- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- A-502-835-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2009 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 574-273-B/09 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. vasario 17 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009 panaikinimo surašymo. Teigė, jog atsakovas, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas jam yra neperspektyvus, Sprendimu nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Manė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, rėmėsi nepagrįsta advokatės M. S. išvada, nes pareiškėjas turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos, atsiradusios sužalojus jo nepilnametį sūnų, atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas siekia apskųsti kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį, kurioje buvo konstatuota, jog šioje civilinėje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 J. B. pareikšti ieškiniai atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai yra tapatūs. Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas surašyti kasacinį skundą minėtoje civilinėje byloje yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra neperspektyvus, dėl ko pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sprendime padaryta klaida nurodant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 3 punktą vietoj 293 straipsnio vertintina kaip rašymo apsirikimas.
Rėmėsi CPK 99 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais. Nurodė, kad iš bylos medžiagos ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-628-360/2008 pagal ieškovo V. B. (V. B.) atstovų J. B. ir E. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai, N. K. ir N. D. dėl žalos atlyginimo bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas minėtame sprendime nurodė, jog 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 analogiška byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo nutraukta J. B. 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2007 m. lapkričio 23 d. prašymais atsisakius ieškinio, pareikšto atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai dėl jo sūnaus sužalojimo. Pažymėjo, kad tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ieškovo atstovų reikalavimai atsakovėms N. K. ir N. D. dėl žalos atlyginimo buvo atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 pareikšti ieškiniai atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai yra tapatūs.
Nurodė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą, Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka kreipėsi į advokatę M. S. su prašymu pateikti išvadą, ar nėra to paties straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Advokatė 2009 m. kovo 19 d. išvadoje konstatavo, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama, nes nėra CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų peržiūrėti civilinę bylą kasacine tvarka, be to, ta aplinkybė, jog ieškinį pareiškė ne tik J. B., bet ir E. B., veikdami kaip savo sūnaus atstovai pagal įstatymą, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl reikalavimo teisės subjekto netapatumo.
Nukreipė į CPK 294 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 ir 2 dalis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pažymėjo, kad kasacijos teisė civilinėse bylose nėra absoliuti ir yra ribojama CPK įtvirtintų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas, nes buvo priimtas Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, nustatančiais, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas neperspektyvus. Vertino, jog pareiškėjo argumentas, kad rusė advokatė M. S. galėjo parengti nepagrįstą išvadą, laikytinas visiškai nepagrįstu, nes tautybė negali daryti įtakos advokatės profesionalumui, sąžiningumui ir išvados pagrįstumui (Įstatymo 9 str. 3 d. 4 ir 8 p., 10 str.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti.
Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo nekompetentingai ir nesąžiningai. Teigia, kad atsakovas atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą tyčia, t. y. kad jis nelaimėtų civilinės bylos.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 17 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009 (b. l. 53-57), kuria, anot jo, buvo neteisingai priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes advokatai melagingai nurodė, kad pareiškėjas 2007 m. „atsisakė nuo bylos“, panaikinimo. Tarnyba, prieš priimdama atitinkamą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui, remdamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, kreipėsi į advokatę M. S. dėl išvados, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, pateikimo. 2009 m. kovo 20 d. Tarnyboje buvo gauta advokatės M. S. išvada (b. l. 35-37), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kasacine tvarka skųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009, taigi yra Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai, dėl kurių antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama. Šios išvados pagrindu Tarnyba priėmė Sprendimą (b. l. 13-14), kuriuo pareiškėjui atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas laikantis Įstatyme nustatytos procedūros, inter alia laikantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.
Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, iš kurių nagrinėjamu atveju paminėtini valstybės garantuojamos teisinis pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principai (2 ir 4 p.). Jų įgyvendinimui Įstatyme yra numatyti tam tikri saugikliai, inter alia 11 straipsnio 6 dalyje, kurioje pateikiamas sąrašas atvejų, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą dėl jo nepilnamečiui sūnui padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ši pareiškėjo teisė nėra ginčijama, – joje turi būti vertinama, ar jis ją tinkamai įgyvendina ir ar jis pragrįstai tam prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2009 m. vasario 16 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, ji jam buvo reikalinga rengiant kasacinį skundą dėl civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009 pateiktos, jo manymu, melagingos informacijos apie „atsisakymą nuo bylos“ bei dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nevertinant, ar tokios aplinkybės yra kasacijos civilinėje byloje pagrindai, pažymėtina, kad pareiškėjas minėtame prašyme nepagrįstai nurodė, kad informacija apie „atsisakymą nuo bylos“ yra melaginga. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“), pareiškėjas kartu su savo nepilnamečiu sūnumi V. B., būdami ieškovais, kaip nurodė, žinodami to pasekmes, atsisakė nuo ieškinio atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai dėl nepilnamečiui V. B. joje padarytos fizinės, materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, dėl ko civilinė byla buvo nutraukta (CPK 293 str. 4 d.). Pažymėtina, kad CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kaip minėta, pareiškėjui tas buvo žinoma.
Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-628-360/2008 (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“), ieškovas V. B. ir jo įstatyminiai atstovai J. B. ir E. B. pateikė ieškinį inter alia atsakovui Klaipėdos „Pajūrio” pagrindinei mokyklai dėl žalos atlyginimo. Minėta civilinė byla šioje dalyje, atsižvelgus į tai, kad į teismą buvo kreiptasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, buvo nutraukta (CPK 293 str. 3 p.), nes pareiškėjas ir V. B. jau buvo atsisakę ieškinio atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007. Teigdami, kad tai nėra tas pats ginčas, kadangi šalys nėra tapačios, nes civilinėje byloje Nr. 2-628-360/2008 pareiškėjo V. B. įstatymine atstove buvo ir E. B., o civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 ji pareiškėjui V. B. neatstovavo, pareiškėjas ir E. B. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris 2009 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009 Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-628-360/2008 paliko nepakeistą ir nurodė, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2-628-360/2008 ieškiniai buvo pareikšti siekiant apginti nepilnamečio V. B. teises ir įstatymų saugomus interesus, t. y. dėl jam padarytos žalos atlyginimo: abiem atvejais ieškinio pagrindas bei teisinio materialinio reikalavimo esmė yra analogiški, o ta aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-628-360/2008 pareiškėjo V. B. įstatymine atstove buvo ir E. B., neleidžia daryti išvados dėl reiklavimo teisės subjekto netapatumo. Pažymėtina, kad, pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį, civilinio proceso šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas, taigi E. B. įstatyminis atstovavimas pareiškėjui V. B., kuris abiejose civilinėse bylose buvo tas pats, ginčo šalių nekeičia.
CPK 346 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai, kas yra padaryta šio straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, jis iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 vertinimu bei dėl to kilusiomis teisinėmis pasekmėmis, kurios jam, atsisakant ieškinio, buvo žinomos, o toks kasacijos pagrindas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas. Tai paneigia kasacijos galimybę, taigi pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p.), dėl ko antrinė teisinė pagalba jam negali būti teikiama. Dėl šių priežasčių Tarnyba Sprendimu jam pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, dėl ko jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.