- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-1171-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15795-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- L. R., R. R., R. F.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., R. R., M. R.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-678-329/2014 pagal pareiškėjų L. R., R. R. ir R. F. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., R. R., M. R. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai patikslintu pareiškimu pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. R., po kurio mirties paveldėtojai yra sūnūs L. R. ir R. R. bei sutuoktinė A. R.. Kadangi R. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėtojai į J. R. palikimą yra pastarojo vaikai R. R., R. F. ir R. R.. Dėl palikimo, kurį sudaro ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini) priėmimo į notarę Z. R. kreipėsi mirusiojo sutuoktinė A. R. ir vaikaitis R. R.. Sūnus L. R. ir vaikaičiai R. R. bei R. F., norėdami, kad motinai ir močiutei nepablogėtų gyvenimo sąlygos ir nereikėtų dalinti aukščiau minėto buto, 2013-08-17, t. y. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti per klaidą dėl kompetencijos stokos išsiuntė atsisakymus nuo jiems priklausančios palikimo dalies motinos ir močiutės A. R. naudai. Kadangi prašymuose pareiškėjai nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, įvyko nesusipratimas ir jie praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, o nepriėmę palikimo jie negali jo atsisakyti. Teigė, jog pareiškėjai notarei per klaidą išsiuntė ne tokio turinio pareiškimą, todėl kreipiasi į teismą klaidai ištaisyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. R., pareiškėjo L. R. tėvas, pareiškėjų R. R. ir R. F. senelis. J. R. sūnus, pareiškėjų R. R., R. F. tėvas R. R., mirė (duomenys neskelbtini), t. y. jis mirė iki J. R. palikimo atsiradimo. Po J. R. mirties Kauno m. 23-ajame notaro biure 2013-07-09 buvo gauti įpėdinės – sutuoktinės A. R. ir 2013-08-08 įpėdinio – vaikaičio R. R. pareiškimai apie palikimo priėmimą, o 2013-09-02 paštu buvo gauti įpėdinių – vaikaičių M. R., R. F., R. R. bei sūnaus L. R. atsisakymai nuo palikimo įpėdinės A. R. naudai; paveldėjimo teisės liudijimas 2014-02-18 dar nėra išduotas.
Teismas sprendė, kad pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti arba atsisakyti nuo palikimo veikė aktyviai – po palikimo atsiradimo įstatymo nustatytu terminu išreiškė savo valią dėl palikimo, išsiųsdami palikimo atsiradimo vietos notarei atsisakymus nuo palikimo. Tokiu būdu terminas veiksmams atlikti praleistas nebuvo, todėl pratęsti termino palikimui priimti, jau atsisakius palikimo, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 str. 2 d.). Įstatymas nustato, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.60 str. 4 d.). Vadovaudamasis šiomis įstatyminėmis nuostatomis teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą, pareiškėjų argumentą, kad jie negalėjo atsisakyti pareiškimo jo nepriėmę. Pareiškėjų argumentą, kad jie per įstatyme nustatytą terminą notarei per klaidą dėl kompetencijos stokos išsiuntė atsisakymus nuo jiems priklausančios palikimo dalies, teismas taip pat atmetė ir išaiškino, jog pareiškėjai, manydami, kad jų teisės atsisakius palikimo buvo pažeistos, ir norėdami apginti savo pažeistas teises, galėtų kreiptis į teismą ginčo teisena, prašydami jų vienašalį sandorį (atsisakymą nuo palikimo) pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – pareiškimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl nutartis naikintina. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pareiškėjai atsisakė palikimo A. R. naudai, t. y. atsisakymai buvo su sąlygomis ar išlygomis ir tai prieštarauja LR CK 5.60 straipsnio 1 daliai, draudžiančiai atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Tačiau teismas nesiėmė pareigos savo iniciatyva spręsti klausimo dėl atsisakymų nuo palikimo pripažinimo niekiniais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl nepagrįstai tokius atsisakymus laikė tinkama valios išraiška. Apelianto nuomone, teismas, nustatęs šias aplinkybes, privalėjo vadovautis LR CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, 1.80 straipsnio 1 dalimi ir savo iniciatyva pareiškimus, kaip vienašalius sandorius, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.
2) Nepagrįsta teismo išvada, kad terminas išreikšti valią dėl palikimo buvo nepraleistas. Nors pareiškimai notarei buvo pateikti nepraleidus trijų mėnesių termino po palikimo atsiradimo, tačiau aplinkybė, kad jie yra neteisingi, paaiškėjo jau praėjus šiam trijų mėnesių terminui.
3) Pareiškimuose pareiškėjų valios išreiškimo turinys neatitinka tikrosios jų valios ir negali būti laikomas visišku palikimo atsisakymu. Pareiškėjų valia buvo priimti palikimą ir perduoti jį mirusiojo sutuoktinei, tačiau pareiškimuose nurodyta formuluotė neatitinka tokios pareiškėjų valios, išreikšta netinkamai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai išreiškė savo valią dėl palikimo, t. y. jo atsisakė. Pareiškimai tokie, kokie buvo pateikti notarei, negalėtų būti laikomi nei palikimo priėmimu, nei jo atsisakymu, todėl neaišku, kokius veiksmus teismas laikė aktyviais valios išreiškimo dėl palikimo veiksmais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. R. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentais, kad teismas neteisingai taikė 5.60 straipsnio 1 dalį ir nepagristai ex officio netaikė 1.80 straipsnio 1 dalies bei 1.78 straipsnio 5 dalies ir nepripažino pareiškėjų sudarytus vienašalius sandorius niekiniais, kadangi šiuo atveju absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų nėra, o ex officio pripažinti pareiškėjų pareiškimus niekiniais tik todėl, kad jie sudaryti su išlyga, teisinio pagrindo taip pat nėra. Pareiškėjų atsisakymai nuo palikimo sukėlė teisines pasekmes – nuo palikimo atsisakyta ir dėl CK 5.60 straipsnio l dalyje įtvirtintų reikalavimų neatsižvelgta į sąlygą, kuri buvo nurodyta pareiškimuose. Todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad pareiškimai tokie, kokie buvo pateikti notarei, negalėtų būti laikomi nei palikimo priėmimu, nei jo atsisakymu, ir todėl neaišku, kokius veiksmus teismas laikė aktyviais valios išreiškimo dėl palikimo veiksmais. Pareiškėjai po palikimo atsiradimo įstatymo nustatytu terminu išreiškė savo valią dėl palikimo, išsiųsdami palikimo atsiradimo vietos notarei atsisakymus nuo palikimo, t. y. veikė aktyviai, todėl termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas apskritai nesvarstytinas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pratęsti termino palikimui priimti jau atsisakius palikimo nėra teisinio pagrindo, kadangi terminas veiksmams atlikti šiuo konkrečiu atveju nebuvo praleistas. Skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia sandorių sudarymą dėl suklydimo, galėtų būtų vertinamos sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. R., pareiškėjo L. R. tėvas, o pareiškėjų R. R. ir R. F. senelis. Po J. R. mirties Kauno m. 23-ajame notaro biure buvo gauti jo įpėdinių – 2013-07-09 sutuoktinės A. R. ir 2013-08-08 vaikaičio R. R. pareiškimai apie palikimo priėmimą. Biure 2013-09-02 buvo gauti paštu siųsti J. R. įpėdinių (pareiškėjų) – vaikaičių M. R., R. F., R. R. bei sūnaus L. R. (apelianto) atsisakymai nuo palikimo įpėdinės A. R. naudai. Pareiškėjai prašė teismo atnaujinti terminą palikimui po J. R. mirties priimti, kadangi per klaidą šiuose pareiškimuose nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, o nepriėmę jo negali atsisakyti, ir apie tai sužinojo jau praėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą dėl to, kad jis nebuvo praleistas, kadangi pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti arba atsisakyti nuo palikimo veikė aktyviai – po palikimo atsiradimo įstatymo nustatytu terminu išreiškė savo valią dėl palikimo, išsiųsdami palikimo atsiradimo vietos notarei atsisakymus nuo palikimo. Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia netinkamu LR CK 5.60 straipsnio taikymu ir teismo pareigos pareiškėjų atsisakymus nuo palikimo, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, ex officio pripažinti niekiniais nesilaikymu.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad jie neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė tai, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Civilinės teisės doktrinoje palikimo priėmimas apibrėžiamas kaip įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti (ar neįgyti) teisę į palikimą. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti ir įgyvendindamas savo subjektines teises turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti ir įpėdinis, išreiškęs valią priimti palikimą, vėliau negali jos pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo, nors, jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), nors ir gali būti ginčijamas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007). Palikimo atsisakyti galima paprastu rašytiniu pareiškimu. Šis pareiškimas turi būti pateiktas notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą. Tai nereiškia, kad pareiškimą paduodantis įpėdinis asmeniškai turi atvykti pas notarą ir padaryti tokį pareiškimą (čia pat jį surašyti ir pasirašyti). Įpėdinio valią parodo jo veiksmai palikėjo turto atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2007). Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjai laiku, t. y. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pateikė notarei pareiškimus, kuriais atsisakė nuo palikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu būdu pareiškėjai nepraleido termino valiai dėl palikimo išreikšti ir dėl to nėra pagrindo jo atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai, atvirkščiai, nesiekė palikimo priimti, o jo atsisakė. Kol šis teisiškai reikšmingas pareiškėjų veiksmas palikimo atžvilgiu nenuginčytas, negalima teigti, kad pareiškėjų valia buvo priimti palikimą.
Apeliantas nurodo, kad pareiškėjai dėl suklydimo ir tokios procedūros nežinojimo pateikė pareiškimus atsisakyti nuo palikimo mirusiojo sutuoktinio naudai, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjų vienašalius sandorius turėjo savo iniciatyva pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo CK 5.60 straipsnio 1 dalies nuostatoms, numatančioms, kad palikimo neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 1, 3 dalys). Nuginčijamas sandoris yra toks, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėtoje 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, yra nurodęs, kad jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai, kaip ir nurodoma atskirajame skunde, yra nuginčijami sandoriai, jie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90). Kokia buvo tikroji pareiškėjų, pateikusių pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo, valia, gali būti nustatyta tik ginčijant sudarytus sandorius. Šiuo atveju nepakanka vien aplinkybės, kad atsisakymuose nuo palikimo buvo nurodytos tam tikros sąlygos – palikimo atsisakymas konkrečios įpėdinės naudai, kadangi nagrinėjamu atveju yra svarbi esminė palikimo atsisakiusių asmenų valia – atsisakyti ar priimti palikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai išaiškino pareiškėjams teisę reikalavimus šiuo pagrindu reikšti ginčo teisena.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir apeliantui nenurodžius jokių skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentų bei įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.