Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-243-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-09Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
2A-243-280/2012
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01963-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
ŽŪB „Pirmasis ūkis“
Ieškovas
ŽŪB „Dotnuvos agroservisas“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-243-280/2012Proceso Nr. 2-22-3-01963-2011-2; Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.10; 52.1; 114.11; 121.14;
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, teisėjų Laimanto Misiūno ir Birutės Jonaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ŽŪB „Pirmasis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2584-550/2011 pagal ieškovo ŽŪB „Dotnuvos agroservisas“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Pirmasis ūkis“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 50 005,64 Lt skolą, 4500,51 Lt delspinigius ir 818 Lt žyminį mokestį. Nurodė, jog su atsakovu 2008-05-30 sudarė Serviso paslaugų sutartį Nr. DA-SP-08-137, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti žemės ūkio technikos remontą ir pateikti atsargines dalis, o atsakovas - atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir prekes per 15 darbo dienų po sąskaitos faktūros pateikimo. Pagal sutartį atsakovui buvo parduota prekių ir paslaugų už 50 972,64 Lt, išrašytos PVM sąskaitos faktūros DAA Nr. 000116, DAS Nr. 003092, DAS Nr. 003154, DAS Nr. 003153. Atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaitė už pateiktas prekes ir atliktas paslaugas tik dalinai – 2010-02-17 sumokėjo 967,00 Lt ir liko skolingas 50 005,64 Lt. Pagal sutarties 3 str. 3 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas reikalavo, kad atsakovas mokėtų 0,05 procentų delspinigius, kas sudaro 4 500,51 Lt (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-08-11 preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus patenkino (b. l. 35).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neigė savo pareigą apmokėti likusias sąskaitas faktūras, teigdamas, jog nustatyta tvarka nebuvo įformintas darbų priėmimo aktas, bei tuo, kad dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų, remontuota žemės ūkio technika sudegė ir negali būti naudojama žemės ūkio darbams atlikti, todėl jis, įgyvendindamas CK 6.665 str. 1 d. 2 p. jam suteiktą teisę reikalauti mažinti darbų kainą, atsisakė mokėti ieškovui. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų palikti galioti 2011-08-11 preliminarų sprendimą arba nuspręstų jį pakeisti, atsakovas prašė išdėstyti ieškovui priteistos sumos sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 1/12 dalį priteistos sumos (b. l. 42-47).

Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovo prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad užsakymai-sutartys patvirtina, kad atsakovas pasirašytinai priėmė ieškovo atliktus darbus, suteiktas paslaugas bei sumontuotas detales remontuojant atsakovo techniką. Atsakovo teiginiai, kad nekokybiškai buvo pataisyti atsakovo technikos defektai yra nepagrįsti jokiais susijusiais įrodymais. Atsakovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų ir paslaugų atlikimo kokybės per sutartyje nustatytą 14 kalendorinių dienų po paslaugų atlikimo pretenzijų pareiškimo terminą (sutarties 3 str. 5 p.). 2011-09-05 Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas, kad technika degė, nepatvirtina gaisro priežasčių ir neįrodo, kad šis gaisras būtų susijęs su ieškovo atliktu atsakovo technikos defektų pataisymu, darbais ir paslaugomis. Pretenzijas atsakovas pareiškė tik prieštaravimuose, nepateikdamas jokių naujų dokumentų ar medžiagos, kuri jam nebūtų buvusi žinoma įsipareigojimo sudarymo metu. Iki 2010 m. atlikto remonto, atsakovas su technika dirbo 6 metus be remonto, ji buvo blogos techninės būklės. Po remonto su technika atsakovas 2010 metais nuėmė dar apie 130 hektarų ir jokių pretenzijų dėl remonto ar detalių kokybės nebuvo sulaukta. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu išdėstyti priteistos skolos mokėjimą, nes prievolių lengvatų nustatymas atsakovui neužtikrins šalių interesų pusiausvyros, kadangi tikėtinas tolesnis atsakovo vengimas vykdyti įsipareigojimus, o jų nenustačius, prievolių vykdymas atsakovui nepasunkėtų, nes antstolė užtikrins proporcingą jų vykdymą. Aplinkybė, jog labai sumažėjo pieno kainos rinkoje, taip pat nesudaro pagrindo taikyti atsakovui prievolės vykdymo lengvatas, kadangi atsakovas yra verslininkas, nuolat veikiantis šioje srityje, todėl priimdamas įsipareigojimus pagal sutartį veikė savo rizika. Net ir patenkinus atsakovo prašymą, atsakovas vis tiek nesumokės ieškovui laiku, nes atsakovas jau buvo pateikęs ieškovui raštišką įsipareigojimą sumokėti įsiskolinimą dalimis, tačiau jokie mokėjimai nebuvo atlikti. Taip pat prašė skirti atsakovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 56-66).

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-11-11 galutiniu sprendimu 2011-08-11 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas nustatė, kad 2008-05-30 ieškovas ir atsakovas sudarė Serviso paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti žemės ūkio technikos remontą, pateikti atsakovui atsargines detales, agregatus ar medžiagas, o atsakovas įsipareigojo laiku apmokėti už suteiktas paslaugas, pateiktas detales sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 3 str. 1 p. atsakovas už gautas prekes ir suteiktas paslaugas privalėjo atsiskaityti per 15 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Už atliktus remonto darbus, suteiktas paslaugas bei pateiktas detales ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2008-05-30 Nr. 000116, 2010-10-05 Nr. 003092, 2010-10-18 Nr. 003154 ir 2010-10-18 Nr. 003153, kurias atsakovas pasirašytinai priėmė. 2010-02-17 atsakovas apmokėjo 2008-05-30 PVM sąskaitą faktūrą, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 967,60 Lt sumą, o likusių PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma 50 0005,04 Lt, neapmokėjo. Teismas 2008-05-30 sudarytos sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius (CK 6.644 str.). Nustatė, kad abiejų šalių atstovų pasirašytuose užsakymuose-sutartyse pažymėti smulkintuvui atlikti remonto darbai, nurodant faktiškai darbams sugaištą laiką, darbams sunaudotas atsargines dalis ir medžiagas, patvirtina, kad atsakovas pasirašytinai priėmė ieškovo atliktus darbus. Jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų ir pakeistų detalių kokybės per sutartyje nustatytą 14 dienų po darbų atlikimo (Sutarties 3 str. 5 d.), nei vėliau, iki ieškovas teisme pareiškė reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, atsakovas nereiškė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę pagal sutartį, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti atsakovo sumokėti už atliktus remonto darbus pagal Sutartį (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.213 str. 1 d., 6.655 str.). Ieškovo atliktų darbų trūkumams įrodyti atsakovas pateikė vienintelį įrodymą - Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-09-05 raštą Nr. 13E-128, kuris įrodo tik patį technikos degimo faktą, tačiau jame nėra jokių duomenų apie galimas gaisro priežastis. Todėl nesant įrodytam ieškovo atliktų darbų nekokybiškumo faktui, atsakovo atsisakymą apmokėti už ieškovo atliktus darbus CK 6.665 str. 1 d. 2 p. pagrindu laikė nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 50 005,64 Lt skolą (CK 6.38 str., 6. 63 str., 6.200 str., 6.213 str. 1 d., 6.655 str.). Kadangi atsakovas pažeidė terminą įvykdyti piniginę prievolę (Sutarties 3 straipsnio 1 dalis), remiantis CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 2 d., Sutarties 3 str. 3 d., privalo sumokėti ieškovui paskaičiuotus 4500,51 Lt delspinigius. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui teismas pažymėjo, jog atsakovas sunkiai padėčiai pagrįsti pateikė vien tiktai antstolės patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, iš kurių matyti, jog atsakovas turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Tačiau teismui nepateikė kitų įrodymų, kurie objektyviai atspindėtų atsakovo turtinę padėtį. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl 2009-2010 metais sumažėjusios pieno kainos nesudaro pagrindo taikyti atsakovui prievolės įvykdymo lengvatas, nes atsakovas yra verslininkas, nuolat veikiantis šioje srityje, todėl prisiimdamas įsipareigojimus pagal Sutartį veikė savo rizika. Skola susidarė prieš vienerius metus, o tenkinus atsakovo prašymą ir sprendimą išdėsčius, skolos mokėjimas pagal atsakovų nurodytą būdą užsitęstų dar ilgiau, kas, teismo nuomone, pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas sprendė, jog byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti, todėl atsakovo prašymą atmetė. Ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkino. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgęs į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, joje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 3000 Lt atstovavimo išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 97-102).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimą ir 2011-08-11 preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas vadovaudamasis LR CK 6. 665 str. 1 d. 2 p. turėjo įrodyti ieškovo atliktų darbų trūkumus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog: 1) atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, kad rangovas sutarties sąlygas įvykdė. Taigi būtent ieškovas buvo suinteresuotas, kad atliktų darbų aktas būtų tinkamai įformintas, nes tokiu būdu jis gali įrodyti, jog savo prievolę įvykdė tinkamai; 2) apeliantas neginčijo atliktų darbų priėmimo fakto, jis tik nurodė pirmos instancijos teismui, jog ieškovas turėjo įforminti darbų priėmimo-perdavimo aktą, o to nepadaręs jis prisiėmė riziką, jog kilus ginčui jam teks pareiga įrodyti, kad darbus jis atliko tinkamai ir kokybiškai. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Neįforminus darbų priėmimo-perdavimo akto, užsakovas gali remtis jų trūkumų faktu; 3) trūkumai buvo užslėpti, todėl priimdamas atliktus darbus apeliantas negalėjo jų pastebėti, be to, remontuota technika buvo eksploatuojama ne iškart po remonto darbų, todėl defektai negalėjo būti pastebėti per sutartyje numatytą 14 dienų po darbų atlikimo; 4) apeliantui priklausančioje žemės ūkio technikoje CASE MAMMUT 7800 sudarytos Serviso paslaugų sutarties pagrindu buvo keičiami varžtai, įvorės, vožtuvai, filtrai ir kt. Remontuotos žemės ūkio technikos vertė remonto atlikimo metu buvo apie 100 000 Lt, o remontas buvo atliktas net už 48 330,40 Lt. Taigi buvo padaryti esminiai žemės ūkio technikos pakeitimai. Vien tai leidžia daryti prielaidą, jog ieškovas netinkamai atliko darbus ir dėl to užsidegė apeliantui priklausanti žemės ūkio technika. Pirmos instancijos teismas tik formaliai sprendė susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo įformintas atliktų darbų priėmimas, apeliantas vadovaudamasis LR CK 6.662 straipsnio 5 dalimi, prašė teismo skirti ekspertizę, kurios išlaidos turėjo tekti ieškovui. Tačiau teismas ekspertizės neskyrė ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Atlikus ekspertizę, būtų paaiškėję, ar ieškovas tinkamai atliko remonto darbus, o tai sąlygotų apelianto teisę pasinaudoti LR CK 6.665 str. 1 d. 2 p. nustatytu rangovo teisių gynimo būdu.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą išdėstyti priteistą sumą. Apeliantas teismui pateikė antstolės patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Tai, kad išieškojimai vyksta per antstolį patvirtina, jog ieškovas nesugeba laiku ir tinkamai atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir dėl to vyksta teisminiai ginčai. Tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie apelianto finansinę padėtį. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad tenkinus apelianto prašymą, būtų pažeisti ieškovo interesai. Nurodo, kad atmetus apelianto prašymą išdėstyti priteistą sumą, ieškovas vis vien negalėtų iš karto atgauti visos jam priteistos sumos, nes apeliantas turi daug kreditorių, ne jo naudai priimti keli teismo sprendimai ir vyksta išieškojimo procesai. Apeliantas neturi pakankamai lėšų iškart atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau gali tai padaryti dalimis. Tai, jog apeliantas nors ir ne iškart, bet dalimis, realiai atsiskaito su savo kreditoriais, patvirtina pateikti antstolės patvarkymai dėl išieškotų lėšų. Jeigu apeliantas atsiskaitys su ieškovu, sumokėdamas jam iškart visą sumą jis negalės atsiskaitysi su kitais kreditoriais, su kuriais atsiskaito dalimis. Tai sąlygos pagrindą apeliantui iškelti bankroto bylą, tuomet nukentės daugelis jo kreditorių. Taigi sprendimo įvykdymo išdėstymas vienerių metų laikotarpiui nagrinėjamos bylos situacijoje yra pakankama ir adekvati priemonė, kuri realiai užtikrina tiek apelianto, tiek ieškovo, tiek kitų apelianto kreditorių interesus (1 t., b. l. 104-107).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, galutinį ir preliminarų teismo sprendimus palikti nepakeistus, paskirti atsakovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skunde apeliantas pripažįsta, kad atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, kad rangovas rangos sąlygas įvykdė, ir kad būtent ieškovas buvo suinteresuotas, kad atliktų darbų aktas būtų tinkamai įformintas, nes tokiu būdu jis gali įrodyti, kad savo prievolę įvykdė tinkamai. Todėl kiti skunde pateikiami argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų šalių atstovų pasirašyti užsakymai-sutartys, kuriuose pažymėti smulkintuvui atlikti remonto darbai, nurodant faktiškai darbams sugaištą laiką, darbams sunaudotas atsargines dalis ir medžiagas, patvirtina, kad atsakovas pasirašytinai priėmė ieškovo atliktus darbus. Po faktinio remonto darbų atlikimo ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras Nr. 003092, 003154 ir 003153, kurias atsakovas pasirašytinai priėmė. Jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų ir pakeistų detalių kokybės iki ieškovas teisme pareiškė reikalavimą dėl apmokėjimo, atsakovas nereiškė. Teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pirminis ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę pagal sutartį - atliko atsakovo užsakytus remonto darbus ir jų rezultatą perdavė atsakovui, todėl pirminiam ieškovui atsirado teisė reikalauti atsakovo sumokėti už atliktus remonto darbus pagal sutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus jais faktiškai naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Atsakovo teiginiai neparemti jokiais įrodymais ir nepaneigia byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu teismo prieitų išvadų. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai atmetė atsakovo įrodymus, kad pirminis ieškovas netinkamai atliko darbus pagal sutartį. Atliktų darbų trūkumams įrodyti atsakovas pateikė vienintelį įrodymą - Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-09-05 raštą, kuriame konstatuotas faktas, jog 2011-06-03 degė kombainas (šiaudų smulkintuvas), tačiau jame nėra jokiu duomenų apie galimas gaisro priežastis, todėl teismas pagrįstai įvertino, jog šis įrodymas neįrodo ieškovo atliktų darbų ir pakeistų detalių nekokybiškumo. Nesant įrodytam ieškovo atliktų darbų nekokybiškumo faktui, atsakovo atsisakymas apmokėti už atliktus darbus CK 6.665 str. 1 d. 2 p. pagrindu laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Šalies argumentai

Ieškovo nuomone, atsakovo prašymas skirti ekspertizę nebuvo niekaip pagrįstas. Šios bylos teisingam išsprendimui nėra reikšmingos atsakovo nurodomos aplinkybės dėl padarytos žalos netinkamai suteiktomis remonto paslaugomis ar darbais. Šioje byloje įrodinėtina, ar atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas remonto paslaugas (ar darbus). Suėjus terminui atsiskaityti pagal sutartį, draudžiama atsakovui vienašališkai atsisakyti vykdyti šią piniginę prievolę. Civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo šios piniginės prievolės vykdymo ieškovui pagal sutartį. Atsakovas neginčija savo paties pasirašyto darbų priėmimo - perdavimo akto ar sutarties. Esant nenuginčytiems darbų priėmimo - perdavimo aktams galioja sutartinė prezumpcija, kad darbai suteikti tinkamai ir priimti (Sutarties 3 str. 5 p.), kuri nepaneigta jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų sudarę teismui bent prielaidas manyti, kad technikos gedimo priežastis buvo pirminio ieškovo atlikti darbai. Ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neturėjo jokių duomenų, kurie būtų leidę daryti bent prielaidų apie ieškovo netinkamai atliktus darbus, o atsakovas net neatvyko į teismo posėdį nepateikė teismui jokių paaiškinimų ar duomenų dėl ekspertizės skyrimo bei ekspertų kandidatūrų. LR CK 6.662 str. 5 d. aiškinimas, įpareigojantis esant užsakovo reikalavimui visais atvejais, neatsižvelgiant į jokias konkrečias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, į ginčo teisenos ypatumus, neproporcingai apsunkintų rangos šalių, ypač rangovo padėtį ir būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo principu. 2011-06-15 atsakovas pateikė ieškovui raštišką įsipareigojimą sumokėti ieškovui susidariusį 50005,64 Lt dydžio įsiskolinimą iki 2013-07-31 Įsipareigojime visiškai neužsiminta apie 2011-06-03 vykusį gaisrą, atsakovas nenurodė argumentų dėl nekokybiškų darbų ar paslaugų, neprašė sumažinti sąskaitų sumų. 12 dienų terminas laikytinas pakankamu, kad įvertinti technikos gaisro priežastis. Pretenzijas pareiškė tik prieštaravimuose, nepateikdamas jokios medžiagos, kuri jam nebūtų buvusi žinoma įsipareigojimo sudarymo metu.

Atsakovo prašymas leisti sumokėti skolą ieškovui per 12 mėnesių atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Šis prašymas buvo pareikštas prieštaravimuose ir yra išspręstas sprendime. Nutartis atsisakyti išdėstyti sprendimo įvykdymą yra skundžiama atskiruoju skundu (LR CPK 284 str. 3 d.). Atsakovas teismo atsisakymo neapskundė ir atsisakymas išdėstyti skolą įsiteisėjo (LR CPK 182 str. 2 p.). Panevėžio apygardos teismas, vertindamas atsakovo pateiktus antstolio patvarkymus sprendė, kad jie neįrodo sunkios atsakovo turtinės padėties. Atitinkamai ir šiuo atveju, atsakovui nepateikus įrodymų, nėra pagrindo vertinti atsakovo bankroto grėsmę kaip realią. Atsakovo pateikti antstolio patvarkymai patvirtina, kad atsakovas vengia atsiskaityti ir su kitais savo kreditoriais. Todėl prievolių vykdymo lengvatų nustatymas atsakovui neužtikrins šalių pusiausvyros. Atsakovas yra verslininkas, nuolat veikiantis šioje srityje, todėl prisiimdamas įsipareigojimus pagal sutartį veikė savo rizika. Pieno kainų svyravimai rinkoje įprasti. Net ir patenkinus atsakovo prašymą, atsakovas vis tiek nesumokės ieškovui laiku. Įsipareigojimu atsakovas jau pateikė ieškovui raštišką įsipareigojimą sumokėti susidariusį 50 005,64 Lt dydžio įsiskolinimą dalimis iki 2013 m. liepos 31 d., pirmąjį mokėjimą atliekant iki 2011 m. liepos 31 d. Tačiau jokie mokėjimai pagal įsipareigojimą ieškovui nebuvo atlikti.

Atsakovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnaginėjimą yra pagrindas skirti baudą iki 20 000 litų (LR CPK 95 str. 1, 2 d.). Atsakovas nuosekliai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nurodė melagingas aplinkybes ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas melagingai nurodo, kad nėra surašytas priėmimo - perdavimo aktas, nors visi priėmimo - perdavimo aktai pridėti su atsiliepimu, jie įvertinti sprendime. Tai esminė ir vienintelė aplinkybė, kuria atsakovas rėmėsi prieštaravimuose ir skunde. Dėl to skundas laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Tuo būdu akivaizdžiai gaištamas teismo ir ieškovo laikas, sudaromos prielaidos teismo bei ieškovo išlaidoms procese, nepagrįstai vilkinamas sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas. Atsakovas procese teikė nepagrįstus prašymus siekdamas kuo labiau vilkinti sprendimo įsiteisėjimą ir skundo svarstymą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas reiškė nepagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas vis tik surado lėšų sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kaip ir lėšų padengti savo atstovavimo išlaidas kitame mieste esančiam advokatui. Tuo atsakovas dviems papildomiems mėnesiams sutrukdė savo paties inicijuotą apeliacinį procesą, didina riziką, kad ieškovui nepavyktų išieškoti skolos iš atsakovo, bei didina teisinės pagalbos išlaidas ieškovui. Aukščiau nurodytų, aplinkybių visuma rodo, kad viso proceso metu atsakovas sąmoningai ir nuosekliai veikė prieš operatyvų (greitą) ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kas yra pagrindas skirti atsakovui baudą iki 20 000 litų užpiktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str. 1, 2 d.) (2 t., b. l. 4-14).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2008-05-30 tarp šalių buvo sudaryta Serviso paslaugų sutartis Nr. DA-SP-08-137, kurios pagrindu ieškovas pagal atsakovo užsakymus įsipareigojo atlikti žemės ūkio technikos remontą, pateikti atsakovui atsargines detales, agregatus ar medžiagas, o atsakovas įsipareigojo laiku apmokėti už suteiktas paslaugas, pateiktas detales (1 t., b. l. 3-5). Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas, vykdydamas sutartį, per laikotarpį nuo 2008-05-30 iki 2010-10-18 pardavė atsakovui prekių ir suteikė paslaugų už bendrą 50972,64 Lt sumą. Byloje pateiktos ieškovo atsakovui išrašytos ir atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros: 2008-05-30 serija DAA Nr. 000116 (b. l. 6), 2010-10-05 serija DAS Nr. 003092 (b. l. 7-9), 2010-10-18 serija DAS Nr. 003154 (b. l. 10), 2010-10-18 serija DAS Nr. 003153 (b. l. 11). Pagal šalių sudarytos sutarties 3 straipsnio 1 punktą atsakovas už gautas prekes ir suteiktas paslaugas privalėjo atsiskaityti per 15 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. 2010-02-17 atsakovas apmokėjo 2008-05-30 PVM sąskaitą, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 967,60 Lt sumą (b. l. 13). Likusių PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma 50 0005,04 Lt, atsakovas nėra apmokėjęs. Atsakovas neigė savo pareigą apmokėti likusias PVM sąskaitas faktūras, motyvuodamas tuo, jog nustatyta tvarka nebuvo įformintas darbų priėmimo aktas ir tuo, kad ieškovas atliko esminius žemės ūkio technikos pakeitimo darbus, juos atliko nekokybiškai, ko pasėkoje suremontuota žemės ūkio technika sudegė. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės ieškovo atliktų darbų defektams nustatyti, o patenkinus ieškinį dėl sunkios atsakovo finansinės padėties turėjo skolos grąžinimą išdėstyti (b. l. 104-107)

Kaip matyti iš 2008-05-30 sutarties, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą nagrinėjamos bylos kontekste reglamentuoja CK 6.662 str.. Pagal CK 6.662 str. 2 d. atsakovas ieškovo darbų trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo metu pastebėjęs darbų trūkumus apie tai būtų aptaręs darbų priėmimo akte. Kadangi atsakovui, kaip užsakovui, įstatymo yra nustatyta pareiga apžiūrėti ir patikrinti priimamus darbus, to neatlikus ir dėl to nepastebėjus trūkumų, nors tokie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, jam tenka visa su tuo susijusi rizika (CK 6.662 str. 1 ir 3 d.). Išimtis taikoma tik tuo atveju, jeigu darbų trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), tokiu atveju užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas rangovui, tačiau apie tai turi pranešti per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju byloje atsakovo neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. 003092, 003154 ir 003153, kurias atsakovas pasirašytinai priėmė (b. l. 7-9, 10, 11), buvo išrašytos už ieškovo 2010 m. rugpjūčio - spalio mėn. atliktus atsakovo smulkintuvo CASE MAMMUT 7800 remonto darbus. Abiejų šalių atstovai pasirašė užsakymus-sutartis (b. l. 69-77), juose pažymėti smulkintuvui atlikti remonto darbai, nurodant faktiškai darbams sugaištą laiką, darbams sunaudotas atsargines dalis ir medžiagas, patvirtina, kad atsakovas pasirašytinai priėmė ieškovo atliktus darbus. Pažymėtina, kad darbų priėmimo akto įvardijimas neturi esminės reikšmės šalių pareigoms įvykdyti prievolę. Kaip yra žinoma, kilus ginčui dėl šalis siejusių susitarimų turinio yra taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, o esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovas jo užsakytų darbų rezultato neperdavė, o atsakovas jų nepriėmė, priešingai, atsakovas patvirtino, kad naudojosi ieškovo atliktų darbų rezultatu, t.y. ieškovo suremontuotą smulkintuvą naudojo žemės ūkio darbams atlikti. Jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų ir pakeistų detalių kokybės per Sutartyje nustatytą 14 dienų po darbų atlikimo (Sutarties 3 straipsnio 5 dalis), nei vėliau, iki ieškovas teisme pareiškė reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, atsakovas nereiškė. Taigi, PVM sąskaitos faktūros ir priėmimo-perdavimo aktai buvo pasirašomi 2008-05-30 sutarties pagrindu ir jais įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Akivaizdu, jog šie abiejų sutarties šalių pasirašomi dokumentai sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte, pastabų nebuvimas, jei darbai neturi paslėptumo požymio, gali būti kvalifikuojamas, kaip tokių trūkumų nekonstatavimas (CK 6.662 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu aktu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Šio akto reikšmės ir turinio nekeičia tai, ar perduodami visi rangos sutartyje sulygti atlikti darbai (visas objektas), ar tam tikra jų dalis (darbų etapo rezultatas, tarpiniai darbai ar pan.), nes tokio dokumento paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybės reikalavimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012). Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovo pasirašyti užsakymai-sutartys atitiko atliktų darbų priėmimo aktui keliamus reikalavimus. Be to, ieškovo darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį (b. l. 11, 15-18). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, darbų priėmimui – perdavimui neįvykus pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (CK 6.200 str., CPK 2 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Šiuo atveju, šalims net ir pažeidus ginčo sutarties nuostatas bei CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su atliktų darbų priėmimu (nepasirašytas nei dvišalis, nei vienašalis atliktų darbų priėmimo ir (ar) perdavimo aktas), atsakovas, neįrodęs ieškovo darbų trūkumų, tebeturi pareigą vykdyti sutartį ir atsiskaityti su ieškovu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

LR CK 6.662 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti per protingą terminą po jų nustatymo. Nagrinėjamu atveju smulkintuvas buvo remontuojamas laikotarpyje nuo 2010-08-25 iki 2010-10-04 (1 t., b. l. 69-77). Suremontuotos technikos gaisras įvyko 2011-06-03 (1 t., b. l. 48), Atsakovas 2011-06-15 , po gaisro, pateikė ieškovui raštišką įsipareigojimą sumokėti ieškovui susidariusį 50 005,64 Lt dydžio įsiskolinimą iki 2013-07-31, pirmąjį mokėjimą atliekant iki 2011-07-31. Jame nieko neužsiminta apie 2011-06-03 įvykusį gaisrą, atsakovas nenurodė jokių argumentų dėl nekokybiškų darbų ar paslaugų, neprašė ieškovo sumažinti sąskaitų sumų ar kitaip atsakyti už technikos gaisrą (1 t., b. l. 78). 12 dienų terminas laikytinas pakankamu, kad įvertinti technikos gaisro priežastis, o tuo labiau atliktų darbų ar paslaugų kokybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad šias pretenzijas atsakovas pareiškė tik prieštaravimuose 2011-09-19 (1 t., b. l. 42-47), nepateikdamas jokių naujų dokumentų ar medžiagos, kuri jam nebūtų buvusi žinoma įsipareigojimo sudarymo metu. Trijų mėnesių laikotarpis po kilusio gaisro, negali būti laikomas protingu terminu parnešti apie paslėptus trūkumus.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas atliko darbus nekokybiškai. Apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina šalių įrodinėjimo pareigas. Kadangi atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus be pastabų, todėl būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti atliktų darbų netinkamą kokybę ar nukrypimą nuo sutarties sąlygų, ieškovo nesąžiningumą, šiuo atveju ieškovas neturi įrodinėti, kad jis darbus atliko kokybiškai, nes šį faktą patvirtina atliktų darbų užsakymai-sutartys (CPK 178 str.). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įgyvendindamas CK 6.665 str. 1 d. 2 p. užsakovui suteiktą teisę reikalauti mažinti darbų kainą arba atsisakyti mokėti ieškovui visą kainą, būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovo atliktų darbų trūkumams įrodyti atsakovas pateikė vienintelį įrodymą - Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-09-05 raštą Nr. 13E-128, kuriame nurodyta, jog 2011-06-03 degė kombainas (šiaudų smulkintuvas) CASE MAMMUT 7800, priklausantis UAB „Dotnuvos projektai“, naudotojas ŽŪB „Pirmasis ūkis“. Gaisro metu išdegė variklio skyrius, vairuotojo kabina, sudegė dvi padangos, išsilydė elektros instaliacija (b. l. 118). Todėl teismas šį rašytinį įrodymą pagrįstai vertino tik kaip technikos degimo fakto konstatavimą, tačiau iš jo negalima spręsti apie gaisro priežastis. Kitų įrodymų, nurodančių gaisro priežastis ar įrodymų teiginiams apie ieškovo nekokybiškai atliktus darbus pagrįsti atsakovas nepateikė. Todėl nesant įrodytam ieškovo atliktų darbų nekokybiškumo faktui, atsakovo atsisakymas apmokėti už ieškovo atliktus darbus CK 6.665 str. 1 d. 2 p. pagrindu laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu (CPK 178 str.).

Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti ekspertizę. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialių žinių, jo nuomone, reikia tokiam klausimui išsiaiškinti. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005). Atsakovas šiuo atveju be Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-09-05 raštą Nr. 13E-128, kuriame nurodytas tik pats degimo faktas, jokių įrodymų bent tikėtinai buvusius ieškovo paslaugų trūkumus, nepateikė. Dėl nekokybiškai atliktų darbų kainos mažinimo reikalavimas nereiškiamas, pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas savo darbams suteikė atitinkamas garantijas. Dar po gaisro atsakovas neginčijo skolos ieškovui dydžio, atvirkščiai, ją pripažino. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai neskyrė ekspertizės.

Atmestinas atsakovo prašymas leisti skolą ieškovui sumokėti per 12 mėnesių. CPK 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai arba susidarius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismui pateikti antstolės patvarkymai tik parodo, kad atsakovas turi finansinių įsiskolinimų kreditoriams, tačiau nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie objektyviai atspindėtų atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad įmonė 2011 m. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso turėjo 3 851 832 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – po vienerių metų – 1 843 313 Lt (1 t., b. l. 161-163). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamuoju atveju, išdėsčius iš atsakovo ieškovui priteistą skolą 12 mėnesių terminui, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas, pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai. Visų pirma, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, siekiantys pelno. Ieškovui taip pat svarbu laiku gauti pinigines lėšas, kurias vėl galėtų naudoti savo ūkinėje veikloje. Atsakovas su ieškovu neatsiskaito nuo 2010 metų, todėl išdėsčius priteistą sumą dar 12 mėnesių laikotarpiui, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principai būtų paneigti. Atsakovas jau pateikė ieškovui įsipareigojimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą dalimis iki 2012-07-13, pirmąjį mokėjimą sumokant iki 2011-07-31 (1 t., b. l. 78), tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bent kokie mokėjimai pagal šį įsipareigojimą buvo atlikti. LR CPK numato konkrečią tvarką ir įgaliojimus antstoliui, kuris vykdydamas teismo sprendimą turi užtikrinti skolininko teises ir proporcingą lėšų pasiskirstymą tarp ieškovo ir kitų atsakovo kreditorių (LR CPK 756 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nes kyla abejonės , ar išdėstymas leis ieškovui išreikalauti skolą, nes atsakovas turi daug išieškomų skolų ( b.l. 50).

Ieškovas, vadovaudamasis LR CPK 95 straipsniu, prašo skirti atsakovui 20 000 Lt baudą. LR CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. 2 to paties straipsnio dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Kolegijos nuomone, atsakovas, ginčydamasis teisme, teikdamas apeliacinį skundą, dėl jo manymu, pažeistos teisės gynimo su argumentuotais prieštaravimais, pateiktu apeliaciniu skundu, įgyvendino CPK 42 str. įtvirtintas savo teises ir pareigas. Nenustačius tiesioginio atsakovo nesąžiningumo fakto tiek pateiktuose prieštaravimuose, tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose atsakovo procesiniuose veiksmuose, kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėLaimantas MisiūnasBirutė Jonaitienė