Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-209 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskiriant laisvės atėmimo trims mėnesiams bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų 2 (dviem) mėnesiams 1 (vienai) dienai. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu nuteistasis atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 15 teismo nuosprendžių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi subendrinus juos dalinio sudėjimo būdu.

Bausmės pradžia: 2011 m. gruodžio 7 d.

Bausmės pabaiga: 2023 m. gruodžio 6 d.

2/3 bausmės atliko: 2019 m. gruodžio 6 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 15 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 3 metai 1 mėnesis ir 21 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-209, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 72 taškai (iš jų statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 47), nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, pataisos įstaigoje dirba, skatintas 7 kartus, paskutinį kartą baustas prieš 5 metus, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, vykdo Komisijos rekomendacijas ir Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, o šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nutarė taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo lygtinai paleisti R. J. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams – R. J. yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė (72 balai). Vadinasi tokiu atveju, vadovaujantis BVK 1 dalies nuostatomis, nuteistojo lygtiniam paleidimui būtina išvada, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos Nutarime šiuo klausimu nurodyta, kad nors nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir yra vidutinė – 72 taškai, tačiau įvertinus tai, kad nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, jis pataisos įstaigoje dirba, skatintas 7 kartus, paskutinį kartą baustas prieš 5 metus, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, jis vykdo Komisijos rekomendacijas ir Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tokiu būdu šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 2020 m. kovo 10 d., kuomet jos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką buvo 72 taškai. Tokia pati pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą 2020 m. rugpjūčio 29 d., taigi, kriminogeninių sričių įverčių (taškų) pokytis nebuvo nustatytas, tačiau pažymėta, jog pastarųjų penkerių metų laikotarpiu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, motyvacija valdyti su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius tam tikrus kriminogeninius poreikius. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje buvo stebimos tam tikros negatyvios nuteistojo iniciatyvos (pvz. priežiūros sąlygų pažeidimai), tačiau pastarųjų penkerių metų laikotarpiu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei motyvacija orientuotis į savęs realizavimą darbinio užimtumo srityje, į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Taigi, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką nuo pirminio vertinimo 2020 m. kovo 10 d. iki pakartotinio vertinimo 2020 m. rugpjūčio 29 d. formaliai nepakito, tačiau teismas įvertina, jog aptartas laikotarpis atspindi tik nedidelę dalį nuteistojo R. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio. Nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 gruodžio 7 d., tačiau iki 2020 m. kovo 10 d., t.y. daugiau nei aštuonerius metus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką nebuvo atliktas, todėl vien tas faktas, kad R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. dar nesudaro pagrindo teigti, kad visos bausmės atlikimo laikotarpiu jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertintina tai, kad nuteistasis R. J. šiuo metu atlieka subendrintą 12 metų bausmę dėl to, kad 2010-2011 m. laikotarpiu sistemingai vykdė veikas, susijusias su neteisėtu elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimu, sukčiavimu, vagyste, netikros mokėjimo priemonės gaminimu, tikros mokėjimo priemonės klastojimu ar neteisėtu disponavimu mokėjimo priemone arba jos duomenimis. Nusikalstamos veikos, kurias R. J. įvykdė minėtu laikotarpiu, yra tapačios ir tęstinės, nes nenutolusios viena nuo kitos laiko požiūriu, įvykdytos siekiant apgaule gauti pinigų iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. R. J. buvo veikų lyderis, dalį jų vykdė vienas, dalį su tuometine sutuoktine, taip pat vienoje veikų sekoje dalyvavo bičiulis. Nuteistasis dėl daugumos jam inkriminuotų nusikaltimų kaltę prisiėmė pilnai, interviu metu kaltę pripažino. Iki pastarųjų nusikaltimų padarymo R. J. buvo teistas vieną kartą, bausmę atlikęs.

Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones bausmės atlikimo metu vykdė. Jis dalyvavo individualios įstaigos psichologų vykdomose konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, nuteistųjų susirinkimuose. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Taip pat nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekė būti įdarbintu įstaigoje, tačiau 2012 m. gruodžio 5 d. vykusio Drausmės komisijos posėdžio metu dėl nuteistojo įdarbinimo komisija netarpininkavo, prašymas įdarbinti tenkintas nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis R. J. įdarbintas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini) pareigose. Taip pat nuteistasis 2014 m. sausio 8 d. pradėjo dalyvauti psicho-edukacinėje programoje „Agresijos ir auto-agresijos“ valdymas, kurią baigė 2014 m. kovo 10 d. Bausmės atlikimo metu R. J. yra labiau motyvuotas darbui: 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų į darbą. O nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis įdarbintas pilnu etatu (duomenys neskelbtini) pareigose ir iki šiol darbą tęsia. Apibendrinant socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis tikslingai rodė pastangas ir motyvaciją pozityviam resocializacijos procesui – buvo orientuotas į darbinę veiklą ir į jo paties individualių kriminogeninių rizikos veiksnių (praeities gyvenimo būdas, draugai, finansinės problemos, mąstymas ir elgesys) valdymą.

Vertinant nuteistojo galimybes įsidarbinti laisvėje, pažymėtina, kad R. J. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, po ko toliau tęsė mokslus: (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, taip pat (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Nuteistasis iki suėmimo dirbo, nors jo oficialaus darbo patirtis laisvėje nėra didelė – 9-10 mėnesių. Kaip jau minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Nuteistojo reiškiamas palankus požiūris į darbą bei motyvacija dirbti laisvėje. Nuteistasis savarankiškai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju R. J. bus įdarbintas pagalbinio darbuotojo pareigose. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo atveju R. J. ketina gyventi pas senelį (duomenys neskelbtini) (yra gautas teigiamas atsakymas dėl jo apsigyvenimo minėtoje vietoje), tačiau įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) mieste, tokiu būdu, įvertinus atstumą tarp šių miestų, kyla abejonių, ar nuteistasis lygtinio paleidimo atveju išties galės dirbti minėtoje įmonėje. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad rengiant nuteistąjį dėl pakartotinio svarstymo dėl jo galimo lygtinio paleidimo, jis nepateikė atnaujintos įdarbinimą patvirtinančios pažymos. Visgi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo turimą išsilavinimą, bausmės atlikimo laikotarpiu keltą kvalifikaciją, jo stabilų darbą atliekant laisvės atėmimo bausmę bei turimą (nors ir nedidelę) darbo patirtį laisvėje, nėra pagrįsto pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės įsidarbinti, net jei realiai negalės dirbti būtent UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. yra nuteistas daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, siekiant finansinės naudos, lygtinio paleidimo klausimui aktualus nuteistojo padarytos žalos atlyginimo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis turi nemenkų įsiskolinimų. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-1499 nuteistasis R. J. buvo skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 28 244,25 Eur (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 1283,07 Eur). 2020 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos duomenimis R. J. pagal patvarkymus yra skolingas 29 216,51 Eur (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 1729,63 Eur). Lyginamoji požymių analizė leidžia teigti, jog nutiestojo išsiskolinimai padidėjo (lygiagrečiai didėjo ir suma, kuri yra išskaičiuojama iš jo atlyginimo). Taigi, nuteistojo turtiniai įsipareigojimai yra dengiami, nors šiuo metu yra padengta santykinai nedidelė jų dalis. Tačiau, nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau konstatuotas nuteistojo galimybes ir motyvaciją įsidarbinti, darytina išvada, kad R. J., būdamas lygtinai paleistas ir dirbdamas, turės galimybę greičiau padengti savo turtinius įsipareigojimus.

Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taip pat svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Iš nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateiktos jo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę apžvalgos matyti, kad nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas 16 kartų už įvairius bausmės rėžimo pažeidimus (nurodymų nevykdymą, dienotvarkės pažeidimą, necenzūrinius žodžius, fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu), tačiau paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2015 m. gruodžio 11 d. Nuo tada nuteistasis buvo tik skatinamas, iš viso bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 7 kartus, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pažymėtina, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, jau pirmojo karto metu Komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimu nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį nutarimą. 2020 m. gegužės 15 d. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu buvo pateiktos rekomendacijos R. J. dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – tęsti darbą pataisos įstaigoje. Nuteistasis šias rekomendacijas vykdo, šiuo metu, kaip jau minėta, dirba pilnu etatu pagalbinio (duomenys neskelbtini) pareigose. Laikotarpiu nuo ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, R. J. buvo dar sykį skatintas 2020 m. gegužės 11 d. už gerą elgesį bei sąžiningą darbą, 2020 m. birželio 15 d. jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų į darbą. Taip pat, 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-294, nuteistajam buvo leista trims paroms parvykti į namus, trumpalaikės išvykos metu pažeidimų nebuvo, R. J. į pataisos įstaigą grįžo laiku. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad R. J. elgesyje matoma akivaizdi pažanga, šiuo metu jo elgesys pataisos įstaigoje gali būti charakterizuojamas tik teigiamai, jis laikosi paskirtų įpareigojimų, atsakingai naudojasi suteiktomis privilegijomis, yra motyvuotas savo laiką skirti darbui ir pozityviam užimtumui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis jam nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pritaria Komisijos Nutarime padarytai išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tokiu būdu laikytina, kad jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formalius kriterijus ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šio teikimo svarstymo teisme metu nuteistasis R. J. jau yra atlikęs gana didelę bausmės dalį – beveik tris ketvirtadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Tokiu būdu šios teismo nutarties priėmimo dieną R. J. yra likę atlikti mažiau nei mėnesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iki kol sueis BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas, po kurio jam turės būti taikomas lygtinis paleidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo R. J. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti ir pelnytis pragyvenimui teisėtais būdais.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 59-128 ir nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir skatins jį ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 59-209 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J..

Taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:

1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 arba 4 dalį;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose;

3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;

4) nesilankyti tam tikrose vietose;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;

6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.