- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-451-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02691-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. N. nubaustas už tai, kad 2020 m. liepos 22 d., apie 6.40 val., Siesikų g. 14, Vilniuje, vairuodamas automobilį ,,Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinti pakeliamieji vartai, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu V. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
2. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius prašo panaikinti 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir V. N. atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 straipsnyje) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (kasacinės nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-012, 2AT-8-2013 ir kt.). Iš kasacinio teismo praktikos akivaizdžiai matyti, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, t. y. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra siejamas būtent su eismo įvykio kaltininko - eismo įvykį sukėlusio asmens veiksmais, jo suvokimu, kad jis sukėlė eismo įvykį, jo (ne)vengimu administracinės atsakomybės, savo kaltės dėl eismo įvykio neigimu ar pripažinimu, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam (ne)vengimu, kad pasišalindamas eismo įvykį sukėlęs asmuo tikisi apsunkinti kaltininko nustatymą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengiasi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalina skubiai.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nurodo, jog skundžiamame nutarime teismas dviprasmiškai pažymėjo, kad V. N. administracinio nusižengimo protokole nėra pareikštas kaltinimas dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį. Jam inkriminuotas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Teismas pabrėžė, jog KET 222 punkte nurodyta pareiga, esant tam tikroms sąlygoms, kviesti policiją su eismo įvykiu susijusiam, o ne eismo įvykį sukėlusiam dalyviui. Todėl teismas padarė išvadą, jog asmens (ne)kaltumas dėl eismo įvykio sukėlimo neturi reikšmės vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal ANK 426 straipsnį. Su šia teismo išvada nesutinkama, nes siekiant įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio pareigas ir būtent pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei kviesti policiją, yra būtina nustatyti, kuris eismo įvykio dalyvis yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, nes tik tokiu atveju galima nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių yra nukentėjęs asmuo, o tuo pačiu nustatyti, ar eismo įvykio vietoje buvo nukentėjęs asmuo ir ar dėl nukentėjusiojo asmens nebuvimo kitam, su eismo įvykiu susijusiam asmeniui, kilo pareiga pagal KET 222 punktą kviesti policiją.
5. Pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nei administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas nesiėmė jokių veiksmų ir net nesistengė nustatyti eismo įvykio kaltininko. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, V. N. kaltinimas sukėlus eismo įvykį nebuvo pareikštas. Tačiau toks kaltinimas dėl nagrinėjamo eismo įvykio nei šioje byloje, nei jokioje kitoje administracinio nusižengimo byloje apskritai niekam nebuvo pareikštas. Neištyrus tikrųjų eismo įvykio aplinkybių ir nenustačius kalto dėl eismo įvykio sukėlimo asmens, apskritai negalėjo būti sprendžiamas V. N. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimas, kadangi byloje nenustatyta, kuris asmuo dėl eismo įvykio nukentėjo, o tuo pačiu negalima ir atsakyti į klausimą, ar nukentėjęs asmuo buvo eismo įvykio vietoje ir ar su eismo įvykiu susijusiam dalyviui kilo pareiga pagal KET 222 punktą kviesti policiją.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumos seka pagrįsta ir teisiškai reikšminga išvada, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl netinkamo pakeliamųjų požeminio garažo vartų veikimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus tyrėjos I. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių nesuveikė pakeliamųjų vartų apsauga. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad eismo įvykis kilo dėl netvarkingų garažo vartų, netinkamo jų veikimo, kai V. N. automobiliu įvažiuojant į garažą, nesuveikė garažo vartų apsauga, dėl ko garažo vartai užkrito ant V. N. automobilio ir jį apgadino. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamame eismo įvykyje būtent V. N. buvo nukentėjęs asmuo, o UAB „A", kuriai priklauso minėti garažo vartai, yra eismo įvykio kaltininkas.
7. Teigia, jog nutarus vadovautis skundžiamo nutarimo išvada, jog nepaisant to, kad V. N. nesukėlė eismo įvykio, kad pats nukentėjo dėl eismo įvykio, jis vis tiek privalėjo likti įvykio vietoje ir kviesti policiją, tuomet būtina nustatyti, kaip šias aplinkybes suvokė pats V. N., dėl kokių priežasčių ir motyvų jis nekvietė policijos, nepasiliko įvykio vietoje, ar tokiais savo veiksmais V. N. siekė išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio, išvengti žalos kitam eismo įvykio dalyviui atlyginimo ir pan. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos nustatant V. N. veiksmų subjektyviąją pusę.
8. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, kasacinio teismo praktikoje yra teigiama, kad pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnį), turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). V. N. nesuvokė, kad būtent jis sukėlė minėtą eismo įvykį, nelaikė savęs kaltu dėl eismo įvykio. Tokius V. N. parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys apie netinkamą garažo vartų veikimą įvykio metu. Tyčios pasišalinti iš eismo įvykio nebuvimą V. N. veiksmuose patvirtina ir tai, kad jis po eismo įvykio niekur nebėgo, t. y. specialiai nesišalino iš įvykio vietos, o ramiai pasistatęs automobilį požeminiame garaže išvyko dirbti bei garažu dar naudojosi kelias dienas po minėto įvykio. V. N., neturėdamas specialiųjų žinių, kurių pagalba galėtų pats įvertinti vartams padarytą žalą, suvokė, kad minėtoje situacijoje jis yra nukentėjęs asmuo, nes akivaizdi žala padaryta jo automobiliui, kai tuo tarpu garažo vartai nepertraukiamai veikė toliau. V. N. neturėjo jokio tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis buvo nukentėjęs asmuo eismo įvykyje, dėl eismo įvykio sukėlimo jam negrėsė jokia atsakomybė, jam nekilo pareiga atlyginti dėl eismo įvykio padarytą žalą garažo vartams, priešingai, būtent garažo vartų savininkas privalo atlyginti V. N. automobiliui padarytą turtinę žalą, kas tik patvirtina, kad V. N. veiksmuose nenustatyta tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
9. V. N. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, o tai reiškia, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, dėl ko V. N. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis.
13. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. jis nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja ir pasišalina iš eismo įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti kitus reikšmingus įrodymus.
14. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog buvo apgadintas turtas – UAB ,,A“ priklausantys pakeliami vartai bei V. N. automobilis ,,Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje esančio administracinio nusižengimo požymių V. N. veiksmuose, privalėjo išsamiai išanalizuoti tyčios buvimą (ar nebuvimą) atliktuose veiksmuose, tyčios turinį bei jo pasitraukimo iš įvykio vietos tikslus ir motyvus. Tačiau teismas akcentavo tik UAB ,,A“ pakeliamiems vartams padarytą turtinę žalą, nenurodydamas, kaip pasireiškė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčia ir kokiu būdu jis pasišalino iš įvykio vietos.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N., praleidęs automobilį ir norėdamas įvažiuoti į garažą, išgirdo bei pajuto smūgį į jo automobilį, kurį sukėlė pakeliamieji vartai. Apgadinimai, padaryti V. N. automobiliui, užfiksuoti administracinio nusižengimo byloje esančioje fotolentelėje (b. l. 15-17) bei UAB ,,B” sąmatoje, kurioje nurodyta, jog automobilio ,,Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 1032,61 Eur (b. l. 21-22). Teismas vadovavosi 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, jog vartus apgadino V. N. automobilis, tačiau neatsižvelgė į tai, jog būtent pakeliamieji vartai apgadino transporto priemonę – automobilis judėjo garažo link, tačiau esant gedimui, pakeliamieji vartai užsiverdami, apgadino V. N. vairuojamą transporto priemonę. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių nesuveikė pakeliamųjų vartų apsauga (b. l. 24). Nagrinėjamu atveju, būtent pakeliamieji vartai apgadino V. N. vairuojamą automobilį.
16. Teismų praktikoje asmenys pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami tuomet, kai jie, neįvertinę atstumo, nesilaikant kelio ženklų, nesuvaldę transporto priemonės, būdami neblaivūs ir pan., atsitrenkia į transporto priemones ar sugadina kitą svetimą turtą ir pasišalina iš įvykio vietos (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-30-788/2018, 2AT-38-746/2017 ir kt.). Dėl šios priežasties apeliantas teisingai nurodo, jog V. N. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės – negalima teigti, jog V. N. suvokė pavojingą veikos pobūdį, ne dėl jo kaltės atsiradusių apgadinimų ir žalos dydį ir norėjo taip veikti, be to, turto apgadinimas įvyko ne dėl jo kaltės ar iniciatyva, o, kaip minėta, dėl vartų gedimo.
17. Be kita ko, V. N. paaiškinime nurodė, kad jis žinojo, jog įvykio vieta yra fiksuojama vaizdo kameromis, taip pat jis po įvykio iš garažo nepasišalino, paliko savo automobilį minėtame garaže visai dienai, taip pat kurį laiką kiekvieną dieną atvažiuodavo į garažą tuo pačiu automobiliu ir jį ten parkuodavo. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita. Tačiau šiuo atveju negalima teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan., t. y. atliko tokius veiksmus, kurie įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Nors teismas nurodė, jog V. N. nėra pareikštas kaltinimas dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį, tačiau būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju, taip pat turi reikšmę ir tai, dėl kokios priežasties buvo sukeltas eismo įvykis, nes tai atskleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyviąją pusę – tyčią bei tikslą ir motyvą. Skundžiamame nutarime vadovaujamasi KET 222 punkte esančiu reikalavimu, tačiau neatsižvelgta į patį įvykio mechanizmą ir V. N. veiksmus po šio įvykio, kurie nebuvo aktyvūs, nukreipti į eismo įvykio užmaskavimą ar tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarimą ir V. N. atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.