- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-538-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kuria atsakovo G. B. apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu ir grąžintas atsakovui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą J. B. v. G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir 2008-10-29 sprendimu (b.l.225-229) ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė bylos šalių santuoką dėl atsakovo G. B. kaltės; nustatė nepilnametės dukters S. B., gimusios 1999-09-03, gyvenamąją vietą su motina; priteisė jai iš atsakovo išlaikymą turtu – ¼ dalį buto, unikalus Nr. 1097-9005-8018:0007, esančio J.Kairiūkščio g. 11-34, Vilnius (toliau – ginčo buto); priteisė ieškovei ¾ dalis ginčo buto; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 61 500 Lt kompensaciją už jam tenkančią buto dalį pinigais; pripažino abiejų sutuoktinių pareigą lygiomis dalimis vykdyti skolinius įsipareigojimus A. J. B., bei G.B. pareigą asmeniškai vykdyti skolinius įsipareigojimus Zinai O. B., išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Atsakovas G. B. šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu (b.l.230-232). Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-12-02 ir 2009-01-05 nutartimis (b.l.234, 241-242) nustatė atsakovui (apeliantui) terminus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, o 2009-02-09 nutartimi (b.l.245) atsakovo apeliacinį skundą pripažino nepaduotu ir grąžin9o atsakovui (apeliantui).
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. 2009-02-19 atskiruoju skundu (b.l.250) prašo: panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-09 nutartį, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir perduoti jo apeliacinį skundą apygardos teismui. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovo (apelianto) G. B. 2008-12-31 prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, todėl netinkamai taikė CPK 115 str. 3 d. ir 316 str. 2 d. nuostatas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009-01-05 nutarties reikalavimai neįvykdyti ir pripažinęs apeliacinį skundą nepaduodu jį gražino.
Atsiliepimas
Ieškovė J. B. 2009-03-16 atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.265) prašo atsakovo G. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-09 nutartį. Ieškovės nuomone, atsakovui per nustatytą terminą nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, teismas, vadovaudamasis CPK 115 str. 3 d. nuostatomis, visiškai pagrįstai priėmė nutartį grąžinti atsakovui jo pateiktą apeliacinį skundą.
Tretieji asmenys A.J. B. ir O.Z. B. 2009-04-20 pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymus, kuriais jie nurodo prisidedą prie atsakovo G. B. apeliacinio skundo. Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo apeliacinio skundo priėmimu bei jo prašymų turiniu, dėl ko pažeidė procesines teisės normas bei priėmė neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra naikintina, o atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, spręstinas iš esmės (CPK 7 str., 315 str. 1 d.).
Teisės į tinkamą teismo procesą principas reikalauja suteikti šalims teisę apskųsti, jų manymu, neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliacijos teisė įgyvendinama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Ši teisė realizuojama CPK numatyta tvarka, kurios nesilaikymas, kaip antai pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad laiku buvo nepašalinti nustatyti apeliacinio skundo turinio trūkumai (CPK 306 str., 316 str. 2 d.), gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, konstatavo, kad apeliacinis skundas neatitinka tokio skundo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi atsakovas nenurodė ginčijamos sumos ir už apeliacinį skundą nėra sumokėtas žyminis mokestis (CPK 306 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, kad apeliaciniame skunde atsakovas reiškia tiek turtinio, tiek ir neturtinio pobūdžio reikalavimus, todėl nurodė atsakovui įvardinti ginčijamas sprendimo dalis ir ginčijamas sumas, kad teismas galėtų apskaičiuoti mokėtino už paduotą apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydį, ir, nustatė apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 306 str., 316 str. 1 d.). Atsakovas, nepažeisdamas teismo nustatytų terminų (b.l. 234, 239), pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame nedviprasmiškai nurodė, kad apeliaciniame skunde reiškia tik neturtinio pobūdžio reikalavimus – ginčija santuokos nutraukimo pagrindą „dėl G. B. kaltės“, t.y. savo kaltę dėl santuokos iširimo, ir prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo, kaip žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo įrodymą pateikdamas neįgaliojo pažymėjimo nuorašą (b. l. 240). Tačiau pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas atsakovo minėtame prašyme aiškiai išreikštą poziciją, nutartimi pakartotinai nustatė atsakovui terminą trūkumas pašalinti (b.l. 241), nepagrįstai įpareigodamas atsakovą dar kartą patikslinti apeliacinio skundo dalyką, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad priešingu atveju, t. y. nenustačius mokėtino žyminio mokesčio dydžio, teismas negali spręsti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą, jo teisę būti išklausytam bei netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką žyminis mokestis (CPK 80 str.) parastai sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus ir teismui pateikiami duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Tokiu būdu netiesiogiai siekiama išvengti suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tačiau CPK 84 str. yra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į asmenų turtinę padėtį, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kol bus priimtas sprendimas. Įvertinus CPK 84 str. ir 306 str. nuostatas sistemiškai, darytina išvada, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžiančiam pirmosios instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys būtinumą atleisti nuo dalies mokesčio ar jo sumokėjimą atidėti, teismas negali pradėti nagrinėti bylos neišsprendęs klausimų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo išnagrinėti apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir tik tada spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Priešingai negu skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas negali būti siejamas su mokėtinu už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydžiu. Žyminis mokestis, kurio mokėjimas atidėtas, yra išieškomas priėmus sprendimą (nutartį) bendraisiais pagrindais (CPK 96 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas minėtiems trūkumas pašalinti nustatytu laiku gauto pakartotino apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (b. l. 247), nutartimi konstatavo, kad atsakovas (apeliantas) per nustatytą terminą teismo reikalavimų neįvykdė, ir pripažinęs apeliacinį skundą nepaduotu nepagrįstai grąžino jį atsakovui. Todėl skundžiama nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo bei taikymo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašymo pagrįstumą, visų pirma sprendžia žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą (CPK 84 str.). Kaip matyti, atsakovas savo prašymą grindžia neįgalumu (b.l. 240), kuris pats savaime negali būti priežastimi atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2006-10-05 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 2285 pagrindu, konstatavus 60 % darbingumo netekimą (b. l. 64), pripažinto neįgaliu apelianto sveikatos būklė šiuo metu yra nepakitusi. Apeliantas pateikė neįgaliojo pažymėjimo nuorašą, iš kurio matyti, kad nuo 2006-10-05 iki 2008-10-01 neįgaliojo pažymėjimo galiojimas, konstatavus tą patį 60 % nedarbingumo lygį, nuo 2008-09-29 yra pratęstas iki 2010-09-28 (b. l. 65, 240). Nors atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie jo šiuo metu gaunamas pajamas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad visą nurodytą laikotarpį atsakovas jokių pajamų, išskyrus jo gaunamą neįgalumo pensiją, negavo (b. l. 61, 62). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčiusios ekonominės situacijos kontekste šių duomenų pakanka tenkinti atsakovo prašymą ir atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo (CPK 84 str.).
Kaip minėta, apeliantas, patikslindamas savo poziciją dėl apeliaciniame skunde reiškiamų reikalavimų pobūdžio, pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodytus trūkumus pašalino, todėl esant atidėtam žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminui, kolegija konstatuoja, kad apeliantas įvykdė CPK 115 str. 3 d. ir 306 str. bei 311 str. įtvirtintą procesinę pareigą, todėl šiuo atveju CPK 316 str. 2 d. nurodyto apeliacinio skundo pripažinimo nepaduotu pagrindo, kuris leistų konstatuoti, kad apeliacinis skundas neatitinka tokio procesinio dokumento turiniui keliamų bendrųjų (formaliųjų) reikalavimų (CPK 306 str.), nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog susiklosčiusioje situacijoje procesinės teisė normos turi būti išaiškintos taip, kad grąžinus apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, kaip to reikalauja CPK 315 str. 1 d., dar labiau užsitęstų ir taip be pagrindo užsitęsęs apeliacinio skundo priėmimo procesas, kas neatitiktų ir civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė spręsti atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, be pagrindo ignoravo atsakovo pateiktą apeliaciniame skunde reiškiamų reikalavimų patikslinimą, ir, pripažinęs apeliacinį skundą nepaduotu, nepagrįstai grąžino jį atsakovui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 2 p., 315 str. 1 d., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo G. B. prašymą tenkinti ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovo G. B. apeliacinį skundą priimti.