet net per 9 metus nesugebėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau nuo 2012 m. iki 2015m. nesugebėjo pašalinti trūkumų. Laikytina, kad atsakovė per pakankamą ir protingą terminą nesugebėjo pašalinti trūkumų, todėl ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės pozicija, kad ieškovė sumokėjo už 80,25% atliktus darbus, gali naudotis šiais darbais ir ieškovės mokėti pinigai negali būti laikomi avansu, yra nepagrįsta, kadangi atsakovės paruoštų dokumentų ieškovė, pasikeitus teisiniam projektavimo darbų reglamentavimui, negali panaudoti.

Dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Milsa“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-18/2015). Nagrinėjamoje byloje keliamas sutartinės atsakomybės klausimas dėl atsisakymo vykdyti sutartį. Tokiu atveju turi būti nustatytos trys sąlygos šiai atsakomybei kilti: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovui dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos projektavimo rangos sutarties 1.1. p. buvo nustatyta atsakovo pareiga atlikti ir ieškovei perduoti Detalųjį planą, numatant} pakeisti sklypo paskirtį, padalinant į namų valdos sklypus (duomenys neskelbtini) ir statinių techninius projektus. Kaip buvo nurodyta anksčiau, galutinis atsakovo pareigos įvykdymo terminas - ne vėlesnis nei 2011-11-25. Tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki įstatyminio reglamentavimo esminio pakeitimo momento (2014-01-01) atsakovas savo neveikimu sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, taigi, atliko neteisėtus veiksmus, iš esmės pažeidė sutartį, nes sutartas darbų rezultatas nebuvo atliktas.

CK 6.249 str. 1 d. nustatoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ieškovė pateikė įrodymus – UAB „Geometra“, pačios atsakokovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras patvirtinančias, kad projektinės dokumentacijos ruošimo metu ji papildomai turėjo 649,76 Eur išlaidų, susijusių su detaliojo plano rengimo procedūromis bei teisinių dokumentų rengimu

Kaip buvo nurodyta, 2006-10-20 sutartyje Nr. 06/032, nustatant šalių tarpusavio atsakomybės sąlygas, buvo nustatyta, kad Rangovas (atsakovas), neužbaigęs darbų, moka neįvykdytų projektavimo darbų vertės 0,06 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Sudarytoje naujoje, aukščiau nurodytą sutartį pakeičiančioje, 2011-05-24 sutartyje Nr. 06/032 nurodyta sutarties nuostata buvo modifikuota nustatant, kad Rangovas (atsakovas), neužbaigęs nustatytu terminu darbų, moka nuo neįvykdytų darbų vertės 0,02 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.

Atsižvelgiant į tai, kad darbų rezultatas atsakovo nebuvo ir nėra atliktas ir perduotas ieškovei, o dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebegali būti perduotas, konstatuotina, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, o toks terminų praleidimas yra pagrindas sutartinei atsakovo atsakomybei taikyti, sumokant netesybas už termino įvykdyti sutartį praleidimą už laikotarpį iki sutarties nutraukimo momento. Atsakovo mokėtinas netesybas už visą aukščiau nurodytą laikotarpį (2015-09-12 - 2016-03-14 (viso 185 dienos)) sudaro 66,60 Eur (1 817,43 x 0,02 % = 0,36 Eur x 185 d.).

Byloje nustatyta, kad 2006-10-20 ir 2011-05-24 sutarčių pagrindu ieškovė atsakovui sumokėjo 1.764,65 Eur dydžio avansą. Atsakovas ieškovės sumokėtais pinigais naudojosi nepaisant to, kad sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė. Atsakovo prievolių įvykymo terminas baigėsi 2011-11-24 ir dėl to atsakovas privalo ieškovei sumokėti 6.240 str. 1 d. nurodytas 5 % dydžio metines palūkanas už nepagrįsto naudojimosi ieškovės piniginėmis lėšomis laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos ir netesybos už 2015-09-12 - 2016-03-14 laikotarpį, iš atsakovo priteistmos 5 % dydžio metinės palūkanos už 2011-05-24 - 2015-09-11 laikotarpį (viso -1721 diena). Dėl to iš atsakovo priteistinas palūkanas išviso sudaro - 416,01 Eur (1.764,65x5% = 88,23 Eur / 365 x 1.721).

Vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus protmgo ir apdairaus asmens požiūriu, atsižvelgiant į tokių veiksmų pobūdį, aplinkybes, padarytos žalos pobūdį ir specifiką, pripažintina, kad atsakovas, turėdamas pareigą detalųjį planą ir statinių techninius projektus parengti per 6 mėnesių (ir pratęstą papildomą 6 mėnesių) terminą, šios pareigos neįvykdė per daugiau nei 9 metų laikotarpį, dėl ko sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Šiuo laikotarpiu atsiradusios ieškovės išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimo procedūromis, kurios nebegalės būti panaudotos ieškovės naudai, laikytinos išlaidomis, kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas, nevykdęs sutartinių įsipareigojimų ilgesnį nei 9 metų laikotarpį, būdamas savo veiklos srities profesionalu suvokė, ar turėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) detalaus plano rengimo procese ieškovė patiria išlaidas, kurių neturėtų patirti. Dėl to aptarti atsakovo veikmai (neveikimas) yra pagrįstai laikytinas kaltais veiksmais, sudarančiais atsakovo civilinės atsakomybės pagrindą.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str.1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 560 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės kompleksinio projektavimo firmos „Klaipėdos komprojektas“, į.k.140764658, 1764,65 Eur negrąžinto avanso skolą; 649,76 Eur nuostolių atlyginimą; 66,60 Eur delspinigių; 416,01 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 2897,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. M..

Priteisti iš kompleksinio projektavimo firmos „Klaipėdos komprojektas“ 560 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. M..

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.