- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- T-426-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15192-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- R. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-40 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam R. J.“ patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskiriant laisvės atėmimo trims mėnesiams bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų dviem mėnesiams vienai dienai. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu nuteistasis atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 15 teismo nuosprendžių, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi subendrinus juos dalinio sudėjimo būdu.
Nuteistajam R. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gruodžio 7 d., o bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 6 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 paskirtos bausmės suėjo 2019 m. gruodžio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 3 metai 8 mėnesiai ir 17 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-40 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam R. J.“ (toliau – ir Nutarimas), nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. J., pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 72 taškus (25 taškai – statiniai, 47 taškai – dinaminiai), taip pat atkreipė dėmesį į faktą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama pirmą kartą, todėl nėra galimybės palyginti ar nuteistasis padarė pažangą, tačiau įvertinus nuteistojo elgesį ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2015 m. nebaustas, o tai rodo teigiamas nuostatas į priežiūrą ir turimą motyvaciją keistis, pataisos įstaigoje dirba, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju bus taikoma intensyvi priežiūra bei oficialiai patvirtinta galimybė įsidarbinti, nuteistojo elgesys orientuotas į savęs realizavimą darbinio užimtumo srityje, resocializacijos bei integracijos procesą (b. l. 2–3).
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras skundu prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą.
Skunde nurodoma, kad Komisijos Nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. anksčiau teistas 1 kartą. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 8 mėnesiai ir 17 dienų. Nuteistasis, prokuroro vertinimu, neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals (nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 72 balai). Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas net 28 444,25 Eur, o atlyginęs tik 1283,07 Eur. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį R. J. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama R. J. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bet buvo baustas net 12 kartų, 6 kartus skatintas (b. l. 22-23).
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Komisijos nutarimas taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, šiuo atveju įvertinęs bylos duomenis, Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, sprendžia, jog Komisijos Nutarimas taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Iš nuteistojo asmens bylos, Komisijos Nutarime pateiktų argumentų bei nuteistojo 2020 m. kovo 16 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-35 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis R. J. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – jam liko atlikti mažiau nei pusę paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės laiko (neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – 3 metai 8 mėnesiai 17 dienų), įvykdė ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, - 72 balai (iš jų statiniai veiksniai sudarė 25 balus, o dinaminiai veiksniai – 47 balus). Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 6 kartus, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu (bausmę atlieka nuo 2011-12-07) alkoholio vartojimo atvejai pataisos įstaigoje fiksuoti nebuvo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu reiškė norą dirbti, Vilniaus pataisos namuose nuo 2015 m. spalio 15 d. dirbo Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų cecho darbininku. Nuo 2018-10-04 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-327 pagal paties prašymą įdarbintas 0,75 etatu asenizatoriumi. Nuteistasis reiškia palankų požiūrį į darbą, taip pat - motyvuotas dirbti laisvėje. Be to iš gautų pajamų periodiškai dengia įsiskolinimus. Taip pat nuteistasis savarankiškai pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ pažymą kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju R. J. bus įdarbintas pagalbinio darbuotojo pareigose (2020-02-21 pažyma pasirašyta įmonės direktoriaus B. V.). Dalyvavo individualiose įstaigos psichologų vykdomose konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, nuteistųjų susirinkimuose. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo Elektros įrenginių remontininko kvalifikaciją, avalynės gamintojo kvalifikaciją. Taip pat, nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekė būti įdarbintu įstaigoje, tačiau 2012-12-05 vykusio Drausmės komisijos posėdžio metu dėl nuteistojo įdarbinimo komisija netarpininkavo, prašymas įdarbinti tenkintas nebuvo. Nuo 2015-10-19 nuteistasis R. J. įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, nuo 2019-08-27 dirba pilnu etatu asenizatoriaus pareigose. Taip pat, nuteistasis 2014 m. sausio 8 d. pradėjo dalyvauti programoje „Agresijos ir auto-agresijos valdymas" psicho-edukacinėje programoje, kurią baigė 2014 m. kovo 10 d. (įteiktas programos baigimo pažymėjimas Nr. 49(2)-21. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis oficialiai bei formaliai patvirtino galimos bedarbystės ir gyvenamosios vietos pasirinkimo problemų sprendimą - gautos pažymos apie jo įdarbinimą (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) atveju. Pastaruoju metu yra stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys bei pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų pataisos įstaigoje, struktūruotoje aplinkoje. Nuteistasis teigia palaikantys socialinius ryšius su savo biologinės šeimos nariais. Tėvai, jo teigimu jau kurį laiką gyvena ir dirba užsienyje, sesuo bei brolis - taip pat. Atvykę į Lietuvą aplanko R. J. pasimatymų metu. Ryšius palaiko ir su savo seneliu, į kurio butą nuteistasis planuoja grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju.
Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad nuteistojo elgesys yra teigiamas, jis orientuotas į savęs realizavimą darbinio užimtumo srityje, į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau šiuo atveju jų nepakanka tam, jog būtų galima patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
Tokią išvadą teismas grindžia pirmiausia tuo, jog nuteistojo R. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo pakankama ir dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, jog R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama pirmą kartą, todėl nėra galimybės palyginti ar nuteistasis padarė pažangą, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo pažanga ir rizika nuteistajam vėl nusikalsti išlieka vidutinė.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad nuteistasis ankščiau teistas net 1 kartą, 2009-11-11 Alytaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (20 epiz.), 182 str. 1 d. (17 epiz.), 22 str. 1 d. (3 epiz.), 178 str. l d., 4 d. bausmę atlikęs. Nusikalstamos veikos, kurias R. J. įvykdė 2010-2011 metais, yra tapačios ir tęstinės, nes nenutolusios viena nuo kitos laiko požiūriu (tarp jų nebuvo nė savaitės laiko pertraukos), įvykdytos siekiant apgaule gauti pinigų iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. R. J. buvo veikų lyderis, dalį veikų vykdė vienas, dalį - su buvusia sutuoktine (tuo metu sutuoktine), taip pat vienoje veikų sekoje dalyvavo bičiulis. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta. Nusikaltimams būdinga finansinė motyvacija, naudojo tapačią elgseną - sukčiavo ir neteisėtai disponavo elektroninėmis priemonėmis siekdamas finansinės naudos sau, naudodamasis kitų asmenų asmens duomenimis, kuriuos įgydavo ir apgaulės būdu. Pabrėžtina, kad nuteistasis nors ir visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimų, reiškia apgailestavimą dėl savo praeities poelgių, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, interviu metu juntamas pasitenkinimas savo paties sumanumu vykdant nusikalstamas veikas ir labiau linkęs analizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes per savo individualius poreikius, t. y. gailisi tik dėl to, jog dabar turi didelį įsiskolinimą eurais. Be to, kaip jau buvo minėta, dalį nusikalstamų veikų R. J. įgyvendino kartu su šiuo metu - jau buvusiąja žmona. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo santykiai su buvusia sutuoktine išlikę draugiški, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip stiprus post-vencinis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis nors ir turėdamas negatyvaus patyrimo- pasekmes padarius pirmuosius nusikaltimus, visgi buvo linkęs kartoti savo nusikalstamą elgesį, nepraėjus mėnesiui nuo paleidimo iš įkalinimo vietos nusikalto vėl, ir kartojo savo elgesį toliau (veikas vykdė 2010-2011 m. laikotarpiu iki tol, kol buvo sulaikytas). Interviu metu, taip pat, deklaruoja nuostatas, jog vairavimas išgėrus nėra itin rimtas ar sunkus nusižengimas/nusikaltimas, o tai suponuoja prielaidas manyti, jog nuteistasis iš dalies linkęs tam tikras kriminalines veikas pateisinti, ar tam tikru laipsniu toleruoti. Diskriminacinės nuostatos nuteistojo nusikalstamumui nėra būdingos, veikos nebuvo nukreiptos į vieną visuomenės grupių, rasės ar lyties aspektu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas dėl įvairių pažeidimų (dienotvarkės nesikalymas, teisėtų reikalavimų nevykdymas, mainai, fizinio smurto naudojimas). Taip pat nurodoma, kad nuteistasis nemano, jog jo praeities elgesys įstaigoje buvęs neigiamas, linkęs minimizuoti jų rimtumą ar pagrįstumą. Vertinant nuteistojo požiūrį į bendruomenę bei visuomenę plačiąja prasme išlieka prielaidos tam tikromis aplinkybėmis pateisinti ar pasyviai toleruoti visuotinai nepriimtiną elgseną. Praeityje nors ir turėdamas negatyvų patyrimą iš savo klaidų pasimokyti nebuvo linkęs. Interviu metu pateikiant klausimus susijusius su ateities galimomis ar tikėtinomis finansinėmis problemomis, nuteistasis reiškia maksimalų pasitikėjimą savimi, jog praeities elgesio nekartosiąs, finansines problemas spręstų teisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistojo nuostatų sritis įtakojo jo nusikalstamumą praeityje, bei buvo aktualus kriminogeninis veiksnys praeities 2010-2011 m. laikotarpiu. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad pagal vykdomuosius raštus nuteistasis yra skolingas net 28 444,25 Eur, o atlyginęs tik 1283,07 Eur, kas rodo menkas nuteistojo pastangos padengti skolas, susijusias ir su jo nusikalstamomis veikomis padarytu žalos atlyginimu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju priimant Komisijos Nutarimą taip pat nebuvo balsuota vienbalsiai (3 komisijos nariai balsavo prieš, 5 nariai – už).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad dėl to, jog nuteistojo elgesyje išlikęs nusikaltimams būdingas nusikalstamos veikos elgesio modelis ir nors galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau buvo baustas net 16 kartų, kas dar neleidžia teigti, jog R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, o taip pat pažymėtina, kad paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuteistasis, ne tik būtų suinteresuotas dirbti ar dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir kuo greičiau padengti skolas. Dėl šių priežasčių Komisijos Nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J. netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-40 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam R. J.“.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.