Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-197-651/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-17
Bylos Nr.
eAN2-197-651/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00338-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
D. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-197-651/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00338-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas 2025 m. gegužės 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. A. už tai, kad jis 2025 m. gegužės 1 d. 08.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas 0,73 (paklaida ± 0,02) promilių neblaivumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5533-2025 D. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartimi D. A. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5533-2025 nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir tenkinti 2025 m. gegužės 19 d. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5533-2025 pakeitimo, t. y. pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir jos visai neskirti, netenkinus šio prašymo, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.

4.1. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamoje nutartyje pacituotos kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, matyti, kad tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Konkrečios kasacinio teismo nagrinėtos bylos kontekste konstatuota, kad nusižengimas padarytas tyčia, t. y. žinant, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikinus, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, teismo vertinimu, visais atvejais pavartojus alkoholio prieš sėdant vairuoti transporto priemonę yra pareiga pasitikrinti neblaivumą, nepaisant tokių aplinkybių, kaip laikas, praėjęs nuo alkoholio vartojimo momento, alkoholio kiekio, savijautos ir t.t. Nurodoma, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes minėtoje kasacinio teismo nutartyje kalbama apie abejones dėl blaivumo ir asmens sąmoningą ignoravimą pareigos įsitikinti savo blaivumu. Šiuo atveju, D. A. prieš sėdant vairuoti jokių abejonių nebuvo, kad jis yra blaivus, nes jo savijauta buvo gera. Dar daugiau, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad abejonės objektyviai turėjo kilti ir D. A. jas sąmoningai ignoravo, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo vairavimo metu jokie kiti KET pažeidimai nebuvo padaryti, nusižengimas užfiksuotas Institucijos vykdytos specialios prevencinės priemonės metu, o ne dėl D. A. važiavimo metu netinkamo manevravimo, viršyto greičio, KET pažeidimų ar pan. Institucijos pareigūnai neužfiksavo, kad nuo D. A. būtų sklidęs alkoholio kvapas, būtų pasireiškęs nekoordinuotas elgesys ar kitos aplinkybės indikuojančios asmens apsvaigimą nuo alkoholio. Vadinasi, skundžiamoje nutartyje padarytos išvados apie veikimą tyčia yra nepagrįstos, nes D. A. sąžiningai klydo dėl savo sveikatos būklės.

4.2. Skunde teigiama, kad reikšminga tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu skundžiamos nutarties motyvus, jog D. A. skunde išvardintais sprendimais nėra teisinio pagrindo remtis ir/ar juos taikyti.

4.3. Taip pat nurodoma, kad apeliantas D. A. neginčydamas padaryto nusižengimo, gailėdamasis dėl savo veiksmų ir įvertinęs visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, o taip pat savo asmenybę, teismų praktiką, pagrįstai laiko, kad nebuvo tinkamai įvykdyta pareiga išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) jo padarytam administraciniam nusižengimui. Teisminėje praktikoje, nepaneigiant to, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, vertinta, kad dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkę asmenys, dirbantys, auginantys ar užauginę vaikus, nevedantys lengvabūdiško ar pavojingo visuomenei gyvenimo būdo, nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, nesukėlę eismo įvykio ar sunkių padarinių, pavojingai nemanevravę, neigiamai vertinantys savo elgesį, yra laikytini drausmingais vairuotojais, kurių pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, todėl mažiau pavojingi, kas nulemia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindą. Šiuo atveju ignoruota tai, kad pagal apelianto pateiktus duomenis jis laikytinas doru ir sąžiningą bei visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusiu piliečiu, kadangi ilgus metus sąžiningai dirba, užsiima verslu, puoselėja šeimos santykius, laikosi teisės aktų reikalavimų, baustas administracine tvarka minimaliai, atsižvelgiant į kasmėnesinį vairuojant nuvažiuojamą atstumą dėl darbo pobūdžio, kai yra poreikis nuolat vairuoti transporto priemones. Pažymima, kad skundžiamoje nutartimi netgi artimas ir/ar tapačias faktines aplinkybes įvertintos priešingai nei teismų praktikoje, o būtent tai, kad vairavimas šviesiu paros metu netgi didina veikos pavojingumą. Akcentuotina tai, kad apeliantas savo rašytiniuose paaiškinimuose Institucijai nurodė, kad neplanavo 2025 m. gegužės 1 d. vairuoti, tačiau pasikeitus aplinkybėms nutarė susitvarkyti reikalus ir vykti į Marijampolę namo, t. y. ne iškart iš ryto važiuoti, o tik po to, kai susitvarkys reikalus, kurie nebuvo susiję su nuolatiniu vairavimu, todėl nepagrįstos išvados, jog pavojingumas egzistavo padidintas. Apelianto padarytas pažeidimas buvo akivaizdžiai atsitiktinis, apeliantui nebūdingas neteisėtas veikimas dėl sąžiningo suklydimo. Padarytas pažeidimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė, jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir KET pažeidimus, iš esmės gyvena pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. D. A. patyrė didelį gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad tinkamai neįvertino aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą vairuoti, kas visiškai neatitinka jam būdingo elgesio.

4.4. Skundu nesutinkama, kad šiuo atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su visuomenės interesu. Teismo atliktas formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos taikymas prasilenkia su konstitucine teisingumo samprata, t. y., kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų išskirtinai didesnį pavojingumą rodančios ir sudarytų pagrindą pritarti apylinkės teismo sprendimui neatsižvelgti į teismų praktiką pagrįstu.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo D. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą.

5.1. Nurodoma, kad D. A. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės prieštarauja faktinėms nustatytoms aplinkybėms, nurodomos priežastys, dėl kurių turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios, jos jau buvo nurodytos skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir objektyviai įvertintos priimant skundžiamą nutartį. D. A. už KET pažeidimus anksčiau baustas, vairavimo esant neblaiviam metu viena skirta nuobauda už leistino važiavimo greičio viršijimą buvo galiojanti. Nors D. A. išskirtinai akcentuoja savo teises, tačiau visiškai ignoruoja savo pareigas kitų eismo dalyvių, turinčių teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dalyvauti saugiame eisme, teises. Akivaizdu, kad kaip teigė policijos pareigūnams, iš vakaro iki 23 val. vartojęs skirtingų rūšių alkoholinius gėrimus, manytina didelį kiekį, ir kitą rytą apie 8.30 val. nusprendęs vairuoti transporto priemonę, jis turėjo imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais, laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė, jis sąmoningai ignoravo kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą, ir vairavo būdamas neblaivus, taip keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Taip pat akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos nesusijusios su teisės vairuoti apribojimais, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2025 m. gegužės 1 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. D. A. padarė tyčinį ir pavojingą KET pažeidimą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino jį kaip vairuojantį eismo dalyvį charakterizuojančią informaciją, atsižvelgė į visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nėra ginčijama kaltė dėl D. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnius negu įstatyme numatytus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus.

7. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad D. A. pagrįstai ir teisėtai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus išsamiai ir pakankamai plačiai atsakė. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

11. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad atsižvelgiant į D. A. nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą, jis turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholio kiekis jo organizme gali viršyti leistiną ribą, tačiau šiam faktui buvo abejingas ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas patvirtina, jog jis veikė tyčia. Su šiuo vertinimu sutinka ir apygardos teismas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo apie tyčinį D. A. padaryto nusižengimo pobūdį. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus ir tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad sėdant vairuoti jokių abejonių nebuvo, kad jis yra blaivus, nes jo savijauta buvo gera, pareigūnai neužfiksavo, kad nuo jo būtų sklidęs alkoholio kvapas, būtų pasireiškęs nekoordinuotas elgesys ar kitos aplinkybės indikuojančios asmens apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės padaryto nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Šiuo atveju D. A. pripažino, jog iš vakaro vartojo alkoholio, iš savo asmeninės patirties turėjo suvokti kylančias grėsmes dėl vairavimo, kai prieš kurį laiką vartota alkoholio, todėl apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nusižengimas padarytas tyčia. Be to, nors nenustatyta, kad D. A., vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui ar padarė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks asmens elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, jei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei.

12. Apygardos teismas pažymi, kad už itin šiurkštų KET pažeidimą D. A. skirta įmanomai švelniausia nuobauda sankcijos ribose. Apylinkės teismas pagrįstai dar labiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminių D. A. netrumpino, kadangi to neleidžia aktualaus pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Nėra pakankamo pagrindo manyti, jog neskyrus ginčijamos administracinio poveikio priemonės ar paskyrus švelnesnę, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai – tai atgrasys D. A. nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveiks jį taip, jog jis laikysis įstatymų ir vėl nedarys administracinių nusižengimų. Teisės vairuoti atėmimas be abejonės sukels D. A. neigiamas pasekmes. Tačiau formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo bei visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Prieš sėsdamas vairuoti automobilį D. A. galėjo ir privalėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek šeimai, artimiesiems, tiek jo darbinei veiklai dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo.

13. Skunde akcentuojama, kad nusižengimas padarytas atsitiktinai, pasikeitus aplinkybėms. Skunde apylinkės teismui pareiškėjas buvo nurodęs, kad neplanavo iš ryto vairuoti dėl šventinės nedarbo dienos, tačiau prabudęs ryte ir jausdamasis gerai, nusprendė susitvarkyti reikalaus ir anksčiau išvykti namo į Marijampolę. Teigė, kad savijauta buvo itin gera, todėl galimai dėl riebaus maisto ar dėl jam nepažįstamos alaus rūšies organizmas sureagavo tokiu būdu, kad alkoholis nebuvo išskaidytas, nors neblaivus nesijautė. Tačiau apygardos teismas pareiškėjo šiuos argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Skundo argumentai iš esmės yra nukreipti į nusižengimą padariusio D. A. elgesio pateisinimą, menkinant padarytą nusižengimą, o ne kritiškai vertinant savo veiksmus.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma apylinkių teismų praktika, kuomet buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad skunde nurodomi apylinkių teismų sprendimai neformuoja teismų praktikos ir jais remiantis nėra sukuriamas precedentas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprundenciją, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Susipažinus su skunde apelianto nurodomomis nutartimis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų procesiniai sprendimai, nurodomi apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi, nes jose teismų nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Apelianto nurodytais teismų sprendimais nėra pagrindo remtis, nes tose bylose arba pažeidėjų asmenybės (jų baustumas už KET pažeidimus), arba darbinės aplinkybės (ūkininkavimas), arba šeimyninė padėtis (nepilnamečiai vaikai, vaikų ar tėvų neįgalumas) arba jiems nustatytas neblaivumas (mažesnis nei D. A.), arba administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (vieta, laikas, asmens veiksmai iki vairavimo), yra skirtingos nuo aktualios bylos. Todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjo dėstoma teismų praktika.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad D. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės rūšis ir trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti numatytus tikslus. Apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo paskirtos administracinio poveikio priemonės naikinti ar keisti, t. y. trumpinti paskirtą terminą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė