Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-676-221/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
2S-676-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10091-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
J. L. Č., N. Č.
Suinteresuotas asmuo
J. L. Č., N. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-676-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10091-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.4.1; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L. Č. ir N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. Č. ir N. Č. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2090-192/2016 pagal antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: J. L. Č., N. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai J. L. Č. ir N. Č. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2090-192/2016. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjai nurodė, kad, nepažeidus projekto, neįmanoma įvykdyti antstolio R. B. reikalavimo ginčo statinį patraukti 6 m nuo gyvenamųjų namų. Naujos aplinkybės paaiškėjo kreipusis su klausimais į architektą, kuris paaiškino, kad, vykdydami antstolio nurodymus, pareiškėjai privalėtų ginčo statinį pastatyti ant žemės sklypo, kuris jiems nepriklauso. Pagal projektą ginčo statinys privalo stovėti ant žemės sklypo dalies, pažymėtos „D“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2090-192/2016, tačiau teikdami prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai turėtų tiksliai ir aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, t. y. nurodyti, ko pareiškėjai prašo, atnaujinus procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą (CPK 371 straipsnis). Taip pat teismas nurodė, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai motyvuoja naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimu, tačiau nepateikia jokių naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pvz., specialisto išvados, specialistų (matininkų) parengtų planų ar pan. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad pateikto prašymo atnaujinti procesą priedai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, pažymėjo, kad pareiškėjai gali teismui pateikti turimus priedų originalus, prašydami teismo patvirtinti minėtų dokumentų kopijas.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nustatyti prašymo atnaujinti procesą trūkumai yra mažareikšmiai, juos galima pašalinti teismo posėdžio metu.

4.2. Specialisto išvada, kad antstolio R. B. reikalavimų neįmanoma atlikti nepažeidus projektų, įstatymų, buvo gauta žodžiu, todėl ji tokia pačia forma bus pateikta teismo posėdžio metu, iškvietus į jį asmenį, davusį išvadą.

4.3. Nepagrįstas teiginys, kad prašymas neatitinka bendrųjų reikalavimų, nes visi dokumentai atitinka keliamus reikalavimus, dokumentų pakanka.

4.4. Prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje, pareiškėjai aiškiai suformulavo savo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; kt.).

Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų: pirma, prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo sprendimas, antra, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas, trečia, bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimas. Taigi, visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal proceso taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Ši proceso atnaujinimo stadija ir jos metu teismo atliekami veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje (priklausomai nuo išnagrinėtos bylos kategorijos – rašytinio arba žodinio proceso tvarka), kuriame teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais; bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju reiškia patikrinimą, ar egzistuoja aplinkybės, su kuriomis įstatymo siejama galimybė ir būtinybė nagrinėti bylą pakartotinai. Teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi atsisako atnaujinti procesą, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai. Jeigu teismas atnaujina procesą, byla nagrinėjama pakartotinai iš esmės (trečioji proceso atnaujinimo stadija) pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-2-381/2016).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą šiems prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu trūkumams pašalinti: pateikti prašyme nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pateikti tinkamai patvirtintas procesinio dokumento priedų kopijas, aiškiai ir tiksliai suformuluoti savo reikalavimą atnaujinus procesą civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą trūkumus nustatė pagrįstai.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Taigi pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą šiuo pagrindu, be kita ko, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Iš pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad jie detaliai aprašė, jų nuomone, naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų – specialisto išvados, specialistų (matininkų) parengtų planų ar pan. Pareiškėjai neneigia, kad naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes pagrindžiantis įrodymas yra specialisto išvada, tačiau, pareiškėjų teigimu, ji buvo gauta žodžiu. Pareiškėjai nei prašyme atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde neįvardijo specialisto, jiems davusio išvadą, nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjai negali pateikti rašytinės specialisto išvados, nesuformulavo motyvuoto prašymo jį apklausti teismo posėdyje, taip pat prašymo pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, kaip numatyta CPK 369 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą šiam prašymo atnaujinti procesą trūkumui pašalinti.

Apeliacinės instancijos nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjų pateiktų dokumentų atitikimo jiems keliamiems reikalavimams. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Pareiškėjų teismui su prašymu atnaujinti procesą pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus, tačiau jų neatitinka, kadangi šių dokumentų kopijos nėra patvirtintos CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nors toks prašymo atnaujinti procesą trūkumas yra pakankamai formalus, tačiau šiuo atveju tai nebuvo vienintelis procesinio dokumento trūkumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo įpareigoti pateikti teismui tinkamai patvirtintas prašymo atnaujinti procesą priedų kopijas arba jų originalus, kad kopijas patvirtintų teismas.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje, jie aiškiai suformulavo savo argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas jiems nustatė terminą tiksliai ir aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, t. y. nurodyti, ko pareiškėjai prašo, atnaujinus procesą civilinėje byloje. Pareiškėjai padavė teismui prašymą, kuriame nurodė prašantys atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2090-192/2016. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš šio prašymo nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia pareiškėjai. CPK 371 straipsnio 1 dalis numato, kad, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Nenurodę proceso atnaujinimo tikslo, pareiškėjai aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įpareigoti tai padaryti.

Nurodytų atgumentų pagrindu darytina išvada, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjai, jų paduoto prašymo atnaujinti procesą trūkumai nėra mažareikšmiai. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti, priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, bylos nagrinėjimas, jo ribos būtų aiškios, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus/prašymus/pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė