Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2021m. birželio 8 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei E. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovės priteisti 4 362,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovė su atsakove 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau ir – Sutartis), kuria ieškovė atsakovei perdavė valdyti ir naudotis 50 kv. m. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti 300 Eur/mėn. nuomos mokestį (nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d.), mokėti ieškovei už buto komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Be to, atsakovė įsipareigojo pilnai atlyginti ieškovės nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl atsakovės kaltės ir kt. Pasibaigus Sutarčiai, šalys susitarė, kad buto priėmimas – perdavimas vyks 2020 m. birželio 6 d., tačiau dar prieš numatytą susitikimą, atsakovė pranešė ieškovei, jog buto raktus paliko pašto dėžutėje, nes nežino, kada grįš, taip pat nurodė, jog buto sienos yra apgadintos, jas reikia dažyti, šiuos darbus turėjo atlikti atsakovės sugyventinis. Atvykusi į atsakovei išnuomotą butą ieškovė pamatė, kad butas yra itin smarkiai apgadintas – sugadintos svetainės, virtuvės bei koridoriaus sienos, durų varčia, apgadinta koridoriaus įmontuojamos spintos plokštė, miegamojo sienos, kuri skiria miegamąjį nuo vonios kambario, bei drabužinės siena, kuri skiria drabužinę ir vonios kambarį, pažeistos vandens – sienos plokštės, jos išsipūtusios nuo drėgmės, nusilupę dažai; miegamajame sumontuoti roletai ištepti nepataisomai, balkone sugadinta kiliminė danga; apgadinta balkono sienos fasado apdaila, bendrojoje laiptinėje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos sienos. Aptikusi šiuos buto defektus ieškovė apie tai nedelsdama pranešė atsakovei ir jos sugyventiniui. Atsakovė į ieškovės skambučius neatsiliepė, o atsakovės sugyventinis pretenzijas dėl buto apgadinimo atmetė teigdamas, kad defektai atsirado ne dėl jų kaltės. Nurodė, jog ne kartą siūlė atsakovei susitarti gražiuoju – sutvarkyti defektus arba padengti turtinę žalą, susitikti bute viską aptarti vietoje, tačiau atsakovė nesutiko bendradarbiauti. Pažymėjo, jog atsakovė turtą nuomojosi pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau kaip 8 mėnesius, todėl ieškovė neturi abejonių, kad ši žala butui padaryta būtent šiuo laikotarpiu. Buto apgadinimai yra sąlygoti atsakovės veiksmų, o ne normalaus buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimo. Nurodė ir tai, kad padarytai žalai atlyginti iš atsakovės priteistina 4 362,13 Eur suma.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog tiek atsakovė, tiek atsakovės draugas visada laikėsi pozicijos, jog butui žalos nepadarė. Teigė, jog grąžinus butą, ieškovė pareiškė pastabas tik dėl keletą smulkių išorinės vonios kambario sienos pažeidimų (pažymėtina, kad šie sienos pažeidimai atsirado tiesiog dėl blogos ventiliacijos). Nurodė, jog kaip padarytų nuostolių atlyginimą ieškovė pasiliko atsakovės sumokėtą 300 Eur užstatą, tada dar nurodė, jog žalai padengti reikia 150 Eur. Dar daugiau, ieškovė nuolat elgėsi agresyviai, įžeidinėjo tiek atsakovę, tiek jos draugą. Pažymėjo, jog grąžinus butą ieškovei, ji visą laiką iš atsakovės reikalavo tik papildomų 150 Eur. Atsakovė pretenzijų dėl užstato grąžinimo nebereiškė, nes buvo pavargusi dėl tokio neadekvataus ieškovės elgesio, nuolatinių grasinimų ir įžeidinėjimų. Tačiau atsakovė iš principo atsisakė sumokėti ieškovei papildomai 150 Eur, kadangi tiek atsakovė, tiek jos draugas buvo ir dabar yra įsitikinę, jog jie jokios žalos butui nepadarė. Taigi faktas, kad atsakovė paliko ieškovei užstatą, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog ji ir jos draugas butui padarė žalą. Nurodė, jog apie butui padarytą žalą ir ieškovės nuostolius, kurie sudaro virš 4 000 Eur, sužinojo gavusi ieškinį, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d., taigi ieškovės tariami nuostoliai padidėjo daugiau kaip 25 kartus. Tokį ieškovės elgesį vertina kaip ieškovės kerštą ir norą pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atkreipė dėmesį, kad butas buvo nuomojamas tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei nuomai, t. y. butą buvo galima išsinuomoti net ir 1 dienai. Iš esmės žalą butui, jei tokia žala, kaip nurodo ieškovė, apskritai butui buvo padaryta, galėjo padaryti bet kuris nuomininkas, kuris nuomojosi butą po atsakovės. Tvirtino, jog ieškovės elgesys nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, kadangi atsakovei yra sudėtinga gintis nuo mestų kaltinimų, kurie nuolat keitėsi, o tariama ieškovės žala vis didėjo. Nurodė, jog nuomos laikotarpiu ieškovė bute lankėsi mažiausiai 5 kartus, tačiau niekada jokių pretenzijų dėl butui padarytos ar daromos žalos, netinkamos buto eksploatacijos atsakovei ieškovė nereiškė. Atsakovės žiniomis, butas yra ne mažiau 5 metų statybos, nuolat nuomojamas, tačiau ieškovė nori jį atsiremontuoti ir net neskaičiuoja buto nusidėvėjimo. Atsakovės nuomone, ieškovė remonto darbais siekia iš esmės pagerinti viso buto būklę. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog atsakovė nedalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes (atsakovė ir nežinojo apie tokius ieškovės ir antstolės veiksmus), todėl atsakovė net negalėjo pareikšti nuomonės apie tariamai konstatuotus pažeidimus, ar jie buvo pasibaigus nuomos sutarčiai ir kt. Nurodė, jog ieškovė yra verslininkė, turi prisiimti atsakomybę už verslo riziką, su nuomininkais taip pat sudaryti teisiškai aiškesnę nuomos sutartį, kad nekiltų ginčų, kas ir kodėl yra atsakingas už tikrą ar tariamą žalą. Prašė ieškinį atmesti, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas, ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė padarė ieškinyje nurodytus buto pažeidimus. Dar daugiau, nėra aišku, kada ir kas galėjo padaryti ieškovės nurodytus buto pažeidimus.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniame dokumente nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog ieškovės reikalavimai kildinami iš sutartinių teisinių santykių. Nurodė, jog pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė iš gyvenamosios vietos pasišalino, išsinuomoto daikto neperdavė, neapžiūrėjo ir neįvertino, kokie galimi sužalojimai padaryti. Ieškovė sužinojusi, kad atsakovė iš gyvenamosios vietos pasišalino, apžiūrėjo turtą, nustatė buto sugadinimus, kreipėsi į specialistus. Buvo apskaičiuotos piniginės lėšos, reikalingos nuostoliams pašalinti. Mano, kad ieškinys pagrįstas. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Byloje gautas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį, kuris grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovės vaikas yra sergantis ir jie yra prieš kelias dienas grįžę iš ligoninės, teismo posėdyje negali dalyvauti, nes neturi kur palikti vis dar sergančio vaiko.

Nagrinėjamu atveju remiantis Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat įvertinus atsakovės procesinį elgesį šioje byloje, teismas neturi pagrindo atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinti svarbiomis, todėl prašymo netenkinus, civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 7 straipsnis, 8 straipsnis, 178 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. tarp ieškovės (nuomotoja) ir atsakovės (nuomininkė) sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovei laikinai perduotas valdyti ir naudotis butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 300 Eur/mėn. nuomos mokestį (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Sutarties terminas – nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. (Sutarties 1.2, 1.5 punktas). Sudarant Sutartį atsakovė ieškovei sumokėjo 300 Eur dydžio užstatą bei 50 Eur už buto generalinį tvarkymą po nuomininkės išsikėlimo iš buto (Sutarties 1.3 punktas). Sutartimi atsakovė įsipareigojo pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (Sutarties 3.2.5, 5.1 punktai).

Antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 15 d. konstatuotos faktinės aplinkybės užfiksuojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę būklę po nuomininkų išsikraustymo. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyti ir užfiksuoti šie vizualiai matomi pažeidimai: 1. Balkone esanti žalios spalvos kiliminė danga yra su tamsiomis dėmėmis, galimai atsirado pradeginus kiliminę dangą; 2. Balkono viduje esančios sienos pažeidimai – pastato fasado apdaila mechaniškai apgadinta; 3. Svetainės-virtuvės kambaryje bei koridoriuje sienų pažeidimai – apdaila mechaniškai apgadinta; 4. Mechaniškai apgadinta durų varčia; 5. Apgadinta, t. y. fiziškai pažeista koridoriuje esančios įmontuotos spintos plokštė; 6. Miegamojo kambario siena, atskirianti miegamąjį ir vonios kambarius, apačioje ties grindjuoste pažeista vandens, t. y. sienos plokštė išsipūtusi, atsilupę dažai; 7. Drabužinės siena, atskirianti drabužinę ir vonios kambarį, apačioje ties grindjuoste pažeista vandens, t. y. sienos plokštė išsipūtusi, atsilupę dažai; 8. Miegamojo kambario balkono duryse/lange sumontuotos užuolaidos-roletai ištepti, matomos dėmės; 9. Bendrojoje laiptinėje ties įėjimu į butą Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas apgadintas sienos kampas – atsilupę dažai, nubyrėjusi apdailinė medžiaga, atšokęs aliuminis glaistymo kampas.

Dėl šalių ginčo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti dėl buto sugadinimo atsiradusią žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog žalos nuomojamam butui nepadarė. Tokiu būdu byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl reikalavimo atlyginti žalą ir civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kadangi ieškovė atsakovės pareigą atlyginti žalą grindžia civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Be to, kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktos Sutarties 6 dalies (,,Buto grąžinimas pasibaigus Sutarčiai“) nuostatų matyti, pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą nuomininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną po Sutarties termino pasibaigimo ar jos nutraukimo, atlaisvinti butą <...> bei perduoti nuomotojui sutvarkytą, švarų butą, ne blogesnės būklės, nei butas buvo perduotas nuomininkui (Sutarties 6.1 punktas); buto grąžinimo dieną atliekamas bendras buto patikrinimas, kad būtų nustatyti bet kokie taisytini defektai; po patikrinimo nuomotojas turi teisę pareikalauti įvertinti nustatytus defektus pinigais, o nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui nustatytų defektų piniginę vertę (Sutarties 6.2 punktas). Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo duomenų matyti, jog atsakovė ieškovei nuomojamo buto Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis neperdavė, kartu su nuomotoja buto neapžiūrėjo, buto raktus paliko pašto dėžutėje (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė buto raktus paėmė ir butą apžiūrėjo 2020 m. birželio 6 d. (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog žalos butui nepadarė, tačiau iš byloje pateiktų susirašinėjimo duomenų matyti, jog pati atsakovė ieškovei patvirtino, jog buto sienos apgadintos ir jas reikia vietomis dažyti, tačiau jie to padaryti nespėjo. Be to, byloje pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog nuomojamas butas buvo apgadintas. Atsakovės argumentai, jog ji antstolei fiksuojant faktines aplinkybes nedalyvavo ir negalėjo pareikšti savo nuomonės apie tariamai konstatuotus pažeidimus visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis). Pagal CK 6.449 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovei perduotas butas buvo netinkamos būklės ar su defektais, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis), todėl pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė tokios pat būklės butą turėjo perduoti ieškovei. Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perduoti butą bei dalyvauti jį apžiūrint, neįvykdė, todėl jai tenka neigiamų tokio elgesio pasekmių rizika (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovei patekus į butą buvo nustatyti pažeidimai, išnuomotas daiktas apgadintas, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė butą pablogino, o apgadinimų pobūdis bei apimtis nesudaro pagrindo šiuos defektus vertinti kaip normalų buto nusidėvėjimą (CPK 185 straipsnis). Atsakovė įrodymų, jog butas apgadintas ne dėl jos kaltės, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, jog nustatyti nuomojamo buto apgadinimai yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų atsakovės veiksmų. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti esant priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtos žalos bei atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovei, atsakovė butu naudojosi ilgą laiką. Byloje pateikti duomenys, jog butas buvo apžiūrėtas 2020 m. birželio 6 d. nedalyvaujant atsakovei. Ieškovė atsakovei 2020 m. birželio 6 d. susirašinėjime pateikė duomenis apie nustatytus buto apgadinimus, teikė nuotraukas. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė 2020 m. liepos 7 d. pretenzija raštu pareikalavo atlyginti butui padarytą žalą, išvardijo bute nustatytus apgadinimus, atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Byloje pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog 2020 m. liepos 15 d. buvo nustatyti atsakovei nuomoto buto apgadinimai. Aplinkybė, jog buto apgadinimai konstatuoti 2020 m. liepos 15 d., o ieškovė butą naudoja trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai savaime nepaneigia, jog šis butas galėjo būti apgadintas Sutarties galiojimo laikotarpiu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovei išsikėlus iš buto, šis butas buvo nedelsiant išnuomotas tretiesiems asmenims, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė nuomos laikotarpiu mažiausiai 5 kartus lankėsi bute ir jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė nepaneigia byloje pateiktų duomenų apie po Sutarties pabaigos nustatytus buto apgadinimus (CPK 185 straipsnis). Atsakovė kitų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti byloje pateiktais duomenimis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręsti, jog tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir kilusių nuostolių neegzistuoja priežastinis ryšys nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 4 362,13 Eur žalai atlyginti. Pagrįsti šiam ieškinio reikalavimui ieškovė byloje pateikė T. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, 2020 m. rugpjūčio 22 d. komercinį pasiūlymą (D. Š., (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, jog spintos stumdomų durų pakeitimui durys 2 vnt. kainuos 170 Eur. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 20 d. pasiūlymo durų gamybai Nr. 07.20/1 (užsakovas D. Š., (duomenys neskelbtini)) matyti bendra durų (440 Eur), pristatymo (80 Eur) ir montavimo (70 Eur) darbų kaina sudarytų 590 Eur. Iš ieškovės pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto apdailos darbų matyti, jog remonto darbų kaina – 3 694,13 Eur (su PVM). Atsakovė su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu nesutiko, laikėsi pozicijos, jog žalos butui nepadarė. Byloje duomenų, jog ieškovė atliko buto remonto darbus nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog labiau tikėtina, kad butas suremontuotas, kadangi nuomojamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatytas žalos butui padarymo faktas (CPK 185 straipsnis). Įvertinus byloje esančius duomenis apie butui padarytos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos žalos apimtį bei pobūdį, kritiškai vertinti ieškovės pateikti duomenys dėl prašomos priteisti žalos dydžio (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus ieškovės pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatos duomenis matyti, jog sąmatoje yra įtrauktos išlaidos, dėl kurių būtinumo teismui kyla abejonių, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus defektus (išlaidos lubų dažymui, laminato dangos vietomis keitimas, 2 vnt. durų demontavimas ir montavimas) (CPK 185 straipsnis). Be to, iš byloje pateikto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo matyti, jog durų montavimo darbai į pasiūlymą yra įtraukti, todėl nėra aišku, dėl kurių priežasčių panašaus pobūdžio darbai taip pat įtraukti į lokalinę sąmatą, pastebint, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nustatytos 1 (vienos) durų varčios sugadinimai. Papildomai pastebėtina, jog pateiktas T. L. komercinis pasiūlymas dėl stumdomų durų kainų nesuponuoja išvados, jog šis komercinis pasiūlymas buvo pateiktas dėl atsakovei nuomoto buto apgadinimų šalinimo (komerciniame pasiūlyme nurodomi ne atsakovei nuomoto buto duomenys), be to, komercinio pasiūlymo parengimo data kelia pagrįstų abejonių šio pasiūlymo realumu (komercinis pasiūlymas pateiktas kartu su ieškiniu, tačiau jo parengimo data yra vėlesnė, nei ieškinio priėmimo momentas) (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu įvertinus byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo pagrįstas iš dalies, laikytina, jog ieškovė byloje pagrindė 2 383,60 Eur žalą (1 793,60 Eur pagal lokalinę sąmatą už remonto darbus (išskyrus darbus, nurodytus sąmatos 4, 7 ir 8 punktuose, bei sumažintos išlaidos už sąmatos 10 ir 11 punktuose nurodytus darbus (t. y. po 50 Eur)) bei proporcingai (47,57 proc. sąmatoje nurodytos darbų kainos) sumažintos kitos išlaidos (pridėtinės išlaidos ir kt.) bei 590 Eur pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą) (CPK 185 straipsnis).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi vykdydama Sutartį, Sutartį pažeidė, nuomojamas butas po Sutarties pabaigos buvo paliktas apgadintas, o apgadinimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti apie normalų buto nusidėvėjimą, atsakovės kaltė preziumuojama. Atsakovė byloje duomenų ir (ar) įrodymų, paneigiančių jos kaltę nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti (CPK 185 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovei nuomojamo buto Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis neperdavė, po Sutarties pasibaigimo nustatyta, jog butas buvo apgadintas, atsakovė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti, jog butas buvo apgadintas trečiųjų asmenų, nepateikė, byloje nėra duomenų, jog po to, kai atsakovė išsikėlė iš buto, šis nedelsiant buvo išnuomotas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog šalims susirašinėjant buvo įvardijamas mažesnis žalos dydis nepaneigia ieškovės teisės į teisminę gynybą reikalaujant atlyginti visus patirtus nuostolius (CPK 5 straipsnis). Kadangi dėl neteistų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalą, o padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), pripažintina, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau ne visa apimti. Byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė įrodė 2 383,60 Eur dydžio žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, darytina išvada, jog ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, tačiau reikalavimą dėl žalos dydžio pagrindą iš dalies, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2 383,60 Eur žalos atlyginimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 98 Eur žyminį mokestį, patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, laikytina, jog patenkinta 55 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos 273,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. K. 2 383,60 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 60 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,90 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. Š..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.