- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- Iv-3796-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02939-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui K. K., jo atstovui Š. K., atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Aušrai Gecevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. K. skunde (b.l. 1-5) teismui prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 3000 litų neturtinei žalei atlyginti. Taip pat prašo priteisti 66 litus atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Paaiškino, jog 2010-09-25 Vilniaus aps. VPK Trakų r. policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) vyr. patrulis surašė administracinio teises pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad tą pačią dieną pareiškėjas sunkaus girtumo (3,01 promilės) būklėje koliojosi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, tuo įžeidė žmonių orumą, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje. Protokole liudytojai nenurodyti, K. K. atsisakė protokole pateikti savo paaiškinimus ir savo parašu patvirtinti, kad jam, kaip traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. 2010-09-27 Policijos komisariato pareigūnas šioje administracinio teises pažeidimo byloje priėmė nutarimą Nr.274030, kuriame pakartojo protokole išdėstytus teiginius ir skyrė 100 Lt administracinę baudą. Prieš priimdamas nutarimą pareigūnas perskaitė vieno iš policijos patrulių, dalyvavusių surašant protokolą, tarnybinį pranešimą. Jame teigiama, kad 2010-09-25 naktį patruliai gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) k. esančią kaimo turizmo sodybą, kurioje esą vyksta muštynės. Atvykus, jokių muštynių nebuvo. K. K. dėl girtumo sunkiai orientavosi aplinkoje, teigė, kad pavogtas jo mobilusis telefonas ir piniginė, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai, sakydamas, kad ieškoti jo pavogtų daiktų yra policijos darbas.
Nurodė, kad minėtuose Policijos komisariato pareigūnų surašytuose procesiniuose dokumentuose duomenys pateikti nepilnai, neįvertinus pareiškėjo elgesio sąlygų, motyvų ir priežastingumo, tendencingai akcentuojant tik tas aplinkybes, kurios artimos LR ATPK 174 str. numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėčiai.
Pareiškėjas nurodo, kad 2010-09-25 nenustatytomis aplinkybėmis prarado (mano, jog buvo apvogtas) 1500 Lt kainuojantį naują telefoną, apie 335 Lt grynų pinigų, 75 Lt kainavusį nuolatinį bilietą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą. Dėl šių daiktų ir pinigų dingimo įtarė greta buvusius asmenis. Kilus konfliktui buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuria atvykę pavaikščiojo aplink įvykio vietą, persimetė keliais žodžiais su vakarėlio dalyviais ir maždaug po 15-20 minučių ruošėsi išvažiuoti. Į kai kurių vakarėlio dalyvių pastabas ir prašymus pamėginti operatyviai išaiškinti įvykį arba bent imtis kokių nors priemonių būsimam tyrimui būtiniems duomenims surinkti ir išsaugoti policijos pareigūnai arogantiškai atsakė: „Jūs nekompetentingi spręsti, kokius veiksmus policija privalo atlikti“. Tokiu būdu policijos pareigūnai nevertino, kad dėl nusikalstamos veikos pareiškėjas prarado turtą ir dokumentus, nesiruošė aiškintis incidento ir suteikti jam pagalbą. Savo neviltį ir nuoskaudą pareiškėjas emocingai išreiškė įvardindamas situaciją visiška nesąmone ir pavartodamas necenzūrinius žodžius. Tokia jo reakcija nebuvo nukreipta į ką nors konkrečiai (pareigūnus ar vakarėlio dalyvius), o tik išreiškė jo emocinę būklę.
Pareiškėjo nuomone policijos pareigūnai pažeidė LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas, įpareigojančias gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų „uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės.
Policijos komisariato pareigūnai akivaizdžiai netinkamai suvokė šias LR policijos veiklos įstatyme suformuluotas pareigas ir deramai jų neatliko, nesiėmė jokių priemonių ginti turtą ir dokumentus praradusio žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Savo arogantišku elgesiu policijos pareigūnai išprovokavo pagrįstą jų laukusių žmonių nepasitenkinimą. Emocingiausiai į situaciją reagavusį nukentėjusįjį K. K. policijos pareigūnai apkaltino padarius LR ATP K 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo nei visų administracinio teisės pažeidimo požymių, įtvirtintų LR ATPK 9 straipsnyje, nei LR ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo pilnos sudėties. Vakarėlis vyko nuošalioje privačioje teritorijoje, tad niekas negalėjo kokiu nors būdu pažeisti viešąją tvarką ir kitų žmonių rimtį. Vakarėlio dalyviai neabejotinai buvo susirinkę linksmai ir triukšmingai švęsti, o ne ieškoti rimties. Visiškai teisėtai buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Bendraujant tarp vakarėlio dalyvių tiek iki minėtų įvykių, tiek ir po jų, deja, buvo vartojami keiksmažodžiai, ir niekas dėl to nesijautė patyręs garbės ar orumo įžeidimą. Keiksmažodžių vartojimas nėra pavojinga visuomenei, ar priešinga teisei veika tol, kol neįžeidžia žmonių viešoje erdvėje. Tai - kalbos kultūros stoka, kuri smerkiama moralės požiūriu, o ne baudžiama įstatymo. Situaciją, kurioje pareiškėjas pavartojo necenzūrinius žodžius, išprovokavo pačių pareigūnų neveiklumas, nesugebėjimas ar nenoras tinkamai atlikti savo pareigas. Jo veiksmai iki policijos pareigūnų atvykimo (pagalba nepažįstamam girtam žmogui nulipti ilgais ir stačiais laiptais į savo namelį, sugebėjimas kartu su kitais ten buvusiais asmenimis suvaldyti konfliktą išvengiant teisės pažeidimų, policijos iškvietimas) o taip pat nuoširdi jo atgaila dėl didelio susijaudinimo būklėje išsprūdusių keiksmažodžių, liudija jį esant socialiai atsakinga, pilietiška asmenybė, kuriai svetimas bet koks chuliganizmas.
Be to, policijos komisariato pareigūnai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje padarė visa eilę proceso pažeidimų, apribojusių K. K. procesines teises ir galimai sąlygojusių nepagrįsto nutarimo priėmimą – surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjas, nebuvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis (LR ATPK 272 str.), bet reikalauta iš jo tai patvirtinančio parašo; administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2010-09-27 (pirmadienį) 10 val., nors buvo žinoma, kad pareiškėjas nebeturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir iki to laiko pasirūpinti teisine pagalba, kad galėtų tinkamai ginti savo teises; netenkintas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui; atsisakyta iškviesti liudininkus, mačiusius incidento aplinkybes; atsisakyta priimti raštišką visų incidento aplinkybių paaiškinimą; neleista susipažinti su byloje esančiais policijos patrulio pareigūnų tarnybiniais raštais.
Tokiu būdu Policijos komisariato pareigūnai pasityčiojo iš pareiškėjo pilietiškumo jausmų, paskatinusių jį siekti teisingumo civilizuotai, su policijos pagalba, sukėlė jam stresą ir didelį dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį nepelnytos skriaudos, nuoskaudos ir beviltiškumo pojūčiais, pažemino jį visų, mačiusių aprašomus įvykius, tame tarpe ir galimai padariusio nusikaltimą asmens. Dėl neteisėtų Policijos komisariato pareigūnų veiksmų patyrė patyrė ženklią neturtinę žalą, preliminariai vertintiną 3 tūkst. litų, kurią turėtų atlyginti Valstybė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 28-29) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad K. K. teigdamas, kad incidentas įvyko privačiame vakarėlyje, klaidina teismą, kadangi pareiškėjas atvyko į svetimą namelį, buvo neblaivus, necenzūriniais žodžiais bendravo su jam visiškai svetimais žmonėmis, tai darė ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Padaryto pažeidimo faktas nėra nuginčytas, todėl preziumuojama, kad pažeidimas buvo padarytas. Prašymas atlyginti su bylinėjimusi kitose bylose susijusias išlaidas yra nepagrįstas bei prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, nustatančiai, kad ATPK 279 str. nenumato išlaidų priteisimo administracinėje byloje (A4-689-2003 Biuletenis Nr. 4, p 270-277). Kadangi įgaliojimas išduotas ir atstovavimui administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo tokių išlaidų pripažinti šioje byloje.
Nurodo, kad pagal CK 6.271 str. 4 d. yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju Policijos komisariato pareigūnai jokių norminių aktų nepažeidė. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padarytus norminių aktų pažeidimus, o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos padarymo Policijos pareigūnų veiksmais fakto, bei neturtinės žalos dydį įvertino subjektyviai, nepagrįsdamas jos dydžio jokiais rašytiniais dokumentais. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio egzistavimo tarp pareigūnų veiksmų ir nurodytos žalos. Tokiu būdu akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė visų būtin sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byla dalyje dėl skundo reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminio tyrimo funkcijų netinkamu atlikimu, nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Likusioje dalyje skundo reikalavimai atmestini.
Iš K. K. skunde teismui bei teisminio nagrinėjimo metu nurodytų motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą grindžia nurodydamas dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) neteisėtus Policijos komisariato pareigūnų veiksmus tiriant galimai padarytą nusikalstamą veiką; 2) neteisėtus Policijos komisariato pareigūno veiksmus jo administracinio teismo pažeidimo nagrinėjimo metu.
Dėl skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš Policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminio tyrimo funkcijų netinkamu atlikimu
Kaip minėta, K. K. skunde teismui nurodė, kad 2010-09-25 (duomenys neskelbtini) kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo 1500 Lt vertės mobilusis telefonas ir piniginė, kurioje buvo 335 Lt pinigų sumą, 75 Lt kainavęs nuolatinis bilietas, asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas.
K. K. teigimu nagrinėjamu atveju į sodybą atvykę pareigūnai nesiėmė jokių priemonių galimai padarytam nusikaltimui išaiškinti - užkirsti kelią nusikalstamai veikai, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką.
Taigi, nurodyti veiksmai (neveikimas), kuriais pareiškėjo teigimu jam buvo padaryta neturtinė žala, yra pareigūnų, tiriančių nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai.
Taigi, pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo. Tačiau šie skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, nes pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. administraciniams teismams nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.
Tai, jog ginčas, kilęs dėl žalos, kurią sąlygojo ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų atlikimas (neatlikimas), yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pažymėta ir teismų praktikoje (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2004-06-22 nutartis, 2005-12-30 nutartis ir kt.).
K. K., manydamas, jog Policijos pareigūnų netinkamu nuskalstamos veikos tyrimu jam buvo padaryta neturtinė žala, dėl šios žalos priteisimo gali ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai byla dalyje dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, padarytą Policijos komisariato pareigūnų veiksmais (neveikimu) priskirtinais ikiteisminiam tyrimui, yra nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1p.).
Dėl skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš Policijos komisariato pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (LR administracinių bylų teisenos įst. 2 str. 1, 4 d., LR policijos veiklos įstatymas, LR ATPK 216 str. 5 p., LR baudžiamojo proceso kodekso 165 str.). Taigi, jeigu dėl atitinkamų policijos veiksmų, atliktų įgyvendinant teisės aktais priskirtą administracinių teisės pažeidimų prevencijos funkciją, inter alia administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo metu, asmeniui buvo padaryta žala, tokios žalos atlyginimo klausimas nagrinėtinas administraciniame (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-12-30 nutartis).
Tokiu būdu, skundo reikalavimas dalyje dėl žalos, sąlygotos galimai neteisėtų pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą veiksmų, priteisimo yra nagrinėtinas teisme, ir sprendžiant šioje dalyje skundo reikalavimo pagrįstumą taikytinos bei aiškintinos LR civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios neturtinės žalos pagrįstumo sąlygas.
LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
LR civilinio kodekso 6.250 str. 1d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr.3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas K. K. nurodytu atveju.
Iš skundo motyvų bei argumentų matyti, kad K. K. jam padarytą neturtinę žalą kildina ir iš Policijos komisariato pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu iškeltos administracinio teisė pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (nebuvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis; administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas paskirtas netinkamu pareiškėjui metu; netenkintas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui; atsisakyta iškviesti liudininkus; neleista susipažinti su byloje esančiais policijos patrulio pareigūnų tarnybiniais raštais). Minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės susijusios procesiniais administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo veiksmais.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad Policijos komisariato 2010-09-27 nutarimu K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 174 str. nurodyto pažeidimo padarymą (b.l. 15). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-15 nutartimi minėtas Policijos komisariato nutarimas paliktas nepakeistas (adm. b. Nr.II-1760-244/2010, b.l. 46-48). Minėta nutartis įsiteisėjusi.
LR ATPK 248 str. nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
Taigi, pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą bei vadovaudamiesi LR ATPK 248 str. nuostatomis, privalo visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ištirti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai.
Kaip minėta, šioje skundo reikalavimų dalyje pareiškėjo nurodyti Policijos pareigūnų veiksmai yra susiję su pareiškėjo atžvilgiu iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu ir yra procesinio pobūdžio. Tačiau, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-15 nutartimi Policijos komisariato 2010-09-27 nutarimas buvo paliktas nepakeistas, t.y. teismo konstatuota, kad nagrinėjant K. K. padarytą ir LR ATPK 174 str. numatytą administracinį pažeidimą byloje esantys įrodymai buvo ištirti bei įvertinti visapusiškai ir objektyviai, tokio pobūdžio pažeidimų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai bei sąlygoję neteisėto sprendimo priėmimą, nebuvo padaryta.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad K. K. atžvilgiu pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jeigu ir buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, jie nebuvo esminiai, neįtakojo iš esmės teisingo ir pagrįsto nutarimo priėmimo, t.y. nebuvo tokio pobūdžio kurie negalėjo būti pašalinami teisminio nagrinėjimo metu.
Be to, K. K. 2010-09-27 paaiškinime Policijos komisariatui savo kaltę pripažino, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo gailėjosi (adm. b. Nr.II-1760-244/2010, b.l. 21).
Tokiu būdu, darytina išvada, kad K. K. nurodyti pažeidimai, galimai padaryti Policijos komisariato pareigūnų administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartyje pateiktais išaiškinimais, įvertinus tai, jog priimtas nutarimas nėra nuginčytas, laikytini mažareikšmiais, o tuo pačiu negalėjo įtakoti tokio pobūdžio neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinės žalos padarymas.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad K. K. skundo reikalavimai įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais.
LR administracinių bylų teisenos įst. 44 str. sakoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Teismui konstatavus, kad K. K. skundo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini, nepriteistinos ir pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 45 str. 2d., 85-87 str., 88str. 1 p., 101 str. 1p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
bylą dalyje dėl pareiškėjo K. K. skundo reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminio tyrimo funkcijų netinkamu atlikimu, nutraukti.
Likusioje dalyje skundo reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.