- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-678-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15216-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Euro Asista“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, M. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. prašymą dėl praleisto senaties termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir dėl paties proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014, suinteresuoti asmenys UAB „Euro Asista“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, M. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašo atnaujinti jam praleistą senaties terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir patenkinus šį prašymą, prašo atnaujinti patį procesą civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014.
2. Nurodė, kad ieškovas UAB „Euro Asista“ kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams T. M. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui M. Č.. Teismas 2014-05-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014 ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 20 218,37 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas šiame sprendime konstatavo, jog prievoliniai teisiniai santykiai sieja tik ieškovą ir atsakovą pagal 2011-12-01 automobilio nuomos sutartį. Atsakovas šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė ir jis įsiteisėjo. Tačiau 2014-10-07 T. M. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su savo atskiru ieškiniu atsakovams UAB „Euro Asista“ ir M. Č., kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia 2011-12-01 nuomos sutartį, sudarytą tarp T. M. ir UAB „EURO Asista“ bei pripažinti, jog teisės ir pareigos, kylančios iš 2011-12-01 nuomos sutarties Nr. V 2011-12-01/01, sieja nuomininką M. Č. ir nuomotoją UAB „EURO Asista“. Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-12-29 sprendimu už akių Nr. 2-41758-871/2014 šį ieškinį patenkino. Šis teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Tokiu būdu šiuo metu egzistuoja du vienas kitam savo esme prieštaraujantys įsiteisėję teismo sprendimai, ir žalos atlyginimas iš T. M., kuris buvo priteistas remiantis 2011-12-01 nuomos sutartimi, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl ieškovas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik, kai įsiteisėjo šis teismo sprendimas. Pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą pareikšti prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau prašo jį atnaujinti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad svarbios priežastis – kiti teisminiai ginčai, kuriais UAB „Euro Asista“ bandė kvestionuoti 2014-12-29 teismo sprendimą už akių. Pasibaigus šiems ginčams pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, tačiau prašymas buvo atmestas. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pareiškėjas prašo prašymus tenkinti ir atnaujinti procesą šioje byloje, kadangi priešingai susidarytų išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kuomet įsiteisėjusiais teismo sprendimais būtų nustatyta priešingos aplinkybės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo teismo šį prašymą spręsti savo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Euro Asista“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nesutiko su pareiškimu ir prašė jį atmesti, taikyti pareiškimui senatį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-22 nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo nurodomi 2014-05-14 sprendimas ir 2014-12-29 sprendimas už akių vienas kitam neprieštarauja. Pareiškėjas T. M., pats sudaręs 2011-12-01 nuomos sutartį, todėl žinojo šios sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, 2014-05-14 sprendimo neginčijo, tokiu būdu pripažindamas, kad sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis ir priteistomis sumomis. Minėtoje byloje pareiškėjas nereiškė jokių priešpriešinių reikalavimų pripažinti sandorį tariamu ar apsimestiniu, o atskirą ieškinį pareiškėjas pateikė tik po beveik pusmečio po bylos išnagrinėjimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas pareiškime nepateikė jokių argumentų, kad 2014-05-14 sprendimas, kuriuo konstatuota, kad „atsakovas T. M. pripažįsta, jog išsinuomojo ir perdavė automobilį trečiajam asmeniui M. Č.“, yra nepagrįstas, o sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, tokiu būdu pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad atnaujinus procesą būtų pagrindas pakeisti teismo 2014-05-14 sprendimą. Be to, labai svarbu, kad pareiškėjas savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo, remdamasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nenurodo jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos jau bylos nagrinėjimo metu. Taip pat pareiškėjas praleido pareiškimo pateikimo senaties terminą ir jį pateikė praėjus 1,5 metų nuo sprendimo už akių priėmimo, t.y. praleidęs įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, ir pareiškime nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl ko šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo T. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014.
7. Teismas nurodė, kad T. M. nenurodė nei vienos svarbios priežasties dėl ko jis nesikreipė iš karto į teismą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, kai sužinojo apie CPK 366 str. 1 d. 2 p. buvimą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kreipėsi tik po ilgo laiko tarpo, kai sprendimo už akių byloje buvo teismų konstatuoti kitai šaliai suėję naikinamieji terminai tiek dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek dėl proceso atnaujinimo. Neatmestina, kad T. M. būtent galėjo tikėtis ir laukti naikinamųjų terminų suėjimo civilinėje byloje Nr. 2-41758-871/2014, žinodamas apie jo iniciatyva iškeltoje ir išnagrinėtoje byloje priimtą 2014-12-29 sprendimą už akių. Patenkinus T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo būtų nukrypta nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, lygiateisiškumo principų, jeigu vienai šaliai (ieškovui) neatnaujinus praleistų naikinamųjų terminų, T. M. prašymas nenurodžius svarbių priežasčių būtų patenkintas ir atnaujintas. C. b. Nr. 2-890-820/2014 buvo išnagrinėta ne formaliai ištyrus pateiktus įrodymus ar priimant sprendimą už akių, o nagrinėjant ginčą iš esmės, byla buvo išnagrinėta įvykus joje daug posėdžių, buvo suteikta teisė visiems proceso dalyviams išsakyti visą savo poziciją ir argumentus tiek dėl nuomos santykių, tiek dėl kitų aplinkybių, T. M. turėjo teisę šį sprendimą skųsti, teikti priešpriešinius reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
7. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl praleisto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo siekiama klausimą dėl skolininko pakeitimo išspręsti geranoriškai, tačiau su tuo ieškovas nesutiko. Pareiškėjas nuosekliai gynė savo teises, procese elgėsi sąžiningai, t. y. pirmiausiai kreipėsi į teismą ginčydamas 2011-12-01 nuomos sutartį ir šią bylą 2014-12-29 sprendimu laimėjo, vėliau buvo priverstas bylinėtis prieš ieškovą, kuri siekė, kad 2014-12-29 teismo sprendimas už akių būtų revizuotas, o dar vėliau pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, tačiau šis pareiškimas buvo atmestas, de facto nurodant, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atsisakius atnaujinti praleistą terminą susidarytų išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad Pareiškėjas nėra 2011-12-01 nuomos sutarties šalis, tačiau kitu teismo sprendimu žalos atlyginimas iš pareiškėjo priteistas remiantis būtent faktu, kad pareiškėjas yra tos pačios nuomos sutarties šalis. Tokia situacija paneigtų ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 str.), o teisingumas būtų formalus, nesukuriantis realių teisinių pasekmių, sudarantis pagrindą išvengti atsakomybės tiems asmenims, kurie pagal įstatymą privalo atsakyti (M. Č.). Taigi, susiklosčiusi išskirtinė situacija sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Euro Asista“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nutartį priėmė visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, šalių argumentus, tinkamai pritaikė teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
10. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tik formaliai atsisakė atnaujinti terminą. Su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutiktina. Iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada, kad teismas išsamiai išanalizavo ir argumentavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino atnaujinimo, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, proceso atnaujinimo instituto taikymo išimtinumą.
11. Atskirojo skundo argumentai apie asmens teisę į teisminę gynybą niekuo nesusiję su proceso atnaujinimu, nes bylos šalių teisės į teisminę gynybą buvo realizuotos nagrinėjant bylą iš esmės ir šalims teikiant įrodymus bei atsikirtimus byloje. Teismų praktikoje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
12. Pareiškėjas netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016, nurodydamas, kad praleistam terminui atnaujinti išvis nebūtina nustatyti svarbių jo praleidimo priežasčių. Tokiu atveju būtų sukurta situacija, kai asmenys, nepateisinamai ilgai delsę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nesant svarbioms priežastims, bet kuriuo atveju turėtų galimybę atnaujinti procesą. Taigi, kad toks įstatyme nustatytų terminų nepaisymas sukurtų itin didelį neapibrėžtumą civiliniuose santykiuose, nes asmenys net ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui nebūtų užtikrinti, ar teisminis ginčas yra galutinai išspręstas ir ar jie gali vadovautis įsiteisėjusiu sprendimu. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip tik nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina atsižvelgti, ar situacija nėra išimtinai išskirtinė.
13. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl turėtų būti atnaujintas įstatymo nustatytas terminas. Priešingai – kaip buvo konstatuota skundžiamojoje nutartyje byla išnagrinėta įvykus joje daug teismo posėdžių, buvo suteikta teisė visiems proceso dalyviams (tiek ir tos bylos atsakovui, šios bylos pareiškėjui T. M.) išsakyti visą savo poziciją ir argumentus tiek dėl nuomos santykių, tiek dėl kitų aplinkybių, T. M. turėjo teisę šį sprendimą skųsti, teikti priešpriešinius reikalavimus. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atskiroje byloje, tačiau to jis nedarė viso bylos nagrinėjimo metu.
14. Pareiškėjas nurodo, kad siekė, jog ginčas būtų išspręstas geranoriškai, todėl ir nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo per 3 mėnesių nustatytą terminą. Taigi, pareiškėjas terminą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, o sąmoningai. Taigi, tokia priežastis negali būti laikoma pateisinama priežastimi terminų atnaujinimui.
15. Pareiškėjas teigia, kad neatnaujinus proceso šioje byloje susidarys situacija, kai egzistuos du įsiteisėję vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai, o tai prieštarauja viešajam interesui. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, susijusį su pareiškėjo nurodomais klausimais, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje c. b. Nr. e2S-1697-275/2016 konstatavo, kad: įsiteisėjus 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimui už akių, įvyko materialinių teisių perėmimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks materialinių teisių perėmimas įvyko tik 2011-12-01 automobilio nuomos sutarties atžvilgiu, o prievolės, kylančios iš civilinės atsakomybės pagal 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą, atžvilgiu materialinių teisių perėmimo nebuvo. Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas painioja du skirtingus civilinės teisės institutus – teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimą ir nuostolių atlyginimą. Teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu už akių iš M. Č. nebuvo priteisti nuostoliai ir procesinės palūkanos UAB „Euro Asista“ naudai, taip pat teismas nenusprendė, kad nuostoliai ir procesinės palūkanos, priteisti teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu, perkeliami M. Č. ir tampa pastarojo prievole. Todėl apeliantas klaidingai nurodo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas už akių yra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, nes iš M. Č. nebuvo priteisti jokie nuostoliai. Sprendimu už akių buvo tik perkeltos teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį, tačiau nėra priteisti nuostoliai, o teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimas negali būti laikomas pagrindu laikyti M. Č. skolininku, nes šiuo sprendimu buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių priteisimo iš konkretaus asmens – pareiškėjo T. M., t. y. nagrinėjimo dalykas ir pagrindas buvo būtent pareiškėjo neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimas.
16. Taigi, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 nutartimi konstatuota, kad pareiškėjo nurodomi 2014-05-14 Sprendimas ir 2014-12-29 Sprendimas už akių vienas kitam neprieštarauja. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad atnaujinus procesą tuo pagrindu, kad sprendimai prieštarauja vienas kitam, būtų paneigtas įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismas 2016-09-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1697-275/2016 privalomumas bei res judicata galia.
17. Pareiškėjas teigia, kad bylos nagrinėjimo jam nebuvo žinoma, kad 2011-12-01 nuomos sutarties šalis yra ne pareiškėjas (atsakovas) T. M., o trečiasis asmuo M. Č.. Toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Tokia aplinkybė pareiškėjui turėjo būti žinoma ne tik bylos nagrinėjimo metu, bet ir paties sandorio sudarymo ir jo vykdymo metu. Juo labiau turėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, o pareiškėjas (atsakovas) sąžiningai ir atsakingai naudodamasis savo teisėmis ir pareigomis, turėjo galimybę reikšti atsikirtimus šiuo pagrindu bei atitinkamus priešpriešinius reikalavimus. Tai, kad atsakovas nepasinaudojo šia galimybe jokiu būdu negali būti pagrindas atnaujinti procesą.
18. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė bylą išspręsti kitaip, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad atnaujinus procesą būtų pagrindas pakeisti teismo 2014-05-14 sprendimą. Visas aplinkybes, jog pareiškėjas faktiškai nesudarė nuomos sutarties jis jau įrodinėjo civilinėje byloje Nr. 2-890-820/2014 ir jo argumentai buvo atmesti. Šio teismo sprendimo pareiškėjas neskundė. Taigi, pagrindo atnaujinti procesą nėra.
19. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nei atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nei atnaujinti paties proceso. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
20. Atmetus atskirąjį skundą iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui UAB „Euro Asista“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. UAB „Euro Asista“ pateikė įrodymus, kad jis už advokatės paslaugas sumokėjo 450 Eur, tačiau ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Dėl šios priežasties suinteresuotam asmeniui UAB „Euro Asista“ priteistina suma mažinama iki 300 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 98 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB „Euro Asista“, į.k. 300136882, naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.