- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2-157-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02675-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- D. R.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S., atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas P. S. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo D. R. (toliau – atsakovas) 2 591 Eur įvykdytos prievolės, 129,55 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 5 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 840 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
1.1. Ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 29 d. ieškovas su Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Dzūkų 21“ sudarė Sutartį Nr. 001, kuria už l 250 Eur įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini), atlikti laiptinės renovacijos darbus – suklijuoti laiptinės aikštelėse plyteles, o 2019 m. birželio 20 d. sudarė Sutartį Nr. 002, kuria už l 280 Eur įsipareigojo plytelėmis išklijuoti ir laiptinės pakopas. Dar iki pirmosios sutarties pasirašymo ieškovas kartu su savo geru pažįstamu atsakovu bendromis jėgomis jau buvo įvykdę keletą užsakymų. Todėl, atsiradus galimybei atlikti renovacijos darbus Gyvenamųjų namų bendrijoje „Dzūkų 21“, ieškovas su atsakovu susitarė, jog P. S. įregistruos individualią veiklą, savo vardu sudarys sutartis su Gyvenamųjų namų bendrija, o visus darbus ieškovas su atsakovu atliks bendromis jėgomis. Taip pat P. S. su D. R. susitarė, jog už atliktus darbus gautą atlygį abu pasidalins lygiomis dalimis. Šis susitarimas buvo žodinis, raštu jokių tarpusavio susitarimų ieškovas su atsakovu nepasirašė. Iš viso už atliktus darbus Gyvenamųjų namų bendrija sumokėjo ieškovui 2 530 eurų, kurias ieškovas P. S. lygiomis dalimis pasidalino su atsakovu D. R.. Medžiagas sutartiems remonto darbams užsakė ieškovas, o Gyvenamųjų namų bendrija už jas sumokėjo 2 144 Eur.
1.2. Praėjus daugiau kaip trims metams po darbų atlikimo išryškėjo atliktų darbų defektai, todėl 2022 m. sausio 25 d. Gyvenamųjų namų bendrija „Dzūkų 21“ kreipėsi į teismą dėl 4 774 Eur žalos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 507,9 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apie tai, jog bendrija už nekokybiškai atliktus darbus teismo keliu reikalauja atlyginti bendrijos patirtą žalą, ieškovas žodžiu informavo atsakovą. Kadangi visą gautą atlygį ieškovas su atsakovu pasidalino lygiomis dalimis, D. R. sutiko taip pat lygiomis dalimis atlyginti bendrijai padarytą žalą. Todėl ieškovas, pasitikėdamas savo partneriu, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, teismo procese nedalyvavo. 2023 m. kovo 24 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu už akių iš ieškovo Gyvenamųjų namų bendrijai „Dzūkų 21“ buvo priteista 4 674 eurų turtinės žalos atlyginimo, 5 % metinės palūkanos bei 507,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visą priteistą sumą, t. y. 5 182 Eur, ieškovas bendrijai išmokėjo dalimis per savo motinos V. B. banko sąskaitą nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 12 d.
1.3. Ieškovo teigimu, nors iš pradžių atsakovas ir sutiko lygiomis dalimis atlyginti bendrijai padarytą žalą pagal jos pateiktą ieškinį teismui, tačiau vėliau, kai ieškovas paprašė prisidėti prie žalos atlyginimo, tai daryti kategoriškai atsisakė. Iš pradžių atsakovas paprašė pateikti įrodymus, jog teismas už nekokybiškai atliktus darbus priteisė žalos atlyginimą, o vėliau visiškai atsisakė bendrauti tiek su pačiu ieškovu, tiek ir su jo motina V. S., kuri bandė susitarti su atsakovu dėl priteistos žalos atlyginimo lygiomis dalimis. Apie ieškovo P. S. bei jo motinos V. S. bendravimą su atsakovu D. R. liudija kartu su ieškiniu pateikti susirašinėjimai socialiniame tinkle. Faktą, jog bendrijos namo renovacijos darbus kartu su ieškovu atliko ir atsakovas D. R., teisme patvirtins liudytojai. Su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, kad paslaugas, už kurių netinkamą atlikimą ieškovas buvo patrauktas atsakomybėn, kartu su ieškovu bendrijai „Dzūkų-21“ teikė ir atsakovas. Todėl ieškovas P. S. ir atsakovas D. R. laikytini solidariai atsakingais už bendrijai padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar bendrija reikalavo priteisti žalos atlyginimą iš abiejų jai paslaugas suteikusių asmenų, ar tik iš sutartis dėl paslaugų teikimo pasirašiusio ieškovo P. S.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ši norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
1.4. Kadangi ieškovas P. S. įvykdė prievolę ir visiškai atlygino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu Gyvenamųjų namų bendrijai priteistą žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, todėl, ieškovas CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, kad kitas bendraskolis jam atlygintų tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Atsakovas D. R. ieškovui P. S. įvykdytos solidariosios prievolės nekompensavo. Kiekvienam iš paslaugas bendrijai teikusių asmenų – ieškovui bei atsakovui – tenkanti dalis sudaro po 2 591 Eur (5 182 Eur/ 2 = 2 591 Eur). Todėl iš atsakovo D. R. ieškovo P. S. naudai priteistina atsakovui tenkanti įvykdytos prievolės dalis – 2 591 Eur. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso 129,55 Eur (2591 Eur x 5%= 129,55 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo pranešimo apie atsiradusią prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, nes ieškinyje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės.
2.1. Atsiliepime teigiama, kad 2019 m. balandžio 29 d. jis nedalyvavo ieškovui P. S. pasirašant sutartį su daugiabučio, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pirmininke ir nežino, kokius įsipareigojimus jis prisiėmė. Minėtosios sutarties nėra matęs iki šiol. Gavus pasiūlymą sudėti plyteles daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jis P. S. sakė, kad plytelių dėti nemoka. P. S. sakė, kad šį amatą moka gerai ir prisiims visą atsakomybę, todėl jis savo vardu ir sudarinėjo sutartį su daugiabučio bendrija. Jis P. S. tik padėjo atlikti darbus, jo darbai buvo atlikti naudojantis jo rekomendacijomis ir pavedimais, pasitikėjo jo kompetencija atlikti plytelių klijavimo darbus. Apie tai, kad daugiabučio pirmininkė kreipėsi į teismą dėl blogai atliktų darbų, jis sužinojo iš P. S., ieškovas jam apie tai pasakė būdamas neblaivus, vakarėlio metu, tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2022 metų antras pusmetis. Ta kartą jam P. S. nieko nedetalizavo, tik pasakė, kad vyksta teismas ir jam bus priteista atlyginti daugiabučiui padarytą žalą. Sužinojęs iš karto pasiūlė P. S. padėti sutvarkyti blogai atliktus darbus ir pašalinti broką, tačiau jis tepasakė, kad jau per vėlu. Nuo pat pradžių nesijautė atsakingas už blogai atliktus darbus, tuo labiau, kad jis nežinojo aplinkybių, kodėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininkė P. S. padavė į teismą, ir kodėl nebuvo suteikta galimybė ištaisyti atliktų darbų broko.
2.2. Nurodo, kad P. S. niekada nesakė, kad prisiimtų kartu su juo atsakomybę, nurodytą sutartyse, kurių nėra matęs. Su P. S. niekada nesitarė, kad jis vienas atstovaus teismą ir jis nesikiš tik dėl to, kad būtų viskas greičiau, niekada niekaip neišreiškė jokios savo atsakomybės. Jam norėjo tik padėti, žinodamas jo sunkią finansinę situaciją, kadangi jis buvo labai geras draugas, tačiau kai sulaukė iš P. S. ir jo mamos V. S. pinigų reketavimo ir grasinimų suprato, kad jie nori iš jo tiesiog pasipelnyti, dėl to ir nutraukė bendravimą. Šia tema su P. S. kalbėjo kelis kartus ir jis ieškovui tik žadėjo susitikti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, o ne sumokėti pusę jam priteistos skolos.
3. Ieškovas atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje, nesutiko su atsakovo atsiliepimu. Paaiškino, kad su atsakovu D. R. buvo geri draugai, bendravo nuo vaikystės. Jis užsiima individualia veikla, atlieka plytelių klijavimo darbus. D. R. taip pat užsiima plytelių klijavimu, bei dažymu. Jis nežino, ar D. R. tuo metu turėjo verslo liudijimą. D. R. sakė, kad plytelių klijavimas nesunkus darbas, iki 2019 m. balandžio mėnesio jie dirbo kartu kituose objektuose. Būnant parduotuvėje su D. R. sutiko pažįstamą asmenį R. V., kuris pasiūlė apsiimti vieno namo laiptinės renovaciją. Tada jie kartu su D. R. nuvyko pas namo pirmininkę, 2019 m. dėl užsakymo daugiabutyje, adresu Dzūkų g. 21, Varėna. Jis kartu su D. R. bendravo su namo pirmininke, apžiūrėjo laiptinę, suskaičiavo, kiek reikėtų medžiagų ir kiek kainuotų darbas, pirmininkei tiko pasiūlytos kainos, todėl jis pasirašė sutartį ir jie pradėjo dirbti. Susitarė su D. R. kartu dirbti Gyvenamųjų namų bendrijos „Dzūkų 21“ daugiabutyje, adresu Dzūkų g. 21, Varėna. Tačiau sutartį pasirašė jis, nes D. R. paaiškino, kad pas jį kortelėje minusas buvo ar kažkas panašaus, ir jam nuo kortelės nuskaičiuos pinigus. Todėl jis sutiko vienas pasirašyti sutartis dėl darbų atlikimo, tačiau su D. R. žodžiu susitarė, kad gavus atlygį pinigus jie pasidalins per pusę. Bendrijos pirmininkė matė, kad jie dviese tarėsi dėl darbų atlikimo, taip pat matė, kad kartu atliko laiptinės renovaciją. D. R. netgi dirbo daugiau, nes buvo laikas, kai jis buvo susižeidęs koją ir negalėjo dirbti, todėl D. R. ten dirbo vienas. Už darbą gavo tiek, kiek buvo nurodyta sutartyse, tą sumą ir pasidalino per pusę. Praėjus keliems metams, į jį kreipėsi bendrijos pirmininkė ir atsiuntė laišką, kad nustatyti jų atliktų darbų defektai, buvo pateiktas defektų nustatymo aktas. Teigia, kad jam nesiūlė ištaisyti darbų defektų, vėliau gavo dokumentus iš teismo, kad prašoma atlyginti išlaidas dėl defektų šalinimo. Po to, 2023 m. gavo teismo dokumentus, kad iš jo priteista atlyginti žalą. Apie teismo procesą informavo atsakovą, su juo dažnai susitikdavo ir buvo sakęs, kad bendrija prašo atlyginti žalą, su atsakovu tarėsi, kad jie kartu sumokės priteistą žalą per pusę, tačiau vėliau atsakovas dingo ir nesutiko atlyginti pusės sumos. Vėliau prašė jam atsiųsti dokumentus apie priteistą žalą, juos nusiuntė, tačiau atsisakė atlyginti pusę sumos. Atsakovas sutiko, kad jie kartu turi atlyginti prašomą žalą. Nežino, kodėl nedalyvavo teismo procese, su teisininkais nesikonsultavo. Pripažįsta, kad darbus atliko nekokybiškai, mano, kad žalą turi atlyginti kartu su atsakovu lygiomis dalimis. Su atsakovu ne vieną kartą žodžiu kalbėjo apie priteistą atlyginti žalą, atsakovas sutiko, kad žalą turi atlyginti lygiomis dalimis, tačiau raštu šio susitarimo neįformino, kadangi pasitikėjo atsakovu. Atsakovas žadėjo jam grąžinti dalimis tą sumos dalį, kas mėnesį po 120 Eur, tačiau pinigų nepervedė. 2023 metų pabaigoje jo mama nusiuntė jam teismo sprendimą, tačiau jis atsisakė sumokėti pusę priteistos atlyginti žalos sumos, motyvavo tuo, kad jam nepriklauso žala. Atsakovas niekada neneigė, kad jis dirbo kartu su ieškovu. Po ieškinio padavimo su atsakovu nebendravo. Atsakovas mokėjo klijuoti plyteles, kurį laiką minėtame objekte dirbo be ieškovo. Nei atsakovas, nei ieškovas neturi statybinio išsilavinimo. Jie kartu dirbo visus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini): lygino aikšteles, klijavo plyteles, siūles glaistė, silikonavo ir kt. Jie darbų nebuvo pasiskirstę, viską darė bendrai.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai ir teismo posėdžio metu išgirsti liudytojų paaiškinimai patvirtina ieškinio pagrįstumą. 2019 m. gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Dzūkų 21“ sudarė sutartis dėl laiptinės remonto darbų ir šias sutartis pasirašė ieškovas P. S.. Tačiau iš ieškovo ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad dėl darbų atlikimo buvo tariamasi tiek su ieškovu, tiek ir su atsakovu. Jie abu buvo atvykę ir abu tarėsi dėl darbų apimties, tačiau tik P. S. turėjo individualios veiklos pažymą, todėl sutartys buvo sudarytos tik su ieškovu. Iš esmės tiek ieškovas, tiek atsakovas abu vykdė laiptinės remonto darbus minėtame daugiabutyje, D. R. netgi dažniau ten dirbdavo. Po atliktų darbų praėjus tam tikram laikui išryškėjus darbų defektams, bendrija kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo, nesulaukusi ieškovo reakcijos kreipėsi į teismą. 2023 m. kovo 24 d. teismo sprendimu už akių bendrijos ieškinys buvo tenkintas ir iš ieškovo priteista atlyginti bendrijai padarytą turtinę žalą dėl atliktų darbų defektų ir jų šalinimo, iš viso 5 182 Eur. Dėl šios sumos atlyginimo ieškovas ne kartą kalbėjosi su atsakovu, jis sutiko atlyginti pusę priteistos sumos, tačiau rašytinio susitarimo nesudarė, nes su atsakovu nuo vaikystės palaikė gerus santykius ir juo pasitikėjo. Tačiau vėliau atsakovas pradėjo vengti savo prievolės, apie tai sužinojusi ieškovo mama taip pat kreipėsi į atsakovą, tai patvirtina byloje pateikti jos ir atsakovo susirašinėjimai, iš pradžių jis sutiko atlyginti pusę sumos, tačiau vėliau tai daryti atsisakė ir savo prievolės vengė. Iš atsakovo atsiliepimo akivaizdu, kad jis pripažįsta atlikęs darbus bendrijos daugiabučio namo laiptinėje kartu su ieškovu. Nuo pat pradžių atsakovui buvo siūloma pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese ar susitarti taikiai. Iš pradžių jis sutiko svarstyti galimybę dėl taikaus ginčo, tačiau vėliau pradėjo vilkinti procesą ir vengė atsakomybės. Kadangi atsakovas savo prievolės vengė, tai ieškovas padengė prievolę savo mamos lėšomis, todėl įgijo regreso teisę prisiteisti iš ieškovo pusę atlygintinos sumos – 2 591 Eur. Visos aplinkybės byloje įrodytos, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai jame nurodytais pagrindais. Kadangi ieškovas sąmoningai pasirinko nedalyvauti teismo posėdyje, jam apie teismo posėdį buvo žinoma, nedalyvavimo priežasčių teismui nepateikė, todėl prašo priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
5. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas P. S. yra jos sūnus. Atsakovą D. R. pažįsta, jis yra jos sūnaus draugas, bendrauja nuo vaikystės. Kiek jai žinoma, sūnus kartu su atsakovu pradėjo darbus daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ten dirbo kartu ir darbai vyko sklandžiai, nieko daug apie jų darbus nežino. Jie kartu dirbo ne viename objekte, atliko statybos darbus. Jos sūnus dirbo pagal individualią veiklą, o D. R. buvo jo pagalbininkas. Teigia, kad pinigus dalindavosi per pusę. Apie sutarčių sudarymą ir pasirašymą, nustatytus defektus, bei iš jos sūnaus priteistą žalą sužinojo tik iš teismo procesinių dokumentų. Susipažinusi su teismo sprendimu ji ieškovui ir atsakovui pasakė, kad jie turi sumokėti teismo priteistą sumą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas sutiko, kad šią sumą turi sumokėti. Ji paėmė paskolą ir padengė skolą. D. R. sutiko, kad jis turi sumokėti pusę sumos, tačiau pinigų nesumokėjo, nors ne vieną kartą ragino. 2023 m. rudenį parašė D. R. per ,,Messenger“ programėlę, žadėjo susitikti ir pasirašyti susitarimą, kad sumokės dalimis, prašė nesikreipti į teismą, tačiau pinigų nesumokėjo. Vėliau D. R. nebesutiko mokėti pinigų, paprašė pateikti jam visus dokumentus, kadangi jis nieko nežino. Jis motyvavo tuo, kad jos sūnus neįrodys, kad jis kartu dirbo su atsakovu. Kadangi sūnus neturėjo tuo metu pinigų, todėl ji atlygino visą teismo priteistą sumą už sūnų, kuris sudarė susitarimą su bendrijos pirmininke dėl priteistos sumos atlyginimo dalimis. Sūnus jai atidavė pinigus.
6. Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų 21“ daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkė. Pažįsta ieškovą ir atsakovą, jie name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 metais atliko laiptinės renovacijos darbus. Ji kreipėsi į vienos įmonės vadovą, norėjo sužinoti, ar jie sutiktų atlikti šiuos darbus, tačiau jie atsisakė ir pasakė, kad atsiųs keletą vyrų, kurie galės šiuos darbus padaryti. Tada į ją kreipėsi P. S. ir D. R., sutarė dėl darbų, P. S. pateikė individualios veiklos liudijimo pažymą, todėl su juo sudarė sutartį, nesidomėjo kokiu pagrindu dirba D. R.. Ieškovas ir atsakovas visus darbus atliko kartu, daugiausia dirbo atsakovas D. R.. Už atliktus darbus išrašydavo sąskaitas, ji mokėjo grynais pinigais. Jie atliko šiuos darbus: išklojo plytelėmis laiptinės aikšteles, taip pat plytelėmis išklojo laiptų pakopas. Po maždaug dviejų metų pradėjo judėti laiptinės aikštelėje plytelės, vėliau pradėjo judėti plytelės pakopose, vėliau plytelės pradėjo atšokinėti, todėl kreipėsi dėl defektų pašalinimo į ieškovą, siūlė patiems suremontuoti ir ištaisyti defektus, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Todėl nusprendė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Po teismo sprendimo bendravo su ieškovo mama, kuri paėmė paskolą ir dalimis atlygino priteistą žalą už savo sūnų. Su ieškovu P. S. pasirašė susitarimą dėl teismo priteistos sumos sumokėjimo dalimis. Tik iš ieškovo mamos pasakojimų žino, kad iš pradžių D. R. sutiko prisidėti prie žalos atlyginimo.
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių atsakovas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl sprendimo už akių
8. Ieškovo atstovas baigiamojoje, atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį neatvyko atsakovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, prašė priimti sprendimą už akių.
9. Pažymėtina, kad atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, taip pat dalyvavo 2025 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriame išdėstė poziciją, kad nesutinka su ieškiniu.
10. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-24/2012, Nr. 3K-3-251/2013, Nr. e3K-3-123-421/2018). Be to, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į tokio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-31-403/2019, e3K-7-16-313/2019).
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Įvertinus atsakovo poziciją pateiktame atsiliepime į ieškinį, taip pat jo išsakytą poziciją parengiamajame teismo posėdyje, teismui kilo abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl teismo posėdžio metu buvo ištirti su ieškiniu pateikti įrodymai, apklausti liudytojai, tiriamos atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės. Be to, atsakovas į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama byla, neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių atsakovas nenurodė, tačiau buvo pateikęs procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis), teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą ir atmeta prašymą priimti sprendimą už akių.
Dėl skolos priteisimo regreso tvarka
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamųjų namų bendrija „Dzūkų – 2“ su ieškovu P. S., dirbusiu pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 905414, 2019 m. balandžio 29 d. sudarė Sutartį Nr. 001, kuria ieškovas už 1 250 Eur įsipareigojo adresu Dzūkų g. 21, Varėna, atlikti laiptinės renovacijos darbus – suklijuoti laiptinės aikštelėse plyteles, o 2019 m. birželio 20 d. sudarė Sutartį Nr.002, kuria ieškovas už 1 280 Eur įsipareigojo plytelėmis išklijuoti ir laiptinės pakopas. Už darbus pagal abi sutartis gyvenamųjų namų bendrija „Dzūkų – 2“ atsiskaitė pagal ieškovo išrašytas sąskaitas - faktūras. Medžiagas sutartiems su ieškovu remonto darbams užsakė ieškovas, o gyvenamųjų namų bendrija „Dzūkų – 2“ už jas sumokėjo 2 144 Eur.
13. Praėjus daugiau kaip trims metams po darbų atlikimo išryškėjo atliktų darbų defektai, dėl to gyvenamųjų namų bendrija „Dzūkų – 2“ kreipėsi į teismą dėl nekokybiškų darbų ir žalos atlyginimo. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1734-445/2023 gyvenamųjų namų bendrijos „Dzūkų – 2“ ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš ieškovo P. S. priteisė daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dzūkų-21“ naudai 4 674 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 507,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Minėtame Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendime už akių nustatyta, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), praėjus daugiau kaip trims metams po darbų atlikimo išryškėjo atliktų darbų defektai: beveik visiškai atšoko ant laiptinių aikštelių ir pakopų priklijuotos plytelės. Atšokus ir nukritus plytelėms paaiškėjo jų atšokimo priežastys: po visai atšokusiomis aikštelių ir pakopų plytelėmis matyti, kad jos klijuotos tik tam tikruose taškuose, pagrindas neparuoštas klijavimui, pakopų plytelės suklijuotos nekokybiškai, kadangi pakopos plotis yra 26 cm, tuo tarpu plytelė priklijuota jos visu esamu pločiu -30 cm, jos nepripjovus pagal pakopos plotį, dėl to visos plytelės palaipsniui baigia atšokti nuo pakopų. Remonto defektai detaliai išvardinti mažosios bendrijos „LLR statyba“ 2022 m. gruodžio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir užfiksuoti pridedamose fotonuotraukose. Dėl atsakovo nekokybiškai atliktų remonto darbų ieškovei reikės vėl pirkti naujas medžiagas remontui ir ieškoti rangovo, kuris iš naujo turės atlikti tuos pačius darbus. Teismas nustatė, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ patirtą žalą sudaro 2 530 Eur apmokėjimas ieškovui P. S. už darbą ir 2 144 Eur už ieškovės pirktas ir sugadintas medžiagas remontui, iš viso 4 674 Eur. Šią pinigų sumą, kuri reikalinga pašalinti padarytus defektus, pagal gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ pateiktus ir teismo formaliai įvertintus įrodymus, teismas priteisė iš ieškovo. Taip pat priteisė ir 507,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Ieškovas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimu už akių priteistą žalą ir bylinėjimosi išlaidas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Dzūkų – 2“ atlygino, tai patvirtina prie ieškinio pateikti mokėjimų pavedimai, kuriuos atliko ieškovo mama civilinėje byloje Nr. 2-1734-445/2023.
16. Ieškovo teigimu, jis darbus gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. birželio 20 d. sutartis atliko kartu su atsakovu D. R.. Ieškovas nurodė, kad dėl darbų atlikimo su gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ pirmininke tarėsi jis kartu su atsakovu, jie abu buvo atvykę ir abu tarėsi dėl darbų apimties, tačiau tik P. S. turėjo individualios veiklos pažymą, todėl sutartys buvo sudarytos tik su ieškovu, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas abu vykdė laiptinės remonto darbus minėtame daugiabutyje. Mano, kad už atliktus darbus jis yra atsakingas kartu su atsakovu, todėl ir už dėl šių darbų išryškėjusius defektus taip pat yra atsakingi tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimu už akių priteistą žalą ir bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti kartu su atsakovu.
17. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, tačiau atsiliepime iš esmės neneigė, kad kartu su ieškovu atliko laiptinės renovacijos darbus gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime taip pat iš esmės neneigė, kad jam buvo žinoma, jog gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Dzūkų – 2“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, nes paaiškėjo atliktų darbų defektai, jam apie tai pasakė ieškovas.
18. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką).
19. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinus teismo posėdžio metu duotus ieškovo paaiškinimus, taip pat apklaustų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo P. S. ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, tokia sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ su ieškovu P. S. 2019 m. balandžio 29 d. sudarytoje sutartyje Nr. 001 ir 2019 m. birželio 20 d. sudarytoje sutartyje Nr.002 nėra draudimo darbų vykdytojui (ieškovui) į pagalbą pasitelkti kitus asmenis. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. C. patvirtino, kad dėl laiptinės renovacijos darbų ji susitarė su ieškovu P. S. ir atsakovu D. R., jie abu buvo atvykę apžiūrėti laiptinę ir ji su abiem susitarė, kad jie dviese atliks laiptinės renovacijos darbus, o gautą sumą už darbus pasidalins per pusę.
20. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
21. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakovu nesudarė rašytinės sutarties, tačiau byloje esantys įrodymai (ieškovo paaiškinimai ir liudytojų V. S. bei L. C. parodymai teismo posėdžio metu) patvirtina, jog šalys su gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ pirmininke dėl darbų atlikimo tarėsi kartu, nuo minėtos 2019 m. gegužės 29 d. sutarties pasirašymo ieškovas ir atsakovas buvo susitarę darbus atlikti bendrai – abi šalys naudojo savo darbo priemones, objekte kartu dirbo ieškovas ir atsakovas, už darbą gautus pinigus pasidalino po lygiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys žodiniu susitarimu buvo susitarusios dirbti bendrai, naudodamos savo resursus, ir lygiomis dalimis pasidalinti gautą pelną. Taigi, šalių susitarimas dėl turtinių bei darbinių išteklių kooperavimo, įsipareigojimas naudoti kooperuotus išteklius bendrai veikti, atsiskaitymas pasidalijant gautą pelną lygiomis dalimis rodo, kad ieškovo ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ sudarytos rangos sutartys turėjo ir jungtinės veiklos sutarčiai būdingų elementų. Todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs statybos rangos bei jungtinės veiklos teisiniai santykiai.
22. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.664 straipsnio 3 dalis).
23. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad prejudiciniu faktu yra laikomos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas iki darbų pabaigos statybos objekte, t. y. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savarankiškai darbų neatliko, o juos atliko kartu su atsakovu. Taigi, ieškovo ir atsakovo sukeltos žalos dydis yra įrodytas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimu už akių, kuriame konstatuota, jog praėjus daugiau kaip trims metams po darbų atlikimo išryškėjo atliktų darbų defektai. Vadovaujantis šalių žodiniu susitarimu, kuriuo šalys buvo nutarusios darbus atlikti bendrai ir gautą apmokėjimą už darbą padalinti lygiomis dalimis, atsakovui kartu su ieškovu kyla pareiga atlyginti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimu už akių priteistą gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dzūkų – 2“ dėl paaiškėjusių defektų padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
24. CK6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pažymėtina, kad ši teisės norma nustato atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo asmeniui, kuris atlygina kito asmens padarytą žalą. Remiantis CK 6.6 straipsnio 7 dalimi, kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
25. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
26. Pažymėtina, kad teisiškai kvalifikuojant šalių santykius šiuo atveju reikšminga tai, jog ieškovas ir atsakovas yra solidariąją prievolę kreditoriui, t. y. gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Dzūkų – 2“, turintys bendraskoliai. Dėl to konstatuotina, kad, ieškovui įvykdžius solidariąją pareigą, šalių santykiams taikytinos solidariųjų bendraskolių tarpusavio santykius reglamentuojančios CK 6.9 straipsnio normos, kurios numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
27. Ieškovas įvykdė prievolę kreditoriui gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Dzūkų – 2“ išmokėdamas teismo priteistą žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas dalimis. Kiekvienas iš bendraskolių turi įstatymu nustatytą pareigą įvykdyti prievolę, tiek visą, tiek jos dalį, joks teisės aktas nenustato reikalavimo gauti kito solidariojo bendraskolio sutikimą prievolei kreditoriui įvykdyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis atliko mokėjimus kreditorei, laikytina, kad visa prievolė buvo įvykdyta ieškovo lėšomis, suteikiant jam teisę reikalauti atitinkamos dalies iš atsakovo. Atsakovui nepateikus jokių duomenų apie savo prievolių vykdymą (CPK 178 straipsnis), darytina išvada, kad jis savo solidariosios atsakomybės neįvykdė, o skola buvo padengta išimtinai ieškovo lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovas vienas įvykdė solidariąją prievolę, o atsakovo neveikimas ir įrodymų nepateikimas leidžia spręsti, jog jis vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal solidariąją atsakomybę.
28. Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus ar ieškovo ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Pažymėtina, kad atsakovas dalyvavo rengiantis bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, šio teismo posėdžio metu iš esmės neneigė, kad darbus atliko su ieškovu, nesutiko tik su prašoma priteisti suma, buvo išreiškęs norą spręsti ginčą taikiai ir sudaryti taikos sutartį, be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad darbus atliko kartu su ieškovu. Be to, pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta pareiga teikti įrodymus byloje ir pagrįsti savo poziciją dėl nesutikimo su ieškiniu, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, pagal atsakovo prašymus teismo posėdis buvo atidėtas tris kartus, į 2025 m. birželio 25 d. paskirtą teismo posėdį atsakovas neatvyko, nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių teismui nenurodė, į telefono skambučius neatsakė, net ir po teismo posėdžio iki pat sprendimo priėmimo nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, taigi iš esmės užėmė pasyvią poziciją byloje ir ieškovo nurodytų aplinkybių nepaneigė.
29. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sutarusios, kokią dalį žalos padengs kiekvienas iš solidariųjų skolininkų (ieškovas ir atsakovas), todėl pagal bendrą prezumpciją laikytina, kad abiejų bendraskolių dalys atlyginant nustatytą žalą yra lygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl priteistos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas ir ieškovui iš atsakovo priteista 2591 Eur suma.
30. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos už priteistą sumą skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa - kompensacinė ir skatinamoji; per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.
32. Įvertinus šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 129,55 Eur (2 591 Eur x 5 % = 129,55 Eur) kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 5 % procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovo atstovas pateikė įrodymus, jog už ieškinį teisme sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį, taip pat įrodymus, kad ieškovas patyrė 840 Eur už advokato suteiktas paslaugas rengiant ieškinį, dalyvavimą teismo posėdyje, ką patvirtina ieškovo atstovo pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 902 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 62 Eur žyminis mokestis ir 840 Eur advokato teisinės paslaugos.
34. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 15,86 Eur, kadangi jos viršija minimalią (8 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 591 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) skolos, 129,55 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus, 55 ct) kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 5 % procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 902 Eur (devynis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų, 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.