- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1217-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03421-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria teismas išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) AS prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė (duomenys neskelbtini) AS kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą civilinėje byloje Nr. eL2-5673-911/2016 dėl teismo įsakymo vykdymo Jungtinėje Karalystėje, kurioje gyvena skolininkė R. B.. Nurodė, jog yra išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas – teismo įsakymas. Teigė, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. S., tačiau pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota. Prašė Europos vykdomojo rašto pažymėjimo originalą išduoti lietuvių ir anglų kalbomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė kreditorei (duomenys neskelbtini) AS terminą iki 2019 m. gegužės 31 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
3. Teismas nustatė, jog kreditorė prašė išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5673-911/2016 Jungtinėje Karalystėje.
4. Teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kad pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
5. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 23 d. teismo įsakymu kreditorei iš skolininkės priteista ne tik 2067,23 Eur skola, tačiau ir 250,46 Eur delspinigiai, 714,95 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, jog kreditorė nenurodė, ar visos teismo įsakymu priteistos sumos nėra išieškotos.
6. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorė teigia, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikslaus adreso nenurodė, rašytinių įrodymų, jog skolininkė gyvena Jungtinėje Karalystėje, nepateikė.
7. Teismas dėl kreditorės prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą lietuvių ir anglų kalbomis pažymėjo, jog Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas ta kalba, kuria priimamas teismo sprendimas (2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalis). Teismo 2016 m. kovo 23 d. įsakymas išduotas lietuvių kalba, todėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimas gali būti išduodamas tik lietuvių kalba.
8. Teismas nurodė, jog, nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu teismui ir grąžintas pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) AS (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduodi ieškovo (duomenys neskelbtini) AS prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pirmosios instancijos teismui sutikus su atskiruoju skundu, prašo teismo pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta teise pačiam panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės ieškovo prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nei Reglamente, nei Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, kuris skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų (tarp jų ir Reglamento) įgyvendinimą, nėra nustatyta sąlygų, kad kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalėtų: įrodyti, jog valstybėje narėje, kurioje priimtas sprendimas, išieškojimas nėra galimas; grąžinti valstybės narės teismui, priėmusiam sprendimą, jo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdytiną toje valstybėje narėje; pateikti įrodymus, patvirtinančius skolininko faktinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje.
9.2. Kiekvienas šalies narės pilietis turi teisę laisvai judėti ir dirbti visoje ES teritorijoje, todėl, kreditoriui pageidaujant, neturėtų būti trukdoma išieškojimą vykdyti keliose valstybėse narėse. Sutikimas su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, siekiant gauti Europos vykdomąjį raštą, valstybėje narėje, kurioje tas sprendimas buvo priimtas, išieškojimas turėtų būti nutraukiamas, akivaizdžiai prieštarautų Reglamento tikslams ir nepagrįstai apsunkintų kreditoriaus padėtį, o skolininkui sudarytų sąlygas nesunkiai išvengti išieškojimo.
9.3. Reikalavimas pateikti įrodymus apie konkrečią skolininko gyvenamąją vietą taip pat nėra pagrįstas, kadangi dėl objektyvių aplinkybių kreditorius gali neturėti duomenų apie tikslią skolininko gyvenamąją vietą, tačiau tai neturi užkirsti kreditoriui kelio pasinaudoti Reglamente nustatyta procedūra.
9.4. Reglamente nekonkretizuojama, koks adresas (dabartinis ar byloje esantis skolininko adresas) turėtų būti nurodomas, taip pat nėra imperatyviai nustatyta, kad nesant tokių duomenų vykdomasis raštas apskritai negali būti išduodamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) AS prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą priėmimo klausimas ir nustatytas (duomenys neskelbtini) AS terminas iki 2019 m. gegužės 31 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Europos vykdomasis raštas – tai pažymėjimas, pridedamas prie sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiško dokumento, kuris leidžia tokį sprendimą, susitarimą ar dokumentą laisvai platinti Europos Sąjungoje. Taigi šis pažymėjimas tampa sprendimų, susitarimų bei autentiškų dokumentų Europos teisminiu pasu. Europos vykdomojo rašto išdavimo taisykles reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004. Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis).
14. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą (kad būtų vykdytinas užsienyje, teismo sprendimas turi būti paskelbtas vykdytinu) Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 straipsnis). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Preambulės 18 punktas).
15. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas gali būti pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu pateikus sprendimo kilmės valstybės narės teismui atitinkamą prašymą. Ši Reglamento nuostata patvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje. Taigi, pagal Reglamento terminiją, vykdytinu dokumentu Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje turėtų būti kitos ES valstybės narės teismo sprendimas, pripažintas Europos vykdomuoju raštu, arba tiesiog pats Europos vykdomasis raštas (Reglamento 5 straipsnis). Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu, užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu, yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditorės (duomenys neskelbtini) AS pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. B.. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. eL2-5673-911/2016) 2016 m. kovo 23 d. išdavė teismo įsakymą dėl 2067,23 Eur skolos, 250,46 Eur delspinigių, 714,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkaną už priteistą 3032,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 23 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 17,25 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės R. B. kreditorei (duomenys neskelbtini) AS, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) OU Lietuvos filialą.
17. 2019 m. gegužės 13 d. (per EPP) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas kreditorės (duomenys neskelbtini) prašymas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą civilinėje byloje Nr. eL2-5673-911/2016 dėl teismo įsakymo vykdymo Jungtinėje Karalystėje, kurioje gyvena skolininkė R. B.. Kreditorė prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą lietuvių ir anglų kalbomis.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorei nustatė terminą (iki 2019 m. gegužės 31 d. įskaitytinai) prašymo trūkumams pašalinti – pateikti teismui rašytinius įrodymus, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojai, ir nurodyti skolininkės gyvenamosios vietos adresą Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, jog, nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu teismui ir grąžintas pareiškėjai. Pažymėjo, jog Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas ta kalba, kuria priimamas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnio 2 dalis). 2016 m. kovo 23 d. teismo įsakymas išduotas lietuvių kalba, todėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimas gali būti išduodamas tik lietuvių kalba.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalo: 1) įrodyti, jog valstybėje narėje, kurioje priimtas sprendimas, išieškojimas nėra galimas; 2) grąžinti valstybės narės teismui, priėmusiam sprendimą, jo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdytiną toje valstybėje narėje; 3) pateikti įrodymus patvirtinančius skolininko faktinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje. Nurodo, jog nei Reglamente, nei Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, kuris skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų (tarp jų ir Reglamento) įgyvendinimą, nėra įtvirtinta, kad kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalėtų įvykdyti anksčiau nustatytas sąlygas.
20. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
21. Reglamentai – tai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 288 straipsnyje apibrėžti teisės aktai. Reglamentai yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas ir jie yra tiesiogiai taikomi visose Europos Sąjungos šalyse.
22. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose ar nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus.
23. Sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė CPK įtvirtintomis procesinėmis normomis (CPK 647 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai), tačiau Europos vykdomojo rašto išdavimo procedūra nėra reglamentuota nacionalinės teisės aktais, iš jų ir CPK. Nacionalinės teisės aktai (įskaitant ir CPK) šiuo atveju aktualūs tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant kitoje valstybėje narėje išduotą Europos vykdomąjį dokumentą. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad skolininkė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis Lietuvos Teismų informacine sistema „Liteko“, patikrino Gyventojų registre deklaruotą skolininkės R. B. gyvenamąją vietą ir nustatė, kad skolininkė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Kaip anksčiau nurodyta, CPK numato, jog tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai.
24. Analizuojant Reglamento nuostatų turinį matytina, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo galima reikalauti siekiant sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje, tačiau tarptautinio pobūdžio įrodyti neprivaloma. Teismas, išduodamas Europos vykdomąjį raštą, užpildo standartinę Reglamento I priede pateiktą formą. Tai darydamas, teismas privalo patikrinti šiuos dalykus: ar reikalavimas yra susijęs su civilinio ar komercinio pobūdžio klausimu, ar reikalavimas yra neginčytinas, ar sprendimas, kuris bus pripažintas Europos vykdomuoju raštu, yra vykdytinas, kt. (Reglamento 6 straipsnis). Reglamentas taikytinas tiesiogiai Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyje, tarp nurodytų reikalavimų išduodant Europos vykdomąjį raštą nėra nustatytas reikalavimas tikrinti, ar sprendimas kilmės šalyje (šiuo atveju Lietuvoje) jau yra vykdomas. Taigi, Reglamentas nustatė konkretų ir apibrėžtą ratą aplinkybių, kurias patikrinus išduodamas Europos vykdomasis raštas. Į minėtą ratą nepatenka kitų sprendimo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų patikra.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditorei pateikti teismui rašytinius įrodymus, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojai, laikytinas pertekliniu.
26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog reikalavimas pateikti įrodymus apie konkrečią skolininko gyvenamąją vietą taip pat nėra pagrįstas ir prieštarauja bendriesiems protingumo principams. Reglamente nekonkretizuojama, koks adresas (dabartinis ar byloje esantis skolininko adresas) turėtų būti nurodomas, taip pat nėra imperatyviai nustatyta, kad nesant tokių duomenų vykdomasis raštas apskritai negali būti išduodamas.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kreditorė teigia, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikslaus adreso nenurodo, rašytinių įrodymų, jog skolininkė gyvena Jungtinėje Karalystėje, nepateikė. Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas užpildant I priede nurodytą standartinį blanką. Minėtame blanke nurodomi skolininko duomenys, tarp jų ir adresas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai.
28. Kaip jau minėta, nacionalinės teisės aktai (įskaitant ir CPK) šiuo atveju aktualūs tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant kitoje valstybėje narėje išduotą Europos vykdomąjį dokumentą. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Europos vykdomojo rašto turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnyje nustatyti reikalavimai (iš jų ir nurodyti adresą). Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento I priedo 4.3.2 punktas (dėl skolininko gyvenamosios vietos) pildomas vadovaujantis teismo sprendimo, kurio pagrindu prašomas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, duomenimis, o ne pareiškėjos pateikiama informacija apie skolininko buvimą kitoje valstybėje narėje. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas kreditoriui pateikti tikslų skolininko adresą neproporcingai apsunkintų jo galimybę išieškoti skolą, o tai nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą pareiškėjai pateikti skolininkės gyvenamosios vietos adresą.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą, ir nepagrįstai nustatė nutartyje nurodytus trūkumus. Skundžiama nutartis naikintina, perduodant pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.