- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-100-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01963-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- ŽŪB „Pirmasis ūkis“
- Ieškovas
- ŽŪB „Dotnuvos agroservisas“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –100– 227 / 2012
Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01963-2011-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2584-550/2011 pagal ieškovo ŽŪB „Dotnuvos agroservisas“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Pirmasis ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪB „Dotnuvos agroservisas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 50005,64 Lt skolą, 4500,51 Lt delspinigius ir 818 Lt žyminį mokestį.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-11 preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti (b.l. 35). Atsakovas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 galutiniu sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-11 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.
ŽŪB „Pirmasis ūkis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Dotnuvos agroservisas“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Pirmasis ūkis“ dėl skolos priteisimo. Apeliantas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties apeliacinėje byloje priėmimo, kadangi dėl sunkios finansinės padėties negali kol kas sumokėti žyminio mokesčio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-12-19 nutartimi apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino, nustatė jam terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Nurodė, kad apeliantas nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą. Prašymui pagrįsti pateiktas vienintelis įrodymas - 2011-11-14 antstolio Jurijaus Kolyško patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti, iš kurio matyti, jog iš ŽŪB „Pirmasis ūkis“ yra vykdomi skolų išieškojimai kitiems kreditoriams, neišieškota suma buvo 130532,54 Lt. Laikė, kad vien tik patvarkymas, nesant kitų duomenų apie apelianto turtinę padėtį (Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ pažymų, balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų ir kt.), pats savaime nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties ir neįrodo, jog apelianto finansinė padėtis yra tokia bloga, kad įstatyme nustatytas žyminis mokestis jam būtų per didelė našta. Įvertino tai, kad apeliantas nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad, apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą (jeigu jis būtų nepalankus apeliantui), jis turės lėšų sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgė į tai, kad apeliantas dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į kitame mieste esantį advokatą, kas leidžia manyti, jog apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jis nurodo. Sprendė, kad apeliantas neįrodė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumo (CPK 178, 185 str.). Atmetus apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, laikė, kad apeliacinis skundas paduotas su trūkumu, nustatė terminą jam pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas ŽŪB „Pirmasis ūkis“ prašo panaikinti 2011-12-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo. Nurodo, kad nesutinka su tuo, jog jis pateikė nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių bendrovės sunkią finansinę padėtį. Apeliantas turi daug kreditorių, ne jo naudai priimti keli teismo sprendimai ir vyksta priverstinio išieškojimo procesai, kas patvirtina, jog apeliantas yra finansiškai nepajėgus laiku ir tinkamai atsiskaityti su visais savo kreditoriais, dėl to vyksta teisminiai ginčai. Apeliantas nors ir ne iškart, bet dalimis, realiai atsiskaito su savo kreditoriais. Į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas neatsižvelgė. Šiuo metu neišieškota suma nuo 130 532,54 Lt sumažėjo iki 117 149,88 Lt, o tai parodo, jog apeliantas nuosekliai atsiskaito su kreditoriais ir iki to momento, kai bus išnagrinėtas apeliacinis skundas jis turės pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Jeigu apeliantas negalėdamas iš karto sumokėti visą žyminį mokestį turės atsisakyti apeliacinio skundo, bus pažeista jo konstitucinio lygmens teisė į teismą. Faktas, kad apeliantas, turėdamas finansinių sunkumų, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį ir bylą veda per advokatą, teismui neleidžia daryti išvados, jog apelianto finansinė padėtis yra tokia gera, kad jis pajėgtų sumokėti žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų, kad su advokatu yra atsiskaityta ir kokio dydžio šis atsiskaitymas. Skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti atsakovo turtinę padėtį sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (CPK 84 str., 178 str.). Antstolio patvarkymai parodo tik tai, kad atsakovas vengia atsiskaityti su savo kreditoriais, geranoriškai vykdyti teismo sprendimus, bet ne tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo ėmė siūlyti tretiesiems asmenims neoficialiai pirkti sau priklausantį turtą (gyvulius, jų prieauglį), kas vertintina kaip siekis išvengti teismo sprendimo vykdymo. Abejonių dėl prastos atsakovo turtinės padėties kelia aplinkybė, kad atsakovas samdo kitame mieste (Vilniuje) dirbantį advokatą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ar gali pagerėti. Nesant sąlygų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą apelianto prašymas atmestas pagrįstai. Kadangi atsakovas nuolat šioje byloje piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, siekia užvilkinti procesą, prašo paskirti atsakovui iki 20000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.).
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2011-12-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Žyminio mokesčio instituto įtvirtinimu įstatyme be kita ko siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją. Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 str. 3 d. įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK84 str. numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK178 str.). Prašymas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009).
Atsakovas paduodamas teismui apeliacinį skundą prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo pagal apeliacinį skundą priėmimo dėl sunkios jo finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismui pateikė 2011-11-14 antstolio Jurijaus Kolyško patvarkymą išieškotoms sumoms paskirstyti, iš kurio matyti, jog iš ŽŪB „Pirmasis ūkis“ yra vykdomi skolų išieškojimai kitiems kreditoriams, neišieškota suma buvo 130532,54 Lt. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas nurodė, kad šiuo metu neišieškota suma sumažėjo iki 117149,88 Lt, pateikė tai patvirtinantį 2011-12-09 antstolio Jurijaus Kolyško patvarkymą išieškotoms sumoms paskirstyti (b.l. 128). Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Pirmasis ūkis“ registrui yra pateikęs balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, kas nesudaro pagrindo spręsti apie dabartinę apelianto turtinę padėtį (b.l. 161-163). VĮ Registrų centro duomenimis ŽŪB „Pirmasis ūkis“ nuosavybės teise priklauso 5 statiniai, 7 žemės sklypai (b.l. 164). Jokių kitų duomenų apie apelianto turtinę padėtį byloje nėra. Apeliantas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog bendrovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų veiklos vykdymui. Pagal esamus įrodymus, teismui nėra pagrindo spręsti, kad ŽŪB „Pirmasis ūkis“ finansinė padėtis yra tokia sunki, kad jis nepajėgtų sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas dėl apelianto turtinės padėties atsižvelgė į tai, kad ŽŪB „Pirmasis ūkis“ atstovauja Vilniuje dirbantis advokatas, kas patvirtina, jog bendrovė yra pajėgi su atstovu atsiskaityti. Nors byloje ir nėra duomenų, kokio dydžio yra mokamas atlyginimas už teisinės pagalbos teikimą, ar jis advokatui sumokėtas, tikėtina, kad už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitymas vykdomas, o dėl kitame mieste samdomo atstovo patiriamos didesnės išlaidos.
Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nustatyta ir įvertinta aplinkybė, ar atsakovo sunki turtinė padėtis, lyginant ją su ta, kuri yra apeliacinio skundo pateikimo teismui metu, per ilgesnį laikotarpį iš esmės pagerės ir atsakovui atsiras galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK84 str.). Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, taigi ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas, egzistavimą (CPK 12 str., 84 str.). Apeliantas teigia, kad jo turtinės padėties pagerėjimą patvirtina aplinkybė, kad šiuo metu iš jo neišieškota suma kreditoriams sumažėjo nuo 130532,54 Lt iki 117149,88 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolinių įsipareigojimų ir grąžintų kreditoriams sumų santykis nėra didelis, duomenų, kad apeliantas artimiausiu metu gaus pakankamai pajamų skolų padengimui, nepateikta. Taigi, nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, atsakovo turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti nustatytą žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį, pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.). Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas apeliantui (CPK 316 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui ŽŪB „Pirmasis ūkis“ terminą iki 2012 m. vasario 24 d. sumokėti 817,59 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti Kėdainių rajono apylinkės teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.