- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-94-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01590-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- L. R., E. B., L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. R., E. B. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. R., E. B., L. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. R., E. B. ir L. K. (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė): 1) ieškovei L. R. 34 106,60 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovei E. B. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovei L. K. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) visoms ieškovėms 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) ieškovei L. R. priteisti 900 Eur žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka, atlyginimą; 6) priteisti ieškovėms teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) ir prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui R. R. (R. R.) (toliau – ir pacientas) viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, VšĮ Naujininkų poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Ieškovė L. R. yra paciento sutuoktinė, ieškovės E. B. ir L. K. – dukros. Komisija nusprendė, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir ieškovių prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Ieškovės su Komisijos sprendimu nesutinka, mano, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – ir ligoninė, RVUL) pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala.
3. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 7.10 val. pacientui R. R. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Dėl prasidėjusių stiprių pilvo skausmų, pykinimo, silpnumo pacientas GMP automobiliu atvežtas į ligoninę; 8.55 val. konsultuotas ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Skubiosios medicinos gydytojas Š. M. surinko paciento ligos ir gyvenimo anamnezę (surinkimas buvo apsunkintas, nes neveikė e-sveikata), nurodė, kad triaže išmatuota hipotenzija 67/40 mmHg. Gydytojas nustatė paciento būklę apžiūrint – sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus.
4. Pacientas 10.50 val. buvo konsultuotas gydytojos chirurgės M. V.. Vadovaujantis paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija, apžiūros protokolu, gydytoja nurodė: paciento nusiskundimus – atvyko dėl skausmų visame pilvo plote, skausmai prieš 3 dienas; nustatė paciento būklę – vidutinio sunkumo. Gydytoja nustatė diagnozę – tulžies pūslės akmuo su ūminiu cholecistitu, su obstrukcija K80.01, rekomendavo pacientą hospitalizuoti I-jame chirurgijos skyriuje, paskyrė gydymą.
5. Pacientas 10.51 val. buvo konsultuotas gydytojo kraujagyslių chirurgo E. V., kuris iš esmės tik vertino pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją su angiografija (toliau – ir KTA) ir pateikė išvadas: 1) vertinant paciento nusiskundimus, kliniką, instrumentinių tyrimų su kontrastu (KTA) rezultatus, nesant renalinių arterijų kontrasto prisipildymo defektų, šiuo metu angiochirurginio gydymo arba endovaskulinės procedūros nereikia; 2) abiejų inkstų infarktų išsivystymui paaiškint, nesant KTA tyrime renalinių arterijų prisipildymo defektų, tromboembolinio mechanizmo priežastinio ryšio nepakanka; 3) abiejų inkstų infarktų genezė – galimai vaskulitinės – glomeronefritinės arba neaiškaus intoksikacinio proceso kilmės. Perkeliant pacientą į chirurgijos skyrių tolimesniam tyrimui ir gydymui nustatytos rekomendacijos.
6. Pacientas 11.17 val. buvo konsultuotas chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo chirurgo A. S., kuris nustatė diagnozę – ūminis kalkuliozinis cholecistitas, lydinčios patologijos: PAH su staziniu nepakankamumu I11.0; lėtinis prieširdžių virpėjimas, I48.2; išeminė kardiomiopatija, I25.5. Pacientui paskirta skubi laparoskopinė cholescistektomija. Budintis gydytojas 15.00 val. atžymėjo, kad konservatyvus gydymas neefektyvus, yra skausmai po dešiniuoju šonkaulių lanku, peritoneum dirginimas, indikuotinas operacinis gydymas skubos tvarka.
7. (duomenys neskelbtini) chirurginės operacijos protokole Nr. 2020-10672 nurodoma, kad nuo 21 val., 25 min. trukmės, atlikta laparoskopija, kurios metu apžiūrėta pilvaplėvės ertmė. Rasta: tulžies pūslė 8x3 cm dydžio, sienelės 2 mm, spindyje konkrementai. Pilvo ertmėje, ypač skrandžio ir pilvaplėvės išsisėję navikiniai audiniai. Pilvo ertmėje apie 0,5 l serozinio skysčio. Paimta citologijai. Iš kepenų raiščio biopsija. Užsiūtos troakarų įkišimo vietos, nustatyta klinikinė diagnozė: skrandžio išplitęs piktybinis navikas. Operacijos metu kalkuliozinio cholecistito diagnozė nepasitvirtino. Medicinos gydytoja 21.40 val. įvertino paciento bendrą būklę – taikoma sedacija medikamentais, numatė tyrimų (monitoravimą) ir gydymo planą, tačiau atžymėjo, kad 22.10 val. monitoriuje stebima bradikardija pereinanti į asistoliją, pradėtas gaivinimas pagal algoritmą, tačiau, išsekus gyvybinėms funkcijoms, pacientas mirė 22.40 val.
8. Ieškovių reikalavimai grindžiami tuo, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala paciento sveikatai (gyvybei), naujai nustatyta kardiovaskulinė patologija nebuvo pakankamai įvertinta, nes pacientas nebuvo konsultuotas kardiologo ar vidaus ligų gydytojo, jam neatlikta kardioechoskopija, neįvertinta operacinė rizika, kadangi chirurginė intervencija gali skatinti širdies nepakankamumo progresavimą, taip pat nėra duomenų, susijusių su ūmaus cholecistito diagnoze, pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą (o operacijos radiniai paneigė ūmaus cholecistito diagnozę), tai įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė paciento ligos paūmėjimą, kritinę būklę ir mirtį.
Šalies argumentai
9. Ieškovių teigimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikime egzistuoja neatidumas, nerūpestingumas ir neužtikrinimas maksimalių pastangų. Tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis kardialinis nepakankamumas. (duomenys neskelbtini) ligoninėje pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, nes nėra duomenų, susijusių su ūmaus cholecistito diagnoze, pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą, o ir operacijos radiniai paneigė ūmaus cholecistito diagnozę, tai įvykių grandinėje (klinikinėje eigoje) lėmė paciento ligos paūmėjimą – operacijos nulemtą tiesioginę mirties priežastį – progresuojantį kardialinį nepakankamumą, vėlesnę kritinę būklę ir mirtį.
10. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) atliko pacientui ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, jos išvados konstatuotos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-234-3/2021 2021 m. gruodžio 23 d. ataskaitoje Nr. D17-230-(1.27) (toliau – Ataskaita) ir jos pagrindu 2021 m. gruodžio 28 d. priimtame įsakyme Nr. T4-290-(1.34) (toliau – Įsakymas). Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje ir Įsakyme konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) skubiosios pagalbos gydytojas Š. M., turėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti širdies bei kraujagyslių sistemos ligų būkles (aritmijas, širdies nepakankamumą, tromboembolines ligas), kaip tai numato Lietuvos medicinos normos MN 159:2021 „Skubiosios medicinos gydytojas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-1031, 16.17 papunktis, įvertinęs gautų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus, nepaskyrė vidaus ligų gydytojo konsultacijos dėl detalesnio paciento ištyrimo ir tolesnės gydymo taktikos, tuo pažeisdamas Įsakymo 3.1.1.1 papunktyje nurodytų teisės aktų reikalavimus. (duomenys neskelbtini) gydytojas chirurgas R. S., po paciento apžiūros 11.17 val. nustatęs gretutinę kardiovaskulinę patologiją, vėliau budintis gydytojas chirurgas M. R., stebėjęs paciento būklę iki numatytos operacijos, didelės rizikos pacientui nepaskyrė vidaus ligų gydytojo (ar gydytojo kardiologo) konsultacijos, kad būtų tinkamai įvertinti atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatai, taip pažeidžiant Įsakymo 3.1.1.2 papunktyje nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
11. Ieškovės, įrodinėdamos priežastinio ryšio egzistavimą, nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ligoninės (specialistų) netinkamų (nekokybiškų) paslaugų suteikimo ir pacientui kilusių sveikatai (gyvybei) neigiamų pasekmių, t. y. egzistuoja reikšmingi įvairaus pobūdžio neteisėti veiksmai, kurie negrįžtamai lėmė išsivystyti paciento ūminę kritinę būklę ir vėliau jo mirtį.
12. Ieškovių įsitikinimu, žalą padariusio asmens kaltė turėtų būti vertinama kaip didelis neatsargumas, pirmiausia dėl to, kad byloje pasitelkti konsultantai vienareikšmiškai nurodė, jog pacientas su kardiovaskuline patologija nebuvo konsultuotas kardiologo ar vidaus ligų gydytojo, jam neatlikta kardioechoskopija, neįvertinta operacinė rizika, kadangi chirurginė intervencija gali skatinti širdies nepakankamumo progresavimą. Chirurginė operacija atlikta, nors nepasitvirtino diagnozė, o operacija buvo veiksnys lėmęs širdies nepakankamumo progresavimą. Ieškovės neturtinę žalą sutuoktinei ir dukroms vertina – po 50 000 Eur.
13. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė (paciento sutuoktinė) pateikė dokumentus, patvirtinančius jos netektų pajamų dalį – 29 625,22 Eur, nurodė, kad pacientas 2020 m. balandžio – birželio mėn. gavo pajamas: 1) 424,53 Eur/mėn. vidutinę senatvės pensiją ir 2) 587,43 Eur/mėn. vidutinį darbo užmokestį (darbdavio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) ligos išmoka tuo laikotarpiu), vadinasi, mirties dieną gaudavo 1 011,96 Eur/mėn. pajamų. Netektų pajamų terminas skaičiuojamas iki statistinės vidutinio tikėtino vyrų gyvenimo trukmės, t. y. 71,5 metų arba 2026 m. rugpjūčio 8 d., tai sudaro 60 mėnesių nuo jo mirties ((duomenys neskelbtini)) iki minėtos gyvenimo trukmės. Kadangi paciento sutuoktinei priklauso pusė kito sutuoktinio pajamų (1 011,96 Eur/mėn.), tai 505,98 Eur/mėn. tenkanti sutuoktinės pajamų dalis yra 505,98 Eur/mėn. x 60 mėn. = 30 358,80 Eur. Sutuoktinė už 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 2022 m. lapkričio 21 d. laikotarpį gavo našlių pensiją ir tai sudarė 733,58 Eur, kuriais mažinama apskaičiuota sutuoktinės netektų pajamų suma. Galutinė sutuoktinės netektų pajamų suma – 29 625,22 Eur. Taip pat sutuoktinė patyrė turtinės žalos, sudarančios laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas – 4 481,38 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė.
15. Teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar pacientas mirė teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) žala vertintina kaip neišvengiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9.2.2.1 papunktį, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
16. Teismas nustatė, kad pacientui R. R. (duomenys neskelbtini) nuo 8.42 val. iki 22.40 val. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Po 21.25 val. atliktos laparoskopijos pacientas 21.40 val. buvo perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. 22.10 val., staiga įvykus kritiniams sveikatos pakitimams, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo pradėtas gaivinimas, tačiau, išsekus gyvybinėms funkcijoms, 22.40 val. konstatuota paciento mirtis.
17. Teismas įvertino, kad Komisijos sprendime pasitelkta ekspertė kardiologė J. A. nurodė, jog „radus aukštą širdies nepakankamumo žymenį, širdies ritmo sutrikimą ir trombą kairiajame skilvelyje, buvo reikalinga kardioechoskopija ir terapeuto ar kardiologo konsultacija“. Papildydama nurodė, jog „simptomų, kurie rodytų, kad šiuo atveju buvo būtina diferencijuoti ūmų chirurginį pilvo susirgimą ir gastralinę miokardo infarkto formą, nebuvo“. Ataskaitoje ir Akreditavimo tarnybos Įsakyme konsultantė gydytoja kardiologė pažymėjo, kad pNBP tyrimas nebuvo tinkamai interpretuotas, be to, nustačius KTA pagalba trombą kairiajame skilvelyje, papildomai buvo tikslinga atlikti širdies echoskopiją. Nustačius kairiojo skilvelio trombą ir abiejų inkstų infarktus, pacientui turėjo būti paskirta vidaus ligų gydytojo ar gydytojo kardiologo konsultacija. Konsultantė pažymėjo, kad chirurginė operacija gali skatinti širdies nepakankamumo progresavimą.
18. Spręsdamas dėl žalos fakto buvimo teismas pažymėjo, kad medicininiame mirties liudijime nurodyta, jog tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis kardialinis nepakankamumas. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis indikacijų skubiai kardioechoskopijai nebuvo ir nurodytas tyrimas nebūtų pakeitęs jau nustatyto širdies nepakankamumo laipsnio, taip pat kardiologo konsultacija nebūtų pakeitusi gydymo eigos.
19. Teismas priėjo prie išvados, kad iš dalies buvo paneigtos ieškovių pretenzijų pagrindą sudarančios aplinkybės. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas, susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu ir šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose.
20. Teismas nustatė, kad ligoninės paciento būklės įvertinimo pakankamumą patvirtino Komisijos pasitelktas specialistas abdominalinės chirurgijos gydytojas M. S.. Ikiteisminėje stadijoje atsakydamas į Komisijos suformuluotus klausimus gydytojas nurodė, kad, vadovaujantis Pasaulio skubios chirurgijos draugijos (World Society of Emergency Surgery) 2020 m. atnaujintomis ūmaus tulžies pūslės uždegimo gydymo gairėmis, paskelbtomis World Journal of Emergency Surgery (toliau – Gairės), įskaitant didelės chirurginės rizikos pacientus, ankstyva laparoskopinė cholescistektomija, kai tai įmanoma, turėtų būti gydymo standartu net ir senyvo amžiaus pacientams, pacientams su kardiovaskuline, inkstų patologija, ciroze ar pacientams bendrai turintiems didelę chirurginio gydymo riziką. Gairėse taip pat nurodoma, kad reikia sukaupti daugiau mokslinių įrodymų, siekiant atskirti pacientų grupes, kuriems yra didelė chirurginio gydymo rizika nuo tų, kuriems chirurginis gydymas yra negalimas. Gydytojas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, diagnozavus ūminį tulžies pūslės uždegimą, vadovaujantis paminėtomis Gairėmis ir atsižvelgiant į įprastą chirurginę praktiką, buvo indikacijos operaciniam gydymui. Atsižvelgiant į nurodytą, būtina atsižvelgti į gydytojo anesteziologo reanimatologo išvadą. Gydytojas anesteziologas reanimatologas prieš operaciją paciento būklę įvertino, operacijos atlikimui be papildomo ištyrimo pritarė.
21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamą atvejį vertinę nepriklausomi gydytojai specialistai priežastinio ryšio tarp RVUL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių nenustatė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kardiologinis susirgimas buvo pažengęs, bent jau iš dalies paneigia priežastinio ryšio buvimą. Gydytoja kardiologė J. A., atsakydama į klausimus apie kardialinį nepakankamumą ir jo pakitimus, teigė, kad: „kaip greitai progresuoja kardialinis nepakankamumas priklauso nuo jį sukėlusios pagrindinės ligos. Jei tai – ūminis miokardo infarktas ar kita ūmi patologija, širdies nepakankamumas vystosi valandų ar net minučių bėgyje. Šiuo atveju patologas nenustatė ūmios širdies patologijos, todėl manau, kad rasti pakitimai išsivystė ne ūmiai“. Gydytoja taip pat pasisakė dėl letalinės išeities: „Jeigu pacientas nebūtų buvęs operuotas, negalima tiksliai atsakyti, ar būtų pavykę išvengti letalinės išeities. Sprendžiant iš širdies nepakankamumo biomarkerio pro-BNP ryškaus padidėjimo, KTA nustatytas ryškias širdies ertmių diliatacijas, skystį pleuroje, širdies ritmo sutrikimą, manau, kad širdies nepakankamumas buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas“. Gydytojas M. S., vertindamas paciento išgyvenamumo tikimybę ir galimą operacijos įtaką letalinei išeičiai, išsakė nuomonę, kad nagrinėjamu atveju, nepasitvirtinus pirminei ūminio cholecistito diagnozei, buvo apsiribota minimalia invazine operacija – laparoskopija ir biopsija, kuri yra susijusi su didesne pooperacinių komplikacijų rizika, tačiau dėl trumpo operacijos laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio mažai tikėtina, kad operacijos atlikimas galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei ligos išeičiai.
22. Teismas nurodė, kad susiklosčiusi situacija, kai pacientas mirė, turėtų būti laikoma neišvengiama, vadovaujantis Aprašo 9.2.2.1 papunkčiu, kuris nurodo, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš nurodytų kriterijų, t. y. ligos ir sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
23. Teismas įvertino, kad ieškovių teiginys dėl naujai nustatytos širdies patologijos ir nepakankamai įvertintos paciento būklės dėl kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultacijos nebuvimo, buvo paneigtas Komisijos sprendime ir liudytojos J. B, kuri teismo posėdžio metu teigė, jog „širdies nepakankamumas, toks koks buvo, su skysčiu pleuroje, neišsivysto ūmiai“. Komisija ekspertei gydytojai J. A. uždavė klausimą, ar galėjo pakitimai, kurie nurodyti medicininiame mirties liudijime, išsivystyti ūmiai. Gydytoja atsakė, kad nagrinėjamu atveju patologas nenustatė ūmios širdies patologijos, todėl rasti pakitimai išsivystė neūmiai. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog „konstatavus ūmų pilvą, kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultacija nepakeistų gydymo taktikos“. Taigi, pacientą gydę gydytojai turėjo pagrindą nuspręsti, kad konservatyviam gydymui esant neefektyviam, indikuotinas operacinis gydymas skubos tvarka.
24. Dėl neatliktos kardioechoskopijos gydytoja J. B. nurodė, kad kardioechoskopija padeda nustatyti ligą, kuri lemia širdies nepakankamumą. Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad „indikacijų skubiai kardioechoskopijai nebuvo, kadangi nurodytas tyrimas nebūtų pakeitęs jau nustatyto širdies nepakankamumo laipsnio“. Teismo posėdyje gydytoja E. Z.-S. nurodė, kad, jos nuomone, kardiologo konsultacija nebūtų pakeitusi gydymo.
25. Teismas atkreipė dėmesį, kad operacinė rizika įvertinta tinkamai. Liudytoja E. Z.-S. teismo posėdžio metu nurodė, jog „operacija galėjo skatinti širdies nepakankamumą, tačiau procentiškai komplikacijų skaičius nedidelis. Plečiasi spektras ir su širdies nepakankamumu ligoniai operuojami sėkmingai.“ Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad „gyvybinių indikacijų (dėl grėsmės paciento gyvybei) operacijai nebuvo, tačiau po pusės paros stebėjimo, nepasiekus konservatyvaus gydymo teigiamo rezultato, sprendimas atlikti chirurginę intervenciją buvo tinkamas“. Gydytoja J. B. paliudijo, kad „operacija negalėjo sąlygoti širdies nepakankamumo, nes širdies nepakankamumas jau buvo labai progresavęs.“ Teismo ekspertizės akte konstatuota, jog „mažai tikėtina, kad atlikta laparoskopinė operacija galėjo sąlygoti širdies nepakankamumo progresavimą, kadangi operacija buvo minimaliai invazinio pobūdžio, atlikta per trumpą laiko tarpą, jos metu bei apie 30 minučių po operacijos širdies veikla buvo stabili“.
26. Teismas pabrėžė, kad ieškovės turėjo įrodyti specialistų veiksmus, neatitikusius gerosios medicinos praktikos ir profesionalumo, atidumo reikalavimų, nurodyti, kokie tai veiksmai, ir priežastinį ryšį, susijusį su padaryta žala. Teismas, remdamasis ekspertų paaiškinimais, medicininiais dokumentais, įvertino, kad ieškovės neįrodė, jog sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nerūpestingai, nekokybiškai ar pažeidžiant paciento teises, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Apeliaciniame skunde ieškovės L. R., E. B. ir L. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes neatskleidė bylos esmės dėl esminių RVUL specialistų veiksmų (neveikimo), neatitinkančių gerosios medicinos praktikos, neįvertino, kad operacija nebuvo būtina ir pacientui, priskiriamam didelės rizikos grupei, galima atlikti tik esant gyvybinėms indikacijoms (kurių nebuvo). Operacija su anestezija gali lemti širdies nepakankamumo progresavimą, todėl teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų duomenis ir tuo pagrindu padarė nepagrįstas išvadas.
27.2. Esminis RVUL specialistų veiksmas, neatitinkantis gerosios medicinos praktikos, yra tai, kad pacientui, priskiriamam didelės rizikos grupei dėl naujai nustatytų kardiovaskulinių patologijų, nesant gyvybinėms indikacijoms, paskirta ir atlikta laparoskopinė tulžies pūslės su konkrementais (akmenimis), nurodžius ūmų cholecistitą, šalinimo operacija, kurios metu paaiškėjo, jog nėra kalkuliozinio cholecistito (visiškai paneigta diagnozė ir būklė, dėl kurios buvo operuotas pacientas), t. y. operacija nebuvo būtina, o jos metu nustatyta klinikinė diagnozė dėl skrandžio piktybinio naviko su metastazėmis kepenyse, paneigta autopsijos metu. Paciento sveikatai padaryta žala, nes buvo nereikalingai operuotas, atlikta chirurginė operacija su bendrine anestezija, kuri pacientui, priskiriamam didelės rizikos grupei dėl naujai nustatytų kardiovaskulinių patologijų, gali sukelti širdies nepakankamumo progresavimą. Šiuo atveju būtent tai ir lėmė paciento mirtį.
27.3. Teismas nevertino ekspertizės akto 8 išvados, kurioje nurodoma, kad „rentgenokontrastinių konkrementų bei aiškių uždegimo požymių nematyti“. Eksperto gydytojo radiologo A. S., ekspertės abdominalinės chirurgijos gydytojos E. Z.-S. paaiškinimai teisme papildo ekspertizės akto 8 išvadą, patvirtinant, kad nebuvo galima kategoriškai nurodyti ūmaus cholecistito vaizdo išvados, kadangi nebuvo tam būdingų požymių, patologijos. Iki ekspertizės akto joks gydytojas radiologas nevertino (duomenys neskelbtini) 10:21 val. RVUL pateikto pilvo ir dubens KTA tyrimo, nes iki tol visi rėmėsi tik gydytojos radiologės aprašymu ir išvada, kurios buvo klaidingos, todėl prieita prie klaidingo sprendimo operuoti bei klaidingų išvadų.
27.4. Teismas nevertino sprendime, kaip chirurginė diagnozė koreliavosi su kardiologine būkle, t. y. kaip kardiologinė būklė įtakojo RVUL gydytojų pasirinkimo galimybes operuoti. Teismas neišsamiai pasisakė dėl gydytojų specialistų išvadų, susijusių su RVUL specialistų veiksmais (neveikimu), neatitinkančiais gerosios medicinos praktikos. Teismas nutylėjo Komisijos pasitelkto abdominalinės chirurgijos gydytojo M. S. išvadų dalį, pvz., tai, jog esant sudėtingai gretutinei patologijai (kaip yra šiuo atveju), darant sprendimą dėl indikacijų operaciniam gydymui, būtina atsižvelgti į gydytojo anesteziologo reanimatologo išvadą, esant reikalui pasitelkti kitų specialybių konsultantus.
27.5. Teismas nevertino, kad RVUL chirurgai nutarė operuoti pacientą, nebuvus grėsmės paciento gyvybei – gyvybinių indikacijų, tačiau esant sudėtingai jo kardiologinei patologijai – širdies nepakankamumui – ir tuo sukėlė paciento sveikatai ir gyvybei žalą.
27.6. Byloje visi specialistai patvirtina, kad pacientui, priskiriamam didelės rizikos grupei dėl naujai nustatytų kardiovaskulinių patologijų, chirurginė operacija (su bendra anestezija) vienaip ar kitaip gali turėti įtakos ir lemia širdies nepakankamumo progresavimą. Ekspertizės akto 6 išvadoje sąsaja tarp pacientui atliktos nereikalingos operacijos ir dėl to galėjusios lemti paciento širdies nepakankamumo progresavimą, nėra paneigiama. Paneigus pacientui nustatytą ūmaus cholecistito diagnozę, įvertinus, kad iki operacijos atlikimo paciento būklė buvo stabili, o po atliktos chirurginės operacijos su anestezija jam nedelsiant progresavo širdies nepakankamumas, lėmė pacientui klinikinę mirtį, o išnaudojus gaivinimo veiksmus, letalinę jo išeitį. Teismas nevertino, kada laikoma, kad žala nėra neišvengiama.
27.7. Šiuo atveju žala – paciento mirtis – atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pacientui, priskiriamam didelės rizikos grupei dėl naujai nustatytų kardiovaskulinių patologijų, nesant gyvybinėms indikacijoms, paskyrus ir atlikus laparoskopinę tulžies pūslės su konkrementais (akmenimis), nurodžius ūmų cholecistitą, šalinimo operaciją, išsivystė tiesioginė mirties priežastis – progresavo kardialinis nepakankamumas, kuris įvyko iš karto po atliktos nereikalingos operacijos (po 30 min.), kuri gali skatinti širdies nepakankamumo progresavimą.
27.8. Pacientui širdies nepakankamumo progresavimą lėmė RVUL specialistų neteisinga kalkuliozinio ūminio cholecistito diagnozė, pagrįsta klaidinga KTA tyrimo išvada, ir tuo pagrindu priimtu nepagrįstu sprendimu skubiai operuoti, operacija su bendrine anestezija. RVUL specialistai šias aplinkybes, susijusias su neteisinga kalkuliozinio ūminio cholecistito diagnoze, klaidinga KTA tyrimo išvada ir tuo pagrindu priimtu nepagrįstu sprendimu skubiai operuoti bei pačia operacija su bendrine anestezija, galėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti tam kelią – neoperuoti.
27.9. Pacientas sirgo širdies nepakankamumu, kuris buvo nustatytas ir diagnozuotas RVUL stacionarizavimo metu pagal atliktus kraujo, KTA tyrimo rezultatus. RVUL specialistai galėjo kontroliuoti ir užkirsti kelią būklės pablogėjimui, neskirdami pacientui nereikalingos operacijos, bet skirdami kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultaciją ir gydymą diuretikais, atlikdami reikiamą priežiūrą – sekdami skysčių balansą. Teismas nevertino, kad RVUL specialistai naujai pacientui nustatytos sunkios kardiovaskulinės patologijos pakankamai neįvertino ir dėl to buvo neskirti diuretikai bei nesektas skysčių balansas, t. y. nesiėmė reikiamų priemonių užkirsti kelią širdies nepakankamumo progresavimui.
27.10. Apeliantės mano, kad pacientui buvo reikalinga gydytojo kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl kardiovaskulinės patologijos prieš operaciją. Šioje byloje daugiau duomenų yra už specialisto – vidaus ligų gydytojo ar kardiologo konsultacijos reikalingumą (būtinumą), nei tik RVUL skubiosios medicinos gydytojo ir anesteziologo atlikti fragmentiniai veiksmai, kurie nebuvo nukreipti nei reikiamam paciento būklės iš kardiologinės srities įvertinimui, nei kardiovaskulinės būklės gerinimui.
27.11. Apeliantės mano, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp RVUL (specialistų) netinkamų (nekokybiškų) paslaugų suteikimo ir pacientui kilusių sveikatai (gyvybei) neigiamų pasekmių, t. y. pacientas neteko galimybės išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių – mirties, kadangi šioje klinikinėje situacijoje pacientui tulžies pūslės šalinimo operacija paskirta nepagrindus gyvybinių indikacijų operacijai buvimo bei nepagrindus pačios ūmaus cholecistito diagnozės, dėl netinkamo pilvo ir dubens KTA tyrimo aprašymo ir išvadų, kartu RVUL (specialistai) (duomenys neskelbtini) neatliko savo pareigų, nes nebuvo pakankamai įvertinta pacientui naujai nustatyta kardiovaskulinė patologija, pacientas nebuvo konsultuotas kardiologo ar vidaus ligų gydytojo, jam nebuvo skirtas gydymas diuretikais, nebuvo stebėtas skysčių balansas, neįvertinta operacinė rizika.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Pacientas į asmens sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi ne dėl kardiologinio susirgimo, o dėl pilvo skausmo, kuris atsirado prieš tris dienas, todėl ligoninėje nustatytas kardiologinis susirgimas pagrįstai buvo nurodytas tik kaip gretutinis.
28.2. Pacientą hospitalizavus taikytas dar skubios pagalbos skyriuje paskirtas medikamentinis gydymas. Besitęsiant lokaliam pilvaplėvės dirginimui, nuspręsta atlikti diagnostinę laparoskopiją. Prieš ją atliekant gydytojai chirurgai ir gydytojas anesteziologas įvertino priešoperacinę ir pooperacinę riziką, kuri buvo mažesnė nei būtų buvusi grėsmė paciento sveikatai ir gyvybei, jei įtartas ūminis cholecistitas būtų neoperuotas. Ataskaitoje konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas pažymi, kad „hospitalizavus Pacientą į Chirurgijos skyrių, jo būklė įvertinta tinkamai, diagnozuotas ūmus kalkuliozinis cholecistitas, kartu įvertinta ir lydinti kardiologinė patologija, paskirtas adekvatus paruošimas prieš planuojamą operaciją, siekiant išvengti kardialinio nepakankamumo progresavimo. Kliniškai ir KTA duomenimis buvo diagnozuotas ūmus cholecistitas, paciento būklė įvertinta kaip kompensuota, laparoskopinė operacija buvo indikuotina. Tokios apimties laparoskopinė operacija paprastai nesukelia rimtesnių sveikatos problemų“. Analogišką išvadą padarė ir ekspertai, atlikę deontologinę ekspertizę.
28.3. Ligoninė kardiologinių paslaugų neteikia, todėl vertinant ligoninėje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektrą galima kalbėti tik apie vidaus ligų gydytojo konsultaciją. Prieš operaciją, be kitų specialistų, paciento sveikatos būklę vertino gydytojas anesteziologas reanimatologas, kurio profesinė kvalifikacija, vadovaujantis medicinos normomis, kardiologijos srityje yra aukštesnė nei vidaus ligų gydytojo.
28.4. Tai, kad paciento būklė buvo įvertinta pakankamai, patvirtino ir Komisijos pasitelktas specialistas abdominalinės chirurgijos gydytojas M. S. Atsakydamas į Komisijos suformuluotus klausimus, gydytojas specialistas nurodė, jog, vadovaujantis Gairėmis, chirurginio gydymo vaidmuo yra patvirtintas kaip pagrindinis, įskaitant ir didelės chirurginės rizikos pacientus. Gairėse teigiama, kad ankstyva laparoskopinė cholecistektomija, kai tai įmanoma, turėtų būti gydymo standartu net senyvo amžiaus pacientams, pacientams su kardiovaskuline, inkstų patologija, ciroze ar pacientams bendrai turintiems didelę chirurginio gydymo riziką.
28.5. Diagnozavus ūminį tulžies pūslės uždegimą, vadovaujantis Gairėmis ir atsižvelgiant į įprastą chirurginę praktiką, buvo indikacijos operaciniam gydymui. Indikacijas operaciniam gydymui įprastai nustato gydytojas chirurgas arba gydytojų konsiliumas, įvertinęs galimą operacinio gydymo naudą ir kylančią riziką. Esant sudėtingai gretutinei patologijai (kaip yra šiuo atveju), darant sprendimą dėl indikacijų operaciniam gydymui, būtina atsižvelgti į gydytojo anesteziologo reanimatologo išvadą, esant reikalui pasitelkti kitų specialybių konsultantus. Nagrinėjamu atveju gydytojas anesteziologas reanimatologas prieš operaciją paciento būklę įvertino, operacijos atlikimui be papildomo ištyrimo pritarė. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 21 d. VšĮ „Valstybinio patologijos centro“ patologinės anatomijos autopsijos išvada, pagrindinė liga, sukėlusi progresuojantį širdies nepakankamumą lėmusį paciento mirtį, buvo pirminė arterinė hipertenzija, t. y. tinkamai negydoma arterinė hipertenzija yra pagrindinis veiksnys, nulėmęs paciento mirtį.
28.6. Paciento turėtas kardiologinis susirgimas, kuris tapo mirties priežastimi, buvo pažengęs. Šį atvejį iki apeliančių kreipimosi į teismą vertinę nepriklausomi gydytojai specialistai priežastinio ryšio tarp ligoninės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių nenustatė. Tokio ryšio nenustatė ir deontologinę ekspertizę atlikę ekspertai. Pagrindinės deontologinę ekspertizę atlikusių ekspertų išvados, kurias jie patvirtino ir paaiškino teismo posėdyje: 1) šioje klinikinėje situacijoje, konstatavus ūmų pilvą, kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultacija nepakeistų gydymo taktikos; 2) diuretikų skyrimas ir skysčių balanso kontrolė aktuali gydant širdies nepakankamumą. Šioje situacijoje tai nieko nepakeistų; 3) esant toli pažengusiam širdies nepakankamumui ne visais atvejais pavyksta stabilizuoti pacientų būklę. Tai priklauso nuo individualių paciento organizmo savybių; 4) gydytojo anesteziologo reanimatologo įvertinimas šioje situacijoje buvo pakankamas, vidaus ligų gydytojo konsultacija rizikoms įvertinti nebuvo būtina; 5) hemodinamika buvo stabili, mažai tikėtina, kad trumpa laparoskopinė operacija turėtų įtakos širdies nepakankamumo progresavimui. 30 min. po operacijos paciento būklė buvo stabili; 6) paciento mirtį lėmė toli pažengusios širdies – kraujagyslių patologijos progresavimas, gydymo prognozė ir išgyvenamumas.
28.7. Apklausti teismo posėdyje ekspertai nurodė, kad diagnozė ir sprendimai dėl gydymo priimami atsižvelgiant į kreipimosi priežastį, nusiskundimus, bendrą klinikinį vaizdą, o ne į vieną tyrimą. Bendras klinikinis vaizdas buvo labiausiai panašus į ūminį cholecistitą. Atsižvelgdami į tai, gydytojai priėmė sprendimą, kad stabilizavus paciento būklę, iš pradžių atlikti laparoskopinę operaciją, siekiant išvengti tulžies pūslės plyšimo, po to pereiti prie širdies nepakankamumo gydymo. Tai atitinka Gaires. Įrodymų, pagrindžiančių, kad žala atsirado dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nėra.
28.8. Apeliantės neteisingai apskaičiavo tikėtiną paciento gyvenimo trukmę, nes pacientas sirgo negydomu širdies nepakankamumu, todėl skaičiuojama išgyvenamumo trukmė iki 72,5 metų yra per didelė.
Šalies argumentai
28.9. Ieškovės (sutuoktinės) teisė į negautas pajamas yra nepagrįsta. Nors ieškovės nurodo, kad pacientas gavo pensiją, tačiau įrodymai dėl pensijos gavimo fakto ir dydžio nėra pateikiami. Ieškinyje nurodoma, kad pacientas 2020 m. balandžio – birželio mėn. gavo pajamas: 587,43 Eur/mėn. vidutinį darbo užmokestį, tačiau iš Komisijai pateiktos VSDF pažymos matyti, kad pacientas dirbo vos pora mėnesių. Esant šioms aplinkybėms, negalima teigti, kad pacientas turėjo perspektyvą (būdamas pensinio amžiaus) su toli pažengusiu širdies nepakankamumu iki – „tikėtinos gyvenimo trukmės“ – toliau dirbti. Tai patvirtina ir deontologinės ekspertizės išvados 14 punktas, kuriame nurodyta, kad pacientas, sergantis toli pažengusiu širdies nepakankamumu, paprastai pasižymi sumažėjusiu darbingumu dirbant fizinį darbą.
28.10. Nors ieškovė (sutuoktinė) prašo priteisti negautų pajamų dalį už 60 mėnesių, kurios sudaro pusė sutuoktinio gautų pajamų, tačiau našlių pensiją apeliantės išskaičiuoja tik už laikotarpį iki 2022 m. lapkričio 21 d. ir nepaaiškina, dėl kokių priežasčių neišskaito našlių pensijos už visą laikotarpį. Jeigu apeliantės teigia, kad tokios našlių pensijos už visą laikotarpį dar negavo, tai manytina, siekia nepagrįstai pasipelnyti. Jeigu už vėlesnį laikotarpį ieškovė dėl pasikeitusių teisės aktų ir (ar) valstybės politikos našlių pensijos negautų, ieškovei (sutuoktinei) neužkertamas kelias reikšti naują ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
28.11. Atsakovei neaišku, kaip ir kokia tvarka apskaičiuotos susidariusios laidojimo išlaidos. Šiuo atveju nebuvo pateikti nei skaičiavimai, iš ko sudaryta prašoma priteisti suma, nei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.
28.12. Apeliantės, reikalaudamos neturtinės žalos dydžio po 50 000 Eur kiekvienai, neindividualizavo žalos dydžio, nes tikėtina skirtingą neturtinės žalos dydį patyrė kartu su pacientu gyvenusi sutuoktinė ir savo šeimas turinčios bei atskirai gyvenančios dukterys, kurių tėvas mirė jau pagyvenusio amžiaus (65 metų). Prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai yra pakankamai dideli, neatitinkantys teismų praktikoje suformuotų priteistinos neturtinės žalos dydžių.
28.13. Vertinant ryšio su pacientu glaudumą ir artimumą yra svarbios tokios aplinkybės: vieno iš tėvų netekusio vaiko amžius, tai, ar jie gyveno kartu, ar vaikas buvo sukūręs šeimą. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie artimųjų turėtą ryšį, bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį. Šiuo atveju dukros, tėvui mirus, jau buvo suaugusios. Žalos atsiradimo metu vaikai nebegyveno su tėvu ir turėjo savo šeimas. Jokie kiti įrodymai, patvirtinantys glaudaus ryšio faktą, pateikti nebuvo.
28.14. Ieškinio neturtinės žalos dydžio suma grindžiama netinkama teismų praktika. Ieškinyje sumos reikalavimai grindžiami pateikiant teismo sprendimus, kuriuose žala buvo priteista mirusio kūdikio tėvams. Apeliantės subjektyviai parinko teismų nutartis, kuriose kažkada buvo priteisti didžiausi neturtinės žalos dydžiai, neatsižvelgiant į skirtingas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų ir esminių faktinių bylos aplinkybių
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad pacientui R. R. (duomenys neskelbtini) nuo 8.42 val. iki 22.40 val. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos RVUL. Po 21.25 val. atliktos laparoskopijos pacientas 21.40 val. buvo perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. 22.10 val., staiga įvykus kritiniams sveikatos pakitimams, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo pradėtas gaivinimas, tačiau, išsekus gyvybinėms funkcijoms, 22.40 val. konstatuota paciento mirtis.
31. Medicininiai duomenys tvirtina, kad R. R. (duomenys neskelbtini) 8.42 val. greitosios pagalbos automobiliu atvežtas į RVUL skubios pagalbos skyrių dėl pilvo skausmų. Skubios pagalbos skyriaus gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nurodė, kad pacientas skundžiasi skausmais dešinėje klubinėje srityje, kurie atsirado prieš tris dienas, bendru silpnumu, viduriavimu, pykinimu; skausmą vertino 6 balais. Pažymėjo, kad pacientas serga pirmine arterine hipertenzija, vartoja antihipertenzinius vaistus, atlikta apendektomija, dėl įtariamos opaligės laukia planinio endoskopinio skrandžio tyrimo. Gydytojas Š. M. įvertino, kad pacientas sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus, hemodinamika stabili, arterinis kraujo spaudimas 124/91 mmHG, širdies susitraukimų dažnis 120-140 k./min, širdies veikla aritmiška, plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų, kvėpavimo dažnis 14 k./min., temperatūra normali ir kt. Gydytojas skyrė atlikti kraujo laboratorinius tyrimus, elektrokardiogramą, pilvo ir dubens KTA. Atlikus kraujo tyrimus, nustatytas padidėjęs širdies nepakankamumo rodiklis ir d-dimerai ?g/l, elektrokardiogramoje užregistruotas prieširdžių virpėjimas, tachisistolija, be ūmios išemijos požymių. KTA išvada: ūmaus cholecistito vaizdas; mezenterinių arterijų trombozės nematyti; nedidelio laipsnio pilvinio kamieno stenozė; kepenų; abiejų inkstų infarktai; abipusis skystis pleuros ertmėse.
32. Pacientas 10.50 val. konsultuotas gydytojos chirurgės M. V. Gydytoja nurodė, kad pacientas atvyko dėl skausmų visame pilvo plote, skausmai prasidėjo prieš 3 dienas, nustatė paciento būklę – vidutinio sunkumo. Gydytoja nustatė diagnozę: tulžies pūslės akmuo su ūminiu cholecistitu, su obstrukcija K80.01, rekomendavo pacientą hospitalizuoti pirmajame chirurgijos skyriuje. Nustatė didelę tromboembolinų komplikacijų rizikos grupę.
33. Gydytojas chirurgas A. S. 11.17 val. nustatė diagnozę: ūminis kalkuliozinis cholecistitas, lydinčias patalogijas – pirminę arterinę hipertenziją su staziniu nepakankamumu I11.0; lėtinis prieširdžių virpėjimas, I48.2; išeminė kardiomiopatija, I25.5 (kardiovaskulinė patologija), pacientui paskirta skubi laparoskopinė cholescistektomija.
34. Budintis gydytojas chirurgas 15.04 val. nurodė, kad konservatyvus gydymas neefektyvus, yra skausmai po dešiniu šonkaulių lanku, peritoneum dirginimas, indikuotas operacinis gydymas skubos tvarka.
35. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad nuo 21.25 val. atlikta laparoskopija, kurios metu apžiūrėta pilvaplėvės ertmė. Operacijos metu kalkuliozinio cholecistito diagnozė nepasitvirtino, nustatyti daugybiniai židiniai pilvaplėvėje, kurie vizualiai atrodė panašūs į navikinius. Po atliktos laparoskopijos 21.40 val. pacientas gyvybinių funkcijų stabiliziavimui, bendros būklės monitoravimui ir intensyviai terapijai perkeltas į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. 22.10 val. staiga įvykus kritiniams paciento sveikatos pakitimams, pradėtas gaivinimas pagal algoritmą, išsekus gyvybinėms funkcijoms 22.40 val. konstatuota paciento mirtis.
36. Ieškovės 2022 m. vasario 25 d. kreipėsi į Komisiją ir prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl, jų manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, VšĮ Naujininkų poliklinikoje, VšĮ RVUL. Komisija nusprendė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir pareiškėjų (ieškovių) prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Ieškovės su priimtu Komisijos sprendimu nesutinka, teigia, kad RVUL pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala.
37. Komisija, atsižvelgdama į RVUL ir VšĮ Naujininkų poliklinikoje išreikštus paciento nusiskundimus bei anamnezę, nurodė, kad įtarti kardiologinę patologiją buvo sunku, simptomų, kurie rodytų, jog nagrinėtu atveju buvo būtina diferencijuoti ūmų chirurginį pilvo susirgimą ir gastralinę miokardo infarkto formą nebuvo, nuo (duomenys neskelbtini) paciento ligos istorijoje nebuvo nė vieno įrašo apie vartojamus antihipertenzinius vaistus ar kitus kardiologinius susirgimus, vertintina, kad žala paciento sveikatai nėra priežastiniu ryšiu susijusi su VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Naujininkų poliklinikoje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai žala nebuvo padaryta. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas RVUL žala paciento sveikatai laikoma neišvengiama. Komisija nusprendė, kad iš širdies nepakankamumo biomarkerio pro-BNP ryškaus padidėjimo, KTA nustatytų ryškių širdies ertmių diliatacijų, skysčio pleuroje, širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumas buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas. Nurodė, kad mažai tikėtina, jog pacientui atlikta laparoskopinė operacija dėl jos trumpo laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei išeičiai.
38. Ieškovės reiškia pretenzijas dėl to, kad nebuvo pakankamai įvertinta pacientui naujai nustatyta kardiovaskulinė patologija, nes pacientas nebuvo konsultuotas kardiologo ar vidaus ligų gydytojo, taip pat jam nebuvo atlikta kardioechoskopija, tinkamai neįvertintos operacinės rizikos, pacientą ištiko letalinė išeitis. Ieškovės atkreipia dėmesį į tai, kad nėra duomenų, susijusių su ūmaus cholecistito diagnoze, pagrindžiančių gyvybinių indikacijų operacijai buvimą.
39. Šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovių ieškinys dėl žalos, padarytos paciento sveikatai (gyvybei) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų
40. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtina PTŽSAĮ. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos (galiojusi nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi.
41. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje pateikta neišvengiamos žalos sąvoka – tai paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
43. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartas teisės normas, yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).
44. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama. Vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).
45. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką ir PTŽSAĮ normas teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).
46. Nagrinėjamu atveju pacientui R. R. RVUL buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, po atliktos laparoskopijos, pacientas buvo perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, staiga įvykus kritiniams sveikatos pakitimams, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo pradėtas gaivinimas, tačiau, išsekus gyvybinėms funkcijoms, buvo konstatuota paciento mirtis. Šalių ginčas kilo dėl to, ar žalos paciento sveikatai (mirties) buvo galima išvengti, t. y. ar ši žala nėra neišvengiama, atsižvelgiant į medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį.
47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad ieškovės neįrodė, jog sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nerūpestingai, nekokybiškai ar pažeidžiant paciento teises, t. y. žala nebuvo neišvengiama.
48. Apeliantės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, iš esmės remdamosios tuo, kad, jų požiūriu, teismas neatskleidė esminių RVUL specialistų veiksmų (neveikimo), neatitinkančių gerosios medicinos praktikos, neįvertino, jog operacija nebuvo būtina ir pacientui, priskiriamam didelės rizikos grupei, galima atlikti tik esant gyvybinėms indikacijoms (kurių nebuvo). Apeliančių teigimu, operacija su anestezija gali lemti širdies nepakankamumo progresavimą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų duomenis ir tuo pagrindu padarė nepagrįstas išvadas. Taigi, apeliantės iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu.
49. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
50. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog sudėtinguose ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos teismų atliekamam vertinimui yra svarbios nepriklausomų ekspertų išvados (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, par. 217). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kaip patikimesni įrodymai vertinami teismo ekspertizės išvada, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikti duomenys, atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje su pacientu buvo elgtasi pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
52. Nagrinėjamu atveju medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tiesioginė paciento mirties priežastis – progresuojantis kardialinis nepakankamumas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Akreditavimo tarnybos konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas nurodė, kad, hospitalizavus pacientą į chirurgijos skyrių, jo būklė įvertinta tinkamai, diagnozuotas ūmus kalkuliozinis cholecistitas, kartu įvertinta ir lydinti kardiologinė patologija, paskirtas adekvatus paruošimas prieš planuojamą operaciją, siekiant išvengti kardialinio nepakankamumo progresavimo. Kliniškai ir KTA duomenimis buvo diagnozuotas ūmus cholecistitas, paciento būklė įvertinta kaip kompensuota, laparoskopinė operacija buvo indikuotina. Tokios apimties laparoskopinė operacija paprastai nesukelia rimtesnių sveikatos problemų.
53. Komisijos pasitelkta ekspertė kardiologė J. A. nurodė, kad „radus aukštą širdies nepakankamumo žymenį, širdies ritmo sutrikimą ir trombą kairiajame skilvelyje, buvo reikalinga kardioechoskopija ir terapeuto ar kardiologo konsultacija“. Papildydama nurodė, kad „simptomų, kurie rodytų, jog šiuo atveju buvo būtina diferencijuoti ūmų chirurginį pilvo susirgimą ir gastralinę miokardo infarkto formą nebuvo“. Komisijos pasitelktas specialistas, abdominalinės chirurgijos gydytojas M. S., vertindamas paciento išgyvenamumo tikimybę ir galimą operacijos įtaką letalinei išeičiai, išsakė nuomonę, kad „jeigu pacientas nebūtų buvęs operuotas tokiomis aplinkybėmis, ar būtų pavykę išvengti letalinės išeities (atitolinti, gydant širdies nepakankamumą), objektyviai ir pagrįstai atsakyti neįmanoma, nes joks chirurgas ar kitas specialistas negali numatyti ateities ir gali tik numatyti riziką ir prognozuoti laukiamo rezultato tikimybę. Šiuo atveju nepasitvirtinus pirminei ūminio cholecistito diagnozei buvo apsiribota minimaliai invazine operacija – laparoskopija ir biopsija, kuri yra diagnostinio pobūdžio, nesusijusi su ženklesniu audinių chirurginiu traumavimu, trukusi 25 minutes. Nors bendrąja prasme, literatūros duomenimis, laparoskopinės operacijos didesnė trukmė yra susijusi su didesne pooperacinių komplikacijų rizika, nagrinėjamu atveju dėl trumpo operacijos laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio mažai tikėtina, kad operacijos atlikimas galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei ligos išeičiai“.
54. Komisija, apibendrinusi Akreditavimo tarnybos ir Komisijos pasitelktų kardiologijos ir abdominalinės chirurgijos ekspertų išvadas, konstatavo, kad ligoninėje, vertinant paciento nusiskundimus, bei anamnezę, įtarti kardiologinę patologiją buvo sunku, simptomų, kurie rodytų, jog šiuo atveju buvo būtina diferencijuoti ūmų chirurginį pilvo susirgimą ir gastralinę miokardo infarkto formą nebuvo, nuo (duomenys neskelbtini) paciento ligos istorijoje nebuvo nė vieno įrašo apie padidintą AKS ir vartojamus antihipertenzinius vaistus ar kitus kardiologinius susirgimus, vertintina, kad žala paciento sveikatai nėra priežastiniu ryšiu susijusi su ligoninėje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai žala nebuvo padaryta. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje žala paciento sveikatai laikoma neišvengiama. Sprendžiant iš širdies nepakankamumo biomarkerio pro-BNP ryškaus padidėjimo, KTA nustatytų ryškių širdies ertmių diliatacijų, skysčių pleuroje, širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumas buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas. Mažai tikėtina, kad pacientui atlikta laparoskopinė operacija dėl jos trumpo laiko ir minimaliai invazinio pobūdžio galėjo turėti lemiamos įtakos galutinei letalinei išeičiai. Taigi, Komisija, priimdama sprendimą, įvertino Akreditavimo tarnybos ir Komisijos pasitelktų nepriklausomų ekspertų išvadų visumą bei nustatė, kad žala paciento sveikatai ligoninės medikų veiksmais padaryta nebuvo.
55. Byloje buvo atlikta teismo deontologinė ekspertizė. Teismo ekspertizės akto Nr. EDM9(45)/2024(01) (toliau – ir teismo ekspertizės aktas) išvadose nurodyta, kad: 1) konstatavus ūmų pilvą, kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultacija nepakeistų gydymo taktikos; 2) diuretikų skyrimas ir skysčių balanso kontrolė aktuali gydant širdies nepakankamumą, o šioje situacijoje tai nieko nepakeistų; 3) esant toli pažengusiam širdies nepakankamumui ne visais atvejais pavyksta stabilizuoti pacientų būklę. Tai priklauso nuo individualių paciento organizmo savybių; 4) gydytojo anesteziologo reanimatologo įvertinimas šioje situacijoje buvo pakankamas, vidaus ligų gydytojo konsultacija rizikoms įvertinti nebuvo būtina; 5) hemodinamika buvo stabili, mažai tikėtina, kad trumpa laparoskopinė operacija turėtų įtakos širdies nepakankamumo progresavimui. 30 min. po operacijos paciento būklė buvo stabili; 6) paciento mirtį lėmė toli pažengusios širdies – kraujagyslių patologijos progresavimas, gydymo prognozė ir išgyvenamumas yra blogi. Įvertinusi aptartas ekspertų nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė priežastinio ryšio tarp teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių.
56. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog RVUL specialistai pakankamai neįvertino naujai pacientui nustatytos sunkios kardiovaskulinės patologijos – širdies nepakankamumo ir dėl to buvo neskirti diuretikai (skysčius varantys vaistai) bei nesektas skysčių balansas, t. y. nesiėmė reikiamų priemonių užkirsti kelią širdies nepakankamumo progresavimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teismo ekspertizės išvadas – jog diuretikų skyrimas ir skysčių balanso kontrolė aktuali gydant širdies nepakankamumą, o šioje situacijoje tai nieko nepakeistų – prieina prie išvados, kad apeliančių argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
57. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ekspertė – gydytoja kardiologė J. A. nurodė, jog: „sprendžiant iš širdies nepakankamumo biomarkerio pro-BNP ryškaus padidėjimo, KTA nustatytų ryškių širdies ertmių diliatacijų, skysčio pleuroje, širdies ritmo sutrikimo, manau, kad širdies nepakankamumas buvo toli pažengęs ir išgyvenamumas ribotas“. Šiuo atveju gydytoja kardiologė savo kompetencijos ribose įvertinusi paciento kardiologinę būklę atsiejo ją nuo teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ši paciento situacija atitinka Aprašo 9.2.2.1 papunktyje nurodytą atvejį, tai yra ligos, kuria pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nesigydęs hipertenzijos, pacientas prisidėjo prie žalos atsiradimo.
58. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad operacinė rizika įvertinta tinkamai. Liudytoja E. Z.-S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad „operacija galėjo skatinti širdies nepakankamumą, tačiau nurodė, jog procentiškai komplikacijų skaičius nedidelis“. Tikslindama nurodė, kad „kuo toliau tuo labiau <...> plečiasi spektras ir su širdies nepakankamumu ligoniai operuojama sėkmingai“. Šios gydytojos nuomone, kardiologo konsultacija nebūtų pakeitusi gydymo. Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad „gyvybinių indikacijų (dėl grėsmės paciento gyvybei) operacijai nebuvo, tačiau po pusės paros stebėjimo, nepasiekus konservatyvaus gydymo teigiamo rezultato, sprendimas atlikti chirurginę intervenciją buvo tinkamas“. Gydytoja J. B. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad „operacija negalėjo sąlygoti širdies nepakankamumo, nes širdies nepakankamumas jau buvo labai progresavęs.“ Pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertai nurodė, kad diagnozė nustatoma ir sprendimai dėl gydymo priimami atsižvelgiant į kreipimosi priežastį, nusiskundimus, bendrą klinikinį vaizdą, o ne į vieną tyrimą. Bendras klinikinis vaizdas buvo labiausiai panašus į ūminį cholecistitą. Taigi, gydytojai priėmė sprendimą – stabilizavus paciento būklę, iš pradžių atlikti laparoskopinę operaciją, siekiant išvengti tulžies pūslės plyšimo, po to pereiti prie širdies nepakankamumo gydymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliančių argumentai, kad susiklosčiusioje situacijoje pacientui buvo būtina skubi gydytojo kardiologo ar vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl kardiovaskulinės patologijos prieš ruošiamą operaciją, yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.
59. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš operaciją, be kitų specialistų, paciento sveikatos būklę vertino gydytojas anesteziologas reanimatologas, kurio profesinė kvalifikacija, vadovaujantis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1054 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 25:2019 „Gydytojas anesteziologas reanimatologas“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2021 „Vidaus ligų gydytojas“ patvirtinimo“ kardiologijos srityje yra aukštesnė nei vidaus ligų gydytojo, t. y. prieš operaciją paciento būklę įvertino aukštesnę profesinę kvalifikaciją turinis asmens sveikatos priežiūros specialistas. Be to, jau minėtose Gairėse nurodoma, kad ankstyva laparoskopinė cholescistektomija, kai tai įmanoma, turėtų būti gydymo standartu, net senyvo amžiaus pacientams, pacientams su kardiovaskuline, inkstų patologija, ciroze ar pacientams bendrai turintiems didelę chirurginio gydymo riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, pacientui skundžiantis pilvo skausmais ir diagnozavus ūminį tulžies pūslės uždegimą, vadovaujantis Gairėmis ir atsižvelgiant į įprastą chirurginę praktiką, buvo pakankamai požymių skirti operacinį gydymą. Atsižvelgiant į tai, apeliančių argumentai, kad RVUL (ligoninės) specialistų veiksmas – operacija – buvo neatitinkantis gerosios medicinos praktikos, nes operacija nebuvo būtina, atmestini.
60. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad paciento pagrindinė liga, sukėlusi progresuojantį širdies nepakankamumą, lėmusį paciento mirtį, buvo pirminė arterinė hipertenzija, t. y. tinkamai negydoma arterinė hipertenzija yra pagrindinis veiksnys, nulėmęs letalinę išeitį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertų išvados išplaukia iš atlikto išsamaus bylos medžiagos ir medicininių dokumentų tyrimo, pateiktos retrospektyviai įvertinus visus gydytojų veiksmus, jos nėra prieštaringos. Nors apeliantės nesutinka su ligoninės gydytojų veiksmais ir jų seka, tačiau veiksmų neteisėtumo įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), t. y. nepaneigė, kad paslaugos buvo suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis. Taigi, šiuo atveju pagrindo nesivadovauti ekspertų išvadomis nėra, o apeliančių prašoma priteisti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. žala kilo kaip paciento turėtų sveikatos sutrikimų pasekmė ir šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga neturėjo galimybės išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 papunktis).
61. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų ekspertizės akto išvadų, nepasisakė sprendime, kaip chirurginė diagnozė (būklė) koreliavo su kardiologine būkle, t. y. kaip kardiologinė būklė lėmė RVUL gydytojų pasirinkimo galimybes operuoti, neišsamiai pasisakė dėl gydytojų specialistų išvadų, susijusių su RVUL specialistų veiksmais (neveikimu), neatitinkančiais gerosios medicinos praktikos ir kt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir pažymi, kad teismo motyvų neišsamumas nėra pagrindas sprendimą naikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), juolab kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas įvertino teismo ekspertizės išvadas, rašytinius įrodymus, atsižvelgė į liudytojų (specialistų, gydytojų, ekspertų) paaiškinimus ir į kitus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju apeliantės iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad apeliančių argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos pakankamai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos, todėl sutikti su apeliančių argumentais nėra pagrindo.
62. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas RVUL žala paciento sveikatai laikoma neišvengiama, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliančių ir atsakovės argumentų, susijusių su prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
63. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
64. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovės neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nerūpestingai, nekokybiškai ar pažeidžiant paciento teises (kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas RVUL žala paciento sveikatai buvo išvengiama). Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai juos įvertino atskleisdamas bylos esmę. Ieškovių apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
66. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, apeliantės teisės į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo. Atsakovė prašymo dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.