Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2025-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-200-1157/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
II-200-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01172-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Pažeidėjas
I. H.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-200-1157/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01172-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3, 16.11.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau – ir pareiškėjui) I. G., vertėjai Julijai Portnovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-32593-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-32593-2024 (toliau – ir Nutarimas) I. G. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus 1 300 Eur bauda dėl to, kad jis 2024 m. spalio 14 d. 17 val. 55 min. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 19, vairuodamas automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 114, 126 ir 222 punktus.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas prašo netaikyti jam atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 2 dalis), paskirti baudą už eismo įvykį (ANK 417 straipsnio 7 dalis). Nurodo, jog gailisi kliudęs automobilį, tačiau iš įvykio vietos pasitraukė ne specialiai. Apie įvykį pareiškėjas nurodo sužinojęs iš savo viršininko, kuris jam paskambino. Aikštelėje, kurioje manevravo, buvo mažai vietos. Vaizdo įraše matosi, kad stovinį automobilį jis kliudė galine puspriekabės dalimi, kontakto nematė ir nejuto, todėl toliau manevravo aikštelėje. Kai jam paskambino viršininkas (sekančią dieną po įvykio) ir paaiškino situaciją (atsiuntė vaizdo įrašą), pareiškėjas buvo labai nustebęs, kadangi apie eismo įvykį nieko nežinojo. Viršininkas jį informavo, kad susitars su apgadinto automobilio savininku, todėl jis ramia sąžine važiavo toliau į reisą Europoje. Vėliau sužinojo, kad viršininkas bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau to padaryti jam nepavyko – kitos transporto priemonės savininkas porai savaičių buvo dingęs, o vėliau parašė pareiškimą į policiją (taip pareiškėjui paaiškino viršininkas). Pareiškėjas nurodo, jog jis po kontakto nebuvo stabtelėjęs ar išlipęs iš automobilio, toliau manevravo aikštelėje, kontakto metu vilkiko kabina buvo nusukta į kitą pusę, puspriekabė pakrauta, daug pašalinių garsų. Visa tai rodo, jog pareiškėjas įvykio nematė, nieko nežinojo, nejuto ir nesuprato, kad padarė žalą, todėl ramiai išvažiavo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis savo asmenybės neslėpė, viršininkas bandė tartis dėl žalos, tačiau tai, kad jam to padaryti nepavyko, savaime neįrodo, jog pareiškėjas norėjo išvengti atsakomybės. Skambino viršininkui, domėjosi situacija, tačiau jis paaiškino, kad laukia atsakymo iš nukentėjusiojo. Pareiškėjas buvo išvažiavęs į reisą, todėl spręsti klausimo vietoje neturėjo galimybės. Savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia, labai gailisi. Taip pat nurodo, jog stipriai išgyvena, paskirta didelė bauda (1 300 Eur) už pažeidimą, kurio nepadarė, taip pat reikia atlyginti žalą nukentėjusiojo automobilio savininkui, kadangi draudimas pasitraukimo atveju nebegalioja (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Skundą prašė nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 50-51).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad spalio 14 d. įmonės direktorius jį nusiuntė į servisą. Pareiškėjas įvažiavo į teritoriją, bet ten jam pasakė, kad jie tokių darbų neatlieka. Teritorijoje buvo mažai vietos, pareiškėjas pasirinko tą vietą, kuri jo manymu buvo tinkama manevruoti. Jis neatsižvelgė į tai, kad per vieną kartą neatliks manevro, tai darė du kartus. Galimai tuo metu pajudėjo priekaba į kairę pusę. Manevruojant galėjo suskambėti telefonas, kuris yra prijungtas prie laisvų rankų įrangos. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo girdėti, kaip padaryti pažeidimai, nes jie minimalūs. Ten nulaužtas veidrodėlis, apgadintas priekinis sparnas. Direktorius pasakė vykti į kitą servisą, jis ten paliko automobilį. Sekančią dieną jam direktorius pranešė apie tą įvykį. Direktorius pareiškėjui paaiškino, kad jei jis parodys draudimą, bus labai blogai. Direktorius pasakė, kad paėmė nukentėjusiojo telefono numerį, spręs šitą klausimą dėl mašinos remonto. Pareiškėjas pasakė, kad yra pasirengęs remontuoti automobilį. Jis pasakė, kad nesijaudink, važiuok į reisą, jis išsiaiškins. Pareiškėjui direktorius sakė, jog jis iš pradžių negalėjo prisiskambinti nukentėjusiajam, pats pareiškėjas su nukentėjusiu nebendravo. Direktorius jam nedavė nukentėjusiojo telefono numerio. Direktorius pasakė, kad asmuo neadekvatus, nekontaktuoja. Jis siūlė kitus variantus, jis siūlė pateikti jo draudimo, reikalavo didelės remonto sumos, po to jis dingo kelioms savaitėms. Po to paskambino iš policijos, pasakė, kad tokia yra situacija. Pasak pareiškėjo, sekančią dieną jis apžiūrėjo priekabą – ten tik stiklo likučiai, minimalūs pažeidimai. Ten nedidelis pažeidimas, net su tuščia priekaba buvo galima nepajusti.

Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jo telefonas buvo prijungtas apie automobilio laisvų rankų įrangos. Kai važiuoja autostradoje, jis įjungia radiją, manevruodamas išjungia. Priekaba buvo pakrauta. Kai priekaba pakrauta, galinius ratus spaudžia krovinys, manevruojama nedidelėje aikštelėje, ratai skleidžia garsą, garsas garsesnis būna nuo svorio. Pasukimo kampas įtakoja garsą. Vairo sukinėjimo greitis neįtakoja garso. Pasak pareiškėjo, priekabos ilgis yra 12,5 metrų. Su automobiliu bendras ilgis yra 17 metrų. Iki ši įvykio, pas jį nebuvo jokių pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, jog stengiasi nepažeisti nieko, nes čia yra pabėgėlio statusu. Taip pat paaiškino, kad dabar direktorius kreipėsi į Darbo inspekciją, kad iš jo išieškotų daugiau nei 700 Eur draudimo išlaidų. Pareiškėjo vertinimu, toks sprendimas yra naudingas direktoriui, kad nebebrangų draudimas, o automobilio savininkui, nes jis yra bankrote, jis suinteresuotas padidinti sumą. Pats pareiškėjas net neturėjo galimybės su juo pasikalbėti. Nukentėjusysis pats nematė įvykio. Matė serviso darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pareiškėjas I. G. skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi jis pažeidė KET 9, 114, 126 punktų nuostatas, bei ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi pažeidė KET 222 punkto nuostatas.

KET 9 punktas įtvirtina taisyklę, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo fakto nėra. I. G. skunde, rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu pripažino, kad jis 2024 m. spalio 14 d. 17.55 val. Dariaus ir Girėno g. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Be paties asmens prisipažinimo, šio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes įrodo byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilio SCANIA manevravimas aikštelėje ir matyti, kaip vilkikui SCANIA judant į priekį ir jo puspriekabės galiniam kairiam kampui esant ties stovinčio mikroautobuso IVECO dešiniuoju galinio vaizdo veidrodėliu (vaizdo įrašo 1:46 min.), mikroautobusas IVECO sujuda bei pažyra galimai veidrodėlio nuolaužos. Taip pat šio pažeidimo faktą įrodo į bylą pateiktos mikroautobuso IVECO apgadinimų nuotraukos (b. l. 44, pridėtas kompaktinis diskas), BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (b. l. 24), V. Ž. parodymų protokolas (b. l. 27), UAB „Transmito“ išankstinė automobilio remonto sąmata – sąskaita Nr. C000066035, iš kurios matyti, kad automobilio IVECO apgadinimo metu padaryta žala įvertinta 1 545,80 Eur, t. y, viršijančia 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (b. l. 43). Pažymėtina, jog formuluojant kaltinimą pareiškėjui dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir nurodant įvykio aplinkybes, neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas stovintį automobilį kliudė važiuodamas atbulas, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu jis judėjo į priekį. Kita vertus, vien šios aplinkybės patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Skundu ginčijama, kad pareiškėjas padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto nuostatas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių I. G. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas tiek rašytiniame paaiškinime Institucijai (b. l. 37, 41), tiek duodamas parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad jis nepajuto kliudęs stovintį mikroautobusą. Jo vairuotas automobilis – vilkikas, kurio bendras ilgis – 17 metrų (puspriekabė – 12,5 m), automobilių kontakto metu vilkiko kabina buvo nusisukusi į priešingą pusę, manevruodamas vilkikas kelia daug triukšmo, be to, jis buvo pakrautas, kas sukelia dar pašalinių garsų. Pažymėtina, jog pateiktame vaizdo įraše matyti, jog vilkiko kabinos langai yra uždaryti, kabina kontakto metu nusisukusi į kitą pusę. Be to, po vilkiko puspriekabės galinės dalies kontakto su stovinčiu mikroautobusu, vairuotojo elgesys visiškai nepakito, jis toliau lygiai taip pat manevravo. Vairuotojas nebuvo nei sustojęs, nei išlipęs, kas rodo, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas galėjo nepajusti ir neišgirsti jo vairuoto automobilio SCANIA kontakto su stovinčiu automobiliu IVECO.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis apie patį įvykį sužinojo iš pašalinio asmens (direktoriaus) patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. pateiktas paaiškinimas apie įvykį (b. l. 5-6). Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, jog būtent direktorius pirmas sužinojo apie įvykį ir bandė tartis tiesiogiai su nukentėjusiuoju, tačiau nepavykus, pastarasis po poros savaičių kreipėsi į policiją, patvirtina ir V. Ž. parodymų protokolas (b. l. 27-28), BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l. 24), iš kurių matyti, jog dėl apgadinto automobilio IVECO į policiją buvo kreiptasi tik 2024 m. spalio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 savaitėms po paties eismo įvykio. Be to, V. Ž. nurodė, jog galimas kaltininkas siūlo 300 Eur grynais sumokėti, vardas ir pavardė nežinoma, forminti ant kito žmogaus ir t. t. – kas iš esmės atitinka pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad direktorius su apgadinto automobilio savininku bandė tartis dėl žalos atlyginimo, siekdamas išvengti draudimo įmokų padidėjimo.

Teismų praktikoje nustatant vairuotojo tyčią dėl tokio pobūdžio KET pažeidimų didelė reikšmė teikiama vairuotojo elgesiui po eismo įvykio (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-451-574/2020). Nagrinėjamu atveju, pateiktame vaizdo įraše matyti, jog vairuotojo veiksmai po automobilių kontakto visiškai nepakito (toliau manevravo), be to, kaip matyti iš aptartų įrodymų, apie įvykį jis sužinojo iš savo darbdavio. Galiausiai, policijos pareigūnams susisiekus su juo, jis bendradarbiavo su Institucija, pateikė paaiškinimus, nesislapstė. Apibendrinant konstatuotina, kad vairuotojo veiksmai po eismo įvykio nerodo, kad jis būtų ėmęsis priemonių išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Byloje surinktų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, kad I. G. matė, jautė ir suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir todėl jam atsirado pareiga įgyvendinti KET 222 punkto nuostatas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad I. G. išvažiavo iš eismo įvykio vietos ne tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bet nesuvokdamas, kad padarė žalą svetimam turtui, todėl jo veikoje nėra būtinojo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio- tyčios. Pareiškėjo skundas tenkintinas, Nutarimas dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla I. G. atžvilgiu dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje nutrauktina, nenustačius šio nusižengimo sudėties jo veiksmuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

I. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-32593-2024 dalį, kuria I. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį paskirta 1 300 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes I. G. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).

Taip pat panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-32593-2024 dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, I. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė