- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- P-261-50-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00470-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. prašymą atnaujinti procesą G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Verkių policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 27 d. surašė G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. kovo 24 d., apie 18 val., savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, dėl ko sutuoktinė J. B. negalėjo patekti į šį butą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – Institucija) 2009 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažino G. B. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, padarymą ir skyrė 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
G. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi G. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų dėl G. B. kaltės, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo veika tinkamai kvalifikuota, o skundo argumentai dėl padarytų procesinių pažeidimų nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Institucijos nutarime nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, tačiau nustatyta, jog G. B. dalyvavo 2009 m. gegužės 12 d. posėdyje, kurio metu buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, ir jam nutarimas buvo įteiktas netrukus po teismo posėdžio, o posėdžio protokole nurodyta, kad byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims buvo išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai, be to, Institucija kartu su 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. A51-10822 (1.1.50-SM4) išsiuntė G. B. nutarimą ir šiame rašte išaiškino nutarimo apskundimo tvarką bei terminus. Teismas nurodė, kad G. B. bauda paskirta įstatymų nustatyta tvarka.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi, G. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-464/2009 įpareigojo G. B. netrukdyti ieškovei J. B. ir nepilnametei dukrai S. B. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimas. Nukentėjusiosios J. B. 2009 m. kovo 25 d. pareiškime nurodyta, kad apeliantas nevykdo 2009 m. kovo 16 d. nutarties, nes pastarasis yra pakeitęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, dėl šios priežasties 2009 m. kovo 24 d., apie 18 val., ji su dukra negalėjo patekti į šį butą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad pažeidimo padarymo metu ji su dukra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato atstove matė G. B., žiūrintį pro langą, bet jis buto durų neatidarė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato Prevencijos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės. Dėl šių priežasčių teismas atmetė apelianto teiginį, kad pažeidimo padarymo metu jo nebuvo namuose kaip nepagrįstą. G. B. tiek Institucijos posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu neneigė pakeitęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną. Raktas J. B. nuo naujos durų spynos nebuvo įteiktas. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas atliko savavaldžiavimą.
Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, jame ištaisytas pažeidimo padarymo laikas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, kuri šiuo atveju neturi reikšmės protokolo teisėtumui ir pagrįstumui. Protokole užfiksuota, jog apeliantas atsisakė pasirašyti jame, tačiau jam įteikta protokolo kopija, jis apskundė Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo posėdyje jam išaiškintos teisės ir pareigos.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog L. S. ir J. Ž. žino, kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, apeliantas, dalyvaudamas Institucijos ir teismo posėdžiuose, nebuvo pateikęs prašymo apklausti kokius nors liudytojus. Teismas konstatavo, kad Institucijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarimas priimtas įstatymų nustatyta tvarka ir iš esmės atitinka ATPK reikalavimus. Trūkumai, kurie paminėti pirmosios instancijos teisme, nėra esminiai. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Nors apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo skunde nurodytų pažeidimų, tačiau teisėjų kolegija padarė išvadą, kad iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog padaryta vienareikšmė išvada, kad skundo argumentai dėl padarytų procesinių pažeidimų yra nepagrįsti.
III.
G. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-882-121/2009 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistas ABTĮ 81 ir 58 straipsnių nuostatos, kadangi teismai netinkamai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybės, byla išnagrinėta vienašališkai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teismo sprendimu išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
G. B. prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji prašo atnaujinti procesą byloje, kadangi teismas pažeidė materialinės teisės normas. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš G. B. prašymo turinio, jis ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytos įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu, bei nesutinka su teismų priimtais sprendimais, tačiau tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Kadangi jokių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal G. B. prašymą.
Nutartis neskundžiama.