Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys asociacija Lietuvos antstolių rūmai, antstolis Giedrius Jonauskas, O. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir antstolis įpareigotas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotoja pateikė prašymą antstoliui dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdomąjį dokumentą – Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro Vykdomąjį įrašą Nr. TPV-6812 dėl 30 853,12 Eur skolos, 65,32 Eur palūkanų, 2 520,80 Eur kompensacinių palūkanų, 72,22 Eur už vykdomojo įrašo padarymą išieškojimo iš skolininkų O. N. ir R. N. (miręs). 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-22-91-4176 antstolis išieškotojai (pareiškėjai) nustatė terminą, per kurį turi atsiųsti užpildytą juridinio asmens anketą. 2022 m. vasario 15 d. antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu, patvarkymu Nr. S-22-91-4947 atsisakė priimti vykdyti Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2021 m. rugpjūčio 16 d. vykdomąjį įrašą Nr. TPV-6812 ir grąžino jį išieškotojai UAB „Gelvora“. Antstolis nurodė, jog išieškotoja nepateikė užpildytos juridinio asmens anketos, todėl yra akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar juridinio asmens anketos (ne)užpildymas laikytinas akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti CPK 651 straipsnio prasme ir yra pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

14. Apelianto teigimu, antstolis savo veikloje privalo vadovautis įstatymų reikalavimais, įpareigojančiais imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, todėl, pareiškėjai nepateikus prašomų duomenų, turėjo pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurių pagrindu buvo nuspręsta nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento, laikytinos kliūtimis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuluota neanalogiškose bylose. Taip pat nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo antstolį priimti vykdomąjį dokumentą.

Dėl prašymo išreikalauti duomenis

15. Apeliantas pateikė prašymą išreikalauti iš VĮ Registrų centro, kuris yra AIS (antstolių informacinės sistemos ver. 2.15.12(2021-06-11) administratorius, rašytinius paaiškinimus, ar antstoliai gali spręsti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti priėmimo klausimą, kuomet vykdomasis dokumentas nėra pateiktas vykdymui. Prašymą grindžia tuo, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turi būti aktyvus ir imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad tokį prašymą antstolis turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui ir (ar) dėl tokių duomenų gavimo kreiptis savarankiškai ir tik jų negavus teikti prašymą teismui išreikalauti duomenis, be to, prašymą teikia ne kartu su atskiruoju skundu, o likus dienai iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, todėl daro išvadą, kad konkrečiu atveju antstolis nepagrindė naujų įrodymų rinkimo apeliacinės instancijos teisme būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

19. Teismo procesinis sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

20. Pažymėtina, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

21. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

22. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalį tvarką.

23. Pateiktas vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis dokumentas – tai ir notaro vykdomieji įrašai pagal neprotestuotinus vekselius – CPK 587 straipsnio 8 punktas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus, leidžiančius priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

24. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

25. Kaip minėta, antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik gali nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas (nagrinėjamu atveju atsisakydamas priimti) vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

26. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

27. Nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs prašymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nustatė, kad prie prašymo ir vykdomojo dokumento nėra pateikti duomenys apie klientą ir (ar) naudos gavėją, todėl 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-22-91-4176 įpareigojo išieškotoją (pareiškėją) per nustatytą terminą atsiųsti užpildytą juridinio asmens anketą – pateikti duomenis, pagal kuriuos galėtų nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Per nustatytą terminą išieškotojai nepateikus prašomų duomenų, nenurodžius priežasčių, dėl kurių įpareigojimas nėra įvykdytas, antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar antstolis, atlikdamas ginčijamus veiksmus, tinkamai vykdė jam pavestas įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų, pažymi, kad antstoliui, kaip įpareigotajam subjektui, kyla pareiga imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Vadovaudamiesi PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalimi, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus minėto straipsnio 3 ir 4 d., privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, prieš pradėdami dalykinius santykius (PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Pagal PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalies 2 punktą antstoliai ir antstolio atstovai yra priskiriami prie kitų įpareigotųjų subjektų, kuriems pavestas minėto įstatymo nuostatų, tikslų įgyvendinimas.

30. Kaip jau minėta anksčiau, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Todėl, teismo vertinimu, antstolis, vykdydamas įstatymu jam pavestus įpareigojimus, plačiau neanalizuojant jų paskirties ir tikslingumo, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo išieškotoją (pareiškėją) pateikti duomenis, reikalingus nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybei.

31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad PPTFPĮ 18 straipsnis numato, kad, klientui vengiant įpareigotam subjektui pateikti papildomą informaciją, įpareigotas subjektas gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu todėl, kad CPK nenumato galimybės antstoliui nutraukti vykdomąją bylą kartu ir dalykinius santykius su klientu, pastarajam vengiant pateikti papildomą informaciją. CPK 629 straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardyti pagrindai, kada vykdomoji byla gali būti nutraukiama. Minėtas straipsnis nenumato jokių kitų aplinkybių, išskyrus aiškiai numatytas įstatymo, kurioms esant gali būti nutraukiama vykdomoji byla. Tačiau, priešingai nei minėtas straipsnis dėl vykdomosios bylos nutraukimo, CPK 651 straipsnis numato, kad antstolis, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir patikrindamas, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali, vykdydamas jam kitais įstatymais pavestas funkcijas, nustatyti ir pripažinti kitokias, ne tik CPK 651 straipsnio 2 dalyje įvardytas, kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, PPTFPĮ nuostatos antstolį įpareigoja imtis priemonių ir nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išieškotojo tapatybė gali būti patikrinama ir vėlesnėje stadijoje priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, net ir sutikus su tuo, kad, išieškotojai atsisakius antstolio nustatytu būdu pateikti asmens tapatybės duomenis, antstolis turi teisę ir pareigą kreiptis į kitas atsakingas institucijas siekdamas nustatyti išieškotojos tapatybę arba, kaip minėta anksčiau, pranešti apie kliento atsisakymą pateikti anketoje prašomus pateikti duomenis kitoms atsakingoms institucijoms, tai gali neduoti teigiamo rezultato, užtrukti neapibrėžtą laiką, o tai nesuderinama su antstolio veiklos principais, įpareigojančiais antstolį imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, ir užkirsti kelią antstoliui nutraukti vykdomąją bylą, įpareigotam subjektui vengiant pateikti reikalingus duomenis.

33. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja (išieškotoja), antstolis vadovaujasi ne tik rekomendacinio pobūdžio dokumentu – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 40 patvirtintu dokumentu –, naudojamu antstolių kontorose, taikomų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, aprašu (toliau – ir Aprašas), tačiau ir PPTFPĮ nuostatomis, kurios tiesiogiai įpareigoja antstolį, kaip įpareigotąjį subjektą, imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, prieš pradedant dalykinius santykius (PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl įstatymų leidėjas, suvokdamas, kad įstatymu nėra galimybės įvardyti visus atvejus (aplinkybes), kuriuos antstolis turi patikrinti prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, numatė ir įtvirtino, kad antstolis, vykdydamas kitų įstatymų reikalavimus, kartu ir PPTFPĮ nuostatas, nustatęs kitas akivaizdžias kliūtis, gali nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir neperžengė jam suteiktų teisių ribų, pagrįstai atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžino išieškotojai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino skundžiamą patvarkymą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.